Baudžiamoji byla Nr. 2K-188-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02016-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;
1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1.2;
1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2.1;.1.2.23.2.2.2; 2.1.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams; BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 735,232 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį – 608,773 g narkotinės medžiagos kokaino; taip pat, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 10,082 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 9,6 proc. iki 17,3 proc., kol 2024 m. sausio 16 d., laikotarpiu nuo 1.18 val. iki 2.10 val., atliekamos kratos metu (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
2. Be to, M. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 15 d., automobiliais „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nuo Kėdainių rajono sav. į Kauną didelį kiekį – 739,425 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 10,9 proc., kol tą pačią dieną apie 23.35 val. Kaune, prie Jotvingių gatvėje esančio namo Nr. 2, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, sustabdę patikrinti automobilį „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo bagažinėje šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. J. skirdamas bausmes ir jas subendrindamas, tinkamai įvertino bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, nuteistojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baigtumą, nuteistojo asmenybę ir nusprendė pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuodamas, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistajam už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, paskyrus mažesnes nei sankcijose įtvirtintas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nuteistajam M. J. paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį, jos nėra aiškiai per griežtos ir neteisingos, todėl jas dar labiau švelninti ir (ar) atidėti jų vykdymą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas R. Bradūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Teismai nuteistajam paskyrė bausmę visapusiškai neįvertinę BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, nes netinkamai pritaikė BK 41, 54, 63, 75 straipsnių nuostatas, buvo šališki nuteistajam, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose dėl bausmių dydžio ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
4.2. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMTgtNTMwLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-318-530/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-318-530/2023">1-318-530/2023</a> asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-348/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
4.3. Paskyrus per griežtą bausmę, pažeidžiama asmens teisė į teisingą bausmę, kadangi, kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, kitose analogiško pobūdžio bylose asmenims buvo skiriamos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės.
4.4. Nuteistasis šioje byloje kaltę pripažino, iki nuteisimo dirbo, yra sudaręs santuoką, charakterizuojamas teigiamai, todėl būtų teisinga ir pagrįsta jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ketverių metų ir, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
4.5. Šiuo atveju nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, o to neatliko nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai. Tik pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą būtų įgyvendintas teisingos bausmės siekis ir užtikrintas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos kompensavimas.
4.6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą individualizuotą bausmę. Tai viena iš principinių Baudžiamojo kodekso nuostatų, kuria siekiama suderinti įstatymu įtvirtintus apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo, privalo paskirti teisingą bausmę.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Stankevičius atsiliepime į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato R. Bradūno kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti BK 54 straipsnio reikalavimai.
5.2. Teismų sprendimuose aiškiai nurodyta, kad bausmė skiriama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teismo sprendimuose yra nurodyta, kad M. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, tai yra nesunkų, sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – jauną amžių, neišnykusį teistumą, šeiminę padėtį, darbinę veiklą, baustumą administracine tvarka, M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltas prisipažino, ir konstatavo, jog M. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir apeliacinio skundo argumentus, kad M. J. nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų, nusikalstamas veikas padarė dėl finansinio nepritekliaus, iš nusikalstamos veikos gauti finansai nebuvo kaltininko pragyvenimo šaltinis. Kasaciniame skunde nėra nurodyta bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kad bausmė paskirta visiškai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, yra neatitinkantys bylos duomenų ir atmestini.
5.4. Kasacinio skundo teiginiai, kad teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio ir 63 straipsnio nuostatas, yra deklaratyvūs. Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. paskirtos bausmės atitinka jo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę, todėl yra teisingos, jos nėra aiškiai per griežtos ir neteisingos, jas dar labiau švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Bausmės subendrintos teisingai.
5.5. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies ir dydžio, vertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir nenukrypo nuo suformuotos praktikos analogiškose bylose. Be to, kasatorių pateikti teismų praktikos pavyzdžiai nėra analogiški nagrinėjamai situacijai.
5.6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. yra nuteistas už BK 260 straipsnio 2 dalyje, tai yra XXXVII skyriuje, nurodyto sunkaus nusikaltimo ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Veikos padarymo metu galiojęs BK 75 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nenustatė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už BK XXXVII skyriuje nurodyto sunkaus nusikaltimo ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl M. J. už BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą taikyti veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pagal šiuo metu galiojantį BK 75 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), bausmės vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XXXVII skyriuje. Todėl M. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti negalima, nes to neįtvirtina įstatymas.
5.7. Taip pat M. J. bausmės vykdymas negali būti atidėtas jam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. M. J. nuteistas įskaitant labai sunkų nusikaltimą, todėl atidėti bausmės vykdymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Skundo argumentai, kad nuteistasis siekia gyventi dorai ir pagal įstatymą, kitos skunde nurodytos, M. J. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl bausmės vykdymo atidėjimo reikšmės neturi, nes įstatymas nenustato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas už padarytus labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XXXVII skyriuje. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo M. J. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teisinga.
5.8. Kasacinio skundo teiginiai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas dėl netinkamo įstatymo taikymo buvo aiškiai šališkas, atmestini. Bylos duomenys nepatvirtina skundo teiginių, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė įstatymus. Kita vertus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad klausimas dėl teismo šališkumo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismo šališkumo klausimas nenagrinėtinas ir kasacinio proceso metu. Atsižvelgiant į tai, dėl šio kasacinio skundo argumento plačiau nepasisakoma.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato R. Bradūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK normų, nustatančių bausmės skyrimą taikymo
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54, 63, 75 straipsnių) nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, turi šeimą, dirbo, paskyrė per griežtą bausmę, be to, padarė ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, tačiau kokius konkrečiai, kasatoriai nenurodė.
8. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-489/2019">2K-302-489/2019</a>, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-489/2019">2K-302-489/2019</a>, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022, 2K-3-976/2025).
9. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinį skundą, daro išvadą, kad teismai, skirdami bausmes nuteistajam M. J., tinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas, motyvuotai įvertino visas bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat nurodytas ir kasaciniame skunde.
10. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-78-648/2020, 2K-165-976/2022, 2K-3-976/2025).
11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
12. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už M. J. padarytas nusikalstamas veikas, įvertino visas bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad M. J. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamos nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis), sunkių (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms, šias veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jos yra pavojingos, nes nulemia įvairių socialinių problemų kilimą visuomenėje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo vedęs, baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis M. J. jaunas asmuo, kuria šeiminį gyvenimą, jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuodamas, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistajam už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, paskyrus mažesnes nei sankcijose įtvirtintas laisvės atėmimo bausmes, t. y. už BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrus penkerių, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausmes. Paskyręs bausmę ir už BK 259 straipsnio 1 dalį (šešių mėnesių laisvės atėmimą), teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 14–15 puslapiai).
13. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išsamiai įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės atitinka bausmės paskirtį, jos nėra aiškiai per griežtos ir neteisingos, todėl jas dar labiau švelninti nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pakartotinai įvertino nuteistojo asmenybę, veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytų nusikaltimų aplinkybes (apeliacinės instancijos teismo nutarties 10–16 punktai).
14. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus bausmės skyrimo pagrindus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. J. bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą palikdamas galioti, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 41, 54, 63 straipsnius). Kasatoriai savo skunde nurodo tas pačias bausmės skyrimo aplinkybes, kurias teismai jau vertino ir dėl jų išsamiai pasisakė procesiniuose sprendimuose.
15. Be to, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), nei galiojusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) nenustatė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XXXVII skyriuje.
16. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad netinkamai individualizuota bausmė, kad kitose bylose kitiems nuteistiems asmenims už panašias veikas buvo paskirta švelnesnė bausmė nei šioje byloje nuteistam M. J., pažymėtina, kad, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems asmenims kitose bylose paskirtais bausmės dydžiais neatliekamas, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTQ4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-489/2021">2K-147-489/2021</a>, 2K-24-654/2023, 2K-3-976/2025). Pagal baudžiamąją teisę, lygybės įstatymui principas realizuojamas pripažįstant, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Tačiau vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė.
17. Kasatorių teiginys dėl teismo šališkumo nepagrįstas jokiais argumentais, be to, kaip matyti iš bylos, šis klausimas nebuvo keliamas prieš tai nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl jis pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas nenagrinėtas.
18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
