S. K. pagal BK 180 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-530/2006 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.2.6; 2.1.4.3.2.1. 2.4.2.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui S.Stulginskiui,

gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

nukentėjusiajam V. N.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus – laisvės atėmimu dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, pirmus 5 metus paskirtos bausmės atliekant kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi S. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. K. nuteistas už tai, kad apiplėšė ir tyčia itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė D. J.: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. liepos 13 d., apie 23.55 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti D. J. priklausantį turtą, užpuolė jį miegantį, sudavė kietu buku daiktu ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę ir vieną smūgį į kairįjį dilbį, apieškojo jo kelnių kišenes ir pagrobė 1173 Lt vertės jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“ su SIM kortele, po to pagalbos šaukiantį nukentėjusįjį išmetė iš šio buto per langą. Nuo kritimo iš aukštumos ir atsitrenkimo į žemę įvykus stipriam krūtinės ir pilvo sumušimui, lūžus kairės pusės VIII-IX šonkauliams, alkūnkauliui ir stipinkauliui, išnirus dešiniajam šlaunikauliui, plyšus kairiajam plaučiui ir kepenims bei išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinė ertmę, D. J. mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisinga, jo apeliacinis skundas neišnagrinėtas, jame nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai nepatikrinti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2005 m. liepos 15 d. įteikiant jam pranešimą apie įtarimą ir apklausiant kaip įtariamąjį gynėja L. B. nedalyvavo, apklausos protokolas surašytas neteisingai, ne pagal jo žodžius, todėl jis atsisakė jį pasirašyti. Kad gynėja nedalyvavo, patvirtina pranešimas apie įtarimą, kuriame gynėjos parašo nėra. Be to, tą dieną, kai jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis, gynėja dalyvavo kitame teismo posėdyje. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šių faktų nepatikrino.

Liudytojai M. K., L. S. bei E. L. davė melagingus parodymus. Į pirmąjį teismo posėdį jie nebuvo pakviesti, todėl turėjo galimybę susitarti duoti melagingus parodymus.

Liudytojo M. K. parodymai, kad įvykio metu nuo apšvietimo stulpo sklido šviesa į butą, todėl jis viską matė, yra aiškiai melagingi, nes jokio apšvietimo stulpo nebuvo. V. L. parodymais, kad ant namo stogo švietė prožektorius, taip pat nebuvo galima remtis, nes prožektoriaus šviesa sklido ne į V. Ž. butą, o į priešingą pusę.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytų faktų apie tyrėjų neteisėtą lankymąsi jo bute ir galimybę tuo metu paimti avalynės pėdsako fragmentą taip pat netyrė ir nevertino.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 21 ir 187 straipsnių taikymo

Pagal BPK 21 straipsnį įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas pranešimas apie įtariamą. Įtariamasis, be kitų baudžiamojo proceso įstatymu jam garantuojamų teisių, turi teisę žinoti, kuo jis įtariamas ir nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją (BPK 10, 21, 44 straipsniai).

Pranešimas apie įtarimą yra procesinis aktas, kuriuo pranešama asmeniui, dėl kokios nusikalstamos veikos jis yra įtariamas ir išvardijamos įtariamojo teisės. Pagal BPK 187 straipsnį pranešimas apie įtarimą turi būti pasirašytinai įteiktas įtariamajam prieš pirmąją jo apklausą. Prieš kitas apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys.

Kaip matyti iš bylos duomenų, S. K. buvo sulaikytas 2005 m. liepos 14 d. įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Sulaikytajam įtariamojo teisės, numatytas BPK 21 straipsnyje išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas 2005 m. liepos 15 d., ir tą pačią dieną, dalyvaujant gynėjui, apklaustas. 2005 m. lapkričio 15 d. R. K. buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalyje 6, 9 punktuose, ir tą pačią dieną, dalyvaujant gynėjai, apklaustas.

Kasatorius teigia, kad 2005 m. lapkričio 15 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį gynėja nedalyvavo, tačiau, kaip matyti iš apklausos protokolo, jame užfiksuota, kad apklausa atliekama dalyvaujant gynėjai ir yra jos parašas. Pats S. K. protokolą pasirašyti atsisakė nenurodydamas tokio savo elgesio priežasčių, kartu su gynėja susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga jokių pretenzijų dėl minėtos apklausos nereiškė. Pranešimas apie įtarimą tampa oficialiu proceso aktu kai jį pasirašo pranešimą surašęs pareigūnas. Procesinė pranešimo apie įtarimą procedūra laikoma baigta pranešimą pasirašytinai įteikus įtariamajam. Kaip matyti iš bylos duomenų, BPK 187 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, prieš apklausą S. K. naujas pranešimas buvo įteiktas. Tai, kad pranešimo nuoraše, kurį gavo S. K., nėra gynėjos parašo, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeisti minėto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, atimta įtariamajam teisė žinoti, kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas, ar kitaip suvaržytos jo teisės į gynybą.

Pagal BPK 369 straipsnį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. K. gynybos teisės nebuvo suvaržytos, gynėjo dalyvavimas užtikrintas ir realizuotas. Pažymėtina ir tai, kad S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas. Kaip matyti iš S. K. parodymų, jie nebuvo iš esmės skirtingi, gynybos pozicija nesikeitė viso bylos proceso metu, todėl teismas nuosprendyje išdėstė S. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir vertino juos kartu su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies taikymo

Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas jo paduoto apeliacinio skundo tinkamai neišnagrinėjo, t. y. pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi atlikti tais atvejais, kai reikia ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, arba pakartotinai ištirti įrodymus, kurie yra prieštaringi ir esami prieštaravimai nėra pašalinti. Konstatuoti, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, nėra pagrindo. Kasatoriaus minimi liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, jų parodymų patikimumas patikrintas analizuojant, lyginant ir vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais. Kasatoriaus keliamas prielaidas dėl avalynės pėdsako fragmento suradimo aplinkybių paneigia įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas visus apelianto argumentus išnagrinėjo, priimtoje nutartyje išsamiai į juos atsakė ir motyvuotai, nepažeisdamas BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų, paaiškino, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apskųsta nutartis pripažintina teisėta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vytautas Piesliakas

Aldona Rakauskienė