Civilinė byla Nr. 3K-3-107/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02420-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.9.10.8; 15.3.2; 114.9.1; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (teisėjų kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (kolegijos pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P.-G. ir atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P.-G. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 9 punktai) teisėtumo, darbuotojo grąžinimo į darbą ir su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Ieškovė S. P.-G. prašė teismo:
panaikinti 2011 m. liepos 29 d. valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus įsakymu įmonės personalo direktorei S. P.-G. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ieškovę į iki darbo sutarties nutraukimo turėtą darbo vietą pagal darbo sutartį turėtomis finansinėmis sąlygomis;
priteisti iš atsakovo: 18 428,96 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2011 m. rugpjūčio 31 d.); 38 533,28 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2011 m. lapkričio 5 d. imtinai; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 837,68 Lt atsakovo išskaičiuotą darbo užmokesčio dalį ir 99,49 Lt už 2011 m. liepos 20 d. komandiruotę; 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, t. y. 398 735,28 Lt.
Ieškovė su atsakovu 2011 m. sausio 26 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią pradėjo dirbti įmonės veiklos planavimo grupės eksperte, 2011 m. gegužės 2 d. pakeitus darbo sutartį paskirta personalo direktore. 2011 m. liepos 29 d. valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus įsakymu ieškovės veiksmai einant personalo direktoriaus pareigas įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal kolektyvinės sutarties 8 priedo,,VĮ Ignalinos AE Darbuotojų darbo taisyklės“ 72.4, 72.7, 72.9 punktus ir DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 9 punktus paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ir 2011 m. liepos 29 d. ieškovė atleista iš pareigų.
Atsakovo 2011 m. liepos 29 d. įsakyme atleisti ieškovę iš darbo įvardyta šiurkščių nusižengimų sudėtis:
1) ieškovė, eidama personalo direktorės pareigas, 2011 m. liepos 7 d., vizavo neteisėtą valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės kolektyvinės sutarties dėl darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų priedo „Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų mėnesinės algos koeficientai“ pakeitimą, prieštaraujantį VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 2010 m. rugpjūčio 23 d. energetikos ministro įsakymu Nr. I-239 patvirtintų VĮ Ignalinos atominės elektrinės įstatų 34.2 punktui), nustatantiems valdybos pareigą pritarti įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms, nepranešdama generaliniam direktoriui apie teisės aktams prieštaraujantį susitarimą, taip viršydama savo kompetenciją ir šiurkščiai pažeisdama personalo direktoriaus pareiginės instrukcijos 15.6 ir 18.1 punktų nuostatas bei savo pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, rengiant ir pasirašant kolektyvinę sutartį;
2) 2011 m. liepos 18 d., nesuderinusi su įmonės generaliniu direktoriumi, savavališkai, viršydama savo įgaliojimus, pakeitė projektų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo V. Š. darbo sutartį, nustatydama jam pareiginės algos koeficientą 7,21, kai galimas didžiausias galiojantis VĮ Ignalinos atominės elektrinės padalinio vadovo pavaduotojo mėnesinės algos koeficientas buvo 7,15. 2011 m. liepos 7 d. pasirašytame kolektyvinės sutarties pakeitime buvo nustatyta, kad padalinio vadovų pavaduotojų koeficiento nustatymas – VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus kompetencija;
3) 2011 m. liepos 20 d. privalėjusi komandiruotės tikslu išvykti į Vilniuje esančią VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą, ten nenuvyko ir nebuvo savo darbo vietoje visą dieną be svarbių priežasčių; neteisėtai pateikė VĮ Ignalinos atominės elektrinės buhalterijai avansinę apyskaitą komandiruotės išlaidoms padengti. Tokiais veiksmais ieškovė, pasinaudodama pareigomis, siekė gauti neteisėtų pajamų sau arba dėl kitokių asmeninių paskatų ir, siekdama neteisėtai pasisavinti vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, savavaliavo ir atliko veiką, turinčią sukčiavimo požymių.
Ieškovės teigimu, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirtas ir darbo sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovės nuomone, atsakovas, nurodydamas, kad vizuodama neteisėtą susitarimą dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo personalo direktorė S. P.-G. pažeidė teisės aktų reikalavimus, viršijo savo kompetencijos ribas, taip šiurkščiai pažeisdama pareiginėse instrukcijose nustatytas personalo direktoriaus teises ir pareigas, nenurodė konkrečiai, koks teisės aktas buvo pažeistas, kokiais veiksmais, kokių neigiamų padarinių sukėlė ir kokia konkrečiai žala padaryta. Darbo sutartį su darbuotoju V. Š. ieškovė pakeitė turėdama generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 27 d. įgaliojimą sudaryti, keisti bei nutraukti darbo sutartis su VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojais (išskyrus darbo sutartis su direkcijų, tarnybų ir padalinių vadovais (galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.). Be to, tokia jos pareiga nustatyta personalo direktoriaus pareiginėje instrukcijoje (15.3 punktas). Ieškovė 2011 m. liepos 20 d. išvyko į komandiruotę, grįžusi įmonės vadovui pateikė su komandiruote susijusius dokumentus, jis patvirtino savo parašu, kad komandiruotės tikslas pasiektas, pasirašė dokumentus komandiruotės išlaidoms atlyginti. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė grindė tuo, kad dėl, jos nuomone, nepagrįstos drausminės nuobaudos paskyrimo, nepagrįsto atleidimo iš darbo, ji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimų, pablogėjo sveikata, informacija šia tema dar nesant teismo sprendimui viešai išplatinta, daugeliu atveju yra negatyvi, ieškovė susiduria ir ateityje susidurs su nepatogumais, žiniasklaidoje formuojamas neigiamas ieškovės įvaizdis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinys atmestas.
Teismas nurodė, kad drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas, darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnis). Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju.
VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų darbo tvarkos taisyklių 48.4 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo dirbti sąžiningai ir stropiai, laikytis darbo drausmės, visą darbo laiką panaudoti gamybinių užduočių vykdymui. Taisyklių 72 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju iš anksto neperspėjęs, gali būti laikoma: pasinaudojimas tarnybinėmis pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas (72.4 punktas); veiksmai, turintys vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto darbo užmokesčio gavimo požymių, nors už šiuos veiksmus darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (72.7 punktas); neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (72.9 punktas).
Pagal pareiginės instrukcijos 18.1 punktą personalo direktorius turi teisę siūlyti įmonės valdybai svarstyti per generalinį direktorių darbo teisės aktų nuostatų tobulinimo, kitus klausimus ir sprendimų projektus. Teismas įvertino, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad 2011 m. liepos 7 d. ieškovės pasirašyto susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo projektas būtų buvęs pateiktas įmonės valdybai ir jos aprobuotas. Susitarimo projektas valdybai nebuvo pateiktas, jis nesvarstytas, neaprobuotas, o profesinių sąjungų atstovai reikalavo, kad ieškovės pasirašytas susitarimas būtų vykdomas. Ieškovės pasirašytu susitarimu faktiškai be įmonės valdybos žinios pakeistas VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų apmokėjimo nuostatų priedas „Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų mėnesinės algos koeficientai“, tai teismo įvertinta kaip ieškovės teisių piktnaudžiavimas.
Ieškovė jos pasirašyto susitarimo pagrindu ir nederinusi šio klausimo su įmonės generaliniu direktoriumi pakeitė projektų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo V. Š. darbo sutartį, nustatydama jam pareiginės algos koeficientą 7.21, nors galiojęs maksimalus VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų mėnesinės algos koeficientas padalinio vadovo pavaduotojui buvo 7.15.
Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas, jei darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą) be svarbių priežasčių. Įvertinęs bylos įrodymus teismas sprendė, kad 2011 m. liepos 20 d. ieškovė į komandiruotės vietą Vilniuje nebuvo nuvykusi ir nenustatyta svarbių neatvykimo priežasčių.
Kaip matyti iš pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ieškovei nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2011 m. liepos 29 d. 17 val. 18 min. pasibaigus darbo dienai, todėl teismas įvertino, kad tą pačią dieną darbo laiku ieškovė atleista iš darbo dar neturėjusi nedarbingumo pažymėjimo.
Apeliacine tvarka pagal ieškovės S. P.-G. apeliacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 29 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo rengiant kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta valstybės įmonės valdybos pareiga pritarti įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms. Tokia pati taisyklė nustatyta ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. energetikos ministro įsakymu Nr. I-239 patvirtintų VĮ Ignalinos atominės elektrinės įstatų 34.2 punkte. VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo apmokėjimo nuostatuose nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygos ir dydis nustatomas kolektyvinėje sutartyje, darbo užmokesčio pastoviąją dalį, pareiginę algą nustatant pareiginės algos koeficientais nuo minimalios mėnesinės algos. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtintos personalo direktoriaus pareiginės instrukcijos 15.6 punktu nustatyta personalo direktoriaus pareiga dalyvauti rengiant kolektyvinę sutartį, organizuoti derybas su profsąjungomis ir kolektyvo atstovais. Susitarimą dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo, keičiant darbo apmokėjimo nuostatų priedą, pasirašė l. e. generalinio direktoriaus pareigas asmuo (pavardė nenurodyta; T. 1, b. l. 89–92), nepateikus susitarimo projekto valdybai ir negavus jos pritarimo. Iš byloje esančių derybose dalyvavusių asmenų parašų, atsakovo vadinamų vizomis susitarime, kitų įrodymų nustatyta, kad ieškovė vykdė jai nustatytą pareigą, organizavo ir dalyvavo derybose dėl ginčo sutarties pakeitimo. Derybose dalyvavusių asmenų parašai (vizos) savaime nesukelia teisinių padarinių, tik įrodo, kad šalys suderėjo dėl konkrečių sutarties sąlygų. Pagal pareiginę instrukciją teisę siūlyti įmonės valdybai svarstyti teisės aktų projektus personalo direktorius įgyvendina ne tiesiogiai, o tik per generalinį direktorių. Pateikusi projektą generaliniam direktoriui ieškovė neturėjo teisės kontroliuoti jo (generalinio direktoriaus) tolesnių veiksmų ir pareigos tiesiogiai kreiptis į valdybą su projektu.
Dėl pravaikštos ir veikos, turinčios neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, teismas sprendė, kad tokie darbo drausmės pažeidimai neįrodyti, t. y. neįrodyta, kad ieškovė nebuvo nuvykusi į komandiruotės vietą ir nebuvo darbo vietoje visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. 2011 m. liepos 20 d. šios dienos generalinio direktoriaus įsakymo pagrindu ieškovė turėjo pareigą nuosavu transportu nuvykti į komandiruotę – į Vilniuje esančią VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą ir grįžusi pateikti buhalterijai komandiruotės išlaidas. Šiame įsakyme yra 2011 m. liepos 22 d. įrašas „užduotis įvykdyta“ ir parašas, panašus į generalinio direktoriaus, pasirašiusio šį įsakymą, parašą. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. PVM sąskaita faktūra, degalų pirkimo kvitas, avanso apyskaita įrodo ieškovės teiginį, kad ji tą dieną buvo Vilniuje, o įrašas įsakyme įrodo, kad ieškovė įvykdė atsakovo užduotį. Ieškovė išsamiai paaiškino nuvykimo į Vilnių ir grįžimo atgal bei užduoties vykdymo Vilniuje aplinkybes.
Teismas pripažino, kad ieškovė savavaliavo, kai ji 2011 m. liepos 18 d. savavališkai, viršydama savo įgaliojimus, pakeitė projektų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo V. Š. vieną iš darbo sutarties sąlygų – darbo užmokesčio dydį, nustatydama jam pareiginės algos mėnesinį koeficientą 7,21, taip ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris darbdavio pagrįstai kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai, nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB,,Tele3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>).
Personalo direktoriaus pareiginės instrukcijos 15.3 punkte nustatyta personalo direktoriaus pareiga įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis su įmonės darbuotojais (išskyrus darbo sutartis su įmonės direkcijų, tarnybų bei struktūrinių padalinių vadovais), atlikti kitus veiksmus, vykdant DK reikalavimus. VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo apmokėjimo nuostatuose nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygos ir dydis nustatomas kolektyvinėje sutartyje; nurodytos pareigybės, kurių darbo apmokėjimo tvarką nustato generalinis direktorius; 12 punkte nurodyta, kaip nustatomas pareiginės algos dydis vadovams, vyresniesiems specialistams, kitiems tarnautojams, tačiau nenurodant, kieno kompetencijai priskirta tokias algas nustatyti. VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje sudaromos kolektyvinės darbo sutartys, kuriose nustatomi ir mėnesinės algos koeficientai. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pripažino, kad algų nustatymas jos kompetencijai nebuvo nepriskirtas – ji turėjo teisę tik derinti koeficientų dydį. Remdamasis tuo teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, pakeisdama V. Š. darbo sutartį ir nustatydama jo pareigybės koeficientą, veikė neteisėtai: nepaisė nustatytos jos kompetencijos ir ignoravo nustatytą darbo užmokesčio nustatymo tvarką, t. y. savavaliavo. Šis darbo drausmės pažeidimas įrodytas ir pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Skiriant drausminę nuobaudą atleidimo iš darbo tvarka nepažeista (DK 131 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė S. P.-G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
Atsižvelgiant į CPK IV dalies XX skyriuje nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, interesus, taip pat į CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių taikymas darbo bylose turi tam tikrų ypatumų, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neturi teisės pripažinti darbuotoją padarius tokį darbo drausmės pažeidimą, kuriuo darbdavys darbuotojo nekaltino. Atsakovo įsakymo 3 punkte labai trumpai aprašytas darbo drausmės pažeidimas dėl V. Š. mėnesinio atlyginimo koeficiento pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patikslino šio darbo drausmės pažeidimo turinį. Atsakovas teisme paaiškino, kad įsakymo 3 punkto prasme šiurkštus darbo drausmės pažeidimas reiškia tik tuos ieškovės veiksmus, kad ji keisdama V. Š. darbo sutartį ir nustatydama jam mėnesinės algos koeficientą 7,21 viršijo maksimalų galimą mėnesinės algos koeficientą šiam konkrečiam darbuotojui. Kartu atsakovas neginčijo ir byloje pripažino, kad ieškovė, kaip personalo direktorė, pagal jai išduotą įgaliojimą turėjo teisę keisti V. Š. darbo užmokesčio dydį (nustatyti mėnesinės algos koeficientą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsakovo pripažintoms aplinkybėms nepagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 5 dalies ir 187 straipsnio, pagal kuriuos nereikia įrodinėti aplinkybių, grindžiamų šalių pripažintais faktais. Teismas padarė priešingą išvadą, kad ieškovė tokios teisės neturėjo, ir nemotyvavo, kodėl nevertinamas šis atsakovo pripažinimas (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas darbuotojo (ieškovės, apeliantės) nenaudai ir darbdavio naudai, nors tam nebuvo jokio pagrindo, ir taip pažeistos CPK 320, 12 (rungimosi principas), 13 (dizpozityvumo principas) ir 414 straipsnių nuostatos. Teismas neįvertino ieškovei, kaip personalo direktorei, suteikto įgaliojimo ir taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, įpareigojantį teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.
DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo šiurkščiu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savivaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB,,Tele3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Litbera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-138/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-138/2012">3K-3-138/2012</a>). Atsakovo įsakyme atleisti ieškovę iš darbo nurodyta, kad ieškovės veiksmus padidinant atsakovo darbuotojui atlyginimo koeficientą atsakovas laiko savivaliavimu ir įgaliojimų viršijimu, tačiau, skirtingai nei kitų pažeidimų atveju, jokių motyvų, kodėl tai yra šiurkštus pažeidimas, nenurodyta. Kasatorės teigimu, vien šio vieno pažeidimo nebuvo pagrindo vertinti kaip šiurkštaus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 235 straipsnį, nes nesiaiškino ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių pažeidimo sunkumui įvertinti. Dėl ieškovės veiksmų darbo sutarties pakeitimas reiškė, kad V. Š. darbo užmokestis padidėjo tik apie 40 Lt, tai didelės žalos įmonei nepadarė. Byloje nenustatyta, kad padidindama darbuotojo darbo užmokestį ieškovė būtų turėjusi kokių nors asmeninių paskatų, kitokių nesąžiningų tikslų. VĮ Ignalinos atominė elektrinė – ypatingos svarbos objektas. Tačiau pagal DK 235 straipsnį šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra siejamas su darbuotojo darbo pareigų ar nustatytos darbo tvarkos pažeidimo sunkumu ir nepriklauso nuo įmonės, kurioje dirba darbuotojas, statuso.
Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma motyvuota, nes teismas nepasisakė dėl vieno bylai reikšmingo ieškovės apeliacinio skundo argumento – dėl to, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes atleido iš darbo jos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovas 2011 m. lapkričio 29 d. priėmė įsakymą dėl atleidimo ieškovę iš darbo, nors tą pačią dieną 17 val. 18 min. ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kasacinio teismo praktikoje draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo nuo tos dienos, kai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o ne nuo to momento, kai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB,,Alstom Power“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2011">3K-3-350/2011</a>, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Lietuvos žemės ūkio universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466/2010">3K-3-466/2010</a>, 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VšĮ,,Nacionalinis kraujo centras”, bylos Nr. 3K-3-638/2004). Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (nauja redakcija nuo 2010 m. liepos 28 d.) patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių 20.1 punkte nustatyta, kad asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi darbo metu ar iki darbo dienos pradžios ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, elektroniniame pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo kreipimosi dienos.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, reikšmingų DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo vertinimui, taip pat nenustatė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar V. Š. darbo sutarties pakeitime yra teisingai parinktas mėnesinės algos koeficientas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, visiškai nesprendė ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
Kasatorė taip pat nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu reikalavo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 837,68 Lt už iš ieškovės darbo užmokesčio išskaičiuotą atlyginimą už 2011 m. liepos 20 d. pravaikštą ir 99,49 Lt už 2011 m. liepos 20 d. nebuvimą paskirtoje komandiruotėje, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas neišsprendė šio klausimo, ir tai sudaro CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.
Atsakovo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė skundo ribas ir nustatė darbo pareigų pažeidimą, kuriuo atsakovas nekaltino ieškovės. Pati ieškovė apeliaciniame skunde, vertindama atsakovo pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, nurodė argumentus, susijusius su kompetencijos viršijimu jai veikiant pagal 2011 m. liepos 7 d. susitarimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas išdėstė atsakovo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimo ir, be kita ko, paaiškino, kad, vadovaujantis 2011 m. liepos 7 d. susitarimu nustatytomis taisyklėmis dėl darbo užmokesčio koeficientų nustatymo, ieškovė savo veiksmais viršijo kompetenciją. Šį epizodą ir nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų. Darbo ginčą nagrinėjančiam teismui įstatymo suteiktas aktyvesnis vaidmuo, t. y. teismas nesuvaržytas rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13, 414 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio atlikdamas teisinį vertinimą ir pagrindimą materialiosios teisės normomis konstatavo atsakovo nurodomą darbo pareigų pažeidimą.
Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad atsakovas byloje pripažino, jog ieškovė, kaip personalo direktorė, turėjo teisę keisti V. Š. darbo sutartį ir nustatyti jam mėnesinės algos koeficientą. Nė viename atsakovo procesinių dokumentų nepripažinta, kad ieškovė turėjo teisę keisti darbo sutartį su V. Š. nustatant jam mėnesinės algos koeficientą. Atsakovas visą laiką teigė, kad ieškovė viršijo savo kompetenciją ir savavaliavo, t. y. ji neturėjo teisės nustatyti algos koeficiento. Ieškovei, kaip personalo direktorei, išduotas įgaliojimas negalėjo suteikti daugiau teisių ir prieštarauti vidaus teisės aktams. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės (savavaliavimas nustatant darbo užmokesčio koeficientą, išdėstyti motyvai, susiję su ieškovės bei vadovo kompetencijos aiškinimu). Valstybių ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valdybos kompetencijai priskiriama pritarti įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarkai. Atitinkama nuostata įtvirtinta atsakovo įstatų 34.2 punkte. 2011 m. liepos 7 d. susitarimas nepateiktas tvirtinti atsakovo valdybai, ši aplinkybė buvo žinoma ieškovei, kuri dalyvavo susitarimo rengimo procese, tačiau neužtikrino dokumento teikimo valdybai patvirtinti. Nustatydama darbuotojo didesnį užmokestį ieškovė nepagrįstai rėmėsi susitarimu, kuris neįsigaliojo kaip nepatvirtintas įmonės valdybos, pažeidė savo pareiginę instrukciją ir viršijo turimus įgaliojimus. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dėl jos atliktų veiksmų atsakovas nepatyrė didelės turtinės žalos, nekeičia darbo pareigų pažeidimo šiurkščiu vertinimo, nes tai lėmė ne tik turtinės žalos atsiradimą (tai reikšminga atsižvelgiant į atsakovo statusą), bet ir atsakovo pasitikėjimo ieškove ir jos kompetencija praradimą, ypač atsižvelgiant į jos pareigas, bei atsakovo prestižui, taip pat ieškovei komentuojant atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą spaudoje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie įmonėje galiojančią darbo užmokesčio nustatymo tvarką, pagal pareiginių instrukcijų nuostatas turint pareigą formuoti darbo apmokėjimo sistemą, dalyvauti rengiant kolektyvinių sutarčių nuostatas, inter alia darbo užmokesčio tvarką, ir organizuoti jos vykdymo kontrolę, tačiau ją pažeidė, taip sukeldama turtinių ir neturtinių neigiamų padarinių atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės atleidimo iš darbo tvarka (DK 131 straipsnio 1 dalis) nepažeista. Kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, tai nėra pagrindas ją panaikinti. Faktas, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas ieškovei pasibaigus darbo dienai, reiškia, jog nedarbingumo pažymėjimas tampa taikytinu tik nuo kitos darbo dienos. 2005 m. birželio 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 20.2 punkte įtvirtinta, kad „asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo (išdirbę visą darbo dieną, pamainą) ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, elektroniniame pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kai išdirbta visa darbo diena ar pamaina“.
Dėl iš ieškovės darbo užmokesčio išskaičiuoto atlyginimo už 2011 m. liepos 20 d. pravaikštą ir 99,49 Lt už 2011 m. liepos 20 d. nebuvimo paskirtoje komandiruotėje atsakovas nesutinka su tuo, kad dėl šio ieškinio reikalavimo neišsprendimo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Atsakovas, vadovaudamasis civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), prašo kasacinio teismo išspręsti šiuos klausimus kasacinio skundo nagrinėjimo proceso metu ir nebeperduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje išdėstytomis išvadomis, kad nebuvo ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas rengiant kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą. Savo nesutikimą atsakovas grindžia tuo, kad, remiantis ieškovės pareiginių instrukcijų 18.1 punkto nuostatomis, personalo direktorė, suderinusi su profesinių sąjungų atstovais susitarimą, keičiantį darbuotojų darbo apmokėjimo koeficientus, privalėjo per įmonės generalinį direktorių pateikti VĮ Ignalinos atominės elektrinės valdybai svarstyti suderintus darbuotojų darbo apmokėjimo koeficientus ir tik valdybai pritarus teikti susitarimą pasirašyti įmonės generaliniam direktoriui. Dėl šių aplinkybių ieškovė, vizuodama susitarimą dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo, pažeidė pareiginės instrukcijos 15 punkte nustatytą pareigą griežtai laikytis ir reikalauti, kad būtų atsakovo įmonėje laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, norminių aktų, bei nekontroliavo susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo pasirašymo procedūros teisėtumo neįsitikinusi, ar buvo gautas atsakovo įmonės valdybos pritarimas naujiems darbuotojų darbo užmokesčio koeficientams, bei taip padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Taip pat atsakovas pažymi, kad nesutinka su skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog nebuvo atsakovo pakankamai įrodyta ieškovės pravaikšta 2011 m. liepos 20 d. ir nebuvimas tą dieną paskirtoje komandiruotėje.
Atsakovas valstybės įmonė Ignalinos atominės elektrinė pateiktu kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties dalį, pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais teismas sprendė, kad ieškovė S. P.-G. nepadarė darbo drausmės pažeidimo rengiant 2011 m. liepos 7 d. susitarimą dėl VĮ Ignalinos atominės elektrinės kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo; kad ieškovė nėra 2011 m. liepos 20 d. padariusi pravaikštos ir veikos, turinčios neteisėto atlyginimo paėmimo požymių; palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį.
Atsakovas teigia, kad remiantis DK 24 straipsniu ir administracijos darbo reglamentu ieškovė priskirtina prie atsakovo administracijos pareigūnų, inter alia administracijos vadovybės. Būdama darbdavio administracijos pareigūnė ieškovė turi ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, bet ir užtikrinti tinkamą atsakovo operatyvinį valdymą neviršijant kompetencijos. Ieškovės kaip struktūrinio padalinio – Personalo direkcijos – vadovės ir administracijos vadovybės narės teisinės padėties ypatumai lemia tai, kad jai pavesta vykdyti funkcijas, inter alia susijusias su darbo teisinių santykių reglamentavimu įmonės viduje bei darbo apmokėjimo sistemos formavimu ir įgyvendinimu pagal teisės aktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinį statusą ir DK 24 straipsnį, tai nulėmė nepagristą išvadą dėl teismo nutarties ginčo dalies, kad personalo direktorius turi tik teisę, o ne pareigą siūlyti įmonės valdybai svarstyti aktų (2011 m. liepos 7 d. susitarimo) projektus. Administracijos darbo reglamento 5 punkte nustatyta, kad administracija vadovaujasi inter alia įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, įmonės įstatais, įmonės valdybos sprendimais, administracijos darbo reglamentu, o 11.10 punkte – kad administracija rengia darbo apmokėjimo sistemą ir teikia ją pritarti įmonės valdybai. 2011 m. liepos 7 d. susitarimas (jo projektas) priskirtinas prie personalo direktoriaus pareiginių instrukcijų 18.1 punkte nurodytų dokumentų, kurių pateikimo valdybai per generalinį direktorių iniciatyvos teisė priskirta personalo direktoriui. Pagal Valstybių ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškovės neveikimas, t. y. savo kompetencijos valdomoje srityje (darbo užmokesčio) neįgyvendinimas bei teisių įgyvendinimo tvarkos ignoravimas, laikytinas piktnaudžiavimu, pažeidžiantis inter alia sąžiningumo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl įrodymų trūkumo patvirtinti ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą – nenuvykimą j komandiruotę (savavaliavimą) ir neteisėto atlygio paėmimą, grindė iš esmės vienintele aplinkybe – ieškovės paaiškinimais, tačiau neįvertino rašytinių įrodymų turinio ir atsakovo paaiškinimų, tarp jų dėl komandiruotės tikslų įforminimo ir ieškovės pareigų apimties. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktose rašytiniuose įrodymuose nurodė, kad ji nesusitiko su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros atsakingu darbuotoju, t. y. neįvykdė komandiruotės užduoties. Ieškovė taip pat neteisėtai pateikė atsakovo buhalterijai avansinę apyskaitą komandiruotės išlaidoms padengti ir tokiais savo veiksmais pasinaudojo pareigomis siekdama gauti neteisėtų pajamų. Dėl to ieškovei taikytina atsakomybė pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktus, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Ieškovės S. P.-G. atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės kasacinį skundą. Nekartojant pirmiau išdėstytų ieškovės kasacinio skundo argumentų santrumpos, išdėstomi šie esminiai papildantys ieškovės kasacinį skundą atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:
Byloje nustatyta, kad ieškovės vizuotą ir sutarties šalių suderintą susitarimą, keičiantį kolektyvinės sutarties darbo apmokėjimo nuostatų priedą, pasirašė VĮ Ignalinos atominės elektrinės 1. e. generalinio direktoriaus pareigas asmuo, negavęs valdybos pritarimo. Atsakovas įsakyme nurodė, kad ieškovė pažeidė VĮ Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu patvirtintos personalo direktoriaus pareiginės instrukcijos 15.6 ir 18.1 punktus. Kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė šių punktų nepažeidė. Personalo direktoriaus pareigybinės instrukcijos 15.6 punkte nustatyta personalo direktoriui pareiga dalyvauti rengiant kolektyvinę sutartį, organizuoti derybas su profsąjungomis ir kolektyvo atstovais. Ieškovė vykdė jai nustatytą pareigą, derindama susitarimo projektą. Instrukcijos 18.1 punkte nurodyta teisė siūlyti valdybai per generalinį direktorių Vyriausybės nutarimų projektus, Darbo kodekso nuostatų tobulinimo, kitus klausimus bei sprendimų projektus. Šio punkto ieškovė nepažeidė, nes personalo direktorius turi tik teisę, ne pareigą siūlyti įmonės valdybai svarstyti sprendimų projektus, be to, tokią teisę jis gali įgyvendinti ne tiesiogiai, o tik per generalinį direktorių.
Lietuvos apeliacinės instancijos teismas nutartyje bylos įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė kito drausmės pažeidimo, t. y. fakto, kad ieškovė 2011 m. liepos 20 d. nebuvo komandiruotėje ir neatvyko į darbą per visą darbo dieną be svarbių priežasčių. Atsakovo generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakyme yra jo pasirašytas įrašas, kad komandiruotės „užduotis įvykdyta“. Ieškovė komandiruotės dieną atvyko į VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą, kurioje susitikimas su atsakingu darbuotoju neįvyko ne dėl jos kaltės. PVM sąskaita faktūra, degalų pirkimo kvitas patvirtina apie ieškovės nuvykimą į komandiruotės tikslą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbuotojo veiksmų įvertinimo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu kaip pagrindo skirti drausminę nuobaudą (DK 235 straipsnis)
Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija patikrina ieškovės ir atsakovo kasacine tvarka apskųstą byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdama kasacinių skundų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde keliamų teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiuo pagrindu drausminė nuobauda gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).
Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas. Jis nėra baigtinis, nes 11 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-635/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-635/2005">3K-3-635/2005</a>; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>).
Dėl darbuotojo veiksmų, susijusių su tiesioginių darbo pareigų atlikimu, kvalifikavimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluoti darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu kriterijai – tai gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB,,Puntukas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2012">3K-3-117/2012</a>).
Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų darbo tvarkos taisyklių 48.4 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo dirbti sąžiningai ir stropiai, laikytis darbo drausmės, visą darbo laiką panaudoti gamybinių užduočių vykdymui. Taisyklių 72 punkte, be kita ko, nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju iš anksto neperspėjęs, gali būti laikoma: pasinaudojimas tarnybinėmis pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ar biurokratizmas (72.4 punktas). Išdėstytų nuostatų pažeidimas tyčiniais veiksmais, aiškiai be pagrindo, gali būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, eidama personalo direktorės pareigas, vienvaldiškai vizavo VĮ Ignalinos atominės elektrinės kolektyvinės sutarties dėl darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų priedo „Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų mėnesinės algos koeficientai“ pakeitimą, nors tam buvo būtina gauti įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pritarimą. Ieškovė nepranešė įmonės valdybai apie rengiamą kolektyvinės sutarties pakeitimą, nelaukė generalinio direktoriaus pritarimo ir nesuderino jo turinio su valdyba. Nepaisydama to, kad toks pakeitimas nebuvo patvirtintas ir neįsigaliojo, juo neteisėtai vadovavosi, paskirdama vienam iš įmonės darbuotojų didesnį, nei leidžiamas maksimalus dydis, darbo užmokestį. Taip ieškovė viršijo pagal pareigas priskirtą kompetenciją ir tai prieštaravo darbdavio interesams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė, nepateikusi įmonės valdybai svarstyti susitarimo dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo, nepadarė darbo drausmės pažeidimo, atitinkančio DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes ieškovė pagal pareiginę instrukciją turėjo teisę, bet neprivalėjo pateikti valdybai svarstyti kolektyvinės sutarties pakeitimo. Atsakovo kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad ieškovė turėjo tinkamai vykdyti jos, kaip personalo direkcijos vadovės, pareigas, susijusias su darbo apmokėjimo sistemos formavimu ir įgyvendinimu pagal teisės aktų nuostatas. Susitarimas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo nepateiktas tvirtinti atsakovo valdybai, ši aplinkybė buvo žinoma ieškovei, kuri dalyvavo susitarimo rengimo procese, tačiau neužtikrino dokumento teikimo valdybai tvirtinti. Taip ieškovė nesilaikė Valstybių ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto, pagal kurį valdybos kompetencijai priskiriama pritarti įmonės darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarkai, ir atitinkamos nuostatos atsakovo įstatų 34.2 punkte. Ieškovė turėjo žinoti, kad pakeitimas įsigalioja tik po to, kada jį patvirtins įmonės valdyba. Neturėdama jos pritarimo kolektyvinės sutarties pakeitimui ieškovė vadovavosi neįsigaliojusiu pakeitimu, be teisinio pagrindo nustatydama didesnį darbo užmokestį vienam iš įmonės darbuotojų, taip viršijo turimus įgaliojimus. Ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad ji pagal personalo direktorės pareiginę instrukciją turėjo teisę keisti įmonės darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Tačiau tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinama nesilaikant įstatymų ir įmonės lokalių aktų nustatytos tvarkos, kitaip tai reikštų piktnaudžiavimą teise. Ieškovės nustatytas darbo užmokestis įmonės padalinio vadovo pavaduotojui viršijo šiai pareigybės kategorijai priskirtą darbo užmokesčio maksimalų dydį pagal VĮ Ignalinos atominės elektrinės kolektyvinės sutarties priedo Nr. 1 Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatus.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodyta, kad dėl darbo užmokesčio padidinimo ji nepadarė įmonei didelės žalos ir tai neturėtų būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokią, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Ar savavaliavimu padaryta žala ir kiti padariniai yra mažareikšmiai, turi būti sprendžiama pagal turtinių ir neturtinių padarinių visumą, ar tai suteikė darbdaviui pagrindą ateityje tokiu darbuotoju nepasitikėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2012">3K-3-117/2012</a>). Nagrinėjamos bylos atveju įmonės personalo direkcijos vadovės atliekamos darbo užmokesčio nustatymo, neperžengiant teisės aktų nustatytų ribų, funkcijos ir jų svarba atsakovo veiklai lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų tokiu asmeniu. Pirmiau nurodyta, kad nesilaikydama darbo užmokesčio nustatymo tvarkos ieškovė padidino darbo užmokestį, taip pereikvodama įmonės lėšas. Toks skiriamų įmonės darbo užmokesčiui lėšų pereikvojimas neturint tam teisinio pagrindo lėmė ir darbuotojos (ieškovės), kaip atsakingos už darbo užmokesčio nustatymą, darbdavio pasitikėjimo ja praradimą. Pažymėtina tai, kad ieškovė po to, kai darbdavys užfiksavo aptariamą darbo pareigų pažeidimą, nepripažino savo veiksmų, kaip neatitinkančių darbdavio interesų, nors būtent viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra tausoti darbdavio turtą ir nepažeisti įstatymo saugomų darbdavio interesų. Ieškovės nesavikritiškas savo kaip darbuotojos veiksmų vertinimas nesuteikė pagrindo darbdaviui tikėtis, kad ir ateityje tokia darbuotoja veiks sąžiningai, paisys darbdavio interesų. Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimo teisinė reikšmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad jeigu nustatytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nepaisymą darbdavio interesų, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2012">3K-3-117/2012</a>). Darbo užmokesčio kitam darbuotojui padidinimas be teisinio pagrindo nulėmė įmonės lėšų pereikvojimą ir dėl tokių veiksmų atsirado pagrindas darbuotoja nepasitikėti darbdaviui, kuris tai ir pažymi bylos nagrinėjimo metu. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė savo kaip darbuotojos pareigas, išvardytas DK 35, 228 straipsniuose, t. y. dirbti dorai ir sąžiningai, nepažeisti įstatymų saugomų darbdavio teisių ir interesų, tausoti darbdavio turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytomis aplinkybėmis tokio pobūdžio veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip savavaliavimą, įvardytą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovės veiksmais atliktas darbo užmokesčio nustatymo tvarkos nesilaikymas, įgaliojimų viršijimas skiriant be teisinio pagrindo per didelį darbo užmokestį kitam įmonės darbuotojui, pagrįstai įvertintas savavaliavimu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę kvalifikuoti darbo pareigų pažeidimą šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir atleisti ieškovę iš darbo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai padidindama kito darbuotojo darbo užmokestį darbuotoja neturėjo kokių nors asmeninių paskatų, kitokių nesąžiningų tikslų, nes tokių siekių byloje nenustatyta, tai nepakanka konstatuoti darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą (darbuotojo veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių).
Dėl įrodymų, patvirtinančių DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, vertinimo
Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų darbo tvarkos taisyklių 72.9 punkte šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įvardytas neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2005">3K-3-657/2005</a>; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349/2009">3K-3-349/2009</a>; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-601/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-601/2009">3K-3-601/2009</a>).
Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai vertino įrodymus apie ieškovės nenuvykimą komandiruotės metu atlikti tarnybinę užduotį ir nebuvimą tą dieną darbe. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė tai, kad 2011 m. liepos 20 d. ieškovė į komandiruotės vietą Vilniuje, VšĮ Centrinėje projektų valdymo agentūroje, nebuvo nuvykusi ir nenustatyta svarbių nenuvykimo priežasčių, nenuvykimą teismui pripažino ir pati ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas iš ieškovės paaiškinimų, įmonės generalinio direktoriaus įrašo komandiruotės dokumente,,užduotis įvykdyta“, degalų pirkimo kvito sprendė, kad ieškovė komandiruotės dieną buvo nuvykusi į paskirties vietą Vilniuje. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai darė išvadą, kad neįrodytos pravaikštos aplinkybės, nes pagal byloje esančius įrodymus visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo šalių įrodinėjamų su pravaikšta susijusių aplinkybių. Atsakovo generalinio direktoriaus įrašas, kad komandiruotės,,užduotis įvykdyta“, nepatvirtina ieškovės buvimo komandiruotėje, nes padarytas iki nebuvimo komandiruotėje ir darbe išaiškėjimo, be to, komandiruotės įsakymą parengė ieškovė. Pažymėtina, kad tai išaiškinęs darbdavys pradėjo atleidimo iš darbo procedūrą ir atleido ieškovę iš darbo 2011 m. liepos 29 d.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais ieškovo parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Faktiniai duomenys asmens aiškinime dėl bylos svarbių aplinkybių iš esmės neturi skirtis teikiant paaiškinimus ar darbdaviui, ar jį atstovaujantiems asmenims, ar valstybinėms institucijoms ir jų pareigūnams bei kitiems asmenims. Jeigu skirtingu laiku ar skirtingiems asmenims nurodomi iš esmės kitokie savo turiniu faktai, tai yra pagrindo spręsti, kad ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs. Svarbu nustatyti, ar jie vienais atvejais tik abstraktūs, o kitais atvejais detalesni. Nesudarytų pagrindo išvadai, kad paaiškinimai nenuoseklūs, jei vienu atveju detalumo nebuvo reikalaujama ir jie pateikti nedetalūs, o kitu laiku ar asmenims – detalūs. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais. Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindo jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Bendro pobūdžio aplinkybių, nenurodant konkretizuojančių detalių (pvz., kur asmuo buvo tam tikru metu, su kuo konkrečiai bendravo), pateikimas neatitinka detalumo ir tikslumo reikalavimų įrodinėjimo procese siekiant atskleisti tikrąsias faktines aplinkybes (nebent iki paaiškinimų pateikimo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, dėl kurio paaiškinimus teikiančiam asmeniui yra sudėtinga prisiminti visas tam tikro įvykio detales ir aplinkybes; arba asmuo dėl individualių protinių ar psichinių savybių negali tam tikrų aplinkybių detaliai prisiminti ar sąžiningai klysta jas įvardydamas, arba tų aplinkybių atsiradimo metu jų neįsidėmėjo nemanydamas jas esant reikšmingomis ir pan.). Vien tokio pobūdžio ieškovo paaiškinimais, kurie nors ir patvirtinami kitais netiesioginiais įrodymais, gali nepakakti asmens nurodomoms aplinkybėms patvirtinti, ypač kai asmuo (ieškovas) yra suinteresuotas bylos baigtimi, o kita bylos šalis pateikia prieštaraujančius ieškovo paaiškinimams duomenis. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti praėjus tam tikram laiko tarpui, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo - kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ieškovo paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai, jų turinys negali būti faktinis pagrindas spręsti apie nuvykimą į komandiruotę ir užduoties įvykdymą, nes pati ieškovė teikė nenuoseklius paaiškinimus: pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teigė, kad į komandiruotę Vilniuje, į VšĮ Centrinėje projektų valdymo agentūrą, nenuvyko, nes trūko laiko, dėl to nespėjo nuvykti, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame skunde tvirtina, kad nuvyko į nurodytą viešąją įstaigą, bet nesusitiko su šios įstaigos atsakingu asmeniu, su kuriuo buvo iš anksto sutarusi susitikti, dėl to, kad jai duris atidaręs nurodytos įstaigos darbuotojas pareiškė, kad susitikimas neįvyks. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177–185 straipsniuose reglamentuojamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, sprendė, kad ieškovė komandiruotės dieną atliko darbo funkcijas. Ieškovė nenuvyko į komandiruotės paskirtyje nurodytą vietą, tą dieną nebuvo darbe, ir tai darbdavio įvertinta kaip pravaikšta, trukusi visą darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 177-185 straipsnių nuostatų, spręsdamas, kad atsakovas turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis apie darbuotojos padarytą pravaikštą (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
Pripažinus pravaikštą nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 837,68 Lt iš ieškovės darbo užmokesčio išskaičiuotą atlyginimą už 2011 m. liepos 20 d. pravaikštą ir 99,49 Lt už 2011 m. liepos 20 d. nebuvimą paskirtoje komandiruotėje.
Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu aiškinimo ir taikymo
DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, savo pobūdžiu yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus, užtikrinant jam darbo vietos ir pareigų tam tikrą laiką išsaugojimą (DK 133 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių – sužalojimo darbe arba profesinės ligos), draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 straipsnio 2 dalis) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina šimto dvidešimties kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Lietuvos žemės ūkio universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466/2010">3K-3-466/2010</a>).
2005 m. birželio 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 20.2 punkte nustatyta, kad „asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo (išdirbę visą darbo dieną, pamainą) ir nustatoma, kad jie yra laikinai nedarbingi, elektroniniame pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo kitos dienos, einančios po tos dienos, kai išdirbta visa darbo diena ar pamaina“. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011 m. liepos 29 d., po pietų, patikrinęs socialinio draudimo Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje tris kartus, t. y. 13 val. 19 min., 14 val. 22 min. ir 15 val. 34 min., tai, ar darbuotojai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ir įsitikinęs, kad jai toks pažymėjimas neišduotas, priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo. Tą pačią dieną pasibaigus darbo dienos laikui 17 val. 18 min. ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Taigi faktas, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas ieškovei pasibaigus darbo dienai, reiškia, jog nedarbingumo laikotarpis prasideda tik nuo kitos darbo dienos. Dėl to atsakovas nenukrypo nuo DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad kasacinių skundų argumentais nenuginčytas byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisinis pagrįstumas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą palikusi galioti apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš ieškovės priteistina atsakovui šio sumokėto 142,60 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų ir 36,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. P.-G. atsakovui valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei 142,60 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 60 ct) ir valstybei 36,10 Lt (trisdešimt šešis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
