Dėl teisės gauti įstatymuose nustatytą informaciją ir neturtinių teisių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį

Prašymo Nr. DOK-589/2024

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00168-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su K. J. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties, kuriomis nutraukta E. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena,

n u s t a t ė :

K. J. Panevėžio apylinkės teismui pateikė du pareiškimus prašydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl teisės gauti įstatymuose nustatytą informaciją ir neturtinių teisių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimai sujungti į vieną bylą ir pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padarytų ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimų, t. y. dėl to, kad:

1. AB „R“ generalinis direktorius E. B., turėdamas įstatymu nustatytą pareigą, nurodytą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46(1) straipsnyje, gavęs K. J. 2023 m. liepos 26 d. reikalavimą išpirkti jam nuosavybės teise priklausančius 2213 vienetus akcijų, neįvykdė ABĮ 46(1) straipsnyje nustatytų pareigų: 8 punkte, kuris nustato, kad bendrovės akcininkas, vykdantis išpirkimo pareigą, šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie akcininko reikalavimą, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, gavimo dienos; 9 punkte, kuris nustato, kad bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką;

2. AB „R“ generalinis direktorius E. B., turėdamas įstatymo nustatytą pareigą, nurodytą ABĮ 46(1) straipsnio 10 dalyje, kuri numato, kad prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas, 2023 m. rugsėjo 29 d. nusiųsdamas elektroniniu paštu pranešimą akcininkui K. J. apie tai, kad K. J. informuojamas pagal ABĮ 7 ir 9 dalis, kad akcininkas R. F. S. A. 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė reikalavimą, jog visi bendrovės akcininkai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas ir vėliau tuos pačius dokumentus nusiųsdamas K. J. registruotu laišku, nepateikė ABĮ 46(1) straipsnio 10 dalyje nustatyto dokumento – dokumentų, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas.

Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutraukta AB „R“ generaliniam direktoriui E. B. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas ir pareiškėjo K. J. apeliacinis skundas netenkintas.

Pareiškėjas K. J. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, panaikinti priimtą nutarimą nutraukti E. B. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Prašyme nurodoma, kad teismai, nagrinėdami bylas, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus. Pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis, kad: nors E. B. neinformavo ir laiku bei tvarka nepateikė ABĮ 46(1) straipsnyje nurodytų akcijų išpirkimo dokumentų, tačiau to nepadarė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių; pareiškėjui sudaryta galimybė atvykti į AB „R“ patalpas ir susipažinti su akcijos kainos vertinimo ataskaita, todėl teisė susipažinti su dokumentais nebuvo apribota. Pareiškėjo teigimu, teismas netaikė ABĮ 46(1) straipsnio nuostatų, rėmėsi ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip netinkamai aiškindamas ir taikydamas įstatymą padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjui buvo pateiktas netinkamas pasiūlymas, t. y. jis pateiktas be būtinojo priedo – dokumentų, kurie pagrindžia akcijos vertės nustatymą, o toks dokumentas yra Ernst @ Yong ataskaita dėl akcijų vertės. Be to, E. B. pareiškėjui nepateikė privalomo atsakymo į jo reikalavimą išpirkti jam nuosavybės teise priklausančias bendrovės „R“ akcijas – jis privalėjo pareiškėjo reikalavimą išpirkti akcijas pateikti šios bendrovės akcininkui R. F. S. A. ir nurodyti, kad šis privalo pateikti pareiškėjui atsakymą ABĮ nustatytais terminais. Taip iš esmės pažeista pareiškėjo, kaip akcininko, teisė – teisė, kad pagal jo reikalavimą būtų išpirktos akcijos.

K. J. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, pareiškėjo prašymas, atitinkantis ANK 662 straipsnio 14 dalyje nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ir (ar) institucijų nutarimai (nutartys) patikrinami tik teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių ir iš naujo įrodymų nevertina bei faktinių aplinkybių nenustatinėja.

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčija abiejų instancijų teismų padarytą išvadą, kad pagal nurodomas aplinkybes nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, nesutinka su tuo, kaip teismai aiškino bei taikė prašyme nurodytas ABĮ nuostatas, kurias aiškina savaip, įvardija ir vertina apygardos teismo išvadas kaip klaidingas ir pateikia savas išvadas. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios teisės taikymo klaidas ir (ar) proceso teisės pažeidimus pagal nustatytas bylos aplinkybes. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta ne dėl bet kokių materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, o tik dėl esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nagrinėjamu atveju prašyme reiškiama subjektyvi pareiškėjo pozicija dėl nusižengimo buvimo, o teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijamas teismų padarytų išvadų teisėtumas, nepateikta. Be to, prašyme tik išvardijamas proceso teisės normų turinys, tačiau nenurodoma, kokias konkrečiai proceso teisės normas šią bylą išnagrinėję teismai pažeidė ir teisiniais argumentais nepagrindžiama, kad galimai padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, dėl kurių reikėtų naikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti K. J. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas