R. P. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 284 str., 60 str., 61 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-585/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27378-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Vaido Batūros kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. ir jo gynėjas advokatas V. Batūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio taikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, ištyrė ne visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus bei nepateikė apeliacinio skundo atmetimo motyvų.

Kasatorių teigimu, teismų išvados dėl R. P. kaltės prieštarauja bylos įrodymams, pažeidžiant in dubio pro reo principą, jos grįstos tik spėjimais ir prielaidomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. P. nesutrikdė viešosios rimties, priešingai – ją atkūrė. Nepaneigta, kad, reaguodamas į R. J. grasinimus sumušti D. L., savo veiksmais (stipriu pastūmimu) nuteistasis sulaikė R. J. nuo šių grasinimų realizavimo ir tai nesukėlė viešosios rimties sutrikdymui būdingų pasekmių. Pavojus aplinkiniams nebuvo sukeltas, liudytojai šių veiksmų nematė, todėl jie nelaikytini pavojingais. Taip elgdamasis R. P. siekė apsaugoti D. L. nuo R. J. tiesioginio kėsinimosi smurtauti ir bandė išvengti masinių muštynių. Kėsinimasis buvo realus, nes R. J. demonstravo savo ketinimą ne tik fiziškai, bet ir išsakydamas tai patvirtinančius žodžius. Taigi R. P. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, neturėdamas tyčios sutrikdyti viešosios tvarkos. Nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų pobūdis ir fizinis skausmas nepatvirtina būtinosios ginties ribų peržengimo. Nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti du įvykio vaizdo įrašai, todėl liudytojų parodymai, duoti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po įvykio, vertintini kaip subjektyvūs, netikslūs ir neišsamūs. Minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis R. J. ir liudytojas D. S., siekdami neteisingai apkaltinti R. P., melavo. Kadangi nukentėjusysis yra aiškiai nusistatęs prieš R. P. ir jį apkalba dėl finansinio suinteresuotumo, jo parodymais nėra pagrindo vadovautis.

Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymo paskirti vaizdo įrašų fonoskopinės ekspertizės, siekiant išsiaiškinti, kas, kada ir kokias frazes pasakė, ir visus prieštaravimus bei neaiškumus aiškino nuteistojo nenaudai. Šio teismo išvados dėl įraše girdimos frazės yra prieštaringos. Teismo posėdžio metu tiriant minėtus vaizdo įrašus ir baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teismas ir prokuroras demonstravo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, abejonių dėl vaizdo įraše girdimų frazių autorystės nepašalino, todėl neužtikrino nuteistojo teisės į nešališką teismą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad R. P. paskirta bausmė yra per griežta. Esant net keturioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nurodytoms BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose ir 2 dalyje, ir nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, parinktos bausmės dydis turėjo būti nustatytas mažesnis už vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Paskirta bausmė savo dydžiu ir rūšimi yra neteisinga, neatitinka bausmės tikslų ir padarytos veikos pavojingumo, kenkia kaltinamojo mokymosi procesui, kuris gali būti skiriamas kaip elgesio apribojimas nepilnamečiui (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms, buvo pagrindas R. P. atleisti nuo atsakomybės tiek BK 40 straipsnio, tiek 93 straipsnio pagrindu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas kasacinio apskundimo pagrindus nurodo formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatorių nuomone, patvirtina, kad R. P. nepadarė BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, būtinosios ginties sąlygų buvimo) yra pakartoti iš nuteistojo apeliacinio skundo. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir pripažindamas R. P. kaltu padarius BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė, kodėl nuteistasis nepagrįstai įžvelgia pirmosios instancijos teismo ir kaltinimą palaikiusio prokuroro šališkumą, bei pateikė motyvus dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumento dėl vaizdo įrašų fonoskopinės ekspertizės skyrimo, pažymėdamas, kad vaizdo įrašuose užfiksuotus vaizdus ir žmonių pasakytus žodžius nuosprendyje motyvuotai ir išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, o jų analizė rodo, kad grasinanti frazė buvo pasakyta filmuojančio asmens arba šalia jo esančios asmens, t. y. iš kitos vietos nei stovėjo nukentėjusysis. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nuteistojo teisės į nešališką teismą neužtikrinimą nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumu, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimas su R. P. paskirta bausme, grindžiamas iš apeliacinio skundo pakartotais argumentais, t. y., kad turi būti pripažintos keturios R. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose ir 2 dalyje, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir kad R. P. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio arba 93 straipsnio pagrindu. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų išsamiai pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių R. P. atsakomybę lengvinančiomis ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė, ir, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindo taikyti BK 40 straipsnio arba 93 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jokių naujų argumentų, kodėl nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikia. Tačiau toks skundo teiginių dėl per griežtos bausmės R. P. argumentavimas, pakartojant apeliacinio skundo argumentus ir nenurodant, kokias konkrečiai baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Vaido Batūros kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis