Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-4650-558/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01338-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4;

2.3.5.2.1.; 3.1.7; 3.2.6; 3.2.6.5

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui A. G.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. V.; 2) priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sūnaus A. V. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui padavimo dienos ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti ieškovei; 3) nustatyti, kad vaiko tėvas E. V. gali lankyti nepilnametį sūnų A. V. sūnaus gyvenamojoje vietoje ir, dalyvaujant sūnaus motinai V. V., bendrauti su juo sūnui, jo motinai ir tėvui patogiu, iš anksto suderintu laiku; apie planuojamą sūnaus aplankymą E. V. turui informuoti sūnaus motiną V. V. prieš 7 dienas telefonu ar SMS žinute, tikslu susitarti dėl galimo susitikimo laiko ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko dienos, jo poilsio režimą, sveikatos būklę ir pan. Bendravimo su sūnumi metu E. V. privalo būti blaivus; šalių geranorišku susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo bendravimo su sūnumi tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys nebuvo ir nėra susituokę, tačiau kurį laiką draugavo ir artimai bendravo. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V.. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pripažino tėvystę ir sūnaus gimimo liudijime yra įrašytas jo tėvu. Gimus šalių sūnui santykiai ieškovės su atsakovu pašlijo, vienas nuo kito atitolo ir šiuo metu mažai bendrauja, gyvena atskirai. Atsakovas ieškovę su jų nepilnamečiu sūnumi A. paliko ir apsigyveno atskirai, t. y. pas jo tėvus. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute. Atsakovas per visą laikotarpį nuo pat sūnaus gimimo nepilnamečiui sūnui neteikė jokio išlaikymo. Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti periodines išmokas po 400 Eur kas mėnesį. Šios lėšos reikalingos vaiko maitinimui, rūbams, batukams, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, būsto nuomai ir jo išlaikymui bei visiems kitiems būtiniems vaiko poreikiams. Ieškovė yra paskaičiavusi vidutines mėnesines išlaidas, tenkančias nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Butą nuomoja (duomenys neskelbtini) todėl, kad siekiu užtikrinti vaiko interesus į normalų gyvenimą, reikiamas medicinines paslaugas, suteikti jam reikiamas vystymosi sąlygas. Nors jai nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau namas yra labai mažytis (vos 31,77 m2 gyvenamojo ploto) ir neturi jokių komunalinių patogumų, be to, jame gyvena jos motina (bendraturtė), todėl ieškovei ten gyventi su mažu vaiku nėra jokios galimybės. Ieškovės apskaičiavimais sūnaus išlaikymo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 800 Eur: maistui- 150 Eur; būsto išlaikymui (priežiūrai, apšildymui, mokesčiams už elektrą, dujas, atliekų šalinimą ir kt.) - 200 Eur; rūbams - 100 Eur; avalynei - 50 Eur; buities reikmenims - 50 Eur; higienos priemonėms - 140 Eur; vaistams, vitaminams - 60 Eur; žaislams, čiulptukams, kramtukams, lavinamiesiems žaislams ir kt. - 50 Eur; vaiko vežiojimui j gydymo įstaigas — 50 Eur. Be to, jai teko patirti ir vienkartines vaiko išlaikymo išlaidas: įsigijo vežimėlį - 150 Eur, sportinį vežimėlį - 130 Eur, gultuką - 34 Eur, maitinimo kėdutę - 53 Eur, automobilio saugos kėdutę - 150 Eur. Tam išleido 517 Eur. Auginant vaiką nuolat atsiranda ir įvairių kitų papildomų išlaidų, kurių visų tiksliai apskaičiuoti tiesiog ir neįmanoma. Jei turėtų pakankamai lėšų, galėtų sūnui leisti lankyti vaikų lopšelį - darželį, o pati ieškotis darbo, bet vaikų lopšelis-darželis taip pat yra susijęs su nemažomis kasmėnesinėmis išlaidomis - apie 150 Eur per mėnesį. Jos žiniomis atsakovas dirba MB (duomenys neskelbtini) darbininku ir gauna apie 1 200 Eur mėnesinį darbo užmokestį, taip pat turi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą. Kadangi jo gaunamos pajamos yra kelis kartus didesnės nei jos, todėl atitinkamai jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė iš savivaldybės vaiko išlaikymui kas mėnesį gauna po 194,60 Eur dydžio išmokas. Nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes vaikas nuo pat gimimo auga prižiūrimas vienos ieškovės. Atsakovas savo nepilnamečiu vaiku nesidomi, jo nelanko ir neaugina. Šiuo metu tarp atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus A. nėra jokio ryšio, nes vaiko tėvas nuo pat sūnaus gimimo jo nelankė, nesidomėjo jo auginimu ir ugdymu. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi ir bendrautų su savo sūnumi, tačiau turi būti sukurtas jų tarpusavio ryšys, nes nepilnametis sūnus nepažįsta savo tėvo. Ieškovė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką prašo nustatyti, atsižvelgiant į sūnaus amžių ir jo interesus, kadangi dar neturintis nei metų sūnus šiuo metu yra visiškai priklausomas nuo motinos. Prašo ieškovė nustatyti tėvo su sūnumi bendravimo tvarką nurodytą ieškinyje (2025-08-11, DOK – 31675).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadas, kuriose nurodė, jog apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi šiuo metu gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Nepilnamečio gyvenamojoje vietoje šiuo metu sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko fizinę, psichologinę bei socialinę raidą. Ieškovė, bendraudama su specialistais nurodė, jog ji šiuo metu nedirba, namuose augina ir prižiūri sūnų. Šeimos pajamos: 32 Eur socialinė pašalpa, apie 400 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 194 Eur vaiko pinigai. Kitų pajamų šiuo metu ieškovė neturi. Nuo sūnaus gimimo apie gerą pusmetį atsakovas sūnumi visiškai nesidomėjo, nelankė. Po kiek laiko atsakovas bandė taikytis ir gyventi kartu, tačiau nepavyko. Kelis kartus yra aplankęs sūnų. Šiuo metu retkarčiais telefonu pasidomi apie sūnų. Nuo sūnaus gimimo atsakovas du kartus pervedė į ieškovės sąskaitą lėšas, t. y. 350 Eur ir 250 Eur. Daugiau prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis šalių šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo Tarnybai nėra žinoma, šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Tarnyba mano, kad motina tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, todėl darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Motinos ieškinyje prašomas išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Atsakovo nuomonė dėl ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimų neišklausyta, kadangi ieškinyje nurodytu telefono numeriu su atsakovu susisiekti nepavyko (2025-08-11, DOK -31548, 2025-09-09, DOK - 35396).

Vykusio teismo posėdžio metu ieškovė V. V. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, jo nelanko, nesidomi, visa išlaikymo našta tenka jai vienai. Nepilnametį šalių sūnų jai padeda išlaikyti jos motina bei sesuo. Ji nuomojasi būstą už kurio nuomą vasaros metu moka 250 Eur, o žiemą - 200 Eur. Už komunalinius patarnavimus per mėnesį moka 100 Eur ir daugiau. Patvirtino, kad, kai buvo nepilnamečiui sūnui A. (duomenys neskelbtini), atsakovas dviem pavedimais į jos sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė viso 600 Eur sumą. Ji anksčiau gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) apie dvejus metus, jos pajamos į mėnesį sudarė 1 200 Eur – 1 300 Eur. Šiuo metu augina ir prižiūri nepilnametį sūnų, todėl niekur nedirba, tačiau darbo ieškosi, nes nori vaiką leisti į darželį (šiuo metu to padaryti negali, nes darželio kaina per mėnesį sudaro 150 Eur).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. T. palaikė išvadą, nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus, bendravimo tvarkai bei prašomam priteisti išlaikymo dydžiui neprieštarauja, įvertinus tai, kad vaikas mažametis, bendravimas vyktų pažįstamoje aplinkoje, nes vaiko tėvas ilgą laiką vaiko nematęs ir su juo nebendravęs, todėl būtina tuos ryšius atkurti, išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes viena ieškovė nepajėgi išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Atsakovui E. V. procesiniai dokumentai įteikti, jam sutikus, į jo elektroninio pašto adresą, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. V. ir E. V. sūnus (2025-04-09, CBP - 1800). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. V. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Eur, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2014">3K-3-529/2014</a>).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. V. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 54,01 kv. m., 3/16 dalys viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 inžinerinių statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Iš 2024 m. gegužės 19 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio matyti (2025-04-09, CBP – 1800), kad ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomos kaina per mėnesį sudaro 250 Eur (ne šildymo sezonu), 200 Eur (šildymo sezonu) bei komunaliniai patarnavimai, kurių suma, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, per mėnesį svyruoja nuo 100 Eur ir šiek tiek daugiau. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 194 Eur išmoka vaikui, socialinė pašalpa – 36,60 Eur, socialinė išmoka, skirta vaiko išlaikymui – 413,60 Eur, viso 644,20 Eur.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. V. neturi nekilnojamųjų daiktų. AB „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo MB (duomenys neskelbtini) (išraše nėra nurodytos atsakovo per minėtą laikotarpį gautos pajamos) nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (taip pat nėra nurodytos pajamos, nes atsakovas nėra išdirbęs mėnesio laiko). Atlikus paiešką Rekvizitai.lt apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 2025 m. liepos 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 1 701 Eur (neatskaičiavus mokesčių).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTk2MC02MTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-960-619/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-960-619/2017">e2A-960-619/2017</a>).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2005">3K-3-620/2005</a>). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jo poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>).

Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Analizuojant šalių pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, nors ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 3/16 dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto (įgytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), tačiau minėtas turtas priklauso trims bendrasavininkams, jame šiuo metu gyvena ieškovės motina, gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 54,01 kv. m., o naudingas plotas tik 48,71 kv. m., todėl negalima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ieškovė šių nekilnojamųjų daiktų, be kitų bendrasavininkų sutikimo parduoti negali ir, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, gyventi su mažamečiu vaiku jame taip pat nėra galimybės, nes gyvenamojo namo plotas yra per mažas. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė, nes jo galimybės dirbti ir užsidirbti ir teikti reikiamą vaikui išlaikymą yra žymiai palankesnės, o ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos, nes ji augina šalių mažametį vaiką, kuriam nėra nei metų laiko ir kurio visa priežiūra tenka vienai ieškovei, nes atsakovas vaiko neaugina, jo nelanko ir juo nesirūpina. Atsakovas yra jaunas (sprendimo priėmimo metu atsakovui yra (duomenys neskelbtini) metai), darbingas, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, jog atsakovas, gavęs asmeniškai procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos reikalavimams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiu vaiku rūpinasi viena ieškovė, kuriai, ir tenka visa išlaikymo našta. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne šią naštą perkelti vienai ieškovei.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Iš vaiko poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti: maistui – 150 Eur, būsto išlaikymui – 200 Eur, rūbams – 100 Eur, avalynei – 50 Eur, buities reikmenims – 50 Eur, higienos priemonėms – 140 Eur, vaistams, vitaminams – 60 Eur, žaislams, čiulptukams, kramtukams, lavinamiems žaislams - 50 Eur, vaiko vežiojimui į gydymo įstaigas – 50 Eur, viso 850 Eur. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams nėra pagrįstos. Pažymėtina, jog išlaidos drabužiams, avalynei yra neproporcingai didelės, nes kiekvieną mėnesį skirti tokio dydžio sumų nėra būtina. Taip pat neproporcingai didelė suma (60 Eur) nurodoma vaistams, vitaminams, nes vaikas yra sveikas ir, kad ieškovė išleidžia tokio dydžio sumą per mėnesį nėra pagrįsta. Byloje būtina vertinti ir tai, jog ieškovės pajamos yra 644,20 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 850 Eur.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą (būsto nuoma per mėnesį sudaro 250 Eur (ne šildymo sezonu), 200 Eur (šildymo sezonu) bei komunaliniai patarnavimai – 100 Eur ir daugiau) be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)) bei jo amžių atitinkančius poreikius, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, vaiko išlaikymui yra pakankama skirti 500 Eur sumą, įvertinus naujausią kasacinio teismo praktiką, kad išlaikymo dydis nemažinamas išmokų vaikams suma, šios išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigoms vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

Tokiu būdu tėvams reikalinga pasidalyti 500 Eur: iš kurios po 350 Eur turėtų skirti vaiko tėvas ir po 150 Eur turėtų skirti motina. Priteisdamas išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, kuri aptarta aukščiau.

Iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. V. naudai priteistinas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina V. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. V. nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 9 d., kas sudaro 6 mėnesius, skaičiuojant po 400 Eur.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys jau prieš gimstant jų vaikui gyveno skyriumi, todėl ieškovė pagrįstai išlaikymo pradžią sieja su vaiko gimimu, tačiau pati ieškovė pripažino duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas į jos sąskaitą, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) yra pervedęs 350 Eur ir 250 Eur, kas sudaro bendrą 600 Eur sumą, todėl teismo vertinimu, šią sumą būtina išskaičiuoti iš neteikto išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. V., naudai priteistinas 1 500 Eur (350 Eur x 6 mėn. – 600 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo vaiko gimimo - (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 9 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimo forma, yra pripažįstamas bei saugomas įstatymų.

Ieškovė patvirtino, kad ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau nori, kad atsakovas jai iš anksto praneštų, kada ketina bendrauti su sūnumi, nes vaikas turi miego, valgymo režimą bei ji pati su vaiku kartais būna išvykusi pas savo motiną, todėl atsakovas turi apie bendravimą iš anksto informuoti ieškovę. Ieškovė, atsižvelgdama į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad tėvas visiškai nebendrauja su vaiku, nežino vaiko poreikių, prašo nustatyti, kad atsakovas E. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant sūnaus motinai V. V. iš anksto suderintu laiku; apie planuojamą sūnaus aplankymą E. V. turui informuoti sūnaus motiną V. V. prieš 7 dienas telefonu ar SMS žinute, tikslu susitarti dėl galimo susitikimo laiko ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko dienos, jo poilsio režimą, sveikatos būklę ir pan. Bendravimo su sūnumi metu E. V. privalo būti blaivus; šalių geranorišku susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad tėvas visiškai nebendrauja su vaiku, vaikui jis yra svetimas žmogus nustatytina, kad atsakovas E. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant sūnaus motinai V. V. iš anksto suderintu laiku; apie planuojamą sūnaus aplankymą E. V. turui informuoti sūnaus motiną V. V. prieš 7 dienas telefonu ar SMS žinute, tikslu susitarti dėl galimo susitikimo laiko ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko dienos, jo poilsio režimą, sveikatos būklę ir pan. Bendravimo su sūnumi metu E. V. privalo būti blaivus; šalių geranorišku susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

Pažymėtina, kad užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) yra abiejų tėvų pareiga, nė vienas iš tėvų negali perkelti pareigos kitam sudaryti sąlygas bendrauti, siekiant geriausių vaiko interesų ir nepaisant tarpusavio nesutarimų abu tėvai turi bendradarbiauti, kooperuotis ir užtikrinti kiek galimą sklandesnį bendravimą.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-11062 yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2025-04-09, CBP - 1800). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 415,06 Eur (2025-08-13, DOK - 31950).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, t. y. 96 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina 398,46 Eur (415,06 Eur x 96 proc.) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 114 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 95 Eur (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 1 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 209 Eur žyminis mokestis.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 7,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas iš atsakovo priteistinos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2025 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) atsakovas E. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant sūnaus motinai V. V. iš anksto suderintu laiku;

2) apie planuojamą sūnaus aplankymą E. V. turui informuoti sūnaus motiną V. V. prieš 7 dienas telefonu ar SMS žinute, tikslu susitarti dėl galimo susitikimo laiko ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko dienos, jo poilsio režimą, sveikatos būklę ir pan.;

3) bendravimo su sūnumi metu E. V. privalo būti blaivus;

4) šalių geranorišku susitarimu gali būti nustatyta ir kitokia tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 216,93 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 93 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų ir ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; bei priteisti 398,46 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 46 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė