Dėl tėvystės nuginčijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Civilinė byla Nr. 2A-561-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00986-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-1056/2023 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. L. dėl tėvystės nuginčijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugų skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: nustatyti, jog jis nėra G. K. (gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. K. nėra M. K. sūnus; nenuginčijus tėvystės, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; priteisti iš atsakovės G. L. (toliau – ir atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. sausio 12 d. nutartimi byloje paskyrė atlikti DNR ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą ar M. K. yra G. K. biologinis tėvas.

3. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. K. yra G. K. biologinis tėvas, todėl ieškovas M. K. 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebepalaiko savo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, prašė teismo nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi G. K.

4. Ieškovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarką: M. K. tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su sūnumi vieną kartą per savaitę susitikimo vietą ir laiką suderinus ir sudarius grafiką su Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro darbuotojais, dalyvaujant psichologui. Sūnų, grafike nurodytu suderintu laiku į susitikimo vietą pristato ir pasibaigus bendravimo laikui, pasiima motina G. L., jei dėl darbo grafiko pakeitimo, ligos M. K. negalės atvykti į susitikimą grafike numatytu laiku, jis ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir G. L. SMS žinute arba elektroniniu paštu; jei dėl ligos G. K. negalės dalyvauti susitikime grafike numatytu laiku, G. L. ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir M. K. SMS žinute arba elektroniniu paštu; dėl objektyvių priežasčių, t. y. darbo grafiko pakeitimo, ligos neįvykus susitikimui pagal sudarytą grafiką, suderinus su psichologu yra paskiriama papildomo susitikimo data ir laikas; po trijų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos M. K. bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį nuo 15 val. iki 17 val. (sūnui lankant mokyklą), nuo 10 val. iki 20 val. (savaitgaliais, švenčių bei sūnaus atostogų metu) apie konkrečią sūnaus pasiėmimo dieną pranešus G. L. ne vėliau kaip prieš parą laiko SMS žinute arba elektroniniu paštu. Sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; lyginiais metais M. K. pasiima sūnų gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antrą dieną), Šv. Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; nelyginiais metais pasiimu sūnų gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmą dieną), Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; kiekvienais metais Tėvo dieną pasiima sūnų sekmadienį 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; kiekvienais metais Motinos dieną sūnus praleidžia su G. L.; jei M. K. dėl darbo grafiko ar savo arba sūnaus ligos negalės sūnaus pasiimti nurodytų švenčių dienomis, tai trisdešimties dienų laikotarpyje jis turi teisę pasiimti sūnų kitą pasirinktą dieną apie kurią praneša G. L. SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš parą laiko. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove turi nepilnametį sūnų G. K., gimusį (duomenys neskelbtini). 2016 metų sausio 6 d. jo ir atsakovės santuoka Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią jų sūnaus G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri įsipareigojo netrukdyti jam dalyvauti vaiko auklėjime. 2018 m. pavasarį jis buvo deportuotas iš Airijos į Lietuvą. Nors siekė gera valia susitarti su atsakove dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau atsakovė tam prieštaravo, draudžia, visaip trukdo pasimatyti su vaiku, o jos sutuoktinis V. L. prieš jį panaudojo smurtą ir 2019 m. lapkričio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu.

6. Esant aptartai situacijai kreipėsi į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją, prašydamas suteikti jam informaciją apie sūnaus ir atsakovės gyvenamąją vietą. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centre 2022 m. kovo 30 d. jam parengtas pagalbos planas dėl ryšio su vaiku atkūrimo, nuo balandžio 7 d. teikiamos individualios psichologo konsultacijos. Jis deda visas pastangas, kad galėtų atkurti ryšį su sūnumi ir galėtų nuolat su juo bendrauti bei dalyvauti jo auklėjime, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos specialistais, priima jų pagalbą, atsižvelgia į specialistų patarimus bei rekomendacijas, teikia išlaikymą. Mano, kad reikalinga psichologo pagalba ir pereinamasis periodas, kurio metu jis su sūnumi galėtų atkurti ryšį, pažinti vienas kitą ir sūnus įgytų pasitikėjimą juo.

7. Atsakovė G. L. tvirtino, kad ji su ieškiniu nesutinka, nes yra sudariusi santuoką su V. L., kurį sūnus G. K. laiko savo tėvu ir nenori bendrauti su M. K., nors žino, kad V. L. nėra jo biologinis tėtis. Mano, kad iš karto negali būti susitikimo su tėvu M. K., turi praeiti ilgas laiko tarpas, kol raidos sutrikimą turintis vaikas galės pamatyti tėvą. Vaikas apklausos metu ir vėliau namie teigė, kad nenori bendrauti su tėvu gyvai, todėl būtų pažeidžiamos jo asmeninės teisės. Mano, kad būtų galima kartą per mėnesį nuvežti vaiką pas psichologą konsultuotis bei suteikti galimybę gauti laišką nuo tėvo. Sutinka su informavimu SMS žinute dėl susitikimo su sūnumi ir tik dėl svarbių atvejų, o ne kitais tikslais, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Nesutinku su informavimo terminu prieš parą, nes vaikas gali jaustis prastai tą pačią dieną. Nesutinka, kad pagal ieškovo darbo grafiko pasikeitimus būtų koreguojami susitikimai su vaiku, nes turi būti atsižvelgiama į atsakovės šeimos ir jaunesnio vaiko interesus. Siūlo po trijų mėnesių pradėti vaikui ir tėvui bendrauti kartą į mėnesį nuotoliniu būdu ir tik psichologui rekomendavus, o bendravimas per didžiąsias metų šventes atsižvelgiant į vaiko norą turėtų būti aptartas tik nuo 2024 metų. Nepageidauja, kad ieškovas vyktų į jos šeimos namus, kadangi jis gali kelti jai stresą, įtampą ar pavojų. Nesutinka, kad vaikas būtų paimamas bendravimui Tėvo dieną, kadangi tėvu laiko V. L., su kuriuo gyvena, be to, abu jo vaikai tėvą sveikina kartu tą pačią dieną. Sutinka, kad Motinos dieną sūnus visada praleistų su ja, nors pagal grafiką ir priklausytų bendravimas su ieškovu. Kas metus pageidauja gauti paštu gyvenamuoju adresu metams laiko ieškovo M. K. darbo grafiką, kad jos šeima galėtų planuoti savo laisvalaikį, gydytojus, pramogas, darbus, atostogas ir visa kita.

8. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečio G. K. interesų nurodė ir teismo posėdžio metu papildė, kad G. K. tėvo M. K. nėra matęs, laiko jį svetimu žmogumi. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir vaiko tėvo teisę bendrauti su sūnumi, tarp judviejų turi būti susiformavęs artimas ryšys. Kaip nurodo ieškovas, jo šeimai yra sudarytas pagalbos planas dėl ryšio su nepilnamečiu sūnumi atkūrimo. Plane kaip viena iš pagalbos priemonių numatytos psichologo konsultacijos dėl nutrūkusio ryšio su sūnumi atkūrimo bei pagal poreikį – mediatoriaus konsultacijos. Tik atkūrus ryšį tarp tėvo ir sūnaus gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. liepos 3 d. ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė tokią ieškovo M. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K. tvarką:

BENDRAVIMO TVARKA PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU

10. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. K. tris mėnesius vieną kartą per savaitę su sūnumi G. K. bendrauja:

10.1. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val.).

10.2. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą, esant galimybei – grafiką trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojamas ieškovas M. K. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą (vizitus) privalo pranešti atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kita). Atsakovė G. L. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.

10.3. Jei dėl darbo grafiko pakeitimo, ligos M. K. negalės atvykti į susitikimą grafike numatytu laiku, jis ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

10.4. Jei dėl ligos G. K. negalės dalyvauti susitikime grafike numatytu laiku, G. L. ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir M. K. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

10.5. Dėl objektyvių priežasčių, t. y. darbo grafiko pakeitimo, ligos neįvykus susitikimui pagal sudarytą grafiką, suderinus su psichologu yra paskiriama papildomo susitikimo data ir laikas.

11. M. K. ir G. L. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą, vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

12. Pereinamuoju laikotarpiu M. K. nerečiau kaip kartą per savaitę bendrauja su sūnumi G. K. laiškais ir ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 min. trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. (apie būsimo pokalbio dieną prieš vieną dieną pranešęs atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kita). Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku ieškovo nurodytą ir praneštą dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

BENDRAVIMO TVARKA

13. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia M. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarka:

13.1. M. K., darbovietėje gavęs savo darbo grafiką, nedelsdamas jį pateikia G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

13.2. M. K. bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį nuo 15 val. iki 17 val. (sūnui lankant mokyklą), arba nuo 10 val. iki 20 val. (savaitgaliais, švenčių bei sūnaus atostogų metu) apie konkrečią sūnaus pasiėmimo dieną pranešus G. L. ne vėliau kaip prieš tris paras laiko (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

13.3. Sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. (SMS žinute ar elektroniniu paštu).

14. Nelyginiais metais M. K. su sūnumi praleidžia:

14.1. Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų pirmą Šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą pirmą Šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

14.2. Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 26 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val.

15. Lyginiais metais M. K. su sūnumi praleidžia:

15.1. Šv. Velykas, pasiimdamas sūnų antrą Šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

15.2. Šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 25 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.

16. Per Tėvo dieną ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos Tėvo dieną iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Tėvo dieną iki 20.00 val.

17. Motinos dieną G. K. praleidžia su motina G. L..

18. Jei M. K. dėl darbo grafiko ar savo arba sūnaus ligos negalės sūnaus pasiimti nurodytų švenčių dienomis, tai trisdešimties dienų laikotarpyje jis turi teisę pasiimti sūnų kitą pasirinktą dieną, apie kurią praneša G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš tris paras laiko.

19. M. K. nerečiau kaip vieną kartą per savaitę bendrauja su sūnumi G. K. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 min. trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val., apie būsimo pokalbio dieną prieš vieną dieną pranešęs atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kita). Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku ieškovo nurodytą ir praneštą dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

20. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

21. Vaiko mama G. L. įsipareigoja netrukdyti sūnui G. K. bendrauti ir su sūnaus tėvu M. K..

22. G. L. ir M. K. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

23. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

24. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pavyzdžiui vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša ne vėliau kaip prieš 1 dieną kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

25. Teismas sprendime išaiškino šalims, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

26. Teismas priėmė ieškovo M. K. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl tėvystės nuginčijimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė bei išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnyje numatytas bylos nutraukimo pasekmes.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek pereinamajam laikotarpiui pasibaigus. Atsakovė nurodė, kad nepilnametis sūnus nepažįsta ieškovo, todėl vaikui gali būti sukeliamas didelis stresas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs, ieškovui kelerius metus nebendravus su sūnumi, nes ieškovas užsienyje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Bylos nagrinėjimo metu su sūnumi ieškovas buvo matęsis tik tėvystės ekspertizės nustatymo metu, bet nurodė su vaiku nebendravęs, nes nenorėjo kelti jam streso.

28. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas vertino, kad tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų atkuriamas ieškovo emocinis ryšys su sūnumi. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kai šalių nepilnametis vaikas ilgą laiką nebendrauja su tėvu, todėl šiuo metu maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku negalimas. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, dienos rėžimą, nutrūkusius ryšius tarp vaiko ir tėvo, nusprendė, kad turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys.

29. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgęs į išimtinius nepilnamečio vaiko interesus, nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuris apibrėžtinas laiko tarpu, tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas ieškovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas ieškovo ryšys su vaiku. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus ryšius atkurti turi padėti specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje ir bylos kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Įvertinęs vaiko tėvų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą bei siekdamas užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovo siūlomą bendravimo tvarką koreguoti.

30. Įvertinęs šalių pasiūlymus teismas pirmiausiai nustatė tokią bendravimo tvarką, jog nepilnametis G. K. su tėvu M. K. susipažintų, atkurtų ryšį. Nusprendė, kad nepilnamečiui G. K. pereinamuoju laikotarpiu bendraujant su tėvu M. K. turi būti pasitelktas atitinkamas specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas), susitikimai turi vykti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant šeimai atvejo vadybą, susitikimai su psichologu vyksta šeimos krizių centre).

31. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, jog tėvas su sūnumi turėtų bendravimą pradėti nuotolinėmis priemonėmis, laiškais, vaizdo skambučiais, vėliau bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne trumpiau nei tris mėnesius. Teismas manymu, pradžioje būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, todėl susitikimai turi vykti kartą per savaitę, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą turi ieškovas prieš tris dienas apie būsimą susitikimą ar susitikimų grafiką pranešdamas atsakovei, kuri privalo pristatyti nepilnametį vaiką matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytą dieną ir valandą.

32. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas nustatė ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Apeliaciniu skundu atsakovė G. L. (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-1056/2023 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pakeisti bendravimo tvarką; priteisti valstybės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad su priimtu sprendimu nesutinka iš dalies, kadangi teismas neįsigilino į jos pateiktus argumentus, liudytojo parodymus, situaciją jos šeimoje.

35. Paaiškino, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nustatyta pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Apeliantė mano, kad ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kas savaitę gali pakenkti sūnaus interesams, sukelti jam stresą, nes G. K. yra jautrus vaikas. Be to, G. K. pats teigė, kad nenori bendrauti su tėvu gyvai. Mano, jog ieškovui su sūnumi susitikti užtektų kartą per mėnesį Pasvalio socialinių paslaugų centre, o pats pereinamasis laikotarpis turėtų būti ne mažesnis kaip pusę metų.

36. Apeliantė sutinka su ieškovu bendrauti SMS žinutėmis tik dėl vaiko susitikimo su tėvu klausimais, o daugiau jokiais klausimais su ieškovu apeliantė bendrauti nenori, taip pat nenori su ieškovu bendrauti elektroniniais laiškais. Sutinka, kad ieškovas apie susitikimą su sūnumi būtų informuojamas prieš parą, tačiau prašo atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas gali pasijausti prastai tą pačią dieną, todėl esant tokiai situacijai taip pat nori apie tai ieškovą informuoti SMS žinute.

37. Nurodė, jog ji nesutinka, kad pagal ieškovo darbo grafiko pakeitimus būtų koreguojami susitikimai su vaiku, nes turi būti atsižvelgiama ir į jos darbo laiką, šeimos interesus, o, neįvykus ieškovo ir vaiko susitikimui, neturėtų būti skiriama papildoma susitikimo data ir laikas, nes tokia tvarka apribotų jos šeimos laisvalaikį ir užimtumą. Mano, kad ieškovas su sūnumi nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiu ar laišku) turėtų bendrauti ne kartą per savaitę, bet kartą per mėnesį.

38. Dėl bendravimo tvarkos po pereinamojo laikotarpio apeliantė mano, kad toks klausimas turėtų būti aptartas tik nuo 2024 metų. Nepageidauja, kad ieškovas sūnaus atvyktų į jos gyvenamąją vietą, nes bendravimas su ieškovu apeliantei kelia stresą ir įtampą. Prašo teismo nustatyti, kad aptarus iš anksto su ieškovu vaikas būtų nuvežtas į sutartą vietą ir vėl grąžintas į tą pačią vietą po susitikimo, nevykstant ieškovui į apeliantės šeimos namus.

39. Apeliantės vertinimu ieškovas G. K. su sūnumi turėtų bendrauti kitą dieną po Tėvo dienos, o ne Tėvo dieną, nes vaikas tėvu laiko V. L., ir sutinka, kad Motinos dieną sūnus visada praleistų su ja, nors pagal grafiką susitikimo diena priklausytų ieškovui.

40. Apeliantė nesutinka, kad būtų siunčiamos papildomos SMS žinutės dėl ieškovo ir sūnaus susitikimų laiko, dienos ar grafiko pakeitimo derinimo, nes ji turi teisę į asmeninį gyvenimą. Pagal iš anksto pateiktą ieškovo darbo grafiką jos šeima galėtų planuoti savo laiką. Be to, ieškovas yra teistas, dėl to bijo dėl savo vaiko saugumo.

41. Atsiliepimu į atsakovės G. L. apeliacinį skundą ieškovas M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

42. Ieškovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, priimtas visapusiškai ir objektyviais ištyrus byloje esančių įrodymų visumą. Teigia, kad apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jos pateiktus argumentus, liudytojo parodymus, situaciją jos šeimoje, yra nepagrįsti ir tai yra tik jos subjektyvi nuomonė.

43. Nurodė, kad apeliantė iš esmės siekia išvengti jo ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymo ir nori, kad jis neatkurtų ryšio su sūnumi, nors jis deda maksimalias pastangas atkurti ryšį su savo sūnumi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų

44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

46. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. liepos 17 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, įrodančią, jog apeliantė yra dirbanti.

47. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal LAT suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė prašymo pridėti prie bylos 2023 m. liepos 17 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, tačiau nustačius, kad ji yra sudaryta po skundžiamo sprendimo priėmimo, jos turinys susijęs su apeliacinio skundo argumentais, naujas įrodymas teikiamas šeimos byloje nepiktnaudžiaujant teise, apeliantės pateiktą dokumentą priima ir vertina jį kitų byloje esančių įrodymų visumoje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

49. Bylos duomenimis nustatyta, nepilnametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo M. K. ir atsakovės G. L. sūnus. Kad ieškovas M. K. yra biologinis G. K. tėvas neginčijamai patvirtina bylos nagrinėjimu metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos atlikta ekspertizė.

50. Byloje nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-382-902/2016 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią sūnaus G. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina G. V.-K., kuri įsipareigojo netrukdyti tėvui M. K. dalyvauti vaiko auklėjime (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktas).

51. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko emocinis ryšys yra nutrūkęs, nes, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas užsienyje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, keletą metų nebendravo su sūnumi. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė dėl trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

53. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta vaiko teisė nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

54. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalimi tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

55. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio nuostatomis tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

56. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Galiojantis teisinis reguliavimas (CK 3.175 straipsnis) numato, kad ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant gali būti sprendžiami teisme, o kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

57. LAT yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

59. Taigi, tiek įstatymų leidėjo, tiek teismų praktikos yra nustatyta, jog vaiko interesus atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais, išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.

60. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką, pagal kurią pereinamuoju laikotarpiu (tris menėsius), ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val.).

61. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atkuriamojo tėvo ir sūnaus bendravimo su socialiniu darbuotoju ar psichologu nustatymo, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojos Pasvalio socialinių paslaugų centro atstovės G. G. teismo posėdyje duotais parodymais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei teismo posėdžio metu jos pateiktais papildymais, kuriais Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, jog, siekiant atkurti ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus ryšį, turi būti nustatyta pereinamojo laikotarpio jų bendravimo tvarka.

62. Kaip matyti iš apeliacinio skundo apeliantė pačio fakto, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo nustatyta pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neginčija ir nesutinka tik su šią tvarką įgyvendinančių sąlygų turiniu.

63. Apeliantės nuomone, pereinamojo laikotarpio tėvo ir vaiko bendravimo laikas turi trukti ne tris, o šešis mėnesius. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliatės argumentą, pažymi, kad šiuo metu perspektyviai neįmanoma nustatyti, koks pereinamojo ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo laikotarpis duos geriausią rezultatą, nes bendravimas dar nėra prasidėjęs. Tik vykstant ieškovo ir jo sūnaus bendravimui bus galima įvertinti ar pirmosios instancijos teismo nustatyto trijų mėnesių laikotarpio užteks atkurti ieškovo ir jo sūnaus emocinį ryšį, tačiau siekiamybė visgi turi būti kuo trumpesnis pereinamojo laikotarpio nustatymas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio neužteko atkurti ieškovo ir jo sūnaus emocinio ryšio, tiek ieškovas, tiek atsakovė gali kreiptis į teismą su ieškiniu prašydami nustatyti naują bendravimą tvarką, nes, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

64. Apeliantė apeliaciame skunde nurodo ir tai, kad pereinamuoju laikotarpiu ieškovas su sūnumi laiškais ar vaizdo skambučiu turėtų bendrauti bei susitikti ne kartą per savaitę, bet kartą per mėnesį. Teisėjų kolegija šiam apeliantės argumentui nepritaria, nes pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka kaip tik ir buvo nustatyta tam, kad tarp ieškovo ir jo sūnaus būtų atkurtas emocinis ryšys, o retas bendravimas nurodytais būdais tik kartą per mėnesį akivaizdžiai nepadės pasiekti šio tikslo. Papildomai pažymėtina, kad priešingai, nei neatskleisdama savo argumento turinio, teigia apeliantė, ieškovo bendravimas su sūnumi nurodytais būdais ir forma niekaip nekenks vaiko gyvenimo ritmui (mokslams, laisvalaikiui ir panašiai).

65. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir su tuo, kad pagal ieškovo pateiktus darbo grafiko pakeitimus būtų koreguojami susitikimai su vaiku, teigdama, jog turi būti atsižvelgiama ir į jos šeimos interesus, be to, ji irgi yra dirbanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką įtraukė sąlygą, kad, jei ieškovas, pasikeitus jo darbo grafikui, negali susitikti su sūnumi, tam turi būti paskiriama papildoma susitikimo diena. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi gyvai, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, bendraus tik tai vieną kartą per savaitę, todėl net ir vieno susitikimo praleidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, gali pakenkti pagrindiniam šio bendravimo tvarkos tikslui – atkurti ieškovo ir jo sūnaus emocinį ryšį. Apeliantė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė kaip ši paminėta aplinkybė gali pakenkti jos šeimos interesams. Be to, nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutarties kopiją, patvirtinančią, kad ji yra dirbanti, tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė nebedirba.

66. Vertinant apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad vaiko susitikimo su tėvu klausimais ji su ieškovu sutinka bendrauti tik SMS žinutėmis, pažymėtina tai, jog vaiko tėvų bendravimo aktualiais klausimais apribojimas vien tik SMS žinutėmis vien dėl techninių sutrikimų gali būti nepakankamas užtikrinti, kad nebus komunikavimo trikdžių ir vaiko bei tėvo bendravimas įvyks ir bus sklandus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl tėvo bendravimo su vaiku klausimus svarbesni yra ne vaiko tėvų, bet vaiko prioritetiniai interesai.

67. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašo nustatyti konkrečią vietą, t. y. Pasvalio socialinių paslaugų centrą, kur vyktų ieškovo ir jo sūnaus bendravimas, tačiau objektyviais duomenimis nepagrindžia, kodėl yra netinkamos teismo nustatytos dvi galimos vaiko tėvo ir vaiko galimos bendravimo vietos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovo ir jo sūnaus susitikimai turi vykti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre. Taigi dėl konkrečios bendravimo vietos, atsižvelgiant į vaiko interesus ir specialistų rekomendacijas, turi nuspręsti pačios šalys. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje numatytos alternatyvios ieškovo ir jo sūnaus susitikimų vietos galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.

68. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nepageidauja, jog ieškovas sūnų bendravimui pasiimtų ir po bendravimo grąžintų atvykdamas į jos šeimos namus bei prašo nustatyti, kad vaikas, tai aptarus iš anksto, susitikti su ieškovu būtų nuvežamas į sutartą vietą ir vėl grąžintas į tą pačią vietą po susitikimo. Tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir nėra numatyta, kad ieškovas vaiką pasiima ir grąžina atvykdamas į apeliantės šeimos namus, nes yra nustatyta, kad „sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. (SMS žinute ar elektroniniu paštu)“. Taigi šalys turi ir gali susitarti dėl bet kurios kitos gyvenamojoje vietoje esančios vietos, kurioje vaikas būtų perduodamas bendravimui su tėvu. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

69. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pagrindiniai apeliantės prašomos pakeisti pereinamojo laikotarpio tvarkos pakeitimo motyvai yra susiję su tuo, kad pats vaikas nenori bendrauti ieškovu ir kad apeliantei kelia nerimą ieškovo elgesys, galintis atsiliepti vaiko saugumui.

70. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (LAT 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

71. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepilnametis G. K. buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Nors iš byloje pateikto garso įrašo nustatyta, kad G. K. neišreiškė noro bendrauti su savo biologiniu tėvu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesutikimas yra susijęs tik su tuo, kad jis dėl ilgo tarpusavio nebendravimo nepažįsta savo biologinio tėvo M. K. ir neturi su juo artimo emocinio ryšio. Esant tokiai situacijai į nepilnamečio G. K. nesutikimą bendrauti su savo biologiniu tėvu M. K. neatsižvelgiama, nes toks vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, noras prieštarauja jo interesams, neužtikrina jo teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, taip pat tai trukdys vaiko tėvui vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

72. Apeliantės tvirtinimas, kad jai kelia nerimą ieškovo elgesys, kuris gali atsiliepti vaiko saugumui, neturi objektyvaus pagrindo, nes nepagrįstas jokiais patikimais ir leistinais įrodymais. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas deda pastangas ir kryptingai siekia atkurti savo emocinį ryšį su vaiku. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovui Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras 2022 m. kovo 30 d. ir 2023 m. kovo 13 d. Pagalbos planais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) teikė bendrąsias, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrinimo socialines paslaugas, ieškovui buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. balandžio 18 d. pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog M. K. bendradarbiauja su specialistais, yra motyvuotas spręsti problemas, rodo iniciatyvą bendrauti su vaiku, moką vaikui išlaikymą, turi sąlygas savo namuose svečiuotis sūnui.

73. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, siekdamas vaiko ir tėvo ryšio atkūrimo, pagrįstai nustatė pereinamojo laikotarpiu vaiko ir tėvo bendravimo tvarką neutralioje atlinkoje (Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre), susitikimų metu dalyvaujant tarpininkui, atitinkamos patirties ir specialių žinių turinčiam asmeniui – socialiniui darbuotojui ar psichologui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytos pereinamojo laikotarpio ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo sąlygos nepažeidžia nepilnamečio vaiko intresų, o nustatyta bendravimo tvarka yra siekiama, kad vaikas atkurtų savo emocinį ryšį su tėvu.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo po pereinamojo laikotarpio

74. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir po pereinamojo laikotarpio.

75. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, konstatuoja, jog ši bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, užtikrinama galimybė bendrauti su abiem savo tėvais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka realiai užtikrins nepilnamečio G. K. interesus, nes tik po pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos įgyvendinimo paaiškės ir atsiras duomenų, iš kurių bus galima spręsti, ar ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus emocinis ryšys atkurtas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti tą aplinkybę, kad apeliantė iš esmės siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jai, o ne vaikui, kas pagal kasacinio teismo praktiką yra nepriimtina (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

76. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su čia bendravimo tvarka, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neįgyja res judicata galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje situacijai pasikeitus (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi ateityje esant pagrįstiems duomenims (Vaiko teisių apsaugos skyriaus, psichologų ar kitų kompetentingų specialistų pateiktai informacijai), kad ieškovas ir nepilnametis sūnus neatkūrė savo emocinio ryšio, apeliantė turės teisę kreiptis į teismą, prašydama pakeisti bendravimo tvarką.

77. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

78. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti skundžiama teismo sprendimo dalimi nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

80. Ieškovas byloje pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byloje atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės, nes atsakovė nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra atleista (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė