Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-648/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01202-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, Vlado Miliaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas, nustatęs, kad 2022 m. liepos 29 d. 13.26 val. Oreivių g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 32, L. L. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 101, 106 punktų reikalavimų, t. y. vairuodama automobilį „Porsche“ nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, atlikdama kairio apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos krašto, apsisukdama sudarė kliūtį paskui ją važiuojančiam automobiliui „Volkswagen“, dėl to kilo eismo įvykis. 2023 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2787-2023 L. L. už tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta 75 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi L. L. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukė.
4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, L. L. atstovės advokatės S. E. Šalūgaitės (Tankevičienės) prašymas tenkintas ir priteista L. L. 3888 Eur patirtų išlaidų už advokato paslaugas bei ekspertizės išvadas atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, V. Miliaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, V. Milius prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį arba 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį bei priimti naują nutartį, nepriteisiant L. L. išlaidų už jos iniciatyva užsakytas autotechnines ekspertizes atlyginimo, ir sumažinti teismo priteistą išlaidų už advokato paslaugas atlyginimą, arba 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui. Pareiškėjas nurodo:
6.1. Apygardos teismas, priimdamas 2023 m. birželio 29 d. nutartį jau išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, t. y. išlaidų atlyginimo priteisimo ar nepriteisimo klausimą turėjo išspręsti tuo pačiu nutarimu, kuriuo L. L. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, be to, teismas pažeidė rungimosi principą, nes prašymą dėl išlaidų atlyginimo išnagrinėjo neinformavęs Institucijos.
6.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo. Šiojo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad L. L. savo iniciatyva užsakė autotechninę ekspertizę iš UAB „Impulsana“ nelaukdama, kol Institucija paskirs ar atsisakys skirti autotechninę ekspertizę. Be to L. L. informavo bylą nagrinėjantį pareigūną apie atliktą ekspertizę tik tada, kai pareigūnas nutarė šioje byloje paskirti ekspertizę, kurią turės atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centras. Nors administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantys proceso dalyviai gali savo iniciatyva užsakyti tam tikros srities ekspertizes, tačiau, Institucijos nuomone, jeigu asmuo pats nusprendžia užsakyti tam tikrą mokamą paslaugą, tai turimas išlaidas turi padengti ta šalis, kuri užsakė, juolab L. L. autotechninės ekspertizės nereikalavo iš Institucijos. Pažymėtina, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, neanalizavo byloje atliktų UAB „Impulsana“ ekspertizių ir jomis nesivadovavo, o apylinkės teismas konstatavo, kad UAB „Impulsana“ ekspertas V. Mitunevičius pirmoje savo ekspertizėje atliko skaičiavimus vadovaudamasis savais išmatavimais ir konstatavo, kad eismo įvykio schema byloje sudaryta klaidingai, t. y. kad važiuojamoji dalis yra 3,2 m, o ne, kaip nurodyta schemoje, 3 m, tačiau antroje ekspertizėje jau nurodė matmenį 3 m (tokį, koks nurodytas ir eismo įvykio schemoje). Teismo posėdžio metu ekspertas V. Mitunevičius nurodė, kad ankstesniame ekspertizės akte nurodytą eismo juostų plotį (3,2 m) jis išmatavo naudodamas galbūt klaidingą ruletę, o ir intensyvus eismas eismo įvykio vietoje neleido jam tiksliai išmatuoti juostos pločio. Taigi, po pirmos eksperto apklausos teisme į kitą posėdį L. L. pateikė dar vieną V. Mitunevičiaus atliktą ekspertizę, t. y. ji savo noru užsakė dar vieną papildomą ekspertizę, neinformavusi nei teismo, nei Institucijos. Nepaisant to, nei apylinkės, nei apygardos teismui priimant sprendimą byloje UAB „Impulsana“ eksperto išvados lemiamos reikšmės neturėjo, todėl už minėtas ekspertizes sumokėtos lėšos negali būti pripažįstamos būtinomis ir priteisiamos atlyginti iš valstybės.
6.3. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi teismas, naudodamasis jam įstatyme nustatyta diskrecija, sprendžia, ar patirtų išlaidų atlyginimas nukentėjusiajam yra priteistinas, ir, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vertina tokių išlaidų pagrįstumą, tačiau BPK nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Šioje byloje nagrinėdamas prašymą dėl išlaidų už ekspertizę atlyginimo priteisimo, apygardos teismas neanalizavo patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, o tik prašymą visiškai patenkino. Institucijos nuomone, negalima tokia teisinė situacija, kai teismas priima nutarimą, kuriuo nutraukia administracinio nusižengimo teiseną, o vėliau gavęs papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nepranešdamas Institucijai, jį išnagrinėja ir priima dar vieną neskundžiamą nutartį toje pačioje byloje, taip atimdamas iš Institucijos galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises. Nors apygardos teismas visiškai tenkino L. L. atstovės advokatės S. E. Šalūgaitės (Tankevičienės) prašymą ir iš valstybės L. L. priteisė 3888 Eur išlaidų atlyginimo, tačiau, Institucijos nuomone, priteista suma yra nepagrįstai per didelė atsižvelgiant į tai, kad ekspertizes L. L. užsakė savo iniciatyva ir jomis nebuvo remiamasi priimant sprendimus byloje.
7. Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta, L. L. atsiliepime prašo prašymo netenkinti; taip pat prašo priteisti 1210 Eur už atsiliepimo surašymą. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Tai, kad apygardos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo L. L. priteisimo klausimą išsprendė atskira 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, o ne 2023 m. birželio 21 d. nutarimu, kuriuo administracinio nusižengimo teisena L. L. buvo nutraukta, negali patvirtinti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas yra išspręstas neteisingai ir pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Administracinių nusižengimų bylose tokiais atvejais galima vadovautis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Apygardos teismai laikosi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl netikslumo nutartyje (nutarime) ištaisymo, nereikia rengti teismo posėdžio, apie jį informuoti šalių (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-898/2021). L. L. bylos nagrinėjimo metu teikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais, o prašymą atlyginti patirtas išlaidas pareiškė ir apeliaciniame skunde, tačiau nė vienoje bylos stadijoje Institucija nereiškė jokių pretenzijų dėl L. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų neteisingumo, nepagrįstumo. Todėl, teismui neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo, buvo priimta šį netikslumą ištaisanti (papildoma) 2023 m. birželio 29 d. nutartis ir L. L. priteistas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nekeičiant 2023 m. birželio 21 d. nutarimo esmės. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į ANK 666 straipsnį.
7.2. Taip pat nepagrįstas prašymo teiginys, kad teismas neužtikrino Institucijos teisės į teisėtą rungimosi principą. Pažymėtina, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai, nėra nurodytas rungimosi principas. Tokia pozicija kyla iš to, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Be to, L. L. prašymai priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo pareikšti nuo pat bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, šie prašymai Institucijai buvo žinomi. Institucija turėjo įvertinti, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas gali priimti Institucijai nepalankų procesinį sprendimą nutraukti L. L. administracinio nusižengimo teiseną, o jai kils pareiga atlyginti L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.3. Atmestini Institucijos argumentai dėl išlaidų (1210 Eur), susijusių su L. L. iniciatyva atliktomis ekspertizėmis. Argumentus dėl šių išlaidų nepripažinimo proceso išlaidomis Institucija turėjo pareikšti apylinkės teisme, kai buvo pateiktas prašymas priteisti šių išlaidų atlyginimą (2023 m. balandžio 11 d. L. L. prašymas). Nors ANK ir nenustato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui negalima perkelti įrodinėjimo pareigos, tačiau ANK 577 straipsnis, reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, nustato, kad jis turi teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Tai patvirtina, kad L. L. turėjo teisę savo iniciatyva užsakyti eksperto V. Mitunevičiaus atliekamas autotechnines ekspertizes, kad įrodytų savo nekaltumą. Taip pat nesutinkama su Institucijos teiginiais, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neanalizavo byloje pateiktų UAB „Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus išvadų ir šiomis išvadomis nesivadovavo (apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimo 9 punktas), be to, ekspertas V. Mitunevičius buvo apklausiamas ir teismo posėdžiuose, vykusiuose apylinkės teisme.
7.4. Institucijos prašyme nepagrįstai nurodo, neva apygardos teismas neanalizavo L. L. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti būtinumo ir pagrįstumo. Kaip jau minėta, dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo viso bylos nagrinėjimo metu nekilo jokio ginčo, Institucija šių išlaidų dydžio neginčijo, todėl preziumuojama, kad su jomis sutiko. L. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka ir yra net ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytus dydžius (pvz., 605 Eur už skundo surašymą apylinkės teismui dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. baigiamojo procesinio dokumento (tarnybinio pranešimo) – pagal Rekomendacijų 12.1 punktą, už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą maksimalus honoraras tuo metu buvo apie 700 Eur). Visos L. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, nes tik procesinėmis priemonėmis gindama savo teises ir įrodinėdama savo nekaltumą (pvz., skųsdama ne teismo tvarka priimtą nutarimą, teikdama apeliacinį skundą) L. L. pasiekė, kad jai administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta.
7.5. Institucija, savo prašymą grįsdama vien argumentais dėl neteisingai išspręsto bylinėjimosi išlaidų klausimo, savo prašymo rezoliucinėje dalyje reiškia ne tik reikalavimą panaikinti 2023 m. birželio 29 d. apygardos teismo nutartį, bet taip pat ir alternatyvius reikalavimus, susijusius su apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimo panaikinimu, nors jokių argumentų dėl šio nutarimo neteisėtumo prašyme nepateikia. Tai patvirtina, kad Institucijos prašymo rezoliucinėje dalyje nurodyti reikalavimai yra suformuluoti netinkamai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo
9. Pareiškėjas (Institucija) byloje pateiktame prašyme nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl proceso išlaidų atlyginimo jau išnagrinėtoje byloje, padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, nes teismas turėjo išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti tuo pačiu nutarimu, kuriuo nutraukė L. L. administracinio nusižengimo teiseną. Be to, teismas neužtikrino rungimosi principo, nes Institucijos neinformavo apie gautą atskirą prašymą dėl procesų išlaidų atlyginimo, taip nesuteikė galimybės Institucijai išreikšti savo poziciją dėl išlaidų atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais Institucijos argumentais.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. atstovė advokatė S. E. Šalūgaitė (Tankevičienė) 2023 m. birželio 22 d. pateikė prašymą apygardos teismui priteisti L. L. 3888 Eur išlaidų (iš jų 2678 Eur atstovavimo išlaidų ir 1210 Eur už dvi ekspertizės išvadas) atlyginimą iš valstybės. Šis prašymas pateiktas po to, kai apygardos teismas nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. apeliacinį skundą tenkino, panaikino apylinkės teismo nutartį ir L. L. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukė. Vilniaus apygardos teismas, gavęs prašymą, išsireikalavo bylos medžiagą, ši teisme gauta 2023 m. birželio 28 d., o kitą dieną, 2023 m. birželio 29 d., apygardos teismas priėmė rašytinę nutartį, kuria L. L. atstovės prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės patenkino.
11. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, galiojanti nuo nurodytų metų gegužės 1 d. ir taikytina nagrinėjamoje byloje). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2023 m. gegužės 11 d. redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
12. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą BPK reglamentuoja VIII skyrius. Šio kodekso 103 straipsnis apibrėžia, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Pagal šį straipsnį, proceso išlaidas sudaro, be kita ko, ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotas proceso išlaidų atlyginimas, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
13. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat ir teismų praktiką (pavyzdžiui, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-6-303/2021, 2AT-90-697/2022 ir kt.), klausimas dėl proceso ir (ar) atstovavimo išlaidų atlyginimo paprastai spręstinas tuo pačiu nutarimu (nutartimi), kuriuo teismas priima sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas L. L. apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 21 d. nutarimu jai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tačiau proceso išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė. Šis klausimas pagal L. L. atstovės prašymą apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka jau po to, kai byla buvo išnagrinėta ir nutarimas buvo įsiteisėjęs. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas priėmė 2023 m. birželio 29 d. nutartį dėl proceso išlaidų atlyginimo nepranešęs apie tai Institucijai.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, kuri nėra reglamentuojama ANK nuostatų. Nesutiktina su L. L. atsiliepime dėstomais teiginiais, kad apygardos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi ANK 638 straipsnio nuostatomis, leidžiančiomis taisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Pirma, iš 2023 m. birželio 29 d. nutarties turinio aiškiai matyti, kad teismas vadovavosi ne ANK 638 straipsnio, o 666 straipsnio nuostatomis. Antra, apygardos teismas netaisė klaidų ar rašymo apsirikimų, o priėmė iš esmės naują sprendimą, kuriuo išsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimą.
16. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad galimos teisinės situacijos (tai rodo ir šios bylos aplinkybės), kad procesų išlaidų atlyginimo klausimas gali (turi) būti sprendžiamas jau po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, svarstant atskirame teismo posėdyje. Kadangi ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, tai reiškia, jog, nesant ANK nustatyto reglamentavimo, bet kokie proceso išlaidų atlyginimo klausimai spręstini vadovaujantis BPK nuostatomis.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 361 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje pasakyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tokiu atveju teismas turi klausimą nagrinėti vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, klausimus pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pirmiau nurodytos tvarkos nesilaikė, L. L. atstovės prašymą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs Institucijai, taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, o tai turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl apygardos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo grąžintinas apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, Institucijos prašymo argumentai dėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio paliekami nenagrinėti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos išlaidų sumos dydžio, turi atsižvelgti į bylos aplinkybes ir motyvuotai pagrįsti savo sprendimą.
19. L. L., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepime prašo priteisti 1210 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą. Kadangi Institucijos prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra tenkinamas ir apygardos teismo nutartis panaikinama, esant šioms aplinkybėms, L. L. išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti proceso išlaidų atlyginimo klausimą nagrinėti apygardos teismui.
Netenkinti L. L. prašymo priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
