V. R. pagal BK 22 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-581/2023

Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-28621-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

gynėjui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodyta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo V. R. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. liepos 19 d. apie 16.23 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės darbuotojos K. S. akivaizdoje, parduotuvės savitarnos salėje, pasiėmęs (duomenys neskelbtini) prekių maišelį 0,35 Eur vertės, į jį įsidėjo du butelius 0,7 l talpos degtinės „Absolut Citron“ 31,80 Eur bendros vertės, du butelius 0,7 l talpos degtinės „Finlandia“ 29,98 Eur bendros vertės ir keturis butelius 0,7 l talpos romo „Captain cook‘s balck“ 45,96 Eur bendros vertės ir matant parduotuvės darbuotojai praėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjęs už prekes, taip atvirai pasikėsino pagrobti 108,09 Eur vertės prekių, tačiau nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo pakeisti nuosprendį – sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino įvykdęs nusikaltimą, netrukdė tyrimui, žalos nepadarė, viską grąžino.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam V. R., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. R., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), jo asmenybę – praeityje teistas 13 kartų, teistumai neišnykę, nebaustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be šio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo bei įvertino tai, jog V. R. nusikalstamą veiką įvykdė neužilgo po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos tik kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir jos trukmę nustatydamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Šiuo atveju už nusikaltimus skirti švelnesnę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog jis gailisi, netrukdė tyrimui, žala nepadaryta, ir kt. – nėra pagrindo. Iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad V. R. ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, nesilaiko įstatymų. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis V. R. iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2023 m. birželio 22 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę dėl analogiškų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nors nuteistasis skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, toks prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Bylos duomenys rodo, jog nuteistasis V. R. yra nusikalsti linkusi asmenybė, teisiamas nuo 1998 metų, tačiau iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmės vykdymo metu teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam V. R. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę ar be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas taip pat nėra.

11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

14. Nuteistasis V. R. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, kitų duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo V. R. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė