K. Š. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-820-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24911-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2;

1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.4.1.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,

kaltinamajam K. Š.,

asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. Š. (toliau – ir K. Š.) 2025 m. liepos 15 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), netoli kelio (duomenys neskelbtini) 21,200 km (įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vairavo automobilį VOLKSWAGEN VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams per tikrinimą jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užtraukia trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad K. Š. buvo kaltinamas pagal kelis tarpusavyje turiniu nesuderinamus požymius, kad tuo pačiu metu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir vengė neblaivumo patikrinimo. K. Š. vengiant neblaivumo patikrinimo, jam neblaivumas nebuvo nustatytas, atsisakius tikrintis neblaivumą alkotesteriu, todėl negali būti kaltinime aplinkybių, kuriose būtų konstatuotas vairavimas esant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju nustatytas tik K. Š. vengimas tikrintis neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad K. Š., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. buvo namuose, kuomet į svečius atėjo jo tolimas giminaitis, su kuriuo vartojo alkoholį. Išgėrė gal po 350 g degtinės. Dėl suvartoto alkoholio kiekio jautėsi linksmai. Giminaitis sugalvojo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), todėl kaimynas juos nuvežė prie kelio, kur turėjo atvažiuoti autobusas. Pats kaltinamasis vairavo tik mažą atstumą. Į įvykio vietą jį atvežė kaimynas, kuris vėliau išėjo, nes turėjo su kažkuo susitikti. Išėjus kaimynui, kaltinamasis persėdo į priekinę keleivio sėdynę. Kaltinamasis užvedė variklį ir pievoje apsuko automobilį, į kelią nevažiavo, pavojaus niekam nesukėlė. Po maždaug 10 minučių atvažiavo policija. Pareigūnai jam siūlė tikrintis blaivumą, tačiau tuo metu kaltinamasis taip įsivaizdavo, kad sėdi savo automobilyje, niekur nejuda, todėl neturi pareigos tikrintis blaivumą. Prašant pūsti į alkotesterį, jis ne pūtė, o traukė orą. Atvykusioms pareigūnėms sakė, kad jis pats atvažiavo iš sodybos, tačiau taip tik juokavo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo atsakomybėn. Laiduotoją R. K. pažįsta nuo vaikystės, jis yra kaltinamojo buvusios žmonos brolis, gyvena netoli, jų santykiai yra geri, jie vienas kitam padeda, palaiko. Kaltinamasis parodė, kad toks elgesys jam nėra būdingas, jis alkoholio nevartoja arba vartoja labai retai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 16 d. apklaustas įtariamuoju K. Š. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad automobilio nevairavo. Automobilį vairavo kaimynas J. Š. Kai J. Š. išlipo iš automobilio ir išėjo, tada jis persėdo į automobilio vairuotojo vietą, tačiau automobilio variklio nebuvo užvedęs ir automobiliu nevažiavo. Atvykus policijos pareigūnėms, jis neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau nematė jokio pagrindo, kad pareigūnė jam nustatinėtų jo blaivumą. Juokais jis pareigūnėms pasakė, kad jis vairavo automobilį (t. 1, b. l. 192-197, t. 2, b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 17 d. apklaustas įtariamuoju K. Š. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2025 m. liepos 16 d. savo įtariamojo apklausos protokoluose jis neprisipažino padaręs nusikalstamos veikos, dabar visiškai prisipažįsta ir duoda teisingus parodymus. 2025 m. liepos 15 d. ryte pas jį buvo atvykęs jo giminaitis R. M., su kuriuo kartu pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Apie 9.10 val. pas jį į svečius užėjo kaimynas J. Š. J. Š. su jais kartu alkoholio nevartojo, jis buvo blaivus. Bebūnant R. M. pasakė, kad jam reikia važiuoti į namus, į (duomenys neskelbtini). Tada kaimynas J. Š. pasakė, kad jis turi reikalų prie kelio (duomenys neskelbtini) ir J. Š. sutiko giminaitį jo automobiliu pavežti iki kelio (duomenys neskelbtini), nes giminaičiui bus arčiau iki sustojimo. Kažkur apie 9.15 val. J. Š. sėdo į automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą, jis sėdo į galinę automobilio sėdynę, o R. M. sėdo į automobilio priekinę keleivio vietą. Žvyrkeliu nuvažiavo apie 700 metrų iki kelio (duomenys neskelbtini). Į pagrindinį kelią neįvažiavo. J. Š. nuo žvyrkelio pasuko į kairę kelio pusę ir įvažiavo į pievoje esantį keliuką. Nuo žvyrkelio tuo pievos keliuku pavažiavo apie 10-15 metrų ir sustojo. J. Š. pasakė, kad jis čia turi reikalų, turi susitikti su kažkokiu vairuotoju. J. Š. pasakė, kad jis planuoja sugrįžti prie jų. Tada jis iš automobilio galinės sėdynės persėdo į automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą. Įsijungė muziką. Laiku apie 9.30 val. jis užsivedė savo automobilį VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo pavažiavo kokius 6 metrus. Toje pačioje vietoje kurioje J. Š. pastatė automobilį, toje teritorijoje jis pavažiavo apie 6 metrus. Automobiliu jis pavažiavo dėl to, nes jį perstatė. Bet viskas vyko šioje pievoje esančiame keliuke. Gal dar kelis kartus buvo užvedęs automobilį ir juo pirmyn ir atgal pavažiavo. Po kokių penkiolikos minučių prie jo stovinčio automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir prie jų priėjo policijos pareigūnės. Tuo metu jo automobilio variklis buvo išjungtas. Jis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, R. M. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prie jo priėjo policijos pareigūnė, kuri pasiteiravo, ar jis vairavo automobilį. Jis pareigūnei juokaudamas pasakė, kad vairavo automobilį. Streso metu jis visai pamiršo savo kaimyną ir pamiršo pareigūnėms pasakyti, kad laukia savo kaimyno. Pareigūnės jam pradėjo siūlyti alkoholio kiekio matuokliu tikrintis jo neblaivumą. Jis tuo metu priėmė viską juokais, nes pareigūnai įsiveržė į jo privačią erdvę ir tuo momentu jam atrodė, kad jis jokio pažeidimo nepadarė. Jis pamena, kad jis alkoholio kiekio matuokliu tikrinosi savo neblaivumą, tačiau kaip jis į jį pūtė nepamena, bet jam pareigūnės sakė, kad jis labai blogai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį ir jam nebuvo nustatytas jo neblaivumas. Pripažįsta, kad jis būdamas neblaivus toje pievoje vairavo automobilį VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo pavažiavo, ir sutinka su tuo, kad, policijos pareigūnams per tikrinimą jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Dabar būdamas blaivus supranta, kad jis negalėjo užvesti automobilio variklio ir jo judinti, jį perstatyti. Dėl to labai gailisi (t. 2, b. l.10-14, 15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 21 d. K. Š. apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino pilnai (t. 2, b. l. 21-24).

Liudytojas J. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. 2025 m. liepos 15 d., apie 9 val. nuėjo pas kaimyną. Pas kaimyną buvo atvažiavęs jo draugas. Matė, kad K. Š. ir jo draugas buvo neblaivūs. K. Š. draugas pasakė, kad jis nori važiuoti į namus. K. Š. draugas paprašė jį pavežti iki kelio (duomenys neskelbtini). Liudytojas sutiko pavežti K. Š. draugą. Kažkur apie 9 val. 15 min., tikslių minučių gerai neįsiminė, jis sėdo už K. Š. automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS vairo, valstybinių numerių neatsimena. Šalia jo priekinėje keleivio vietoje atsisėdo K. Š. draugas, o galinėje automobilio vietoje atsisėdo K. Š. Važiavo iki kelio (duomenys neskelbtini). Liudytojas įvažiavo į kairėje kelio pusėje apaugusį žole keliuką. Šiuo keliuku praeina pėstieji ir tas keliukas veda į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Tiek K. Š., tiek ir jo draugas pas jį paprašė čia sustoti. K. Š. draugas būtų ėjęs į (duomenys neskelbtini) sustojimą ir būtų važiavęs autobusu į (duomenys neskelbtini). Ką būtų K. Š. daręs jis nežino, jis atvairavo automobilį, jį pastatė ir juos palikęs sėdinčius automobilyje pats išėjo. Jis išeidamas nieko K. Š. nesakė. Liudytojas turėjo reikalų. Jis nuėjo ant žvyrkelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini), ir laukė vieno vairuotojo. Pralaukė to važiuojančio vairuotojo kažkur apie 1,5 valandos, bet to vairuotojo nesulaukė. Kažkur po pusantros valandos, o gal dar ir vėliau, jis grįžo į tą vietą, kur automobiliu VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS jis atvežė K. Š. ir jo draugą, bet toje vietoje nei mašinos, nei K. Š., nei jo draugo nebuvo. Ką jie veikė, kai jis išėjo, nežino (t. 1, b. l. 66-70).

Liudytojo J. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas J. Š. parodė kaimyno K. Š. sodybą, vietą kieme, kur stovėjo automobilį, su kuriuo nuvažiavo prie kelio ir automobilį pastatė. J. Š. paaiškino, kad automobilį pastatė priekiu į pievą, o jo galinė dalis buvo į žvyrkelio kelią. Tos vietos, kurioje J. Š. nurodė, kad pastatė automobilį VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS maps.lt koordinatės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatytos koordinatės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Palyginus su įvykio vietoje rastu automobiliu koordinatėmis ir J. Š. nurodyta vieta, kur jis pastatė automobilį, neatitinka (t. 1, b. l. 71-75, 76-87).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. ryte jis buvo savo darbo vietoje, t. y. įmonės (duomenys neskelbtini) ceche, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Po 9 val., tikslių minučių gerai nežino, jis iš įmonės (duomenys neskelbtini) cecho krovininiu autobusu „VW Transporter“ vežė produkciją į parduotuvę ir važiavo nuo įmonės žvyruotu kelia link pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio. Jam važiuojant žvyruotu keliu ir priartėjus prie pagrindinio kelio, kairėje kelio pusėje pamatė raudonos spalvos automobilį, tikslaus pavadinimo automobilio nežino, jo valstybinių numerių neįsidėmėjo, tik atkreipė dėmesį, kad valstybinių numerių pirma raidė buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis stovėjo ant žvyruotos važiuojamosios kelio dalies, o automobilio galas buvo ne ant važiuojamosios kelios dalies, o daugiau į krūmus. Jis į šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis keistai stovėjo. Matė, kad automobilyje sėdėjo du vyrai. Vienas vyras sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo kitas vyras. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris buvo žilų plaukų. Jis įvažiavo į pagrindinį į kelią (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, į jų įmonės parduotuvę, kur iškrovęs produkciją jis vėl važiavo į (duomenys neskelbtini) cechą. Jis parduotuvėje ilgai neužtruko, iki penkių minučių. Jam grįžtant jis iš kelio (duomenys neskelbtini) pasuko į kairę kelio pusę ir įvažiavo į tą patį žvyrkelio kelią (duomenys neskelbtini). Jam tik įsukus, jis atkreipė dėmesį į tą vietą, kur prieš tai matė raudonos spalvos automobilį. Tačiau automobilio jis jau nematė. Jis kokia dešimt minučių užtruko, kol nuvažiavo iki įmonės parduotuvės, kur išsikrovė produkciją ir grįžo į tą patį žvyruotą kelią, bet jau to automobilio jis nematė. Dar jis į tą vietą atkreipė dėmesį, nes jam buvo įdomu, kur tas automobilis, bet to automobilio jis nematė. Dar pravažiuojant jis atkreipė dėmesį į dešinėje pusėje (jo važiuojamosios pusės) pievoje esantį keliuką, bet ir ten to raudonos spalvos automobilio nematė. Po to jis grįžo į įmonės (duomenys neskelbtini) cechą. Kažkur apie 10 val., tikslių minučių nepasakys, jis iš įmonės (duomenys neskelbtini) cecho vėl žvyruotu (duomenys neskelbtini) keliu važiavo link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Jam priartėjus prie pagrindinio kelio, jis pamatė, kad stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir pamatė kairėje kelio pusėje (žiūrint nuo jo važiavimo pusės) pievoje ant esančio apaugusio žole keliuko stovintį tą patį raudonos spalvos automobilį, kurį matė prieš tai kai vežė iš įmonės produkciją. Tas raudonos spalvos automobilis stovėjo ne toje pačioje vietoje, kurį matė pirmą kartą, bet kitoje vietoje, t. y. pievoje esančiame apaugusiame keliuke. Liudytojas sustojo. Prie jo priėjo policijos pareigūnė. Jis pas pareigūnę paklausė, ar čia neblaivūs asmenys. Pareigūnė atsakė jam, kad nesvarbu. Tada jis pareigūnei pasakė, kad jis šitą automobilį pravažiuodamas matė. Tada pareigūnė jį pasikvietė prie raudono automobilio. Automobilis buvo tas pats, kurį prieš tai matė, tik jau stovėjo kitoje vietoje. Priėjęs prie automobilio vairuotojo pusės, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį tą patį vyrą, kurį matė pravažiuodamas, kai raudonos spalvos automobilis stovėjo priekiu ant važiuojamosios kelio dalies. Vyras buvo žilų plaukų, aukštas. Sakė, kad nematė, kad tas automobilis važinėtų. Tarp tos vietos, kur pirmą kartą matė į krūmus galu įvažiavusį minėtą raudonos spalvos automobilį ir į pievoje esančio įvažiavimo į keliuką atstumas buvo kažkur apie du metrai. Tas automobilis kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai nuo žvyrkelio pievoje esančiame apaugusiame žole keliuke stovėjo nuvažiavęs atstumu kažkur iki penkių metrų atstumu. To automobilio priekis jau buvo į žvyrkelio kelią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90-94, 95).

Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 09.33 val. buvo gautas tarnybinis pranešimas apie į griovį nuvažiavusį automobilį. Apie 09.45 val. nuo (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu jokių automobilių nuvažiavusių nuo kelio į pakelės griovį iki pat (duomenys neskelbtini) nepastebėjo. Tada (duomenys neskelbtini), aikštelėje apsisuko ir vėl keliu (duomenys neskelbtini) važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiuodami tikrino šalia kelio (duomenys neskelbtini) esančius šalutinius kelius. Važiuodami įvažiavo į kairėje kelio pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi, žvyruotą kelią, kuris veda link (duomenys neskelbtini) kaimo. Įvažiavus į šį kelią, nei dešinėje kelio pusėje, nei kairėje kelio pusėje jokių automobilių nebuvo. Šiuo žvyrkeliu nuvažiavo iki įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iki čia atvažiavo, tačiau jokių automobilių nei šalikelėje, nei nuvažiavusių nuo kelio nebuvo. Tada jie apsisuko ir vėl važiavo žvyrkeliu iki kelio (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių automobilių nematė. Išvažiavus iš žvyrkelio, įvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini) ir vėl nuvažiavo iki pat (duomenys neskelbtini). Važiuojant vėl jokių automobilių nuvažiavusių nuo kelio nebuvo. (duomenys neskelbtini) apsisuko ir vėl keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Važiuojant privažiavo įsukimą į tą patį žvyruotą kelią vedantį link (duomenys neskelbtini). Čia pamatė ties keliu (duomenys neskelbtini) 21 km 200 m kairėje pusėje, ties šalutiniu keliuku (kelias veda link (duomenys neskelbtini)) už pakelės medžių bei krūmų stovinčią raudonos spalvos transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri atitiko pranešime nurodytą automobilį (šiuo keliu jie buvo pravažiavę prieš kelias minutes prieš randant šį automobilį, tačiau kai važiavo šio automobilio nurodytoje vietoje dar nebuvo). Automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklis buvo išjungtas. Tyrėja D. P. patikrino automobilio variklio dangtį, nustatė, kad jis yra šiltas, todėl galima buvo daryti išvadą, kad automobilis neseniai yra važiavęs. Prie minėto automobilio priėjo ji kartu su tyrėja D. P.. Priėję pamatė, kad automobilyje sėdi du neblaivūs vyrai. Vairuotojo vietoje sėdėjo automobilio savininkas K. Š. ir keleivio vietoje sėdėjo R. M.. Abu asmenys buvo stipriai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli. Kai atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles iš automobilio salono, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus pas asmenį sėdintį vairuotojo vietoje, t. y. pas K. Š., ar jis vairavo transporto priemonę, K. Š. atsakė, kad automobiliu atvažiavo pats iš savo namų ir šalia kelio sustojo, nes nenorėjo važiuoti į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini). Paklausus pas vairuotoją, ar jis yra išgėręs alkoholio, K. Š. pripažino, kad jis yra neblaivus. Tyrėja D. P. atnešė alkoholio kiekio matuoklį ir pasiūlė vairuotojui K. Š. pasitikrinti savo neblaivumą. K. Š. bandė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, tačiau jis akivaizdžiai bandė išvengti tikrinimosi ir į save traukė orą, o į alkoholio kiekio matuoklį tyčia nepūtė, nors K. Š. buvo kelis kartus paaiškinta kaip reikia tai atlikti. K. Š. specialiai vengė tikrintis girtumą, t. y. orą traukė į save, kad nebūtų nustatytas neblaivumas. Dar kelis kartus buvo siūlyta pasitikrinti K. Š. jo neblaivumą. Tačiau K. Š. kategoriškai atsisakė tai padaryti. Tiek ji, tiek tyrėja D. P. kelis kartus įspėjo vairuotoją, kad vengimas nusistatyti girtumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jeigu K. Š. atsisakys tikrintis savo girtumą, jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. Š. atsakė, kad jam vienodai. Po to ji pildė dokumentus tarnybiniame automobilyje, o tyrėja D. P. buvo prie automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir bendravo su vairuotoju K. Š., ką jie kalbėjo ji negirdėjo, bet kai atėjo tyrėja D. P. ji nurodė, kad vairuotojas K. Š. dabar teigia, kad jis automobilio nevairavo. Po to ant kelio sustojo automobilis ir jo vairuotojas jai pasakė, kad jis matė šį automobilį atbulą nuvažiavusį į griovį. Tada ji šį vairuotoją A. K. pasikvietė prie automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. K. priėjęs prie automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybins numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės ji pas jį paklausė, ar šis vyras vairavo automobilį. A. K. atsakė, kad šis ir daugiau nedetalizavo. Dar pasakė, kad su šiuo vyru dar buvo kitas vyras. Tuo metu keleivio R. M. nebuvo, jis buvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 98-102).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 7.30 val. jis autobusu iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuo sustojimo jis pėsčias nuėjo pas savo giminaitį K. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis kartu su K. Š. jo namuose dviese gėrė degtinę. Degtinės dviese išgėrė vieną butelį 0,5 litro talpos. Jis jau ruošėsi važiuoti į namus. Kažkur po 9 val., tikslių minučių nė nežino, į laikrodį nežiūrėjo, jis su K. Š. iš gyvenamojo namo išėjo į kiemą ir tuo metu pas K. Š. į kiemą atėjo jo kaimynas, jo vardo ir pavardės jis nežino, jis jo visai nepažįsta. Ar tas kaimynas pas K. Š. atėjo kviestas ar nekviestas, jis net nežino. K. Š. kaimynas buvo blaivus. Tada K. Š. kaimyno paprašė, kad jo automobiliu jį pavežtų iki kelio (duomenys neskelbtini). K. Š. kaimynas sutiko. Ką dar K. Š. su savo kaimynu kalbėjo nežino, nes jų pokalbio nesiklausė. Neprisimena, kurioje automobilio vietoje sėdėjo, tik pamena tai, kad už automobilio vairo sėdo K. Š. kaimynas. Kaimynas juos vežė žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Netoli kelio (duomenys neskelbtini), važiuojant žvyrkeliu, įsuko į kairę pusę, t. y. ten buvo toks pievoje įvažiavimo keliukas. Tas keliukas buvo apaugęs pieva, krūmais. Ar tas keliukas kur veda jis nežino. Vairuotojas įvažiavo ir pasakė, kad jis čia turi kažkur nueiti, kad turi reikalų. Kai tas vairuotojas išėjo, tada K. Š. atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą. Iš šios vietos jis su K. Š. į kitą vietą nebuvo išvažiavę. Pats vairuotojas juos atvežė į šią vietą, daugiau į kitas vietas jis jų nebuvo nuvežęs. Kai K. Š. sėdėjo savo automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, vairuotojo vietoje, ar jis buvo užvedęs automobilio variklį, ar jis tuo automobiliu važiavo ar nevažiavo jis nežino, jis neatsimena, nes buvo neblaivus. Tiksliai jis nė nežino, ar K. Š. judino tą automobilį. Tik pamena tai, kad jam kartu su K. Š. sėdint automobilyje prie jų priėjo policijos pareigūnės. Kai policijos pareigūnės priėjo jis pamena tai, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o K. Š. sėdėjo vairuotojo vietoje. Kai pareigūnai prie jų priėjo, tai pagal jį tas automobilis buvo toje vietoje, kurioje kur K. Š. kaimynas juos nuo K. Š. namų atvežė automobiliu. Ką policijos pareigūnai kalbėjo su K. Š. jis nežino, nepamena. Tik pamena, kad pareigūnai sėdinčiam K. Š. automobilyje davė alkoholio kiekio matuoklį ir liepė jam pūsti, tikrintis jo neblaivumą. Jis neatsimena, ar K. Š. pūtė ar nepūtė. Liudytojas išlipo iš automobilio keleivio vietos ir išėjo (t. 1, b. l. 105-109).

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 15 d. jis ryte įmonės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijoje išsikrovė iš krovininio automobilio produkciją ir laiku apie 9.30 val. krovininiu automobiliu DAF, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iš įmonės (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir žvyrkeliu važiavo kryptimi link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus sankryžą su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje visai prie pat pagrindinio kelio pastebėjo galu į krūmus įvažiavusį raudonos spalvos automobilį VOLKSWAGEN markės automobilį, jo valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio pats priekis buvo nukreiptas į žvyrkelio kelią, kuriuo jis atvažiavo nuo įmonės (duomenys neskelbtini). Tas automobilis į jokį keliuką įvažiavęs nebuvo, jis stovėjo įvažiavęs galu į krūmus. Kai jis važiavo, tai matė, kad automobilis stovėjo, jis nejudėjo, jis nematė, kad tas automobilis judėtų, važiuotų. Ar to automobilio variklis buvo įjungtas ar išjungtas, jis nežino. Automobilyje sėdėjo du vyrai. Vienas vyras sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje, o kitas vyras sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Keleivio veido nematė. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris buvo vyresnio amžiaus, lyg matėsi, kad buvo žilų plaukų. Vyrai sėdėjo automobilyje ir jam pasirodė, kad tie vyrai yra galimai abu neblaivūs. Jis bijodamas, kad tas galimai neblaivus vyras sėdintis vairuotojo vietoje gali pradėti automobiliu važiuoti į įvažiuoti pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), kur eismas yra intensyvus, dėl to jis 9 val. 32 min. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvažiavusį į krūmus VW markės automobilį. Jis prie šio automobilio sustojęs nebuvo. Jis pro jį pravažiavo ir pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Prie jo akių tas automobilis nejudėjo, jis stovėjo. Jis pats nematė, kad tas automobilis būtų važiavęs. Jis pats važiuodamas tą automobilį matė kokia 30 sekundžių. Tik atkreipė dėmesį, kad tame automobilyje sėdintys vyrai yra galimai neblaivūs, nes vairuotojo vietoje sėdintis vyras matėsi kaip rankomis dėstė ir kažką keleivio vietoje sėdinčiam vyrui pasakojo. Jis nesustojęs nuvažiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-115, 116).

2025 m. liepos 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. liepos 15 d., apie 09 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 21,200 km. K. Š., pirminiais duomenimis būdamas neblaivus, t. y. sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, elgsena neadekvati, girtumą tikrintis vengė, t. y. pūsdamas į alkoholio kiekio matuoklį, nevykdė tikrinimo reikalavimų, t. y. specialiai orą traukė į save, dėl ko nebuvo nustatytas jo girtumas, vairavo motorinę transporto priemonę VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo kartu su pusbroliu R. M.. A. K. matė, kaip K. Š. vairuoja jam priklausantį automobilį (t. 1, b. l. 8-13).

2025 m. liepos 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir jos apklausos protokole (t. 1, b. l. 14-16).

Įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini) 21 km 200 m ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už pakelės medžių ir krūmų pievoje stovi automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis išjungtas, tačiau variklio dangtis šiltas. Automobilio spynelėje įdėtas užvedimo raktelis. Apžiūros rezultatai užfiksuoti protokole. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis su rakteliu (t. 1, b. l. 17-19, 20-26).

2025 m. liepos 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad būnant įvykio vietoje buvo nustatytos įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šios koordinatės yra klaidingos. Dar kartą įvykio vietoje patikrinus virtos koordinates, nustatyta, kad koordinatės yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-28).

Automobilio apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūra atliekama automobilio saugojimo vietoje (Alytus, Santaikos g. 31D). Automobilio apžiūros rezultatai užfiksuoti protokole. Apžiūros metu nuo automobilio kairės priekinės sėdynės paimti mikropluoštai (t. 1, b. l. 139-141, 142-145).

2025 m. liepos 15 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo: įspėtas dėl filmavimo; paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai; pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Grafoje „Su tikrinimo rezultatais“ pažymėta – „neblaivumą tikrintis atsisako, pasirašyti atsisako“ (t. 1, b. l. 30).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. Š. pateikė VĮ Regitra registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą automobiliui VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 32-35, 36). VĮ Regitra registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. spalio 31 d. savininkas – valdytojas yra K. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36).

Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ Regitra duomenų bazės nurodyta, kad automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. Š. (t. 1, b. l. 37).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad analogiškos transporto priemonės – lengvojo automobilio VW Golf Plus 1.4 Trendline M5 kaina (su PVM) 3770 Eur (t. 1, b. l. 38).

2025 m. liepos 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūnų kamerų vaizdo įrašai, kurių failai: PSS-20250715-095451UTC+0300.mp4; PSS-20250715-101123UTC+0300; PSS-20250715-105046UTC+0300; PSS-20250715-111615UTC+0300; PSS-20250715-111708UTC+0300; PSS-20250715-112522UTC+0300. Peržiūrėjus pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus užfiksuota, kad VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. Š. pareigūnei E. V. nurodė, kad jis ką tik vairavo, neneigė, kad yra išgėręs, nurodė, kad atvažiavo iš savo sodybos. Pareigūnam alkoholio kiekio matuokliu pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, K. Š. tai daryti vengia, žodžiu ir gestais atsisakydamas pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, taip pat traukdamas orą iš alkoholio kiekio matuoklio. K. Š. pareigūnai išaiškino, jog už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vaizdo įraše užfiksuoti K. Š. neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 124-138).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso failas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad 2025 m. liepos 15 d., 09 val. 28 min. pranešėjas V. A. pranešė apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo du neblaivūs asmenys (t. 1, b. l. 119-120).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Teismo vertinimu, kaltinamojo K. Š. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta tik pagal požymį – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025). Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-387/2022">2K-276-387/2022</a>).

Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą pripažino. K. Š. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ryte kartu su giminaičiu vartojo alkoholį. Apie 9 val. 15 min. kaimynas J. Š. kaltinamojo automobiliu nuvežė kaltinamąjį ir R. M. prie kelio (duomenys neskelbtini) ir pats išėjo. Tuo metu K. Š. sėdo už automobilio vairo, pavažiavęs kelis metrus, automobilį perstatė. Atvykus policijos pareigūnams, jis tikrintis blaivumą atsisakė, kadangi nemanė, kad jam kilo pareiga pasitikrinti neblaivumą. Nors pirminės apklausos metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis automobilio nevairavo, o tik sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, tačiau vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustas teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė, paaiškino, kad tokius pirminius parodymus davė, nes galvojo, jog, pavažiavus vos kelis metrus, jam nekilo pareiga pasitikrinti neblaivumą. Visgi, šiuo metu supranta, kad būdamas neblaivus negali vairuoti automobilio, todėl savo kaltę pripažino pilnai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pirminiais kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nesivadovauja, kadangi pats kaltinamasis juos paneigė, be to, jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Be kaltinamojo parodymų, aplinkybę, kad K. Š. 2025 m. liepos 16 d. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 10.05 val. K. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neblaivumą tikrintis atsisakė. Kaip jau minėta, teismo posėdyje K. Š. pripažino, kad vengė pasitikrinti neblaivumą, nes manė, kad jam tokia pareiga nekilo. K. Š. neblaivumo požymius patvirtina taip pat liudytojos policijos pareigūnės E. V. parodymai, kad nuo M. Šalčiaus sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, vaizdo įrašai ir policijos pareigūnų kūno kamerų. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, neblaivumo laipsnio nustatymui būtini du patikrinimai alkotesteriu (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, 4 punktas). Taigi byloje nustatyta, kad buvo visos būtinosios sąlygos pareigūnams teisėtai reikalauti blaivumo patikrinimo, tačiau K. Š. sąmoningai teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą nepakluso.

Teismas taip pat sprendžia, jog byloje įrodyta, kad K. Š. 2025 m. liepos 15 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), netoli kelio (duomenys neskelbtini), 21,200 km vairavo transporto priemonę. Be paties kaltinamojo prisipažinimo įvykio dieną vairavus transporto priemonę apie 6 metrus, jo kaltę patvirtina liudytojo J. Š. parodymai apie tai, kad atvažiavęs prie kelio jis automobilį pastatė priekiu į pievą, o jo galinė dalis buvo į žvyrkelio kelią. Tuo tarpu kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo automobilis stovėjo priekiu į žvyrkelį, kas patvirtina kaltinamojo parodymus, jog automobilis buvo apsuktas. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonės vairavimas apibrėžtas kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju K. Š. valdė transporto priemonę, keisdamas jos stovėjimo vietą, todėl neabejotina, kad jis atliko vairavimo veiksmus.

Teismas vertina, kad nors K. Š. pripažino įvykio dieną vartojęs alkoholį ir vairavęs transporto priemonę, tačiau vien alkoholio vartojimo faktas nepatvirtina alternatyvaus požymio – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivumas ir nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas pažymi, kad šio požymio įrodytumui konstatuoti turi būti nustatytas neblaivumo laipsnis didesnis, negu 1,5 promilės. Byloje konstatavus, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, darytina išvada, kad jo neblaivumo laipsnis dėl to nebuvo nustatytas. Taigi nagrinėjamoje byloje ši faktinė aplinkybė nebuvo įrodyta, todėl iš kaltinimo pašalinta.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad K. Š. esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, neadekvačiai elgsenai, nekoordinuotiems judesiams atsisakė tikrintis neblaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo K. Š. ir laiduotojo R. K. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. K. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. K. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad K. Š. pažįsta daug metų, jis yra geras žmogus. Tenka pabūti visiems kartu ir šeimomis, gyvena beveik tam pačiam kaime, bendrauja visose bėdose, vieni kitiems padeda, susiskambina, dažnai pasimato. Pasak galimo laiduotojo, K. Š. elgesys po įvykio labai pasikeitė, pasikeitė jo požiūris į alkoholį. Mano, kad ir ateityje K. Š. galės daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. K. Š. yra pensinio amžiaus, anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną K. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog K. Š. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Laiduotoju siekiantis būti R. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs. Laiduotojas yra kaltinamojo draugas ir kaimynas, jiedu pažįstami daugiau negu 40 metų, dirba, užsiima visuomenine veikla. Seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, sąžiningas seniūnijos gyventojas. Laiduotojas gyvena tame pačiame mieste kaip ir kaltinamasis, su juo dažnai ir artimai bendrauja, juos sieja bendri interesai, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys. Kaltinamasis nurodė, kad R. K. jam gali daryti teigiamą įtaką, jo elgesys kaltinamajam turi didele įtaką, kaltinamajam R. K. yra autoritetas. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad laiduotojas R. K. žalingų įpročių neturi, turi susiformavusią teigiamą vertybių orientaciją ir realius planus, galinčius koreguoti kaltinamojo elgesį, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad jis yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad K. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi K. Š. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, neleido pareigūnams nustatyti tikrojo neblaivumo laipsnio, nors buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad vairavo transporto priemonę ir vengė blaivumo patikrinimo procedūros, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisę vairuoti transporto priemones įgijo nuo (duomenys neskelbtini). teismas sprendžia K. Š. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. liepos 17 d. (t. 1, b. l. 39–42).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigia būtinybės jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, nes, kaip minėta, K. Š., esant nustatytiems neblaivumo požymiams, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. sąmoningai elgėsi neatsakingai. Kartu pažymėtina, kad už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis K. Š., nuosavybės teise priklauso jam. Taigi, K. Š. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, turto vertę, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nors kaltinamasis prašė nekonfiskuoti paties automobilio, o tik jo vertę, tačiau pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalį teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Be to, teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, o turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Šiuo gi atveju spręstina, jog nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatyta, todėl turi būti konfiskuota K. Š. vairuota transporto priemonė.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. spalio 17 d.) apribota K. Š. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–42). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas K. Š. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2. Iš kaltinamojo K. Š. ir liudytojo J. Š. paimti rūbai: sportinės kelnės ir juodos spalvos maikutė trumpomis rankovėmis, kurios priekyje yra piešiniai su kaukolėmis, grąžintini K. Š.; juodos spalvos maikutė, kurios spalva nublukus, trumpomis rankovėmis ir žalsvos spalvos kelnės, grąžintini J. Š.; 3. Dvi lipnios juostos su mikropluoštu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 17 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. Š. atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti K. Š. priklausantį automobilį VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

K. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. K. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui VOLKSWAGEN, VW GOLF PLUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti prie bylos;

2. Iš kaltinamojo K. Š. ir liudytojo J. Š. paimtus rūbus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Alytaus apskrities VPK Jotvingių g. 8, Alytus: sportines kelnės ir juodos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis, kurios priekyje yra piešiniai su kaukolėmis, grąžintini K. Š.; juodos spalvos maikutę, kurios spalva nublukus, trumpomis rankovėmis ir žalsvos spalvos kelnes, grąžintini J. Š.;

3. Dvi lipnias juostas su mikropluoštu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Alytaus apskrities VPK Jotvingių g. 8, Alytus, sunaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė