Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-387/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25956-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.10.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini), kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atmestas (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, todėl jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą, jos elgesio pavojingumą visuomenei, sveikatos būklę, atsižvelgdamas į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas išvadas bei rekomendacijas, nutarė, kad tikslinga (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu (duomenys neskelbtini), kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 23 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį, vietoj paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nes bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu, nes tinkamai neįvertino ir nemotyvavo būtinybės taikyti psichikos liga sergančiam asmeniui laisvės suvaržymą. Šis teismas tik iš dalies patikrintas aplinkybes įvertino neteisingai ir dėl to netinkamai pritaikė BK 98 straipsnį – vietoj BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto turėjo būti taikytas BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

3.2. Nebuvo teisinio pagrindo skirti (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Byloje yra pateiktos dvi skirtingos specialistų psichiatrų nuomonės dėl jai taikytinų priverčiamųjų medicinos priemonių. 2022 m. rugpjūčio 1–17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl šio sutrikimo ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jai tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) stebėjęs ir ją gydęs gydytojas psichiatras (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra reikalingas ambulatorinis gydymas, kad (duomenys neskelbtini) jis stebi nuo 2022 m. spalio mėnesio (ilgiau nei šešis mėnesius), kad šiuo metu ji pavojaus visuomenei nekelia, nes sunkiai susižalojo stuburą ir dabar nepavaikšto, kad nors (duomenys neskelbtini) yra priešiškai nusiteikusi dėl vaistų vartojimo (su ja vyksta derybos), tačiau prižiūrima vaistus vartoja, kad šiuo metu (kol gyveno ir buvo gydoma (duomenys neskelbtini)) yra gydoma stacionare.

3.3. Esant pakankamai prieštaringoms specialistų psichiatrų rekomendacijoms dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinės instancijos teismas privalėjo kuo atidžiau įsigilinti į susidariusią situaciją ir labai atsakingai bei motyvuotai priimti dėl to sprendimą, tačiau to nepadarė. Šis teismas negalėjo besąlygiškai vadovautis ekspertizės akte pateikta išvada apie (duomenys neskelbtini) taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, nes tokia išvada ekspertizės akte visiškai nemotyvuota, apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo ekspertas iš esmės nemotyvavo tokios išvados, ją tik patvirtindamas. Teismas nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto išsakyta pozicija pirmosios instancijos teisme dėl to, kad išlieka rizika, jog, susidarius tam tikroms sąlygoms, vėl gali būti daromos nusikalstamos veikos, nes vien dėl dabartinės fizinės būklės (duomenys neskelbtini) jokių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas neturi. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad teismo ekspertas (duomenys neskelbtini) stebėjo minimaliai, nes atliko ambulatorinę ekspertizę, o gydytojas psichiatras (duomenys neskelbtini) ją stebėjo ir gydė ilgiau nei šešis mėnesius, todėl pateikė labiau motyvuotą rekomendaciją dėl (duomenys neskelbtini) taikytino gydymo.

3.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje D. R. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 691/15) yra nurodęs teismo pareigą tinkamai motyvuoti, kodėl neskiriamos švelnesnės priemonės nei stacionarinis priverstinis gydymas. Šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neįvykdė. Nors teismo ekspertizės išvados dėl rekomenduojamos parinkti priemonės rūšies yra ypač svarbios tokio pobūdžio bylose, tačiau vien jų buvimas neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti visas bylos aplinkybes: ligos ir jos gydymo pobūdį, padarytų veikų pavojingumą ir paties asmens socialinį pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-976/2021). Pastarojoje byloje teismas nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog asmens ligos pobūdis, jo padarytų uždraustų baudžiamojo įstatymo veikų pavojingumas, jo paties socialinis pavojingumas yra tokio pobūdžio, kad jam turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

3.5. Sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, itin svarbu, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims. Vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos būklės nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jo paties ar aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, negali būti pagrindas taikyti stacionarinį stebėjimą ribojant asmens laisvę, judėjimo laisvę, galimybes bendrauti su artimaisiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021). Sprendžiant dėl ligonio laisvės atėmimo būtinumo, privaloma atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021), o (duomenys neskelbtini) padaryta veika nėra labai pavojinga (nesunkus tyčinis nusikaltimas).

3.6. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būklė nėra gera, tačiau pakankamai stabili, jai skirti ir vartojami vaistai, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, ji dėl patirtos stuburo traumos guli, taigi jokių naujų nusikalstamų veikų padaryti negali ir dėl to socialiai nėra pavojinga, ji laikoma ir prižiūrima stacionare (nors ir ne specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, bet periodiškai prižiūrima gydytojo psichiatro), todėl nėra pagrindo manyti, kad ji kels didesnį pavojų savo gyvybei ar sveikatai šioje gydymo įstaigoje nei specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. BPK 320 straipsnio 3 dalis yra pažeidžiama tada, kai apeliacinės instancijos teismas nepateikia motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

4.2. Byloje atlikta teismo ekspertizė, ją atlikęs ekspertas pateikė paaiškinimus, todėl nekyla abejonių dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų patikimumo. Abiejų instancijų teismai, ne tik nustatydami, kad (duomenys neskelbtini) yra nepakaltinama, bet ir parinkdami priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, vertino byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visumą. Teismai motyvavo priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimą, atsižvelgdami į eksperto rekomendacijas ir įvertinę asmens psichikos sutrikimus, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, psichikos sveikatos sutrikimo trukmę, asmens požiūrį į savo ligą ir būtiną gydymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini), kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

6. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentus, iš esmės tokius teiginius grįsdamas tuo, kad teismas tinkamai neįvertino ir nemotyvavo būtinybės taikyti psichikos liga sergančiam asmeniui laisvės suvaržymą. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

7. (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 15 d. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra didesnio pavojingumo, prilyginama nesunkiam nusikaltimui, kad byloje nėra duomenų, jog ji po aptariamo įvykio būtų padariusi nusikalstamų veikų, po įvykio praėjo daugiau nei dveji metai. Kaip mano (duomenys neskelbtini), nėra realios grėsmės, kad savo veiksmais ar neveikimu ji gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, ji nėra socialiai pavojinga, jos psichikos būklė yra stabili. Taip pat nurodyta, kad nuo ekspertizės akto surašymo iki skundžiamos nutarties priėmimo surašymo praėjo šeši mėnesiai, kad nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. ji apgyvendinta (duomenys neskelbtini), yra gulintis ligonis, ją penkis kartus apžiūrėjo gydytojas psichiatras, išrašė vaistų, nuo kurių jos psichikos sveikatos būklė pagerėjo. Ekspertizės atlikimo metu jos fizinė ir psichinė būklė buvo labai bloga, todėl, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neturėdamas informacijos apie jos vėliau pagerėjusią sveikatos būklę. Taigi esminis apeliacinio skundo argumentas buvo susijęs su (duomenys neskelbtini), kaip ji teigė, pagerėjusia sveikatos būkle, kuri pasikeitė po teismo ekspertizės atlikimo, dėl to jai netikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal teismų praktiką, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-179-719/2022). Vien tik tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvių nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-697/2020, 2K-59-628/2023, 2K-200-697/2023).

9. Apeliaciniu skundu neprašyta atlikti įrodymų tyrimo, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (duomenys neskelbtini) gynėjas advokatas J. Kučynskis (J. Kučynski) prašė atlikti įrodymų tyrimą, kad būtų įvertinta jo ginamosios būklė, apklausiant gydytoją psichiatrą (duomenys neskelbtini), išreikalaujant asmens sveikatos kortelę ir perduodant ją teismo ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui M. Juodakiui. Gynėjo prašymas dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir jo apimties buvo tenkintas: buvo paprašyta pateikti (duomenys neskelbtini) sveikatos kortelę, teismo posėdžio metu su ja susipažino teismo ekspertas M. Juodakys, buvo apklaustas tiek jis, tiek gydytojas psichiatras (duomenys neskelbtini).

10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 15–20 punktuose, vertindamas, ar (duomenys neskelbtini) būklė nepasikeitė nuo ekspertizės akto surašymo, įvertino ir sugretino tarpusavyje visus įrodymais pripažintus duomenis, kurie tarpusavyje sutapo ir vienas kitą papildė, t. y. tiek teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, tiek teismo psichiatro eksperto paaiškinimus, duotus abiejų instancijų teismuose, tiek gydytojo psichiatro paaiškinimus, duotus apeliacinės instancijos teisme, tiek (duomenys neskelbtini) poziciją dėl nekritiško jos ligos vertinimo. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra dviejų skirtingų specialistų psichiatrų nuomonių dėl (duomenys neskelbtini) taikytino gydymo. Tiek teismo psichiatras ekspertas, tiek gydytojas psichiatras apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gydymas yra reikalingas, kad ji savo ligos nepripažįsta ir gydytis nenori. Tikslinga pažymėti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) jau po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, pasak gydytojo psichiatro (duomenys neskelbtini), esant kliedesinei simptomatikai, šoko ir sunkiai susižalojo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis būtent (duomenys neskelbtini) parodymais, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kelia sau pavojų.

11. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, tinkamai patikrino bylą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, todėl nebuvo padarytas joks ar juo labiau esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Dėl BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

12. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, paskiriant (duomenys neskelbtini) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes turėjo būti taikytas BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, jai paskiriant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

13. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020). Priverčiamosios medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės savo paskirtimi, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis: jomis nesiekiama nubausti asmens už padarytą pavojingą veiką; priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas neužtraukia teistumo ir kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių; jos skiriamos nenurodant termino, kada jų taikymas privalo būti nutrauktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2022). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).

14. BK 98 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose yra išdėstytos priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, o šio straipsnio 2–5 dalyse nustatyti kriterijai, kuriems esant yra skiriama konkreti priverčiamoji medicinos priemonė. Pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-5-976/2021). Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti.

15. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) yra paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, šią priverčiamąją medicinos priemonę, kaip nustatyta įstatyme, teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Taigi šios priemonės taikymui yra svarbus tik asmens psichikos sutrikimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nutarties 20 punktas).

16. Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ši liga nepagydoma, bet jos simptomatika koreguojama vaistais. (duomenys neskelbtini) vaistų vartoti nenori, todėl būtina ją prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) nepripažįsta ligos ir jos kritiškai nevertina, kelia pavojų sau. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą ir parinkdamas jos rūšį, vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, jį parengusio teismo psichiatro eksperto paaiškinimais ir BK 98 straipsnio nuostatomis, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, vadovavosi papildomais teismo psichiatro eksperto ir gydytojo psichiatro paaiškinimais bei BK 98 straipsnio nuostatomis. Taigi nenustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) parenkant priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

17. Taip pat pažymėtina, kad BPK 405 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusia 2024 m. sausio 22 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, (duomenys neskelbtini) pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas. Tai tik patvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būklė nėra pagerėjusi. Tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būklė pagerės tiek, kad bus galima paskirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, kaip tai nustatyta BPK 405 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti (duomenys neskelbtini), kuriai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas