Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06227-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 114.11(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui D. C. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė, remdamasi CK 6.237, 6.240 ir 6.242 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo 29 262 Lt, įgytus be teisinio pagrindo, 6462 Lt metinių palūkanų ir procesines palūkanas.

Ieškovė grindė reikalavimą tuo, kad pagal žodinę paskolos sutartį paskolino atsakovui 29 262 Lt, kuriuos pervedė į jo sąskaitą 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2, ant kurio antrosios pusės atsakovas padarė prierašą – „G. paskolino“. Paskolinti pinigai nebuvo įforminti paskolos sutartimi, nes šalys gyveno kartu. Skolą atsakovas pažadėjo grąžinti per 3–4 metus. 2011 m. sausio 3 d. ji išsiuntė atsakovui raginimą grąžinti skolą, tačiau jis negrąžino. Ieškovės teigimu, atsakovas, negrąžinęs 29 262 Lt, nesąžiningai praturtėjo jos sąskaita.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2006–2007 m. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, tačiau jie atskirai tvarkė savo lėšas, jų panaudojimo bendriems poreikiams užrašus. 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 50 000 Lt. 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė 29 262 Lt ir 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 į atsakovo kortelės sąskaitą – 20 735 Lt. Atsakovas teigia, kad taip ieškovė grąžino jam skolą. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.237 straipsnį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta. Atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovė kildina iš paskolos teisinių santykių, teigdama, kad pagal žodinę paskolos sutartį paskolino jam 29 262 Lt, o 2006 m. lapkričio 20 d. atsakovo į jos sąskaitą pervesti 50 000 Lt yra ne jai suteikta paskola, o skolos grąžinimas; 2006 m. gruodžio 28 d. ji dar kartą paskolino atsakovui 29 262 Lt, skolos faktą įrodo mokėjimo nurodyme atsakovo padarytas įrašas – „G. paskolino“. Atsakovas ieškovės paaiškinimus neigia ir pinigų paskolinimo ieškovei faktą grindžia 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi šalių paaiškinimai yra visiškai priešingi, tai teismas rėmėsi tik rašytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais vienos šalies pinigų perdavimą kitai šaliai. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais, t. y. taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus. Jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, tai papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Teismas, įvertinęs nepagrįsto praturtėjimo teisinį reglamentavimą ir šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, šio neįrodė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, spręsdama ginčą, rėmėsi šiais faktais: 1) 2006 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė V. K. jam priklausantį butą už 287 500 Lt; 2) 2006 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu V. K. į atsakovo sąskaitą pervedė 230 000 Lt už įsigytą butą; 3) 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė 50 000 Lt į ieškovės sąskaitą; 4) 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 29 262 Lt; 5) 2006 m. gruodžio 28 d. ieškovė pervedė į atsakovo kortelės sąskaitą 20 735 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu ji sugrąžino atsakovui 29 262 Lt, kuriuos anksčiau buvo iš jo pasiskolinusi, taip pat kad pagal žodinę paskolos sutartį dar kartą paskolino atsakovui tą pačią pinigų sumą (29 262 Lt). Ieškovės į atsakovo sąskaitą ir jo kortelės sąskaitą pervestos pinigų sumos (29 262 Lt ir 20 735 Lt) atitiktis atsakovo 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu ieškovei pervestai tokio pat dydžio pinigų sumai (50 000 Lt) sudarė pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ne pakartotinai paskolino atsakovui 29 262 Lt, bet sugrąžino jam 50 000 Lt, pervestų jai 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įgijo 29 262 Lt be teisinio pagrindo, nes ieškovė neįrodė visų teisės normose nustatytų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl nepagrįstą praturtėjimą ir paskolą reglamentuojančių CK normų netinkamo taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorė teigia, kad teismai neteisingai kvalifikavo ginčo santykį, dėl to nepagrįstai netaikė CK normų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti; kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto; prievolė grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą gali kilti ir tokiuose santykiuose, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau toks pagrindas išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-986/2003). Kasatorės nuomone, teismai nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos. Jos ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutarties ar paskolos raštelio, atsakovas neigia paskolos santykius, todėl ginčui turėjo būti taikomas CK 6.237 straipsnis dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad šalis saisto paskolos teisiniai santykiai.

2. Dėl CPK 185, 270 straipsnių pažeidimo. Kasatorė teigia, kad teismai nepasisakė dėl svarbiausio byloje esančio rašytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, t. y. 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2, kuriame atsakovas padarė prierašą – „Gitana paskolino“. Mokėjimo nurodymas ir jame esantis prierašas yra vėlesnės datos nei 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas į kasatorės sąskaitą pervedė 50 000 Lt. Tai laikytina esminiu proceso normų pažeidimu, nes nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė, kad kasatorė neįrodė visų sąlygų nepagristo praturtėjimo institutui taikyti, nemotyvavęs, kokių konkrečių sąlygų ji neįrodė, taip pažeidė CPK 270 straipsnį.

Atsakovo atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas, nes buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo

Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar kasatorė 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 pervesdama į atsakovo sąskaitą 229 262 Lt suteikė jam paskolą (kaip ji nurodo ieškinio pareiškime) ar priešingai – grąžino atsakovo jai paskolintus pinigus (kaip teigia savo atsikirtimuose atsakovas). Ginčo šalių pozicijai dėl esminio bylos fakto esant priešingai, tampa aktualūs kasaciniame skunde keliami teisės klausimai dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2009">3K-3-156/2009</a>; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalys davė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Kasatorė (ieškovė) nurodė, kad paskolino atsakovui jo verslui 29 262 Lt, pervesdama šias lėšas į atsakovo sąskaitą banke 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2. Remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, kasatorė, nurodydama ieškinyje, kad atsakovas jai skolingas 29 262 Lt, turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad paskolino atsakovui 29 262 Lt kasatorė įrodinėjo tuo, kad ant 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymo antrosios pusės atsakovas savo ranka padarė prierašą – „G. paskolino“. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad kasatorė pervedė į jo sąskaitą 29 262 Lt, tačiau tvirtina, kad taip ji grąžino jam dalį 50 000 Lt skolos, kurią jis suteikė jai gėlių verslui.

Byloje esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl bylos esminių faktinių aplinkybių, teismai, spręsdami ginčą, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais. Ištyrę byloje esančius rašytinius įrodymus, teismai nustatė, kad 2006 m. spalio 30 d. atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą; 2006 m. lapkričio 20 d. buto pirkėjas pervedė į atsakovo sąskaitą 230 000 Lt; 2006 m. lapkričio 20 d. atsakovas į kasatorės sąskaitą pervedė 50 000 Lt. 2006 m. lapkričio 28 d. kasatorė į atsakovo sąskaitą pervedė 29 262 Lt ir į jo kortelės sąskaitą – 20 735 Lt. Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę rašytinių įrodymų visetą, atsižvelgdami į tai, jog 2006 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymu kasatorės į atsakovo sąskaitą ir jo kortelės sąskaitą pervestų lėšų dydis (29 262 Lt ir 20 735 Lt) iš esmės sutampa su 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu atsakovo į kasatorės sąskaitą pervestų lėšų dydžiu – 50 000 Lt, vadovaudamiesi įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2006 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu kasatorė, pervesdama į atsakovo sąskaitą 29 262 Lt, grąžino jam dalį 50 000 Lt skolos, pervestos atsakovo į jos sąskaitą 2006 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu. Teismai taip pat sprendė, kad kasatorės nurodyta aplinkybė dėl 2006 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodyme padaryto prierašo – „G. paskolino“, nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškiniui įrodyti, nes nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų visumos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė teismai, ir pažymi, kad teismai, spręsdami šalių ginčą, tinkamai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo normų netaikymo ginčo teisiniams santykiams

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismai, netaikydami ginčo teisiniams santykiams CK normų dėl nepagrįsto praturtėjimo, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, nepagrįsti. Minėta, kad ieškovė grindė ieškinio reikalavimus tuo, kad atsakovas gera valia negrąžino jam paskolintų pinigų, toks ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas kvalifikuotinas pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. O nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140/2006">3K-3-140/2006</a>; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-593/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-593/2008">3K-3-593/2008</a>; kt.).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. sausio 3 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 24,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. D. į valstybės biudžetą 24,75 Lt (dvidešimt keturis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė