A. S. pagal BK 25 str. 3 d., 222 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-169-719/2025

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00053-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 190 MGL (7344 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. kovo 7 d. (38 paros) ir nustatyta, kad A. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti 114 MGL (4293 Eur) dydžio baudą. A. S. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Solidariai iš A. S., Z. S. (Z. S.), L. S. (L. S.) ir B. J. Č. (B. J. Č.) valstybės naudai priteista 1 223 947,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, nuteistųjų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, nuteistojo L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinius skundus atmetus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas. Nustatyta, kad nuteistųjų O. S., Z. S. ir A. S. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), o L. S. ir B. J. Č. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija). Ištaisytas nuosprendžio nustatomosios dalies antroje pastraipoje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad žodis „organizuotos“ keičiamas žodžiu „bendrininkų“. Patikslintos arba pašalintos nuosprendžio aprašomojoje dalyje – 19 puslapio antroje pastraipoje, 87 puslapio pirmoje pastraipoje, 92 puslapio trečioje pastraipoje, 93 puslapio trečioje, ketvirtoje pastraipose – nurodytos aplinkybės. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuria nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliaciniai skundai atmesti, ir byla dėl jų skundų dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis ir valstybei priteistos turtinės žalos 1 223 947,52 Eur atlyginimas paskirstytas taip: už 2006–2008 metus solidariai iš nuteistųjų A. S., Z. S., L. S., kaip bendrovės „Sacha‘s B.V.“ atstovo, valstybės naudai priteistas 345 782,70 Eur turtinės žalos atlyginimas ir solidariai iš A. S., Z. S., kurie veikė su bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ nenustatytais atstovais, valstybės naudai priteistas 345 782,70 Eur turtinės žalos atlyginimas; už 2009–2010 metus solidariai iš nuteistųjų A. S., Z. S., L. S., kaip bendrovės „Sacha‘s B.V.“ atstovo, ir B. J. Č. valstybės naudai priteistas 444 775,97 Eur turtinės žalos atlyginimas ir solidariai iš nuteistųjų A. S. ir Z. S., kurie veikė su bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ nenustatytais atstovais, ir B. J. Č. valstybės naudai priteistas 87 606,15 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, taip pat nuteisti Z. S., L. S., B. J. Č., O. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra paduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. ir Z. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), o L. S. ir B. J. Č.? pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „Art Flora“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba, turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „Art Flora“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Art Flora“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1.1. A. S., nuo 2006 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „Art Flora“ direktorius, o nuo 2010 metų – ir 50 procentų bendrovės akcijų akcininkas, siekdamas asmeninės ir bendrininkų grupės nario Z. S. naudos, veikdamas UAB „Art Flora“ naudai ir interesais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d. kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančios UAB „Art Flora“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, ir šie veikė pagal jo duotus nurodymus.

1.2. A. S. ir Z. S., pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir siekdami, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojama BAĮ nurodytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo gėlių, skirtų naudoti UAB „Art Flora“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo–pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystės įmones tarpininkes bendrovę „Sacha‘s B.V.“ ir „Astra Fund Holland B.V.“. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d. A. S. su Z. S. pasiūlė bendrovės „Sacha‘s B.V.“ atstovui L. S. ir nenustatytiems bendrovės „Astra Fund Holland B.V“. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos dalis UAB „Art Flora“ būtų parduodama be pirkimo–pardavimo apskaitos dokumentų. L. S. ir nenustatytiems bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos UAB „Art Flora“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. L. S. pateikdavo bendrovės „Sacha‘s B.V.“ atstovams duomenis, kurių pagrindu jos buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad gėlės, kurios UAB „Art Flora“ buvo realizuotos be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Zao Raduga“ ir „Raduflor SRL“. Bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ nenustatytas atstovas paveikė, kad UAB „Art Flora“ be apskaitos dokumentų realizuotos gėlės bendrovės buhalteriniuose dokumentuose būtų fiksuotos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Agrofirma Poisk“ ir „IP Megaflora“.

1.3. L. S. duomenis apie bendrovės „Sacha‘s B.V.“ pardavimus UAB „Art Flora“, taip pat duomenis apie UAB „Art Flora“ mokėtinas sumas už iš bendrovės „Sacha‘s B.V.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „Sacha‘s B.V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Zao Raduga“ ir „Raduflor SRL“, o nenustatytas bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ atstovas duomenis apie bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ pardavimus UA „Art Flora“, taip pat duomenis apie UAB „Art Flora“ mokėtinas sumas už bendrovėje „Astra Fund Holland B.V.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „Agrofirma Poisk“ ir „IP Megaflora“, teikė Z. S. ir A. S. elektroniniu paštu faile pavadinimu „New s.“.

1.4. A. S., o jo nesant – Z. S., už įgytą be apskaitos dokumentų produkciją su bendrovių „Sacha‘s B.V.“ ir „Astra Fund Holland B.V.“ atstovais laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami per įsigytą produkciją gabenančius vairuotojus. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. jie atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami B. J. Č., kuris už tiksliai nenustatytą, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1 procento pervestos sumos) atlygį pats ir per kitus nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimo asmens T. J. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „Satake LLC“, „Westcard Limited“ ir „Worldinvest Limited“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 1 296 600 Eur, į bendrovės „Sacha‘s B.V.“ sąskaitą ir į L. S. priklausančią sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, ir ne mažiau nei 44 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 430 000 Eur, į bendrovės „Astra Fund Holland B.V.“ sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, t. y. iš viso atliko ne mažiau nei 112 mokėjimų (pavedimų), kurių suma ne mažesnė nei 1 726 600 Eur.

1.5. Taip A. S. ir Z. S., veikdami bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo ir vykdė UAB „Art Flora“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neįtraukė į UAB „Art Flora“ buhalterinę apskaitą išlaidų už dalį iš įmonių „Sacha‘s B.V.“, „Astra Fund Holland B.V.“ įgytos produkcijos, o L. S. ir B. J. Č. padėjo jiems tai padaryti.

1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant PVM sąskaitą faktūrą ar atspausdinant kasos aparato kvitą ir prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, siekdami į apskaitą neįtraukti dalies pajamų gavimo ir taip A. S., Z. S. bei UAB „Art Flora“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotus pridėtinės vertės, pajamų ir socialinį mokesčius, tyčia, pažeisdami BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo ne vėliau nei 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. S. kartu su Z. S., tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus UAB „Art Flora“ prekybos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė iš Nyderlandų Karalystės bendrovių įgytą ir į UAB „Art Flora“ buhalterinę apskaitą neįtrauktą produkciją, neįformindami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, t. y. neišskirdami ir neskaičiuodami pardavimo PVM bei nefiksuodami gautų realių pajamų.

1.7. Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo „Excel“ formato bylose „Book1“ (2006–2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“, „2010 Sandėlis“ ir „New s.“, kurias laikė įrašytose išorinėse USB laikmenose, taip A. S., o jo nesant – Z. S., vedė dvigubą buhalteriją, joje fiksavo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. realiai įvykusius ūkinius įvykius – gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 339 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt, 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su UAB „Art Flora“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

1.8. A. S. ir Z. S., tęsdami nusikalstamą veiką, A. S. pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už UAB „Art Flora“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, kad bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai pavaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad taip bus trukdoma nustatyti UAB „Art Flora“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius – pirkimus ir pardavimus UAB „Art Flora“ buhalterinę apskaitą atitinkamais laikotarpiais tvarkiusioms ir apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusioms K. L. A., J. R. ir Ž. V., todėl jos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukė UAB „Art Flora“ iš neoficialios prekybos gėlėmis gautų pajamų – ne mažiau nei 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) bei išlaidų – ne mažiau nei 5 961 604,48 Lt (1 726 600 Eur), kurie buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais už prekes (gėles).

1.9. Dėl tokių A. S. ir jo suburtos bendrininkų grupės narių Z. S., L. S. ir B. J. Č. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „Art Flora“ buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „Art Flora“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007–2010 mokestiniais metais.

2. A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta dėl to, kad jie, veikdami A. S. suburta organizuota grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Art Flora“ gaunamas pajamas, pelną bei turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, taip apgaule A. S., Z. S. ir UAB „Art Flora“, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutraukta, naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dėl to nesumokėta iš viso 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo PVM, bendrovė metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt (5 725 514,65 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas ir nuo jų sumokėti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokesčio bei už 2007 m. sumokėti 20 226 Lt (5857,85 Eur) socialinio mokesčio. Taip A. S. ir organizuotos grupės nariai Z. S., L. S. ir B. J. Č. A. S., Z. S. ir UAB „Art Flora“ naudai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma – 4 226 046 Lt (1 223 947,52 Eur).

II. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmė

3. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėję baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., Z. S., nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, nuteistojo L. S. gynėjo advokato L. Baršausko, nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinius skundus, konstatavo, kad nors apeliacinės instancijos teismas nustatė kiekvieno bendrininko veikimo apimtį, tačiau, spręsdamas dėl žalos atlyginimo priteisimo, nesivadovavo BK 26 straipsnio 1 dalimi bei BPK 115 straipsnio 1 dalimi ir visą turtinę žalą priteisė atlyginti solidariai iš Z. S., A. S., L. S. ir B. J. Č.. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kartu dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis iš jų priteistinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinių skundų dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) civilinio ieškinio išsprendimo, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutartyje nustatytus pažeidimus, išsprendžiant ieškovės VMI byloje pareikštą civilinį ieškinį, ir pateiktus nurodymus, konstatavo, kad nors ankstesniais byloje priimtais teismų sprendimais buvo teisingai išspręsti klausimai dėl nuteistųjų kaltės, civilinio ieškinio dalyko ir jo dydžio nustatymo, pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas ir jų veikimo apimtį buvo netinkamai išspręstas nustatyto žalos atlyginimo paskirstymo nuteistiesiems klausimas. Teismas, atlikęs byloje papildomą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į tai, kad asmenys veikė skirtingais laikotarpiais (nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) ir su skirtingais asmenimis, į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant bendrą nusikalstamą veiką vaidmenį ir tyčios apimtį, paskirstė ir, taikydamas solidariąją atsakomybę, priteisė iš nuteistųjų valstybei jų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

IV. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas VMI civilinis ieškinys, ir, pripažinus civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba panaikinti paminėto nuosprendžio dalį, kuria tenkintas VMI civilinis ieškinys, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir civilinio ieškinio išsprendimą, pažeidimus, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

5.2. Nagrinėjamu atveju bylos pakartotinio nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžė nuteistųjų apeliacinių skundų dalys, susijusios su civilinio ieškinio išsprendimu. Todėl nepaisant to, kad kasacinės instancijos teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo, identifikavo konkrečius teisinius klausimus, susijusius su netinkamu civilinio ieškinio išsprendimu, ir nurodė, jog, pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis iš jų priteistinas, tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas apeliacinius skundus, galėjo apsiriboti tik žalos dydžio tarp nuteistųjų paskirstymo išsprendimu. Pagal BPK 386 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalėjo iš naujo įvertinti civilinio ieškinio dalyko dydžio (ne)pagrįstumą, tinkamai įvertinti su tuo susijusius įrodymų šaltinius, visapusiškai įvertinti civilinio ieškinio ir jo dydžio faktinį bei teisinį pagrindą ir neabejotinai nustatyti tikrąjį valstybei padarytos turtinės žalos dydį, priteistiną atlyginti iš kasatoriaus ir kitų nuteistųjų. To nepadaręs, teismas tinkamai neišnagrinėjo jo ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų dalies dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio ir taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

5.3. Bylos dalį dėl VMI civilinio ieškinio išsprendimo iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas, jo metu byloje buvo pateikta ir teismo prie bylos pridėta 2024 m. gruodžio 2 d. auditoriaus konsultacinė išvada. Apeliacinės instancijos teismui prie bylos medžiagos pridėjus naują įrodomųjų duomenų šaltinį, atsirado procesinė būtinybė tiek visapusiškai ir objektyviai ištirti šį naują duomenų šaltinį, tiek ir iš naujo patikrinti civilinio ieškinio pagrįstumą. Juolab kad iš pateiktos konsultacinės išvados matyti, jog, auditorei įvertinus ir apskaičiavus šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Art Flora“ patirtas būtinąsias sąnaudas (gėlių vežimo iš Nyderlandų Karalystės ir gėlių natūralios netekties sąnaudas), pelno mokesčio bendra suma sumažėjo nuo 105 734,19 Eur iki 26 815,63 Eur, laikinojo socialinio mokesčio bendra suma sumažėjo nuo 5857,85 Eur iki 5363,18 Eur, o PVM – nuo 1 112 355,48 Eur iki 890 574,90 Eur. Ieškovės VMI atstovas, dalyvavęs pakartotinio apeliacinio proceso metu, neginčijo paminėtoje konsultacinėje išvadoje pateiktų skaičiavimų teisingumo jokiais aspektais, o 2024 m. gruodžio 4 d. posėdžio metu teismo iniciatyva apklausta VMI specialistė M. Jauneikienė parodė, kad neprisimena, kaip buvo apskaičiuotas gėlių antkainis, lėmęs mokesčių bazės dydį; negalėjo ji atsakyti ir į klausimą, kodėl, atliekant pelno, laikinojo socialinio ir PVM mokesčių bazės skaičiavimus, buvo ignoruotos neabejotinos gėlių vežimo sąnaudos (gėlės visais atvejais buvo vežamos tik iš užsienio valstybės) bei natūralios netekties sąnaudos, turinčios tiesioginės įtakos mokesčių bazės dydžiui teisingai apskaičiuoti. Taigi, konsultacinėje išvadoje pateiktos mokesčių bazės bei mokėtinų mokesčių dydžio apskaičiavimo nepaneigė ir teismo apklausta VMI specialistė. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas šio naujo svarbaus įrodymų šaltinio turinio nevertino, skundžiamame nuosprendyje pateikė tik deklaratyvius jo atmetimo argumentus. Šis teismas tik mechaniškai padalijo pačios ieškovės skaičiavimų, kurių teisingumą paneigia paminėtoje konsultacinėje išvadoje užfiksuoti duomenys, pagrindu nurodytą turtinės žalos dydžio sumą tarp nuteistųjų, iš esmės nenagrinėdamas žalos dydžio pagrįstumo klausimo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį apeliacine tvarka dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tinkamai neatlikdamas savo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, padarė esminius BPK pažeidimus.

5.4. Kasacinio teismo jurisprudencija leidžia tikslinti civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, ir jau pradėjus įrodymų tyrimą teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-7-50-1073/2019, 2K-225-303/2019, 2K-38-788/2020). Vis dėlto toks tikslinimas turi būti: 1) tinkamai suformuluotas, pateikiant patikslintą civilinį ieškinį; 2) pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos; 3) turi būti užtikrinta civilinių atsakovų galimybė susipažinti su patikslintais civiliniais ieškiniais ir galimybė pasisakyti dėl juose išdėstytų reikalavimų pagrįstumo.

5.5. VMI šioje byloje BPK nustatyta tvarka pareikštu civiliniu ieškiniu, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo visiškai patenkintas ir buvo apeliacinio skundo dalykas, buvo reikalaujama solidariai iš kasatoriaus ir nuteistųjų Z. S., L. S., B. J. Č. valstybės naudai priteisti 1 223 947,52 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, baigiamųjų kalbų stadijoje civilinės ieškovės atstovas faktiškai pakeitė šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį – suformulavo naują reikalavimą, kuris skyrėsi kiekvienam iš nuteistųjų ir kuriuo buvo pakeistas turtinės žalos dydis bei pagrindas. Buvo reikalaujama iš A. S. priteisti 371 202,40 Eur (iš jų už 2006 m. 7732,85 Eur, už 2007 m. 110 682,54 Eur, už 2008 m. 112 106,41 Eur, už 2009 m. 65 824,76 Eur, už 2010 m. 74 855,84 Eur); iš Z. S. priteisti 371 202,40 Eur (iš jų už 2006 m. 7732,85 Eur, už 2007 m. 110 682,54 Eur, už 2008 m. 112 106,41 Eur, už 2009 m. 65 824,76 Eur, už 2010 m. 74 855,84 Eur), iš L. S. priteisti 340 862,13 Eur (iš jų už 2006 m. 7732,85 Eur, už 2007 m. 110 682,54 Eur, už 2008 m. 112 106,41 Eur, už 2009 m. 59 988,93 Eur, už 2010 m. 50 351,40 Eur), iš B. J. Č. priteisti 140 680,60 Eur (iš jų už 2009 m. 65 824,76 Eur, už 2010 m. 74 855,84 Eur).

5.6. Tačiau toks civilinio ieškinio „tikslinimas“ neatitinka nė vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų: 1) ieškinys tikslintas žodžiu, o ne teikiant raštu suformuluotą patikslintą ieškinį, pagrįstą konkrečiais faktiniais duomenimis; 2) ieškinio patikslinimas pateiktas ne tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bet ir jau užbaigus įrodymų tyrimą, baigiamųjų kalbų metu; 3) kasatorius neturėjo laiko ir galimybės susipažinti su patikslintais ieškinio reikalavimais, todėl neturėjo galimybės patikrinti ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumo, įvertinti naujo ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir argumentuotai atsiliepti į patikslinto ieškinio reikalavimus; 4) iš esmės pakito iš nuteistųjų reikalaujamos priteisti sumos, atskiriems nuteistiesiems, kaip solidariesiems skolininkams, suformuluojant naujus reikalavimus, kuriais buvo pasunkinta kasatoriaus padėtis.

5.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, kai ieškinys tikslinamas apeliacinės instancijos teisme, dėl civilinio ieškinio turi būti atliekamas įrodymų tyrimas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-511/2024). Tai suponuoja būtinybę ištirti tokio patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Nors įrodymų tyrimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir buvo atliktas, tai buvo padaryta iki faktinio civilinio ieškinio patikslinimo. Dėl to, netiriant įrodymų, susijusių su patikslinto ieškinio reikalavimais, liko neįgyvendintas nurodytas teismų praktikoje suformuluotas imperatyvas ir taip padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

5.8. Nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygų visuma BPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išimčiai taikyti: tinkamam turtinės žalos dydžio šioje baudžiamojoje byloje nustatymui būtina tikslinti esamus skaičiavimus ir taikomą metodiką; turtinės žalos dydis pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją neturi jokios įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės dydžiui. Priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymas, kuris apeliacinės instancijos teisme negalėjo ir negali vykti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nepagrįstai ilgina ir taip nepateisinamai ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę (procesas prieš kasatorių tęsiasi jau daugiau nei 12 metų), varžydamas kasatoriaus, taip pat ir kitų nuteistųjų, konvencinę teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią tokioms situacijoms, BPK 115 straipsnio 2 dalyje ir įtvirtino išimtį, kurios bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė ir kuri, kasatoriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju privalo būti taikoma, pripažįstant ieškovei VMI teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Valerijus Sevostjanovas atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

6.1. Žemesnės instancijos teismai šią bylą išnagrinėjo laikydamiesi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais ir jų analize. Bylos įrodymus teismai įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apygardos teismas, be kita ko, laikėsi ir bendrųjų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuostatų, šio teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pirmą kartą šią bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, konstatavo, kad VMI civilinio ieškinio dydis (išvengta mokesčių suma) yra pagrįstas surinktais ir ištirtais duomenimis, tačiau neindividualizuotas iš kiekvieno nuteistojo priteistinas žalos atlyginimo dydis. Kasacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl VMI byloje pateiktų specialisto išvadų, kuriomis, nustatydami valstybei padarytos žalos dydį, rėmėsi žemesnės instancijos teismai, pagrįstumo bei patikimumo ir konstatavo, kad teismai esminių BPK 20 ir 89 straipsnių pažeidimų nepadarė.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo nurodytus žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų trūkumus ir juos pašalino. Be to, šis teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pridėjęs prie bylos kasatoriaus gynėjos apeliacinio proceso metu pateiktą 2024 m. gruodžio 2 d. auditoriaus konsultacinę išvadą, ją ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje motyvuotai dėl jos pasisakė.

6.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad civilinės ieškovės atstovas pakartotinio apeliacinio proceso metu baigiamųjų kalbų stadijoje faktiškai pakeitė pareikštą civilinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad valstybei padarytos žalos dydis nustatytas nepažeidžiant BPK reikalavimų, ir nurodė: „Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis iš jų priteistinas.“ Baigiamųjų kalbų metu tiek valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, tiek civilinės ieškovės atstovas pasiūlė galimus nustatytos ir priteistos atlyginti žalos paskirstymo nuteistiesiems būdus, tačiau toks pasiūlymas negali būti laikomas nauju civiliniu ieškiniu ar jau pareikšto civilinio ieškinio patikslinimu.

V. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

8. Kasaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, nes nesilaikė kasacinės instancijos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024 išdėstytų nurodymų ir neišnagrinėjo jo ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio. Taip pat nurodoma, kad, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pateikta ir prie bylos pridėta konsultacinė išvada, pagal kurią sumažėjo pelno mokesčio, laikinojo socialinio mokesčio ir PVM sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos nevertino, iš naujo civilinio ieškinio pagrįstumo nepatikrino, įrodymų tyrimo dėl patikslinto ieškinio neatliko, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9. BPK 386

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024 dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo – BK 26 straipsnio 1 dalies – ir esminio BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimo panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuria nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliaciniai skundai atmesti, ir byla dėl jų skundų dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad, pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis iš jų priteistinas (nutarties 40 punktas).

11. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-26-916/2017, e3K-3-323-969/2018). Taigi, priešingai nei teigia kasaciniame skunde nuteistasis, šiuo atveju bylos pakartotinio nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžė ne nuteistųjų ir gynėjo apeliacinių skundų ribos, o kasacinės instancijos teismo nutartis, kaip vientisas dokumentas, kurio motyvuojamojoje dalyje aiškiai suformuluota, koks pažeidimas nustatytas, ir pateikti nurodymai, ką turi padaryti apeliacinės instancijos teismas, kad šis pažeidimas būtų pašalintas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji veikė skirtingais laikotarpiais ir su skirtingais asmenimis, į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant bendrą nusikalstamą veiką vaidmenį ir tyčios apimtį, paskirstė civilinei ieškovei priteistą turtinės žalos (1 223 947,52 Eur) atlyginimą tarp nuteistųjų, priteisdamas valstybės naudai padarytai žalai atlyginti: už 2006–2008 metus solidariai iš nuteistųjų A. S., Z. S. ir L. S. – 345 782,70 Eur bei solidariai iš A. S. ir Z. S. – 345 782,70 Eur; už 2009–2010 metus solidariai iš nuteistųjų A. S., Z. S. ir L. S. – 444 775,97 Eur bei solidariai iš nuteistųjų A. S., Z. S. ir B. J. Č. – 87 606,15 Eur.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal nuteistojo A. S. kasacinio skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka priežastis, atliko įrodymų tyrimą, apklausė specialistę M. Jauneikienę, be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pridėjęs prie bylos kasatoriaus gynėjos apeliacinio proceso metu pateiktą auditoriaus konsultacinę išvadą, ją ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje motyvuotai dėl jos pasisakė, konstatuodamas, kad ši išvada nesuteikia pagrindo abejoti baudžiamojoje byloje nustatytu turtinės žalos dydžiu. Skundžiamame nuosprendyje taip pat motyvuotai pasisakyta ir dėl atlygintinos žalos dydžių paskirstymo, nurodant, kodėl nurodytos sumos priteistinos iš konkrečių nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, kad nuteistieji civilinio ieškinio nepripažino, o jų gynėjai prašė VMI pateiktą civilinį ieškinį atmesti arba perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau pagrįstai konstatavo, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino visą VMI pareikštą civilinį ieškinį, todėl iš naujo bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl ankstesniais teismų sprendimais priteistos atlyginti turtinės žalos paskirstymo. Šis teismas, įvertinęs tai, kad nuteistieji veikė skirtingais laikotarpiais ir su skirtingais asmenimis, žalos atlyginimo paskirstymo klausimą vertino pagal bendrininkų veikimo kartu laikotarpius, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant bendrą nusikalstamą veiką vaidmenį bei tyčios apimtį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinės instancijos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje išdėstytus nurodymus nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis priteistinas iš nuteistųjų pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas.

14. Be kita ko, nuteistasis kasaciniame skunde iš esmės neginčija apeliacinės instancijos teismo atlikto priteistos atlyginti turtinės žalos paskirstymo, tačiau nepagrįstai kelia klausimą dėl netinkamo nustatyto žalos atlyginimo dydžio.

15. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024 konstatuota, kad VMI civilinio ieškinio dydis (išvengta mokesčių suma) yra pagrįstas surinktais ir ištirtais duomenimis, tačiau neindividualizuotas iš kiekvieno nuteistojo priteistinos atlyginti žalos dydis. Kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl VMI byloje pateiktų specialisto išvadų, kuriomis, nustatydami valstybei padarytos žalos dydį, rėmėsi žemesnės instancijos teismai, pagrįstumo bei patikimumo ir konstatavo, kad teismai esminių BPK 20 ir 89 straipsnių pažeidimų nepadarė.

16. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nustatytos žalos dydis šioje byloje negali būti kvestionuojamas. Tačiau teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad apgaulingos buhalterinės apskaitos atvejais tikslus nesumokėtų mokesčių dydžių nustatymas dažnai yra sudėtingas ar net neįmanomas, todėl jis apskaičiuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, tai, be kita ko, nulemia, kad mokestis gali būti apskaičiuojamas pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir 2) apskaičiuoti mokesčio negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-384-442/2016, eA-153-815/2023, A-1307-1047/2023, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025). Nagrinėjamoje byloje kasatorius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti įmonės, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba, turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo ir apgaulingai tvarkė įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai patvirtina esant abi pirmiau aptartas sąlygas apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Todėl, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala negali būti mažinama vien dėl to, kad šie, nuslėpdami pardavimo pajamas ir tokiu būdu padarydami valstybei turtinę žalą, patyrė tam tikrų išlaidų.

17. Nepagrįsti nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad, tikslinant civilinį ieškinį apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeisti BPK reikalavimai ir nukrypta nuo teismų praktikos, nes tai buvo daroma žodžiu baigiamųjų kalbų metu, dėl to nuteistasis neturėjo galimybės susipažinti su patikslintais reikalavimais ir patikrinti jų teisingumo, be to, iš esmės pakitus reikalaujamoms priteisti sumoms, buvo pasunkinta kasatoriaus padėtis. Svarbu paminėti, kad dėl šioje nutartyje aptartų motyvų, šią bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškinio dydis nebuvo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, iš A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. solidariai valstybės naudai buvo priteista 1 223 947,52 Eur turtinei žalai atlyginti. Toks pats dydis buvo priteistas ir skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Nors šis teismas paskirstė civilinei ieškovei priteistos turtinės žalos atlyginimą tarp bendrininkų, tačiau A. S. vis tiek liko solidariai atsakingas už visą padarytą žalą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas dėl to taip pat motyvuotai pasisakė, akcentavęs, kad nors VMI atstovas baigiamojoje kalboje prašė civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos atlyginimą priteisti iš visų nuteistųjų taikant dalinę atsakomybę, tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, dėl bendro dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir dalinė atsakomybė netaikoma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400-139/2016, 2K-40-1073/2018, 2K-345-511/2018), todėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas paprastai visais atvejais priteisiamas iš visų kartu neteisėtai veikusių asmenų. Be to, VMI atstovas, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvus dėl nustatytų pažeidimų, baigiamojoje kalboje išsakė tik papildomus argumentus dėl priteistos atlyginti turtinės žalos paskirstymo tarp bendrininkų. Tačiau jokių naujų reikalavimų, kurių nežinotų proceso dalyviai, baigiamųjų kalbų metu nebuvo pateikta.

18. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Artūras Ridikas