Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Teisėja Rima Šimbelytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-99-337/2013

Proceso Nr. 4-08-3-00744-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu L. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 413 str. 1 d. 3 500 Lt bauda.

L. G. nubausta už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini), UAB Restorano „(duomenys neskelbtini)“ padalinio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido E. K. nuo 2012-01-31 dirbti (duomenys neskelbtini), UAB Restorano „(duomenys neskelbtini)“ padalinio Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. (prekybos centras „(duomenys neskelbtini) “) virtuvėje virėja be rašytinės sutarties, tuo savo neveikimu L. G. neužtikrino, kad E. K. nuo 2012-01-31 būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus jos tapatybę patvirtinantį dokumentą ir nustatytą tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, tuo pažeidė Darbo kodekso 99 str. 1, 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., įmonės padalinio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – darbdavio atstovė L. G. būdama E. K. atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindama, kad įmonės padalinyje Nr. 137 visi darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

L. G. skundžia 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išaiškino bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas neįrodytas.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų E. K., A. P. ir R. T. parodymais bei pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Teismas nurodė, kad negali vertinti E. K. parodymų, nes ji yra įdarbinta bei yra tiesiogiai pavaldi L. G., o liudytojos A. P. ir R. T. tikrinimo metu nebuvo virtuvėje. Tačiau tai, tvirtina, negali būti pagrindu teigti, kad E. K. meluoja ir atsisakyti remtis E. K. teismo posėdyje duotais paaiškinimais. E. K. teisme parodymus davė prisiekusi ir įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Nors jos parodymai, duoti tikrinimo metu ir teismo posėdžio metu, nesutampa, E. K. teisme paaiškino, kad tikrinimo metu surašytas paaiškinimas ir jame nurodytos aplinkybės yra neteisingi. E. K. pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, buvo pasimetusi, kas buvo liepta ir diktuojama, tą ir surašė, o paaiškinimai teismo posėdžio metu yra teisingi. Teigia, kad esant neįvertintiems E. K. paaiškinimams teisme nėra pagrindo išvadai apie objektyvios tiesos išaiškinimą ir visapusišką įrodymų įvertinimą. Be to, teismas nurodė, kad pagrindiniu įrodymu byloje laiko E. K. paaiškinimus duotus tiek Darbo inspekcijos pareigūnams, tiek teismo posėdyje.

Nurodo, kad A. P. ir R. T. liudijo apie E. K. veiklą ne patikrinimo metu, bet jos buvimo restorane metu. Teismo išvada, jog abi darbuotojos nuo 11 val. pagal grafiką ilsėjosi ir buvo poilsio kambaryje, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojos R. T. poilsio laikas 2012-01-31 buvo 12.30-13.00 val., A. P. - 11.00 -11.30 val., be to, liudytoja nurodė, kad E. K. atėjo apie 11 val., todėl darytina išvada, kad A. P. grįžusi po pietų pertraukos ir rodė E. K., kokias darbo funkcijas ji, kaip virėja, atlieka.

Nurodo, kad E. K. iš esmės paaiškino, kad neatliko jokių darbo funkcijų. Nurodė, kad ji tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip dirba Asta, kaip viskas vyksta, o paaiškinime tai įvardino kaip darymą. Nurodo, kad A. G. parodymai prieštaringi, tvirtindama, kad patikrinimo metu E. K. realiai dirbo, nurodė, kad negali žinoti, kas E. K. nurodė kaip dirbti, nežino ir nematė, ką ji darė. Todėl apeliantė teigia, kad E. K. jokio realaus darbo, inspektoriams matant, neatliko, o ką ji veikė tikrinimo metu, ji nurodė teismo posėdyje.

Apeliantė nurodo, kad E. K., teismo posėdžio metu paaiškino, kad joks instruktažas jai pravestas nebuvo, taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl darbo 2012-01-31, jai nurodyta ateiti dirbti 2012-02-01, atlyginimas buvo sutartas mokėti už laikotarpį, kuris prasideda nuo 2012-02-01. Tai teismo posėdyje patvirtino ir ji, apeliantė. E. K. buvo leista apsilankyti restorane jos pačios iniciatyva, siekiant įsitikinti, ar E. K., pamačiusi darbuotojus, virtuvę, jų funkcijas, norės dirbti. Tai, kad E. K. tik žiūrėjo, kaip A. P. atlieka įvairius paruošiamuosius darbus, patvirtino pati A. P. ir nurodė, kad E. K. negalėjo atlikti paaiškinime nurodytų darbų, nes būtent ji tuos darbus atliko. Liudytoja R. T., nurodė, kad ji dirbančios E. K. nematė, matė kaip E. K. stebi, ką daro A. P.. Liudytojos nurodė, kad E. K. vilkėjo paprastus apsauginius drabužius, ne darbinę aprangą.

Apeliantė tvirtina, kad darbo sutarties sudarymo taisyklės nebuvo pažeistos, o aplinkybė, kad patikrinimo metu, darbo sutartis nebuvo įregistruota darbo sutarčių registre, neįrodo darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimo ir nepaneigia darbo sutarties sudarymo fakto, be to, ši aplinkybė, nėra nelegalaus darbo požymis. Patikrinimo metu darbo sutartis iš apeliantės nebuvo reikalaujama, o E. K., darbo sutarties su savimi turėti neprivalėjo.

Apeliantė pažymi, kad E. K. 2012-01-31 paaiškinime nurodė, kad L. G. liepė jai ateiti dirbti nuo 2012-02-01. Dėl E. K. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad darbo sutartis su ja nesudaryta, paneigia VSDFV 2012-01-30 pateiktas pranešimas apie darbo sutartį ir darbo santykius su E. K..

Nurodo, kad teismas nevertino nelegalaus darbo tikslų. Pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie E. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2012-02-01) buvo pateiktas 2012-01-30, patikrinimas atliktas 2012-01-31, kas rodo, kad patikrinimas, įtakoti darbdavio veiksmų, negalėjo. Jeigu darbdavys E. K. galimai būtų siekęs naudos, pranešimas apie E. K. darbo pradžią, nebūtų teiktas. Tvirtina, kad leisdamas dirbti dieną prieš darbo sutarties įsigaliojimą, darbdavys nebūtų gavęs pastebimo naudos, galėjęs įgyvendinti nelegalaus darbo tikslų.

Tvirtina, kad teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodo, kad to institucija neįrodė esant padarytą teisės pažeidimą, be to, byloje nėra neprieštaringų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti nelegalaus darbo faktą - liudytojų parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir tikrinimą vykdžiusios institucijos nurodytoms aplinkybėms, liudytojos E. K. parodymai - prieštaringi, dalis įrodymų – nuotraukos, neturi įrodomosios galios, todėl nesant nelegalaus darbo sudėties, byla nutrauktina.

Be to, apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo nustatyti objektyvieji teisės pažeidimo požymiai. E. K. realiai nedirbo - jokių darbo funkcijų neatliko, įmonės ir E. K. santykiai neturėjo darbo sutarties požymių: nebuvo susitarimo dėl darbo, paklusimo nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinumo fakto, 2012-01-30 sudarytos darbo sutarties sudarymo taisyklės nebuvo pažeistos.

Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas - teismas, primygtinai rodė savo nuomonę, reikalavo atsakyti taip, kaip teismas manė, kad yra teisinga, apklausiama E. K. patyrė didelį spaudimą, jos buvo reikalaujama nurodyti kitas aplinkybes, teigia teismas siekė nustatyti tiesą, kuri jam priimtina.

Atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas bei prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad patikrinimo metu restorane rasta dirbanti E. K.. Kadangi nebuvo pateiktas nei darbo pažymėjimas, nei darbo sutartis, darbuotojos buvo paprašyta paaiškinti įdarbinimo aplinkybes raštu. E. K. paaiškinimą rašė pati, laisva valia. Prieš teikiant paaiškinimus raštu, ji buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Įtaka E. K. teikiant paaiškinimus nebuvo daroma. Tai patvirtina aplinkybė, kad ne visos paaiškinimo formos grafos buvo užpildytos. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi E. K. paaiškinimais duotais patikrinimo metu, nes vėlesnius jos parodymus galėjo įtakoti jos darbdavys Nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo ir liudytojų A. P. ir R. T. parodymais. Atsiliepimu nesutinkama, jog patikrinimo dieną E. K. realaus darbo neatliko. Tai, kad ji dirbo bei kokius darbus atliko nurodė pati E. K.. Iš nuotraukų matyti, kad prie jos nėra jokio kito žmogaus, kurio darbą ji stebėtų. Be to, ji negalėjo stebėti, nes virėjos, kurioms buvo pertrauka, buvo kitoje patalpoje, o E. K. atliko jai pavestas funkcijas savarankiškai. Tvirtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog Darbo inspekcijos pareigūnės parodymai prieštaringi. Darbo inspekcijos pareigūnė nurodė, jog E. K. dirbo, tik negalėjo nurodyti, ką konkrečiai E. K. darė. Patikrinimo metu E. K. nurodė, kad ją instruktavo viršininkė L., taip pat buvo susitarta dėl visų darbo sąlygų, nes darbo sutartis su E. K. sudaryta 2012-01-30. Tai, kad apeliaciniame nurodoma, jog buvo dirbta su apsauginiais darbužiais, reikšmės neturi, nes rūbai buvo išduoti viršininkės. E. K. patikrinimo metu nurodė, kad su ja darbo sutartis nesudaryta. Neįtikima, kad darbuotoja jau sekančią dieną būtų pamiršusi, jog pasirašė darbo sutartį, be to, patikrinimo metu darbo sutartis nebuvo įregistruota darbo sutarčių registre. Pažymi, kad sutartyje nurodytas darbuotojo darbo pradžios laikas – 2012-02-01, o tai, ar darbuotojui darbas tinkamas, galima nustatyti išbandymo laikotarpiu. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad darbdavys nagrinėjamu atveju neturi naudos, nes darbas atliekamas darbdavio naudai ir užmokesčio už tai negauna. Apibendrinant nurodoma, kad teismas išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius duomenis, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 str. 1 d.).

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio DK 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nelegalaus darbo administracinėse bylose yra suformavęs kriterijus, kuriems esant konstatuojamas ATPK 413 str. numatytas pažeidimas: asmuo turi pradėti dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (administracinė byla Nr. N-575-2358/2009).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, kad L. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d. – būdama darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido E. K. nuo 2012-01-31 dirbti restorane „(duomenys neskelbtini)“ virtuvėje virėja be rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo, nustatyta tvarka nepranešusi VSDF teritoriniams skyriui apie E. K. priėmimą į darbą – darbo pradžia nuo 2012-01-31.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. atliko darbo funkcijas. Tai nustatyta E. K. 2012-01-31 rašytiniu paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad atvykus Darbo inspekcijos pareigūnams ji buvo pasidariusi tešlą ir padažus, o instruktavimą kaip dirbti jai pravedė viršininkė L. (G.). Šį paaiškinimą E. K. parašė būdama įspėta apie administracinę atsakomybę dėl melagingų parodymų, taip pat raštu nurodė, kad jos surašyti duomenys yra teisingi (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo E. K. parodymais duotais teismo posėdžio metu, jog ji jokio darbo realiai neatliko, o tik buvo atėjusi pasižiūrėti kaip vyksta darbas virtuvėje ir žiūrėjo kaip dirba A. P.. E. K. 2012-01-31 paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji dirbo - virtuvėje buvo pasidariusi tešlą, padažus, patvirtina 2012-03-26 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0679-0060 užfiksuoti duomenys bei A. G. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog E. K. patikrinimo metu buvo rasta viena dirbanti viena ir būtent dėl šios priežasties E. K. buvo paprašyta pateikti darbuotojo pažymėjimą (b. l. 47-53). Taip pat nėra pagrindo tikėti E. K. parodymais, jog ji paaiškinimą surašė taip, kaip jai buvo padiktuota Darbo inspekcijos pareigūnų. E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje, nors ir ne iš karto, tačiau patvirtino, jog ji pati Darbo inspekcijos pareigūnių klausė, kaip rašyti paaiškinimą ir į tai jai buvo atsakyta - rašyti taip, kaip yra (b. l. 49). Taigi, iš esmės E. K. teismo posėdyje patvirtinus savo duoto paaiškinimo teisingumą, tai, kad jį surašė pati ir laisva valia, apygardos teismas sprendžia, kad kritiškai vertintini ir liudytojų A. P. bei R. T. parodymai, jog E. K. virtuvėje tik stovėjo ir žiūrėjo, kaip A. P. dirbo – darė tešlą, padažus. Be to, teismas neturi pagrindo tikėti šių liudytojų parodymais ir dėl to, kad iš bylos duomenų matyti, kad A. P. poilsio laikas 2012-01-31 buvo nuo 11 val. iki 11 val. 30 min., kitas – nuo 12 val. 10 min ir iki 12 val. 40 min. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad E. K., kuri nurodė, jog 2012-01-31 atėjo į restoraną apie 11 val. iki Darbo inspekcijos patikrinimo (12 val. 55 min.), ne stebėjo kaip dirba A. P., o pati atliko jos paaiškinime nurodytus darbus. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad E. K. dirba toje pačioje darbovietėje ir yra pavaldi administracinėn atsakomybėn patrauktai L. G., sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo jos parodymais, duotais teismo posėdyje, kurių neobjektyvumą patvirtina ir prieš tai aptartos nustatytos aplinkybės.

Nors apeliaciniame skunde aptardama ir vertindama liudytojų parodymus iš esmės apeliantė nurodo, kad E. K. 2012-01-31 restorano virtuvėje buvo tikslu susipažinti su būsimu darbu, kuriam įdarbinama nuo 2012-02-01 – žiūrėjo kaip dirba kita virėja, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tokiu atveju DK numatytas išbandymo laikotarpis galimas sudarius darbo sutartį. DK 105 str. yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymas nustatomas darbo sutartyje. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą jį išbandyti, tačiau tokio išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Kadangi byloje nustatyta, kad E. K. atliko darbo funkcijas, darytina išvada, jog ji realiai dirbo įmonės naudai. Be to, pati L. G. paaiškino, kad naujų darbuotojų apmokymas vyksta tokiam darbuotojui kartu dirbant su anksčiau dirbančiu darbuotoju, kuris ir apmoko naują darbuotoją, naujas darbuotojas vienas dirbti nepradeda (b. l. 51). Tai patvirtina, kad E. K. turėjo būti įdarbinta nustatyta tvarka nuo 2012-01-31, nes realiai ji aptartu būdu atliko darbo funkcijas, tačiau neturėdama tam teisinio pagrindo.

Kadangi iš byloje esančios 2012-01-30 darbo sutarties, 2012-01-30 pranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti kad E. K. darbo pradžia 2012-02-01, todėl jos realiai dirbamas darbas 2012-01-31, t.y. viena diena anksčiau, atitiko darbo sutarties požymius. Ji pakluso nustatytai darbo tvarkai – buvo apsivilkusi specialius drabužius, jau atliko virėjos darbo funkcijas, kurias pagal darbo sutartį turėjo pradėti atlikti nuo 2012-02-01, nurodė, kad 2012-01-31 jau buvo instruktuota L. G.. Pagrįsta išvada, kad 2012-01-31 darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, nes 2012-01-30 darbo sutartis įsigaliojo 2012-02-01, neišdavus darbuotojo pažymėjimo. Taip pat E. K. dirbo nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos darbo pradžią būtent nuo 2012-01-31. E. K. 2012-01-31 atliktas darbas yra atlygintinas darbas ir atliktas darbdavio naudai. Apygardos teismas sprendžia, kad visi nelegalaus darbo požymiai byloje yra įrodyti, todėl keisti ar naikinti skundžiamą 2012-05-16 Panevėžio miesto apylinkės nutarimą nėra pagrindo.

Įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinį teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai apie teismo šališkumą yra nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas