Kasacinio skundo Nr. DOK-4172/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33478-2024-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai M. B. atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pritaikė netinkamai. Skiriant bausmę buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, bausmės rūšis ir dydis neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, paskirta bausmė neproporcinga.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4172/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33478-2024-6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai M. B. atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pritaikė netinkamai. Skiriant bausmę buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, bausmės rūšis ir dydis neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, paskirta bausmė neproporcinga.
Kasatorių teigimu, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje egzistuoja aplinkybės, kurioms esant galima taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas. Įtariamojo M. B. apklausa atlikta kitą dieną po sulaikymo, dar nepraėjus šokui, esant nestabiliai emocinei būklei. Tokioje situacijoje, negalėdamas iki galo kontroliuoti savo mintis ir emocijas, pasitikėdamas tuometiniu gynėju, jo pasirinkta taktika, dėl kaltės pirmos apklausos metu pozicijos neišreiškė ir parodymų nedavė. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad šios apklausos metu M. B. apskritai kaltės neneigė, tik pasinaudojo jam suteiktomis teisėmis. M. B. prisipažino ir davė parodymus apie nusikaltimą, po sulaikymo praėjus daugiau kaip mėnesiui, dalyvaujant kitam advokatui, iš karto po šoko medikamentais stabilizavus jo psichinę būklę. Tai turėtų būti vertinama kaip prisipažinimas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, nes prisipažino ne tik savalaikiai ir santykinai greitai, bet ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat savanoriškai ir aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis ir padėjo išaiškinti šį bei kitus nusikaltimus, įvardijo visus jam žinomus asmenis kurie platino narkotikus.
Kasatoriai nurodo, kad, įvertinus bylos įrodymus, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, M. B. asmenybę, akivaizdu, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Rūšinis veikos pavojingumas yra mažesnis, nes prekiavo natūraliomis medžiagomis, keliančiomis mažesnį pavojų. Tačiau šis aspektas apeliacinės instancijos teismo nevertintas. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodo, kad atsižvelgia į M. B. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Nors M. B. po veikos padarymo buvo teistas, o šiuo nuosprendžiu nuteistas už tęstinę veiką, tai neatima galimybės taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teismai suabsoliutino baudimo funkciją. Po veikos padarymo (daugiau kaip 2 metus) nuteistasis nenusikalto. Jau pats procesas ir neigiami padariniai (nežinomybė dėl ateities, nuolatinė įtampa) yra pakankama bausmė, o aplinkybės – jo amžius, šeiminiai santykiai, savanoriška veikla ir studijos, darbas, išimtinai teigiamos charakteristikos rodo, kad M. B. yra tinkamai integravęsis į akademines ir religines bendraamžių bendruomenes ir jo asmenybė yra praradusi pavojingumą. Tai yra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir skirti švelnesnę bausmę. Ankstesnis kasatoriaus elgesys, kurį sureikšmino teismai nebėra jo asmenybės dalis. Teismai taip pat tinkamai neįvertino, kad nuteistasis aktyviai bendradarbiavo su teisėsauga, todėl gresia susidorojimas įkalinimo vietoje. Be to, formaliai įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.
Kasaciniame skunde nesutinkama su M. B. parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, argumentuojant tuo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, o BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė netinkamai. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. B. ir jo gynėjas E. Rugienius kasacinio skundo teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio) taikymo iš esmės grindžia apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo M. B. ir jo gynėjo E. Rugieniaus apeliacinio skundo argumentus bei pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo klaidų. Kasatoriai kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartojo apeliacinės instancijos teismo jau išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes, siūlydamas jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio) taikymo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatorių nuomone, o ne teismo padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas (kaip ir griežtinimas) nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Darius Kantaravičius
Artūras Pažarskis