M. L. pagal BK 253 str., 253 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-594/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04988-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Aidukaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,

nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dėl nuteistojo M. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Šioje byloje taip pat nuteisti N. Š., L. Š., A. M. ir V. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, taip pat nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. L., jo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo namuose ir užkasęs žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė vieną šaunamąjį ginklą, netinkamų šaudyti ginklų tinkamas naudoti dalis, šešiolika vienetų šaudmenų, tinkamų šaudyti, ir sprogstamąją medžiagą:

1.1. tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą, kuris pagamintas iš pramoninės gamybos (Kinija) 5,5 mm (.22) kalibro B2 modelio pneumatinio šautuvo, pritaikant jį šaudyti 5,6 mm kalibro (.22LR) ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais;

1.2. pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį „IŽ-5“ modelio medžioklinį šautuvą, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, šiame šautuve yra pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – vamzdis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – GŠKĮ), yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle;

1.3. pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT), šiame pistolete yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, rėmas ir spyna (užraktas), šios dalys, vadovaujantis GŠKĮ, yra priskiriamos prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotos kitame tokio pat modelio ginkle;

1.4. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo, kuris yra B kategorijos, pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – uoksą, kuris, vadovaujantis GŠKĮ, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle;

1.5. 1 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio skėlimo (.22LR) šovinį, kuris yra skirtas daugeliui B kategorijos ginklų, šį šovinį galima iššauti tirti pateiktame savadarbiame šautuve;

1.6. 13 vnt. pramoninės gamybos (JAV) 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo šovinių.22WMR („.22 Winchester Magnum Rimfire“), kurie yra skirti B kategorijos ginklams;

1.7. 2 vnt. savadarbių šaudmenų, pagamintų iš pramoninės gamybos (Čekija) 9 mm imitacinių (garsinių) pistoletinių šovinių, į kuriuos įstatyta guminė kulka, jie yra pritaikyti šaudyti iš B kategorijos ginklų;

1.8. tinkamą naudoti nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio bendra masė – 301 g, jo paskirtis yra užtaisyti įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis ir jį galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą;

2022 m. birželio 27 d. laikotarpiu nuo 6.50 val. iki 10.35 val. atliktos kratos metu šiuos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldukis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, ir perduoti bylą dėl nuteistojo M. L. iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. L. veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to skyrė per švelnią bausmę, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos.

2.2. Neteisėto disponavimo šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika nuo veikos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio kiekio požymiu. Koks kiekis laikytinas dideliu, sprendžia ikiteisminio tyrimo įstaiga, kiekvienu konkrečiu atveju tirdama nusikalstamą veiką, ir teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės. Tuo tarpu neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika nuo veikos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama konkrečiu šaunamųjų ginklų kiekiu. BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą rodo tai, kad buvo pagaminti, įgyti, laikomi, nešiojami, gabenami, siunčiami ar realizuoti ne mažiau kaip trys vienetai šaunamųjų ginklų.

2.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. L., neturėdamas leidimo, sąmoningai laikė vieną tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą ir penkias netinkamų šaudyti ginklų tinkamas naudoti pagrindines dalis – du vamzdžius, rėmą, spyną (užraktą), uoksą, kurie, remiantis GŠKĮ 2 straipsnio 65 punktu, laikomi šaunamaisiais ginklais. Toks laikytų šaunamųjų ginklų kiekis užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Tačiau žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad šie M. L. veiksmai nesiekia sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo.

2.4. Žemesnės instancijos teismai, darydami išvadą, kad M. L. veiksmai nesiekia nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo, nepagrįstai sureikšmino nusikalstamos veikos dalyko laikymo aplinkybes. Pažymėtina, jog M. L. neteisėtai disponavo B kategorijos šaunamųjų ginklų dalimis, kurios pagal GŠKĮ 2 straipsnio 29 dalį priskiriamos vienų iš pačių pavojingiausių kategorijų ginklams. Tai patvirtina, kad jos gali sukelti didelę grėsmę visuomenės saugumui. Akcentuotina ir tai, kad pas nuteistąjį rastame tinkamame šaudyti savadarbio šautuvo šovinio lizde buvo įdėtas šovinys.

2.5. Nors šovinių, kuriais neteisėtai disponavo nuteistasis, skaičius nebuvo didelis, tačiau būtent jie buvo tinkami panaudoti savadarbiame šautuve, kuris buvo rastas pas M. L.. Todėl buvo realus žalos atsiradimo visuomenei pavojus. Tokį manymą dėl realaus pavojaus sustiprina ir 2022 m. birželio 9 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. birželio 29 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie nuteistojo pasvarstymus šaunamuosius ginklus bei jų dalis parduoti ar kitaip neteisėtai išleisti į apyvartą. M. L. kitiems asmenims teikė informaciją apie savo neteisėtai laikomus ginklus, jų techninę būklę, galimybes įsigyti už atitinkamą kainą, t. y. ginklai tam tikromis aplinkybėmis galėjo bet kada tapti prieinami kitiems asmenims ir cirkuliuoti neteisėtoje apyvartoje toliau.

2.6. Be to, byloje nustatyta, kad M. L. siekė atkurti sugadintas šaunamųjų ginklų dalis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas R. Švagždys paaiškino, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletas (TT) buvo remontuojamas (restauruojamas), nes buvo matyti, jog buvo pašalintos korozinės apnašos nuo metalo paviršiaus. Kad šis ginklas būtų tinkamas šaudyti – būtų galima atlikti šūvį, tereikia praktiškai analogiško paleidžiamojo mechanizmo. Grėsmė visuomenės saugumui siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo (jo pagrindinių dalių) laikymu, bet ir su galimybe, kad tokios dalys pateks kitiems žmonėms, ieškantiems ginklų dalių neveikiančiam ginklui ar norintiems surinkti ginklą iš dalių ir jį panaudoti.

2.7. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl M. L. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, rėmėsi ir teisingumo principu. Tačiau teisingumo principo įgyvendinimas siejamas ne su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, o su bausmės skyrimu, todėl, vadovaujantis šiuo principu, galėjo būti svarstomas tik klausimas dėl paskirtos bausmės švelninimo, o ne dėl veikos kvalifikavimo.

2.8. Byloje neabejotinai nustatytas ir subjektyvusis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymis – tyčia. Kasatoriaus vertinimu, M. L. veiksmų pavojingumas yra prilyginamas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio kasacinis skundas atmestinas.

4. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo M. L. nusikalstami veiksmai iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro įsitikinimu, jau vien tai, kad M. L., neturėdamas leidimo, laikė vieną tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą ir penkias netinkamų šaudyti ginklų tinkamas naudoti pagrindines dalis, parodo didelį jo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Šie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti.

5. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nustatančią kvalifikuotą BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas neturint tam leidimo.

6. Taigi, BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika nuo veikos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama nusikalstamos veikos dalyku – disponuojamų šaunamųjų ginklų kiekio, sprogstamųjų medžiagų galios bei vertinamuoju didelio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekio požymiais. Tačiau, kitaip nei teigiama skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nepakanka tik formaliai nustatyti nusikaltimo dalyko kiekio, t. y. kad asmuo disponuoja ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais. Būtina vertinti ir asmens neteisėtų veiksmų pavojingumą, atsižvelgiant į laikytų ginklų kategoriją, rūšį, tipą, jų laikymo sąlygas, būdą, tikslą, motyvus, ar buvo sukelta reali grėsmė visuomenei, taip pat kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

7. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį GŠKĮ 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2022 m. kovo 31 d. įstatymo redakcija), civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 65 punktą, šaunamaisiais ginklais laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Vamzdis, rėmas, uoksas, spyna (užraktas) yra priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių (GŠKĮ 2 straipsnio 66 punktas).

8. Byloje nustatyta, kad M. L., neturėdamas leidimo, laikė vieną tinkamą šaudyti savadarbį šaunamąjį ginklą bei netinkamų šaudyti B kategorijos šaunamųjų ginklų (pramoninės gamybos 16 kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio „IŽ-5“ modelio medžioklinio šautuvo, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoleto (TT), pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Mosino konstrukcijos šautuvo) tinkamas naudoti pagrindines dalis – du vamzdžius, rėmą, spyną (užraktą) ir uoksą, 14 vnt. pramoninės gamybos šovinių, skirtų B kategorijos ginklams, 2 vnt. savadarbių šaudmenų, pritaikytų šaudyti iš B kategorijos ginklų, ir tinkamą naudoti nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką, kurio bendra masė 301 g.

9. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su prokuroru, kad M. L. laikytas šaunamųjų ginklų kiekis formaliai atitinka sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, dalyką. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino tiek laikytą šaunamųjų ginklų kiekį, tiek kitas byloje nustatytas reikšmingas M. L. veiksmų kvalifikavimui aplinkybes (laikytų šaunamųjų ginklų rūšį, tipą, laikytų šaudmenų, sprogstamosios medžiagos kiekį, sprogstamosios medžiagos galią, jų laikymo aplinkybes, neteisėtų veiksmų realų pavojų visuomenei) ir pagrįstai konstatavo, kad M. L. neteisėti veiksmai nesiekia nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo.

10. Pažymėtina, kad M. L. laikė tik vieną tinkamą naudoti savadarbį šaunamąjį ginklą, o kiti nusikaltimo dalykai, prilyginami šaunamiesiems ginklams, buvo tik netinkamų šaudyti B kategorijos skirtingų šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys, tinkamos panaudoti. Iš teismų nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad vien tik iš šių tinkamų naudoti šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių surinkti dar bent du tinkamus naudoti šaunamuosius ginklus nebūtų galimybės. Be to, byloje nustatyta, kad didžioji dalis šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių buvo laikomos kitiems asmenims neprieinamoje vietoje užkastos žemės sklype, prie pastato – paukštidės, o pramoninės gamybos (Rusija) 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletas (TT) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro (7,62x25) Tokarevo konstrukcijos šoviniais (TT) ir kuriame yra pagrindinės B kategorijos šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, rėmas ir spyna (užraktas) (šios dalys priskiriamos prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotos kitame tokio pat modelio ginkle, kurį kratos metu pateikė pats nuteistasis), buvo laikomas išardytas. Taigi, atsižvelgdami į šias nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo laikyti aptarti nusikaltimo dalykai realaus pavojaus kitiems asmenims nekėlė.

11. Vertinant M. L. neteisėtų veiksmų pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į jo laikytų netinkamų naudoti šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių panaudojimo galimybę. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdžio, lygiavamzdžio „IŽ-5“ modelio medžiokliniame šautuve esančią pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – vamzdį galima panaudoti kitame šaunamajame ginkle, o kitų laikytų netinkamų naudoti šaunamųjų ginklų pagrindines dalis (vamzdį, rėmą, spyną (užraktą), uoksą) – tik analogiško modelio ginkluose. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kaip jau buvo paminėta ir 10 punkte, konstatuotina, kad iš nuteistojo turėtų šaunamųjų ginklų pagrindinių dalių nebuvo įmanoma surinkti techniškai veikiančio šaunamojo ginklo. Ribotos šių dalių panaudojimo galimybės pagrįstai leidžia spręsti, kad M. L. neteisėti veiksmai nekėlė realios grėsmės visuomenės saugumui.

12. Žemesnės instancijos teismai taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis, be to, kad disponavo savadarbiu šaunamuoju ginklu, pagrindinėmis netinkamų šaudyti šaunamųjų ginklų dalimis, taip pat laikė ir bedūmį paraką bei šaudmenis. Įvertinę laikytų šaudmenų tipą, jų kiekį, laikytos sprogstamosios medžiagos kiekį, jos galią, šių uždraustų daiktų laikymo būdą, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad laikytų nusikaltimo dalykų visuma nesiekia nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo.

13. Prokuroro teiginiai apie nuteistojo neteisėtų veiksmų pavojingumą, tai siejant su neteisėtai laikytų nusikaltimo dalykų patekimu į neteisėtą apyvartą, yra paremti prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose aprašytų pokalbių turinį, tiek M. L. ir V. S., kuris atliko sankcionuotus veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, parodymus, kad nuteistasis tik gyrėsi apie turimus ginklus, tačiau jų pirkti ar parduoti kitiems asmenims nesiūlė, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad kratos metu rastais ginklais M. L. būtų pats šaudęs ar būtų leidęs jais pasinaudoti kitiems asmenims, kad kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jis būtų realiai ketinęs parduoti ar kitaip realizuoti kitiems asmenims.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. L. nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus skundžiamuose teismų sprendimuose nepadaryta.

15. Prokuroras kasaciniu skundu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė. Šis kasatoriaus argumentas išimtinai siejamas su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Jokių kitų kasacijos pagrindus sudarančių teisinių argumentų šiuo aspektu kasaciniame skunde nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas buvo taikytas tinkamai, plačiau dėl jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nepasisako.

16. Teisėjų kolegijai nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo

17. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, nuteistojo M. L. gynėjas pateikė prašymą atlyginti nuteistojo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir pateikė tokį prašymą pagrindžiantį pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad advokato M. Girdiušo paslaugų išlaidos dėl M. L. gynybos sudarė 500 Eur. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šis prašymas yra nepagrįstas.

18. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 165- 489/2023, 2K-2-511/2024 ir kt.). Taigi, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, privaloma būtinoji sąlyga – išteisinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo išteisinamas. Tik esant šiai sąlygai teismas turi pagrindą priimti sprendimą, ar išteisintojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, buvo būtinos ir pagrįstos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-387/2024).

19. Šioje byloje M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nors prokuroro kasacinis skundas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atmetamas, tačiau M. L. byloje nėra išteisintas, todėl nėra pagrindo atlyginti ir jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Tomo Uldukio kasacinį skundą atmesti.

Atmesti prašymą dėl 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų nuteistajam M. L..

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis