Baudžiamoji byla Nr. 2K–710/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,
nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 22 d., naktį, 00.00 val. – 3.00 val. laikotarpiu, būdamas L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) tyčia sunkiai sužalojo L. S., t. y. dūrė jai peiliu vieną smūgį į pilvo sritį ir taip padarė nukentėjusiajai L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą – pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą su skrandžio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu.
Baudžiamoji byla Nr. 2K–710/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei A. Japertienei,
nuteistojo gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams keturiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 22 d., naktį, 00.00 val. – 3.00 val. laikotarpiu, būdamas L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) tyčia sunkiai sužalojo L. S., t. y. dūrė jai peiliu vieną smūgį į pilvo sritį ir taip padarė nukentėjusiajai L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą – pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą su skrandžio gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Skunde kasatorius nurodo, kad jo veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta. Teismai šališkai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, netiesioginiais įrodymais, yra šališki, neobjektyvūs. Liudytojos I. R., kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes ji, gulėdama lovoje, negalėjo matyti to, kas vyksta virtuvėje. Tai galėtų patvirtinti tardymo eksperimentas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepapildė bylos šiuo proceso veiksmu. Be to, negali būti atmesta ta aplinkybė, kad liudytoja I. R. buvo paveikta alkoholinės psichozės. Po mėnesio krosnyje rastas peilis negali būti vertinamas kaip įrodymas, juo labiau kad neatlikta biologinė ekspertizė, patvirtinanti, jog šiuo peiliu buvo padaryta veika. Visus neginčytinus kasatoriaus pateiktus įrodymus teismai vertino tik bendromis frazėmis, prilygindami juos kasatoriaus samprotavimams, tačiau, kasatoriaus nuomone, šiuos įrodymus teismas turi motyvuotai vertinti, priešingu atveju tai vertintina kaltinamojo naudai.
Nuteistojo V. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai BPK pažeidimai. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skirtingai nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, kur nagrinėjami ir sprendžiami tiek teisės, tiek fakto klausimai, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, sprendžiami tik teisės, bet ne fakto klausimai. Kasacinis teismas, spręsdamas teisės klausimus, remiasi žemesnės instancijos teismo nuosprendyje ar nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pats faktų nenustatinėja, įrodymų netiria ir jų nevertina. Įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai tai susiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Teismų sprendimų pagrįstumas, t. y., ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra teisingai įvertinti, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nešališkumo principas, kuris yra teisėjo vidinio įsitikinimo neatskiriama dalis. Teisėjo vidinį įsitikinimą galima patikrinti per jo nepriklausomumą vykdant procesines pareigas.
Kasatorius V. J. nesukonkretina savo motyvo, pagal ką būtų galima patikrinti įrodymų vertinimo teisėtumą. Jis tik nurodo, kad nesutinka su teismo pateiktu įrodymų įvertinimu, abejoja jo nešališkumu. Kasatorius nenurodo konkrečių faktų, kurie patvirtintų BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų aplinkybių buvimą ir kurie atitinkamai leistų suabejoti teismų, išnagrinėjusių jo bylą, nešališkumu.
Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir kitų proceso dalyvių pateiktas kitoks aplinkybių įvertinimas, kai nėra esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nepagrindžia BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo fakto.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ėmėsi visų procesinių priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes. Įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai. Teisminių nagrinėjimų metu, tiriant įrodymus, nuteistasis V. J. nepareiškė jokių prašymų, susijusių su ekspertizių ar eksperimentų atlikimu, nors turėjo galimybę ginčyti faktines aplinkybes. Antra vertus, nėra pagrindo manyti, kad šie proceso veiksmai galėtų nustatyti kitokias reikšmingas bylos aplinkybes. Teismai kritiškai vertino nuteistojo parodymus ir priimdami nuosprendį rėmėsi liudytojos I. R. parodymais. O jos paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo ir apeliacinės instancijos teisme, patvirtina, kad L. S. sužalojimo metu ji buvo šalia nukentėjusiosios, o ne gulėjo lovoje, kaip tvirtina kasatorius. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad byloje yra reikalingas eksperimentas, nes įtariamojo nurodytas aplinkybes atmetė, todėl ir tikrinti jų atliekant bandymus nereikėjo. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad nukentėjusiosios pilvo sienelės žaizda padaryta duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)pavirtinta, kad šiai žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio tokiu daiktu ar įrankiu. Liudytojai V. S., R. R., I. R., nukentėjusioji L. S. patvirtino, kad nuteistasis turėjo peilį ir kad peilis buvo vienas. Tai, kad byloje ekspertizės pagalba nėra nustatyta, kad sužalojimas padarytas rastu peiliu, nepaneigia paties sužalojimo padarymo fakto buvimo ir byloje ištirtų bei įvertintų įrodymų pagrindu padarytos teismų išvados dėl V. J. kaltės.
Nuteistojo V. J. kaltę padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką patvirtina byloje surinktų, teismų patikrintų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Tai nukentėjusiosios L. S., liudytojų I. R., R. R., V. S. parodymai, specialistų išvados, eksperto paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, akistatos protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nesant teismų sprendimų naikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Rimantas Baumilas
Antanas Klimavičius
