Kasacinio skundo Nr. DOK-4198/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24077-2024-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo J. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą J. Š. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pritaikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. Š. padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir šiuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir tai nulėmė netinkamą veikos kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorių, apskritai nevertino įrodymų, nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, rėmėsi deklaratyviais jos parodymais, o apeliacinės instancijos teismas, nors įrodymus detaliai išnagrinėjo, tačiau savo sprendimą motyvavo vienpusiškai, selektyviai, remdamasis kaltinimą palaikančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas, byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4198/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24077-2024-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo J. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą J. Š. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pritaikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. Š. padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir šiuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir tai nulėmė netinkamą veikos kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorių, apskritai nevertino įrodymų, nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, rėmėsi deklaratyviais jos parodymais, o apeliacinės instancijos teismas, nors įrodymus detaliai išnagrinėjo, tačiau savo sprendimą motyvavo vienpusiškai, selektyviai, remdamasis kaltinimą palaikančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas, byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Kasatoriai konkretizuoja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė patikėti nukentėjusiosios parodymais dėl suduoto smūgio ar pastūmimo, kai specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus ir galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Prokuroras iškėlė abejonę, kad pati nukentėjusioji, būdama neblaivi, galėjo nugriūti ant konteinerio. Nukentėjusiosios agresyvus elgesys, palaido šuns vedžiojimas, rankų mosikavimas, būnant neblaiviai, galėjo sužeisti J. Š. ir jo veikimas gali būti pateisinamas kaip gynyba ir negali būti prilyginamas nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad J. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo jokių įrankių nei ilgalaikio smurto, neturėjo tyčios jos sužaloti. Kasatoriai teigia, kad J. Š. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad J. Š. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją. Kasatorių vertinimu, J. Š. galėjo padaryti nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo gindamasis ir tokie jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Jeigu kasacinės instancijos teismas pripažintų, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, o kasatoriaus veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas J. Š. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasatoriai kasaciniame skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl J. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, t. y. kad jis mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Č. sveikatą. Analizuodami įrodymus bei atlikdami faktinių bylos aplinkybių nuteistajam J. Š. palankia linkme vertinimą, daro išvadą, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip gynyba nuo neblaivios, agresyviai nusiteikusios nukentėjusiosios, kuri pati galimai galėjo nugriūti ant konteinerio arba J. Š. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Atrankos kolegija pažymi, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nėra kasacijos dalykas. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į apeliacinės instancijos skundo argumentus dėl konflikto eigos ir įrodymais pagrindė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines smurto panaudojimo aplinkybes, taip pat nutarties 25-28 punktuose išdėstė argumentus dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo. Teisinių argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir patvirtintų BK 140 straipsnio 1 dalies, BK 37 straipsnio netinkamą taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, skunde nepateikiama. Vien tik formalus kasatorių nesutikimas su teismų išvadomis nelemia kasacijos pagrindo.
Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo J. Š. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Darius Kantaravičius