G. B. pagal BK 135 str., 235 str., 136 str., 28 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-514/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31033-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo G. B. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo G. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo: dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; teismui nenustačius pirmosios instancijos teismo šališkumo – panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; teismui padarius išvadą, kad G. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, pakeisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį – paskirtas bausmes sušvelninti atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sumažinti priteistos neturtinės žalos sumą iki 3000 Eur.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį, kadangi išvadą dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo grindė nukentėjusiojo A. B. parodymais, neva atitinkančiais byloje surinktų įrodymų visumą ir patvirtinančiais G. B. neteisėtus veiksmus. Teismai netinkamai taikė ir BK bendrosios dalies nuostatas dėl bausmių skyrimo, nes nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, dėl to už abi nusikalstamas veikas buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų: bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; nuosprendis pagrįstas ne visais įrodymais; apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes nuteistojo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmetė deklaratyviais teiginiais, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, nepašalino abejonių, neišsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai įvertintos įvykio situacijos, iš esmės be jokių motyvų atmetė G. B. prašymus dėl įrodymų tyrimo ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, protingumo ir teisingumo kriterijų, jo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pripažįstant nuteistąjį kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, grindžiamas ginčijant teismų padarytas išvadas dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo duotų parodymų vertinimo bei nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikiant savą įvykio versiją apie G. B. įvykio metu grėsusį realų pavojų. Kartu teigiama, kad turėjo būti svarstomas veikos kvalifikavimo pagal BK 136 straipsnį klausimas. Tačiau skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant, nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Skundo argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra pasisakyta dėl teismo šališkumo, o vien nesutikimas su teismo išvadomis nerodo esminio BPK pažeidimo buvimo.

Pagal teismų praktiką proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016 ir kt.). Be to, nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi vien kasatoriaus nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar netenkino tam tikrų gynybos prašymų, nepagrindžia esminio BPK pažeidimo buvimo ir nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. Teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir surašant nutartį, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kasaciniame skunde nenurodyta.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalį). Nors kasatorius ir nurodo, kad teismai nepripažinę nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau tai argumentuoja ne galimai padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet pateikiant subjektyvią poziciją dėl nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Argumentai, susiję su atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pripažinimu nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis argumentas negali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasatoriaus prašymas sumažinti priteistos neturtinės žalos sumą nėra grindžiamas teisiniais argumentais dėl netinkamo Civilinio kodekso nuostatų taikymo ar teismų padaryto esminio BPK normų, reguliuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys teisiniai argumentai (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. B. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis