Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-83/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 116.8 (S)

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Baltijos grupė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuriomis atmestas ieškovo UAB,,Baltijos grupė“ prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barklita“ dėl nuostolių atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir procesinės galimybės nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, kai teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininko (atsakovo) turto areštas – pakeista trečiojo asmens laidavimu.

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Koralita“, prašydamas priteisti iš jo 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. sausio 5 d. nutartimis areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo neužtenkant ir sąskaitoje esančias lėšas už ieškinio sumą, o 2007 m. spalio 5 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo prašymą, pakeitė nutartimi taikytą UAB „Koralita“ lėšų areštą į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 228 683,84 Lt laidavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 21 d., ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Baltijos grupė“ iš atsakovo UAB „Koralita“ 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 20 d., UAB „Koralita“ iškelta bankroto byla.

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir dėl 228 683,84 Lt skolos solidariaisiais skolininkais nurodyti atsakovą BUAB „Koralita“ ir trečiąjį asmenį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, o dėl likusios 183 873,51 Lt skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų skolininku nurodyti atsakovą BUAB „Koralita“, taip pat prašė išduoti atitinkamus vykdomuosius raštus ir areštuoti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ lėšas. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti jam, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo šioje byloje. Atsakovas sprendimo neįvykdė, todėl laidavimo sutarties pagrindu šį privalo vykdyti trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, kad būtų užtikrintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir vykdytinumas. Šiuo atveju civilinėje byloje skolininkė yra BUAB „Koralita“, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimu nuostoliai yra priteisti iš UAB „Koralita“, o ne iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, todėl nuostolių išieškojimas pagal šį sprendimą gali būti vykdomas tik iš UAB „Koralita“ ir vykdymo tvarka galėtų būti keičiama tik dėl šio asmens. Norint išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ būtinas teismo sprendimas, kuriuo prašoma išieškoti suma būtų priteista iš skolininko. Vien tai, kad nutartimi UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimu 228 683,84 Lt sumai yra užtikrintas UAB „Baltijos grupė“ pareikštų ieškinio reikalavimų dalies įvykdymas, nesuteikia teisinio pagrindo prašyti pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir išduoti vykdomąjį raštą išieškoti iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo išduoti vykdomąjį raštą ir dėl skolos išieškojimo iš atsakovės BUAB „Koralita“; pažymėjo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą bet kokie išieškojimai iš įmonės turto yra draudžiami ir klausimus dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo sprendžia paskirtas įmonės bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 11 straipsnis). Teismas konstatavo, kad BUAB „Koralita“ administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymu UAB „Baltijos grupė“ 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įtraukta į BUAB „Koralita“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 465 306,93 Lt reikalavimas, kuris bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą, 2012 m. kovo 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pagal CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalis, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo, todėl laidavimas už atsakovą, kai dėl tokio laidavimo yra panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse teisiškai reikšmingo fakto atsiradimo. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. IR-265 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto 2 dalies, 12 punkto 3 dalies nuostatas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas, todėl pagal ją vykdomasis raštas neišduodamas. Dokumentas gali būti pripažintas vykdomuoju dokumentu tiktai jo vykdymo, CPK vykdymo proceso nustatyta tvarka, tikslu, todėl vykdomasis dokumentas, be kitų sąlygų, turi turėti vykdytinumo požymį, t. y. teismo procesinis dokumentas savo turiniu gali būti priverstinai vykdomas vykdymo proceso nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis pagal savo turinį negali būti vykdoma priverstinai. Be to, anot kolegijos, trečiojo asmens išduotas laidavimo raštas, kurio pagrindu buvo panaikintas atsakovo lėšų areštas, nėra laidavimo sutartis, kurios reikalauja laidavimo atsiradimo pagrindus reglamentuojančio CK 6.77 straipsnio 1 dalis. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisti nuostoliai gali būti išieškomi tik iš atsakovo, nes dėl laiduotojo nėra priimto teismo sprendimo. Kolegija nurodė, kad CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos negali būti taikomos taip, kad būtų paneigta teismo sprendimo res judicata galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai, t. y. keičiant sprendimo vykdymo tvarką, negali būti pakeista sprendimo esmė. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pagal teismo sprendimą neturi solidariosios prievolės ieškovui, todėl ieškovo prašymo solidariuoju skolininku nustatyti trečiąjį asmenį patenkinimas reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą. Kolegija neanalizavo ir nevertino pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis atmestas ieškovo prašymas išduoti vykdomuosius raštus dėl sprendimu priteistų sumų iš bankrutuojančio atsakovo išieškojimo, nurodžiusi, kad apeliacija dėl šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepareikšta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką pagal ieškovo pareiškime nurodytą tvarką, išduoti ieškovui atitinkamus tris vykdomuosius raštus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas nutarties dalies dėl vykdomųjų dokumentų išdavimo iš viso nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemotyvavo savo nuomonės dėl to, kad trečiasis asmuo neturi solidariosios prievolės ieškovui, nenurodė, kodėl nesutinka su priešinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvada, išdėstyta 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 6, 10 punktuose. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Jeigu kasacinis teismas pripažintų, kad skundžiama nutartis nėra visiškai nemotyvuota, tokiu atveju pripažintina, kad nutartis motyvuota nepakankamai ir neišsamiai.

2. Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatorius teigia, kad iš šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties suprato, jog tam, kad būtų išduotas vykdomasis raštas išieškoti iš trečiojo asmens – laiduotojo, pakanka Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas laikosi kitokios nuomonės. Kasatoriaus teigimu, jeigu apeliacinės instancijos teismo išvada dėl vykdomojo rašto išdavimo galimybės tik priėmus sprendimą dėl trečiojo asmens būtų pagrįsta, teismas turėjo tenkinti prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti, kad dalis 2008 m. birželio 27 d. sprendimu priteistos sumos (laidavimo apimtimi) turi būti išieškota solidariai iš atsakovo ir laiduotojo – trečiojo asmens. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nėra konkrečiai išvardyta, kokiais atvejais ir kokiu būdu sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista, teismas šią normą turėjo aiškinti ir taikyti su CPK 146 straipsnio 2 dalimi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proceso operatyvumo ir teisinio tikrumo principais. Jais remiantis, išieškojimo iš laiduotojo trečiojo asmens klausimas gali būti išspręstas teismo sprendimo vykdymo metu pakeitus sprendimo vykdymo tvarką.

3. Dėl teismo sprendimo privalomumo, bendrųjų teisės principų taikymo. Teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, tik jį įvykdžius galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Kasatorius nurodo, kad skundžiama nutartimi pažeistos jo teisės, garantuojamos CPK 5 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje, nes teismo nutartimi galutinai užkirsta galimybė išreikalauti teismo sprendimu priteistą nuostolių atlyginimą iš laiduotojo.

4. Dėl laidavimo prievolės solidariojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai neišdėstė motyvų, kuriais remdamasis nusprendė, kad trečiasis asmuo neturi solidariosios prievolės ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl laiduotojo prievolės solidarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2010">3K-3-526/2010</a>; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. UAB „Gintarinė nafta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221/2011">3K-3-221/2011</a>; kt.).

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo pagal teismo sprendimą neturi solidariosios prievolės kasatoriui. Teismas konstatavo akivaizdų faktą, neprivalėjo nurodyti papildomų motyvų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente pateikto argumento. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvavo pagrindines padarytas išvadas. Teismo sprendimai ir nutartys yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis). Teismo sprendimo buvimas vykdytinu dokumentu nereiškia, kad teismo sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Teismo nutarties buvimas vykdytinu dokumentu nereiškia, kad atitinkamą nutartį įmanoma įvykdyti priverstinai ir kad kiekvienai teismo nutarčiai vykdyti gali būti išduotas vykdomasis raštas. Remiantis CPK 587 straipsniu teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomieji dokumentai, tiksliau – nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laidavimas nėra ir negali būti laikinoji apsaugos priemonė. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis nėra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ši nutartis nėra vykdomasis dokumentas. Nesant šia nutartimi aiškių ir konkrečių atsakovo ir trečiojo asmens prievolių kasatoriui, neįmanomas nei vykdomojo rašto pagal tokią nutartį išdavimas, nei tokios nutarties priverstinis vykdymas. Visiškai teisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens išduotas laidavimo raštas nėra laidavimo sutartis, kurios reikalauja laidavimo atsiradimo pagrindus reglamentuojančio CK 6.77 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500/2011">3K-3-500/2011</a> nenustatė, kad trečiasis asmuo laidavo pagal su atsakovu sudarytą laidavimo sutartį.

2. Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai išaiškino, kad vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš trečiojo asmens gali būti išduotas tik esant atitinkamam teismo sprendimui. Tokio teismo sprendimo nepriimta. Nutartimi dėl teismo sprendimo tvarkos pakeitimo negali būti pakeista teismo sprendimo, kurio vykdymo tvarka keičiama, esmė. CPK 284 straipsnyje neišvardijimas, kokiais atvejais ir kokiu būdu teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista, nereiškia, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista taip, kad būtų iš esmės pakeistas teismo sprendimas. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima tik išspręsti atitinkamo teismo sprendimo vykdymo klausimus. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos keitimo institutas negali būti priemonė priversti teismo sprendimą vykdyti kitus asmenis, kuriems jokios pareigos teismo sprendimu nebuvo nustatytos.

3. Dėl teismo sprendimo privalomumo ir bendrųjų teisės principų taikymo. Teismo sprendimą turi vykdyti ne bet koks asmuo, o tik tas, kuriam teismo sprendimas nustato vienokią ar kitokią pareigą. Kasatorius, norėdamas išsireikalauti iš trečiojo asmens ginčo sumą, turi pateikti ieškinį trečiajam asmeniui kaip laiduotojui. Kasatorius, žinodamas, kaip iš tikrųjų reikia ginti jo teises, sau palankaus rezultato siekia netinkamomis priemonėmis, elgiasi nesąžiningai, neteisėtai, neprotingai. Toks kasatoriaus elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise. Asmens, piktnaudžiaujančio subjektinėmis teisėmis, teises turi būti atsisakyta ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus siekis trečiąjį asmenį per sprendimo tvarkos pakeitimą paversti atsakovu, turinčiu mokėti ginčo sumą, nesuderinamas nei su CPK normomis, nei su protingumo, sąžiningumo principais. Kasatoriaus aiškinimai, kad teismai paneigė kasatoriaus teisę išieškoti priteistą iš atsakovo sumą iš trečiojo asmens nesikreipiant su ieškiniu į teismą, yra absurdiški, nes tokia teisė yra fikcija.

4. Dėl laidavimo prievolės solidariojo pobūdžio. Pagal teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą trečiasis asmuo neturi jokios prievolės kasatoriui, todėl nagrinėjant kasatoriaus prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jokios teisinės reikšmės neturi kasatoriaus argumentai dėl prievolės solidarumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis) ir procesinės galimybės nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, kai teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininko (atsakovo) turto areštas – pakeista trečiojo asmens laidavimu

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis), neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis). Nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas. Byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu nustatomos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą. Jame duodamas atsakymas dėl pareikšto reikalavimo apginti pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus, konstatuojama, ar ieškinys tenkintinas, ieškinio tenkinimo atveju išdėstomas patenkinto ieškinio turinys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis), skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, – gali būti vykdomas priverstinai. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas) – pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Asmenų materialiosios teisės ir pareigos vieni kitų atžvilgiu gali būti nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis garantijomis.

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką be kita ko sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 straipsniai). Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, paslepia ar sunaikina teismo sprendimu priteistus pagal individualius požymius apibūdinamus daiktus, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-29/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-29/2006">3K-7-29/2006</a>). Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezolicinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia pareigų ir kitam asmeniui, išskyrus to atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus, negalima. Naujo skolininko įtraukimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą, nes tai reikštų, jog teismas nagrinėja klausimus, kurie nebuvo svarstyti nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu. Tuo atveju, kai teismo sprendimas skolininko neįvykdytas, o trečiasis asmuo yra laidavęs už skolininką, tai kreditoriaus teisės gali būti apginamos šiam pareiškus savarankišką ieškinį laiduotojui, bet ne taikant teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia tvarka taikytina ir kreditoriui įgyvendinant reikalavimo teisę į laiduotoją tuo atveju, kai teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininko (atsakovo) turto areštas – buvo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį (šioje byloje taikytina 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) pakeista trečiojo asmens laidavimu, t. y. kai trečiasis asmuo – laiduotojas – laidavo už tinkamą atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, įvykdymą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vykdomasis raštas dėl išiekojimo iš laiduotojo, esantis pagrindu vykdyti išieškojimą iš laiduotojo turto, gali būti išduodamas tik teismo sprendimo, priimto dėl laiduotojo, pagrindu. Aplinkybės, kad po teismo sprendimo, kuriuo iš pagrindinio skolininko buvo priteistas prievolės įvykdymas, įsiteisėjimo laiduotojas savo prievolės neginčijo ir siūlė išeškotojui suderinti skolos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą mokėjimo grafiką, neteikia teisinio pagrindo padaryti kitokią, nei nurodyta, išvadą. Tam pagrindo neteikia ir kasatoriaus UAB „Baltijos grupė“ kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į teisingumo, protingumo, proceso operatyvumo ir teisinio tikrumo principus, CPK 5 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atsakovui (skolininkui) taikyta laikinoji apsaugos priemonė buvo panaikinta dėl to, kad už jį laidavo trečiasis asmuo – laiduotojas, ir šis asmuo, atsižvelgiant į dispozityvumo principą, buvo įtrauktas dalyvauti byloje antruoju atsakovu, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir tenkindamas reikalavimą priteisti pinigines sumas, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėti išdėstyti patenkinto reikalavimo prieš solidarius atsakovus (pagrindinį skolininką ir laiduotoją) turinį. O jeigu tokios bylos nagrinėjimo atveju už atsakovą laidavęs trečiasis asmuo – laiduotojas nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje antruoju atsakovu, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio asmens pareigų nepasisako, nes tam nėra teisinių procesinių prielaidų (šiam asmeniui nėra pareikštas materialusis teisinis reikalavimas ir jis nedalyvauja byloje atsakovu, o teismo sprendimu ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą galima tenkinti ne dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų, o tik dėl šalų).

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstyti motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados lemia objektyvią būtinybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai) pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-500/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-500/2011">3K-3-500/2011</a>, formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl galimybės nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, kai teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininko (atsakovo) turto areštas – pakeista trečiojo asmens laidavimu.

Šioje byloje nustatyta, kad dėl trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, kaip laiduotojo, nėra priimto teismo sprendimo. Esant tokiai aplinkybei prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nagrinėję teismai turėjo pagrindą spręsti, kad teismo sprendimu priteisti nuostoliai gali būti išieškomi tik iš atsakovo, nes dėl laiduotojo nėra priimto teismo sprendimo; trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ neturi solidariosios prievolės ieškovui teismo sprendimo pagrindu, todėl ieškovo prašymo solidariuoju skolininku nustatyti šį trečiąjį asmenį patenkinimas reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nurodytas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas pripažįsta pagrįstomis, nes jos atitinka teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kasacinios skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį. Kasatorius, teigdamas, kad prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos dėl laiduotojo prievolės solidarumo, kasaciniame skunde iš esmės tik duoda nuorodą į atitinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2010">3K-3-526/2010</a>; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. UAB „Gintarinė nafta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221/2011">3K-3-221/2011</a>), tačiau nepateikia teisinių argumentų, kad nurodomos nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje, taip pat kad apskųstos teismų nutartys priimtos nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; kt.). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovautasi. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

Išplėstinė teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo priteisti iš kasatoriaus patirtas atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme, pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo 1936 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad šis trečiojo asmens prašymas tenkintinas iš dalies, jo naudai iš kasatoriaus priteistinas 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Kasaciniame teisme patirta 70,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai“.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) 70,28 Lt (septyniasdešimt litų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis