Baudžiamoji byla Nr. 2K-652/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.
1.2.3.2.9. (S)
2006 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Japertienei,
gynėjui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.
Priteista iš A. V. nukentėjusiajai J. N. 5523,50 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartimi nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d., apie 00 val. 30 min., Kelmėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, užpuolęs nukentėjusįjį V. H. N. bei pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. pastūmęs jį ir pargriovęs šalikelėje, o parkritusiam rankomis smogęs apie 2-3 kartus į galvos sritį, plėšimo būdu užvaldė V. H. N. turto už 1642 Lt, t. y. 50 Lt vertės piniginę su joje buvusiais pinigais - 1000 Lt; 30 Lt vertės pakabuką „saulės akmuo“; du raktus, kurių vertė 10 Lt; 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini); 250 Lt vertės odinę rankinę su joje buvusiais daiktais - 30 Lt vertės užrašų knygele, 2 Lt vertės sąsiuviniu, 10 Lt vertės knyga, 10 Lt vertės sulankstomu peiliuku, 60 vizitinių kortelių, V. H N. vardu išduotu asmens pasu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimu, VISA ELECTRON mokėjimo kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Plėšimo iš nukentėjusiojo V. H. N. metu, smogęs nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš smegenų pusrutulių abipus bei įvykus smegenų suspaudimui, nukentėjusysis 2005 m. rugpjūčio 22 d., 22 val. 35 min. ligoninėje mirė. Tokiu būdu A. V. padarė plėšimą ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė V. H. N., t.y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo teismą pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį: jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorius pripažįsta panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobęs jo turtą, tačiau teigia, kad tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jo mirties nėra priežastinio ryšio, todėl pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis nuteistas nepagrįstai. Tai, kasatoriaus manymu, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1881/05 (01), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė ne tik galvos sumušimas, bet ir prasidėjusiosios komplikacijos, t. y. plaučių uždegimui, stresinėms dvylikapirštės žarnos opoms, joms prakiurus ir išsivysčius pūlingam pilvaplėvės uždegimui, baigėsi mirtimi. Tuo tarpu teismai šios teismo medicinos specialisto išvados tinkamai neįvertino.
Kasatorius skunde pažymi, kad teismai pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, netinkamai įvertino jo asmenybę ir paskyrė per griežtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad jis anksčiau neteistas, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, todėl jam paskirtos bausmės yra per griežtos.
Kasatorius skunde nurodo, kad įvykio naktį jis su nukentėjusiuoju gėrė ne paprastą alkoholinį gėrimą, o kažkokį psichotropinį ar techninį skystį, kuris padarė neįprastą poveikį jo psichikai ir įtakojo jo elgesį. Tuo tarpu kasatorius galvojo, kad vartoja paprastą naminę degtinę, todėl negalėjo numatyti pasekmių, tačiau teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą atlikti to skysčio ekspertizę. Dėl šių priežasčių kasatorius teigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu iš jo nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis). Be to, kasatorius pažymi, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas girtumas, neatlikta stacionari psichiatro apžiūra, todėl nebuvo išsamiai ištirtos jo elgesio aplinkybės ir priežastys.
Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Kolegija pažymi, kad teismai padarė pagrįstas išvadas dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kasatoriaus padarytos veikos ir kilusių padarinių. Atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti pripažinta būtinoji, o ne atsitiktinė kaltininko padarytos veikos pasekmė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad mirtinus sužalojimus nukentėjusiajam V. H. N. padarė kasatorius. Kasatorius teisme, parodė, kad sudavė 2-3 smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvos sritį tikslu pagrobti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Šį faktą patvirtino teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1881/05 (01), kuria nustatyta, kad nukentėjusysis V. H. N. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštine žaizda kairės akies išorinio galo srityje, poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir, nežiūrint taikyto intensyvaus chirurginio ir medikamentinio gydymo, prisidėjus sunkioms komplikacijoms – plaučių uždegimui, stresinėms dvylikapirštės žarnos opoms, joms prakiurus ir išsivysčius pūlingam pilvaplėvės uždegimui, baigėsi mirtimi. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje, suduodant smūgius kietais bukais daiktais ir visumoje yra nebūdingi nei griuvimui, nei automobilinei traumai. Galvos sužalojimuose užsifiksavę trijų trauminių poveikių žymės, o mažiausiai vienas trauminis poveikis vertinamas sunkiu. Taigi, būtent nuteistojo A. V. veika, o ne kiti veiksmai, buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga, nes jeigu nukentėjusiajam nebūtų buvę padaryti sunkūs sužalojimai galvos srityje, jis nebūtų miręs.
Nors nukentėjusysis mirė ne iškarto ir nuo sužalojimų padarymo dienos, t. y. 2005 m. rugpjūčio 11 d., iki 2005 m. rugpjūčio 22 d. buvo gydomas ligoninėje, ši aplinkybė nepaneigia priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, nes veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti Esant šioms aplinkybėms, teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Dėl paskirtos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinko švelnesnę ar griežtesnė bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė A. V. skiriamų bausmių motyvus, įvertindamas visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę: o būtent, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi šeimą, ankščiau neteistas, todėl jo antivisuomeninės nuostatos iki nusikaltimų padarymo nebuvo itin stipriai išreikštos. Tačiau, kita vertus, jis vienu metu padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių yra labai sunkus: iš savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų ir to pasėkoje užvaldė svetimą turtą. Be to, byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atmestinas nuteistojo kasacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats nuteistasis pripažino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir sąlygojo jam neįprastą agresyvų, smurtinį elgesį, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia.
Taigi teismas skirdamas bausmes bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė ir A. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą - savo dydžiu šiek tiek didesnę negu šio straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
