Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pripažinta, kad L. Š. padarė baudžiamuoju įstatymų uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir šias veikas ji padarė būdama nepakaltinama

Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49816-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.8; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9.2.2; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant: prokurorei Kristinai Ulienei,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji med. priemonė, L. Š.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, L. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pripažinta, kad L. Š. padarė baudžiamuoju įstatymų uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir šias veikas ji padarė būdama nepakaltinama. L. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. Š., būdama mažametės nukentėjusiosios I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir turėdama pareigas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. 1-1234, taip pat turėdama teisę ir pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis savo dukros sveikata, sudaryti tinkamas sąlygas I. Š. gyventi ir augti, sudaryti mažametei dukrai sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje, laikotarpiu nuo 2018 metų spalio 30 d. iki 2021 m. vasario 7 d. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis dėl nepriežiūros ir emocinės prievartos psichiškai gniuždydama I. Š., o būtent: po to, kai 2018 m. spalio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje dukrai I. Š. buvo nustatytas I grėsmės lygis dėl sistemingo švietimo įstaigos nelankymo, praleidžiamų pamokų be pateisinamos priežasties, jos, kaip motinos nebendradarbiavimo su specialistais, nuo 2018 m. spalio 30 d. Panevėžio socialinių paslaugų centre buvo pradėta vykdyti atvejo vadyba, kurios metu buvo planuojama suteikti visą motinos pareigoms įgyvendinti ir I. Š. interesams patenkinti reikalingą pagalbą bei būtinas rekomendacijas dėl vaiko sveikatos ir gyvenamosios aplinkos užtikrinimo, ji nebendradarbiavo su specialistais, nevykdė motinos pareigų, dėl ko 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje nustatytas I grėsmės vaikui lygis dėl aukštos rizikos veiksnių, susijusių su gyvenimo sąlygomis, keliančiomis tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei,

tęsdama neteisėtus veiksmus, ilgą laiką neužtikrino pagalbos savo vaikui, nesutikdama bendradarbiauti su pagalbą pasirengusiais teikti specialistais, keisdama gyvenamąsias vietas, nesirūpino dukros amžių atitinkančiu bendravimu su dukra, nes neatskirdama tokio amžiaus vaiko poreikių ir savo norų, neteikė informacijos apie I. Š. gerovę ir pagalbą jai, o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. vasario mėn. 7 d. slėpė ir visiškai izoliavo dukrą.

Tokiu būdu, ilgą laiką ir sistemingai keisdama gyvenamąsias vietas, gyvendama vaikui nesaugioje aplinkoje, nesitvarkydama buityje, neaprūpindama savo dukros reguliariu maitinimu, metų laiko atitinkančiais drabužiais, asmens higiena; gyvendama vaikui nesaugioje aplinkoje, neužtikrindama dukros teisės ir poreikio mokytis, visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus, neužtikrindama dukros teisės\poreikio žaisti, kurti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar kituose renginiuose, atitinkančiose jos amžių; neugdydama dukros amžių atitinkančių pareigų ir įpročių bei neatskirdama vaiko poreikių nuo savo įsitikinimų ir norų ir taip aktyviai remdama dukros nesocializavimą ir izoliuodama ją ilgą laiką, netenkino savo mažametės dukros amžių atitinkančių fizinių ir psichinių poreikių, tai yra emociškai smurtavo savo vaiko atžvilgiu dėl ko, ilgą laiką augdama emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, nukentėjusioji patyrė ilgalaikės emocinės prievartos pasekmes emocinei būsenai, prieraišumui, elgesiui, vystymuisi / pasiekimams moksle, santykiams su bendraamžiais, fiziologinei būsenai. Dėl L. Š. tokio elgesio I. Š. atsirado kitų socialinio bendravimo sutrikimų vaikystėje (F94.8) bei kitų emocijų sutrikimų vaikystėje (F93.8), t. y. nesunkiai sutrikdė I. Š. sveikatą.

2. Be to, L. Š., žinodama, kad 2021-02-07 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, paėmė iš jos mažametę I. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir apgyvendino Panevėžio socialinių paslaugų centro laikino budėtojo šeimoje, 2021-02-27, apie 01.00 val., pagrobė mažametę iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, tai yra Panevėžio socialinių paslaugų centro laikinosios globėjos V. P. ((duomenys neskelbtini)) namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

3. Be to, L. Š., 2021 m. balandžio 27 d. apie 06.20 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pagrobė svetimą V. Š. priklausantį turtą, o būtent pargriovus laiptinėje ant grindų nukentėjusįjį iš jo kelnių galinės kišenės pagrobė V. Š. priklausančius pinigus, 80 eurų.

4. Be to, L. Š., 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val., būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), iš D. V. piniginės paėmė D. V. priklausančius 350 eurų, kuriuos slėpė sugniaužtame rankos kumštyje ir dėl paimtų pinigų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju ir P. R. V., žinodama, kad pinigai priklauso D. V., iš paimtų 350 eurų, atvirai pagrobė 200 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu L. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį skirti jai priverčiamąją medicinos priemonę ir priimti naują nutartį nutraukti bylą nepadarius nusikalstamų veikų.

5.1. Teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog yra padariusi veiką, numatytą BK 163 straipsnyje. kadangi išvardintuose jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Vaiko mokymas namuose, viena kartą rasta sąlyginė netvarka ir kt. įstatymu nėra laikoma gniuždymu bei smurtu. Gyvenamųjų vietų keitimas, nedalyvavimas renginiuose taip pat nedraudžiamas įstatymu. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, kad ji (L. Š.) būtų nesirūpinusi tinkamu maitinimu ar apranga.

5.2. Veiksmų, atitinkančių BK 156 straipsnyje, taip pat neatliko. Teismo nutartyje pripažinta pagrobimu dukros pabėgimas iš globėjų ir grįžimas namo pas motiną bei išvykimas kartu. Pažymima, kad vaiko savanoriškas grįžimas namo pas motiną ir noras būti kartu su ja, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika.

5.3. Teismo nutartyje nepagrįstai yra pripažįstama, jog padarė atvirąsias vagystes, numatytas BK 178 straipsnyje. Kaltinimas vagystėmis buvo paremtas tik liudijimu ir pasakojimu, nebuvo rasta jokių kitų, pasakojimą pagrindžiančių duomenų - pirštu anspaudų, neva pavogtų daiktų ar kitų įrodymų.

5.4. Skunde nurodoma, kad įtarimas pagal BK 138 straipsnį nebuvo jai pareikštas ir dėl šios veikos nebuvo apklausta. Šis straipsnis nebuvo nurodytas ir prokurorės prašyme skirti priverčiamąsias medicinos priemones, o teismas gali nagrinėti bylą tik pateiktų kaltinimų ribose. Todėl teismo pripažinimas padariusia šią veiką yra neteisėtas.

5.5. Skunde nesutinkama su psichikos būklės įvertinimu. Nurodoma, kad nepagrįstai buvo nevertinama jos (L. Š.) pateikta medicininė dokumentacija - tai psichiatrų išvados, jog yra sveika. Neišreikalauta medicininė dokumentacija, asmens sveikatos kortelės iš gydymo įstaigos. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai, vos per keturis posėdžius. Nebuvo leista bylos nagrinėjimo metu pateikti prašymų, nebuvo kviesti prašomi apklausti liudytojai, atmesti kiti prašymai. Taip buvo užkirstas kelias gynybai bei teisingam procesui.

6. Teismo posėdyje asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – L. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė neteisėtus veiksmus, uždraustus BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

9. Patikrinusi L. Š. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ji padarė prokuroro 2022 m. liepos 22 d. nutarime nurodytas veikas, BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

10. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis bei nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 163 straipsnis, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai)

11. Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Įrodinėjant šioje specialiojoje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti ir į socialinę tikrovę, t. y., kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Nustačius visus būtinus šiame straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos požymius, svarstytina, kurie vaikui sukelti neigiami padariniai kvalifikuotini atskirai pagal kitus BK straipsnius ir taikomi pagal nusikalstamų veikų sutapties taisykles, pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymai (BK 135–140 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016). Šioje byloje aktualūs BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, pagal kuriuos atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį šeimos narį.

12. Apeliantė skunde nurodo, kad BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų veikų nepadarė. Teigia, kad vaiko mokymas namuose, viena kartą rasta sąlyginė netvarka ir kt. įstatymu nėra laikoma gniuždymu bei smurtu. Gyvenamųjų vietų keitimas, nedalyvavimas renginiuose taip pat nedraudžiamas įstatymu. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, kad ji (L. Š.) būtų nesirūpinusi tinkamu maitinimu ar apranga. Įtarimas pagal BK 138 straipsnį nebuvo pareikštas ir dėl šios veikos nebuvo apklausta; šis straipsnis nebuvo nurodytas ir prokurorės prašyme skirti priverčiamąsias medicinos priemones, o teismas gali nagrinėti bylą tik pateiktų kaltinimų ribose.

13. Iš tiesų skunde minimos aplinkybės nėra baudžiamosios teisės dalykas ir jas byloje atspindi nukentėjusiosios I. Š., šeimos gydytojos, kai kurių pedagogų parodymai, tačiau šie vienetiniai atvejai tik rodo, kad kartais L. Š. tinkamai pasirūpindavo dukra. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su didelės apimties baudžiamąja byla (17 tomų), konstatuoja, kad joje esanti medžiaga, surinkta iš įvairių institucijų (VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriaus, policijos, socialinių pedagogų ir kt.), taip pat surinkti eilės liudytojų parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas ir kt., kurie patikrinti teisiamajame posėdyje ir kurių analizė davė apylinkės teismui, o taip pat ir aukštesniajam apygardos teismui pagrindą vienareikšmiškai išvadai, jog L. Š. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, tinkamai neprižiūrėdama dukros I. Š. ir emocinės prievartos būdu psichiškai gniuždė ją. Teismas įvertino duomenis, esančius I. Š. 2021-05-27 ir 2022-03-20 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokoluose (1 t. 119-127 ir 149-156), kuriuose užfiksuoti mergaitės parodymai, kad dažnai keisdavo gyvenamąsias vietas, nes mama nedirbdavo ir neturėdavo pinigų susimokėti už butą, norėdavo eiti į mokyklą, tačiau nuo 2019 m. gruodžio mėnesio nelankė jos, su draugais nesusitikdavo, kartais pykdavosi su mama, konflikto metu mama rėkdavo, mušdavo rankomis ir kojomis, kai gyveno K. bute, mama ją mušė salione, jai skaudėjo, mušė į kojas, nugarą, pilvą, po sumušimų jai liko mėlynės; būdavo dienų kai trūkdavo maisto ir t.t.; liudytojo D. L. parodymuose, kad tuo metu kai moteris su mergaite gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), galimai 2019-12-01 nuo 12.00 val. vakaro beveik visą naktį jos bute girdėjo triukšmą, mergaitės verksmą, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, todėl iškvietė policiją; liudytojos V. K., dirbusios Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyriuje parodymuose, kad pagal pranešimą apie galimą vaiko nepriežiūrą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini)kelis kartus, bet namuose nieko nerado, pagal paliktą kvietimą į skyrių niekas neatvyko, policijos pagalba nustatė buto nuomininkės tapatybę, kad tai L. Š.; liudytojos I. N., einančios „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinės pedagogės pareigas, parodymuose, kad mergaitė nelankydavo pamokų, vengdavo bendrauti su vaikais, būdavo sunku susisiekti su mama, nes ji telefonu neatsiliepdavo, kviečiama į vaiko gerovės komisijos posėdžius neatvykdavo; liudytojos L. S., gyvenusios (duomenys neskelbtini), parodymuose, kad matė ne kartą mergaitę naktį ilgai sėdinčią ant laiptų, apie tai pranešė policijai; liudytojos I. S., einančios socialinės pedagogės pareigas „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, parodymuose, kad I. Š. vienu metu liovėsi lankyti mokyklą, su jos mama susisiekti nepavyko, nuvykus nurodytu gyvenamosios vietos adresu, nustatyta, kad nurodytas butas neegzistuoja, sekančiais metais mergaitė buvo palikta kartoti kurso.

14. Šių liudytojų parodymus patvirtina byloje gausiai surinkta rašytinė medžiaga – tai Panevėžio (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2018-09-05 raštas VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS, kuriame nurodė, kad I. Š. neatvyko atsiimti pradinio išsilavinimo programos baigimo pažymėjimo, nedalyvavo mokslo metų pradžios šventėje, susisiekti su mama duotu telefonu nepavyko, butas pagal nurodytą adresą neegzistuoja, mama į pedagogės siunčiamus el. laiškus nereaguoja (4 t. b. l. 115); pradinių klasių mokytojos O. I. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad mokinė I. Š. per mokslo metus praleido 81 pamoką, iš kurių 71 pateisintos dėl ligos, tačiau motina gydytojų pažymų nepateikdavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo (7 t., b. l. 188-191); VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS 2018-10-26 grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 7GL-1665 bei nustatyti rizikos veiksniai: vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties; vaiko atstovas nebendradarbiauja su specialistais; vaiko atstovas nevykdo atstovo pareigų; 2018-11-14 pakartotinai užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovas nevykdo atstovo pareigų, gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei (6 t. b. l. 31); 2018-12-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriui bei 2019-03-26 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, iš kurio matyti, kad I. Š. praleidinėjo pamokas, o L. Š. į atvejo vadybininko skambučius neatsakydavo, buto durų niekas neatidarydavo, 2018-11-13 į (duomenys neskelbtini)progimnaziją I. Š. atėjo apsirengusi sezoną neatitinkančiais rūbais, nuvežus mergaitę į namus, durų niekas neatidarė, nors mama L. Š. buvo informuota, kad dukra bus parvežta, nesulaukta mamos, mergaitė buvo apgyvendinta pas budinčią globėją D. L., nuvykus patikrinti mergaitės gyvenimo sąlygas adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jos tik patenkinamos ir t.t., (4 t., b. l. 82-84; 5 t., b. l. 21-22); Panevėžio socialinių paslaugų 2018-11-22, 2019-01-17, 2019-02-15, 2019-03-28, 2019-06-28, 2019-07-30 pagalbos planai, iš kurių matyti, kad L. Š. posėdžiuose nedalyvavo, nors buvo informuota (5 t. b.l.8-10; 11-13; 17-20; 23-25; 43-46; 49-51); 2021-05-04 Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriui charakteristika, iš kurios matyti, kad mama I. Š. neleisdavo bendrauti su kitais vaikais, kartais ją ištikdavo pykčio priepuoliai, mokinė dažnai neturėdavo pinigų, badaudavo, mama nesutiko, kad vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba ir kt. (5 t. b. l. 88); 2018-12-13, 2019-01-16, 2019-01-31 ir 2021-03-15 Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos raštai VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriui, iš kurių matyti, kad I. Š. lankomumas buvo prastas, mama su socialine pedagoge bendrauti vengė, į telefono skambučius neatsakinėjo, mokykloje nesilankė, progimnazijos pradėtos taikyti pagalbos/poveikio priemonės neveiksmingos, nes L. Š. nebendradarbiauja ir nebendrauja, socialinėms pedagogėms nuvykus į I. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), namuose nieko nerado, į mokyklą atvykusi mama nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė kitą adresą – (duomenys neskelbtini) ir abejais adresais mokyklos atstovams šeimos rasti nepavyko, dvejais mamos tel. numeriais prisiskambinti pavykdavo labai retai, mergaitė dažnai vėluodavo į pamokas, ateidavo neparuošusi namų darbų, ne visada turėdavo reikiamas priemones, prastas lankomumas sąlygojo mokymosi spragas ir kt. (4 t., b. l. 81, 79, 78, 80-84); 2019-06-12 Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos R. J. pranešimas Atvejo vadybininkei E. V., kad nei vieno apsilankymo metu į šeimos gyvenamąsias patalpas patekti nepavyko (5 t., b. l. 41-42); 2020-01-15, 2020-09-21, 2020-11-24 „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos raštai VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS, kuriuose nurodyta, jog I. Š. atvyko iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 2019-04-12 ir lankė mokyklą iki 2019-12-03, po to mokyklos nebelankė, su ugdytine ir jos įstatymine atstove telefonu susisiekti nepavyko, prie elektroninio dienyno jos neprisijungė, duomenų apie nepilnametės buvimo vietą ugdymo įstaiga neturi, faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)nepilnametė nerandama, dėl mokyklos nelankymo mergaitė palikta kartoti kursą (1t., b. l. 61-64, 3 t., b. l. 16); 2020-02-07 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS vyresn. tyrėjos G. K. nutarimas pradėti L. Š. paiešką (6 t., b. l. 67-76, 77-115); 2021-02-06 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021-02-06 (duomenys neskelbtini)PC Iki sulaikyta policijos ieškoma L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 115-116); 2021-02-07 VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriaus vyr. specialisčių A. Ž. ir K. Y. tarnybiniai pranešimai apie tai, kad L. Š. būdama sulaikyta, kategoriškai atsisakė kalbėti apie dukrą, nepaaiškino kodėl jos dukra nelanko mokyklos, nenurodė mergaitės gyvenamosios vietos ir t.t. (2 t., b. l. 112-114); 2021-02-07 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą D. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužus buto duris, buvo rasta L. Š. ir dukra I. Š., mergaitė buvo perduota vaiko teisių specialistėms (6 t., b. l. 13-14); 2021-02-08 VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriaus vyr. specialisčių V. J. ir R. S. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2021-02-07 buvo atliekama krata, kurios metu durų niekas neatidarė, gaisrininkams patekus į buto vidų per balkoną, buvo atrakintos buto durys iš vidaus 21 val. 50 min. ir patekta į buto vidų, kur nepilnametė rasta susigūžusi ir pasislėpusi su įstatymine atstove vonios patalpoje, nepilnametė tik po kurio laiko išlindo iš vonios kambario, nes bijojo, atrodė sutrikusi, drebėjo, blaškėsi, butas netvarkingas, o nepilnametės apranga nešvari, dėmėta, nuo mergaitės sklido prakaito kvapas, plaukai riebaluoti, pasivėlę, bute mėtėsi įvairios šiukšlės, daiktai, grindys nešvarios, apskretę, miegamajame ant grindų ir ant lovos mėtėsi nešvarūs rūbai, lovoje numesti ilgaauliai batai, apatinės kelnaitės, kojinės, patalynė nešvari, nustatyta, kad L. Š. neužtikrina visavertės tinkamos mitybos dukrai, konstatuota, kad tokie moters veiksmai daro neigiamą žalą vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei bei gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai (2 t., b. l. 116-119); 2021-02-11 vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nustatyti aukštos rizikos veiksniai: nustatyta, kad vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys (L. Š.) vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos, arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę, priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę (2 t., b. l. 133-145, 3 t., b. l. 59-71); 2021-05-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas, iš kurio matyti, kad I. Š. nuo 2021 m. kovo 30 d. apgyvendinta Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (toliau BVGN) (duomenys neskelbtini), į ten dirbančių specialistų klausimus atsakinėjo nedrąsiai, neaiškiai, vengė akių kontakto, sunkiai orientavosi laike, emocijų raiška užslopinta, bendravimo ir konsultavimo metu vyravo gynybiškumas, nerimas bei priešiškumas santykyje su suaugusiu asmeniu, mergaitė atrodė pasyvi, uždara, atsargi, nepasitikinti savimi, vengdavo reikšti emocijas, jautė įtampą bendraujant su darbuotojais, dažnai laiką leisdavo atskirai nuo kitų globotinių (rūpintinių), kartais jų vengdavo, kita rašytinė medžiaga (4 t., b. l. 179-180).

15. 2021-06-14 - 2021-07-14 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 10MS-109/2021 nustatyta, kad I. Š. konstatuojami kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystėje (F94.8); šis sutrikimas apima socialinio bendravimo sutrikimus su atsiribojimu/drovumu dėl socialinės kompetencijos trūkumo. Šio sutrikimo pradžios nustatyti neįmanoma, nes objektyvių duomenų apie tiriamosios emocinę būseną iki byloje nagrinėjamų įvykių nėra, tačiau tokio pobūdžio sutrikimas formuojasi palaipsniui. Tiriamosios ir jos motinos gyvenimo būdas (gyvenamųjų vietų bei mokyklų kaita, draudimas bendrauti su bendraamžiais ir kitų socialinių kontaktų ribojimas) vystėsi palaipsniui ir tiriamajai jis atrodo įprastas, normalus. Tiriamoji tiek apklausos, tiek ekspertizės metu į klausimus, susijusius su mama (L. Š.), jų tarpusavio santykius, reaguoja gynybiškai arba priešiškai ir išsako motinos ilgesį bei lūkestį vėl gyventi su ja ir tai sunkina tiriamosios supratimą apie byloje tiriamas veikas. Tiriamosios psichikos būklės sutrikimai (emocijų ir adaptacijos) objektyviai fiksuoti po jos paėmimo iš šeimos, tačiau, tiriami įtariamosios L. Š. veiksmai (socialinių santykių ribojimas, emociškai, fiziškai, higieniškai saugios aplinkos nesukūrimas), trukę visą tiriamosios gyvenimą (ne tik byloje tiriamą laikotarpį nuo 2019-12-04 iki dabar) padarė žalą I. Š. psichikos sveikatai, asmenybės raidai, t. y., turintys ir turėsiantys įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, mokymuisi bei socialinei adaptacijai. Literatūros duomenimis, santykiai su bendraamžiais daro įtaką socialinės kompetencijos raidai, t. y. jie yra tam tikras kontekstas, kuriame išsivysto pagrindiniai vaikų sugebėjimai, taip pat jie yra apsauga nuo įvairių stresų. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, L. Š. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes dėl byloje nagrinėjamų įvykių jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Taip pat I. Š. nustatomi kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8).1. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad:

15.1. Objektyvių duomenų, kad I. Š. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Atsižvelgiant į I. Š. amžiaus tarpsnio ypatumus, protinio išsivystymo lygį bei jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, ji negalėjo ir negali suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų mamos veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės);

15.2. Šiuo metu I. Š. konstatuojami sutrikimai: kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystėje (F94.8) bei kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). I. Š. nenustatyti kokie kalbos ir pažintinių gebėjimų ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsidėmėti ir vėliau duoti apie tai parodymus, tačiau dėl santykio su mama ypatumų bei išreikšto nepasitikėjimo nei apklausos, nei ekspertizės metu apie tai nekalba, t. y. neduoda parodymų;

15.3. Šiuo metu I. Š. konstatuojami kiti socialinio bendravimo sutrikimai vaikystėje (F94.8). Šis sutrikimas siejamas su tiriamais įtariamosios L. Š. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat I. Š. nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8) (1 t., b. l. 181-192).

16. Aptarti įrodymai, t. y. liudytojų parodymai bei išvardinta rašytinė bylos medžiaga (surinkti dokumentai iš mokymosi įstaigų, VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriaus, policijos pareigūnų, švietimo bei ekspertizės įstaigų) neprieštarauja ir papildo vieni kitus bei duoda pagrindą abejonių nekeliančiai išvadai, kad L. Š. ilgą laiką ir sistemingai keisdama gyvenamąsias vietas, gyvendama vaikui nesaugioje aplinkoje, nesitvarkydama buityje, neaprūpindama savo dukros reguliariu maitinimu, metų laiko atitinkančiais drabužiais, asmens higiena; gyvendama vaikui nesaugioje aplinkoje, neužtikrindama dukros teisės ir poreikio mokytis, visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus, neužtikrindama dukros teisės\poreikio žaisti, kurti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar kituose renginiuose, atitinkančiose jos amžių; neugdydama dukros amžių atitinkančių pareigų ir įpročių bei neatskirdama vaiko poreikių nuo savo įsitikinimų ir norų ir taip aktyviai remdama dukros nesocializavimą ir izoliuodama ją ilgą laiką, netenkino savo mažametės dukros amžių atitinkančių fizinių ir psichinių poreikių, tai yra emociškai smurtavo savo vaiko atžvilgiu dėl ko, ilgą laiką augdama emocinėje ir fizinėje nepriežiūroje, nukentėjusioji patyrė ilgalaikės emocinės prievartos pasekmes emocinei būsenai, prieraišumui, elgesiui, vystymuisi/pasiekimams moksle, santykiams su bendraamžiais, fiziologinei būsenai. Dėl L. Š. tokio elgesio I. Š. atsirado kitų socialinio bendravimo sutrikimų vaikystėje (F94.8) bei kitų emocijų sutrikimų vaikystėje (F93.8), t. y. nesunkiai sutrikdė I. Š. sveikatą.

17. BK 163 straipsnis (Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl L. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 163 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų (Nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečio šeimos nario) sutaptį.

18. Kaip jau minėta, byloje buvo apklausta didelis skaičius liudytojų, surinktus dokumentus pildė taip pat didelis skaičius specialistų, pedagogų ir pareigūnų, todėl kategoriškai atmestinos bet kokios abejonės dėl jų galimai nesąžiningai atlikto darbo ar suinteresuotumo apkalbėti L. Š., todėl netikėti pateiktais duomenimis ir naikinti šią skundžiamos nutarties dalį apeliantės pateiktais argumentais nėra pagrindo.

19. Reikia pažymėti, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo, kaip šiuo atveju ir buvo daroma.

Dėl mažametės pagrobimo iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno (BK 156 straipsnio 2 dalis)

20. Pagal BK 156 straipsnio 2 dalį atsako tėvas, motina ar artimas giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno. Vaiko pagrobimo veikos esmę sudaro tai, kad tokia nusikalstama veika pažeidžiami ne tik vaiko interesai, laisvė, bet ir kitų asmenų, kurie turi teisiškai apibrėžtus ar kitokius ryšius su vaikų interesais. Pagrobimą nuo teisėto vaiko paėmimo skiria tai, kad vaikas paimamas prieš tėvų, teisėtų vaiko atstovų arba asmenų, kurių žinioje vaikas teisėtai yra, valią. Pagrobimo būdai gali būti įvairūs: fizinis smurtas, psichinė prievarta, apgaulė, piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir kt. BK 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta privilegijuota nusikaltimo sudėtis: šios veikos mažesnį pavojingumą rodo tai, kad iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, vaiką pagrobia specialus subjektas: vaiko tėvas, motina ar artimasis giminaitis (įtėviai, broliai, seserys, seneliai). Teismų praktikoje pažymėta, kad vaiko pagrobimu laikomi tyčiniai neteisėti veiksmai, susiję su apgaulės būdu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ar bet kokiu kitu būdu padarytu svetimo mažamečio vaiko paėmimu kaltininko žinion iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos ir perkėlimu į kitą vietą, turint tikslą jį laikyti savo nuožiūra toje vietoje. Vaiko pagrobimas, kaip nusikaltimas, yra baigtas nuo jo paėmimo iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos prieš pastarųjų valią ar be jų žinios, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-127/2008). Vaiko pagrobimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad pagrobia mažametį vaiką, ir nori tai padaryti. Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad veiksmų, atitinkančių BK 156 straipsnyje, neatliko ir pažymi, kad vaiko savanoriškas grįžimas namo pas motiną ir noras būti kartu su ja negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika.

21. Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad veiksmų, atitinkančių BK 156 straipsnyje, neatliko, o vaiko savanoriškas grįžimas namo pas motiną ir noras būti kartu su ja negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad tai nebuvo I. Š. savarankiškas ir niekieno neįtakotas apsisprendimas grįžti namo. Bylos duomenimis L. Š., bendraudama telefonu, išviliojo I. Š. iš Socialinių paslaugų globos centro budinčios globotojos V. P. namų ir, iškvietusi taksi, išvežė ir laikė kitame mieste – (duomenys neskelbtini). Tai įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2022-03-30 duoti parodymai, kad ji naktį telefonu susirašė su mama ir susitarė, kad pabėgs 1 val. nakties, ji atsikėlė, nuėjo į apačią, ten buvo globėja, kuriai sakė, kad eina į tualetą, pasiėmė striukę, telefoną, atsidarė duris ir pabėgo, bėgdama išgirdo, kad ją mama šaukia, mama bėgo jai iš paskos, tada ji iškvietė taksi ir abi išvažiavo į K. pas mamos draugą kad niekas nesurastų. (1 t., b. l. 149-156). Socialinių paslaugų globos centro budinti globotoja V. P. parodė, kad 2021 m. vasario 27 d. vakarą I. Š. nėjo į tualetą ir atsigulė, girdėjo, kad ji buvo atsikėlusi, nes sutraškėjo grindų lentelės ir paklausė: „I. kodėl tu vaikštai“, o ji vis eidavo prie lango. Prie lango I. Š. eidavo ir ankščiau, ir kai ji buvo atsikėlusi, užlipo pas I., tuomet ši atsigulė į lovą. Mergaitė buvo labai uždaro būdo ir buvo labai sunku su ja dirbti. Paskui pirmą valandą nakties I. Š. vėl atsikėlė ir lipo laiptais žemyn. Ji (V. P.) paklausė kur ji eina. I. Š. atsakė, kad eina į tualetą ir praėjo pro jos miegamąjį. Mergaitė uždarė tualeto duris, bet ji (V. P.) pajautė, kad kažkas ne taip sukrebždėjo ir paklausė „I., kas tau yra, gal tau kažkas blogai“, ji (I. Š.) tuo momentu pasičiupo telefoną ir su pižama, basa pabėgo per vitrininį langą. Signalų, kad mergaitė ruošėsi bėgti turėjo, nes ir vaikų teisės įspėjo, kad mergaitė gali bėgti, o ženklai būdavo tokie, kad I. visada būdavo prie lango ir jį darinėdavo. Mergaitei buvo leidžiama turėti telefoną, su mama I. galėjo susisiekti, nes yra internetas, kortelę gali pasikeisti, ji turėjo mokyklinę planšetę ir susisiekti I. galėjo su visais. Griežtos kontrolės nebuvo (8 t., b. l. 29-30, 31-32, 33-34). Tik po mėnesio, t. y. 2021-03-30 Panevėžio apskr. VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjams pavyko rasti L. Š. bei jos dukrą I. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Į duris buvo skambinama, beldžiama, garsiai žodžiu buvo prisistatyta, kad atvyko policijos pareigūnai, pareikalauta, kad L. Š. atidarytų duris. L. Š. durų neatidarė, todėl į butą buvo patekta jėga, bute rasta L. Š. bei dukra I. Š. (11 t., b.l.174-176).

23. Netiesa, kad L. Š. 2021-02-27 vis dar buvo įstatyminis vaiko atstovas, kaip ši nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Bylos duomenimis 2020-12-22 L. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje, požymius, kurio metu L. Š. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-10 nutartimi skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2021-02-10 iki 2021-05-10 gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Š., įpareigojant ją nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. Š. bet kokia forma (tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis (telefonu, elektroniniu ar paprastu paštu, ar kt.)), nesilankyti I. Š. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie I. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu. Iš 2021-02-11 VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities VTAS skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad esant aukštiems rizikos veiksniams (vaiko atstovo pagal įstatymą elgesys (L. Š.) vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o vaiko atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos, arba neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą ir (ar) gyvybę), priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę (2 t., b. l. 133-145, 3 t., b. l. 59-71). Tai rodo, kad L. Š. dukros pagrobimo metu neturėjo jokių vaiko atstovo teisių. Vis tik ji, žinodama, kad 2021-02-07 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, paėmė iš jos mažametę I. Š. ir apgyvendino Panevėžio socialinių paslaugų centro laikino budėtojo šeimoje, 2021-02-27, apie 01.00 val., pagrobė mažametę iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, tai yra Panevėžio socialinių paslaugų centro laikinosios globėjos V. P. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tokie jos veiksmai atitinka BK 156 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl atviros V. Š. turto vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis)

24. Skundžiama teismo nutartimi pripažinta, kad L. Š. 2021 m. balandžio 27 d. apie 06.20 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pagrobė svetimą V. Š. priklausantį turtą, o būtent, pargriovus laiptinėje ant grindų nukentėjusįjį, iš jo kelnių galinės kišenės pagrobė V. Š. priklausančius 80 eurų.

25. Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad nepagrįstai yra pripažinta, jog padarė atvirąsias vagystes, numatytas BK 178 straipsnyje, nes kaltinimas vagystėmis buvo paremtas tik liudijimu, nebuvo rasta jokių kitų, pasakojimą pagrindžiančių duomenų - pirštu anspaudų, neva pavogtų daiktų ar kitų įrodymų.

25. Reikia pažymėti, kad pirštų antspaudai tėra tik vienas iš įrodinėjimo būdų, bet ne mažesnę įrodomąją reikšmę turi kitais būdais surinkti įrodymai. Šiuo atveju teismas rėmėsi nuosekliais viso proceso metu nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kad 2021-04-27 apie 06.20 val., jam grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje dukra L. Š. jį pastūmė, o jam nukritus ant žemės, iš galinės kelnių kišenės ištraukė 80 eurų (9 t., b. l. 107-109).

26. L. Š. savo kaltę neigia, apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad 2021-04-27 buvo išvykusi ir nakvojo Vilniaus viešbutyje – tai patvirtina raštiški dokumentai. Tačiau ši jos gynybos versija paneigta liudytoju apklausto P. B. parodymais. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo ir teisme metu parodė, kad yra VšĮ „Nacionalinėse jaunimo nakvynės namų asociacija“ direktorius. 2021-04-26, 8.00 val., jam atvykus į darbą adresu (duomenys neskelbtini) „F“ ir peržiūrėjus registracijos žurnalą, jo dėmesį patraukė, kad apgyvendinimo namuose yra apsistojusi moteris vardu ir pavarde L. Š., kuri apsistojo 2021-04-25 dieną ir nebuvo susimokėjusi už nakvynę. Iš karto pasidarė keista, kodėl minėta moteris apsistojo jų apgyvendinimo įstaigoje, kadangi dėl karantino veikla buvo apribota ir pas juos nakvoja tik statybininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. 2021-04-26 dieną apie 11.00 val. moteris atėjo pas jį paprašyti kavos. 12.00 val. atėjo susimokėjo už nakvynę grynaisiais pinigais. Kadangi tuo metu jis turėjo išvažiuoti iš darbo, pasiūlė moterį pavežti, nes ši pasakė, kad reikia važiuoti į Santaros klinikas. Taigi, L. Š. buvo apsistojusi „F“, adresu (duomenys neskelbtini)iš 2021-04-25 (tiksliai nežino kelintą valandą) iki 2021-04-26 iki 12:00 val. Kai L. Š. buvo pas juos apsistojusi antrą kartą nuo 2021-05-12 iki 2021-05-13, moteris prašė kasos kvito dėl nakvynės. Paklausus kada buvo apsistojusi, moteris atsakė, kad iš 2021-04-26 iki 2021-04-27. Peržiūrėjęs registracijos žurnalą, L. Š. nurodyta data registracijos nerado, o surado kada moteris iš tikrųjų buvo apsistojusi - tai buvo nuo 2021-04-25 iki 2021-04-26 iki 12:00 val. ir padavė kvitą. Tačiau moteris paaiškino, kad kasos kvito kopijos neužtenka ir paprašė padaryti registracijos kortelės kopiją. Paklausė kam registracijos kortelės kopija reikalinga, L. Š. nurodė, kad pateikti paštui dėl kažkokio siuntinio.

27. Akivaizdu, kad L. Š., prašydama nakvynės namų administracijos atstovo dokumentų, patvirtinančių jog vagystės dieną ji buvo apsistojusi tuose namuose, nors iš tiesų šiuose namuose nakvojo kitomis dienomis, siekė gauti dokumentus savo nekaltumui įrodyti. Taigi, šiais L. Š. argumentais, kad vagystės dieną ji nakvojo Vilniuje esančiame viešbutyje, naikinti nutarties dalį, kuria pripažinta, kad ji 2021-04-27 įvykdė atvirą vagystę tėvo V. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo.

Dėl atviros T. V. turto vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis)

28. Skundžiama teismo nutartimi pripažinta, kad L. Š. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val., būdama bute adresu (duomenys neskelbtini), iš D. V. piniginės paėmė D. V. priklausančius 350 eurų, kuriuos slėpė sugniaužtame rankos kumštyje ir dėl paimtų pinigų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju ir P. R. V., žinodama, kad pinigai priklauso D. V., iš paimtų 350 eurų, atvirai pagrobė 200 eurų.

29. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. Š. neigė vagystę iš D. V., tačiau nepateikė jokių ją teisinančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos L. Š. veiksmus įrodytais vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais:

D. V. viso proceso metu nuosekliais parodymais, kad 2021-08-15 apie 22.30 val. pas jį į namus atėjo L. Š., kuri būdama viena koridoriuje, paėmė iš jo piniginės 350 eurų ir atėjusi į jo kambarį, šypsodamasi parodė tuščią piniginę; paskambinus policijai, L. Š. išsitraukė iš kažkur pinigus, suglamžė ir numetė ant grindų, tačiau ne visus; užpykusi ji taip pat paskambino policijai, kad jos atžvilgiu smurtaujama; kai atvyko policijos pareigūnai, pinigai dar buvo ant grindų; pareigūnams liepus pasiimti pinigus nuo grindų, jis pakėlė 150 eurų; L. Š. negrąžino jam 200 eurų;

liudytoja apklaustos D. V. motinos P. R. V. parodymais, kad maždaug prieš 1 metus ir 3 mėnesius vakare, tuo metu kai buvo namuose su sūnumi D. V., vakare atėjo L. Š., matė, kaip ji nuėjo pas D. V. į kambarį, išgirdusi triukšmą, nuėjo į koridorių ir paklausė sūnaus kas atsitiko, sūnus pasakė, kad L. Š. jį apvogė, paėmė pinigus iš piniginės, L. Š. kažką laikė rankoje, ji (P. R. V.) prašė jos parodyti ką laikanti rankoje, L. Š. nerodė, bandė paimti L. Š. už rankos, L. Š. ją pastūmė, sūnus iškvietė policiją;

2021-09-10 BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokole esančiais duomenimis, kad iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini), 2021-08-15, 22:42:55 D. V. bendrauja susijaudinęs, neaiškiai, padrikai, pokalbio metu su BPC operatoriumi nurodo, kad L. Š., atėjusi pas jį į namus, atėmė pinigus; iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini), 2021-08-15, 22:51:03 L. Š. BPC operatorei pranešė, kad ją sumušė, atėmė pinigus, įsidėjo sau į piniginę D. V.; iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini), 2021-08-15, 22:59:50 D. V. prašo, kad policija atvažiuotų greičiau, nes L. Š. puldinėja, apstumdė mamą (10 t., b. l. 20-25);

2021-09-27 Policijos pareigūnų Body kameros Nr. B0F1EC60F3E2 vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota kaip D. V. pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams praneša kas įvyko, tuo metu L. Š. kaltina D. V. pinigų atėmimu ir sumušimu (10 t., b. l. 26-32).

30. Minėtų įrodymu visuma pirmosios instancijos teismui davė pagrindą abejonių nekeliančiai išvadai, kad L. Š. atvirai pagrobė pinigus iš D. V. piniginės.

Dėl ekspertizės išvadų

31. Skunde nesutinkama su psichikos būklės įvertinimu. Nurodoma, kad nepagrįstai buvo nevertinama jos (L. Š.) pateikta medicininė dokumentacija - tai psichiatrų išvados, jog yra sveika, neišreikalauta medicininė dokumentacija, asmens sveikatos kortelės iš gydymo įstaigos.

32. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.88TPK-20/2022 nustatyta, kad L. Š. yra diagnozuojama šizotipinis sutrikimas (F21.0), dėl kurio ji negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Išvadoje konstatuota, kad įtariamos veikos metu L. Š. sirgo psichikos sutrikimu šizotipiniu sutrikimu ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; šiuo metu (teismo proceso metu) L. Š. serga šizotipiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų reikmę ir juos valdyti; L. Š. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes ji dėl minėto psichikos sutrikimo nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir dalyvavimas teisme gali pabloginti jos psichikos būklę; L. Š. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus; L. Š. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį gydymą pirminiame psichikos sveikatos centre (ambulatorinį) pagal gyvenamąją vietą; L. Š. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (11 t., b. l. 34-37).

33. Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad buvo vertinami duomenys apie ankstesnį L. Š. gydymą, t. y. išvardinti gydymosi laikotarpiai ir jų metu nustatytos diagnozės. Teismo posėdyje Teismo psichiatras ekspertas K. M. pilnai patvirtino ekspertizės aktą Nr. 88TPK-20/2022 ir paaiškino, kad atliekant ekspertizę, buvo vertinama visa dokumentacija, kuri jiems buvo pateikta, L. Š. psichinė būklė ir bylos medžiaga.

34. Pažymėtina, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais konstatuotinas L. Š. neadekvatus elgesys tiek su dukra, tiek su kitais asmenimis bei tarnybų atstovais ir šie įrodymai drauge su Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis davė pagrindo teismui padaryti išvadą, kad L. Š. baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu šizotipiniu sutrikimu ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; kad ji šiuo metu serga šizotipiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų reikmės ir juos valdyti.

35. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. Š. padarė visuomenei pavojingas veikas, uždraustas Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), sirgdama psichikos sutrikimu šizotipiniu sutrikimu ir negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, L. Š. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus