Baudžiamosios bylos Nr. 1-159-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21682-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1;
2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 7 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „NK Statyba“ statybos darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. M. 2017 m. gegužės 5 d., apie 18 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (2,31 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sutuoktine L. M. ir jos dukromis V. S. ir nepilnamete I. J. metu, panaudodamas fizinį smurtą, dešine ranka sugriebė nepilnametei I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), už kaklo, ją smaugė ir nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą. Šie G. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Apklaustas įtariamuoju G. M. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 70-71), kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., grįžus neblaiviam namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sutuoktinės L. M. įvyko žodinis konfliktas. Netrukus namo grįžo sutuoktinės dukros V. su I., kurios gyvena tame pačiame bendrabutyje, kitame kambaryje. Tarp jų ir jo taip pat įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jos atėjo į jų su L. kambarį ir kišosi į jų reikalus. Jas abi vijo iš kambario, bet jos nėjo. Pamena, kad kažkuriuo metu pagriebė L. už kojos norėdamas ją prisitraukti prie savęs, bet nesmurtauti. Tai pamačiusios V. su I., mano, jog pagalvojo, kad muš L., bet to tikrai nebūtų daręs. Tada vėl su I. ir V. apsižodžiavo, sukonfliktavo, pyko ir norėdamas, kad abi merginos išeitų iš kambario sugriebė viena ranka I. už kaklo. Kai pagriebė galėjo ranka suspausti jos kaklą todėl jai pasirodė, kad ją smaugė, bet tuoj pat ją paleido, nes V. ir L. pradėjo šaukti. Po kurio laiko į kambarį atėjo V. G., jis pasikvietė pasikalbėti į koridorių. Su juo pasikalbėjo, nusiramino ir grįžęs į kambarį pasiėmė pinigų ir nuėjo į parduotuvę, kai grįžo namo su alumi, pamatė atvažiavusius policininkus. Nei vieno šeimos nario nemušė, nei žmonos L., nei jos vaikų, išskyrus tai, kad sugriebė viena ranka I. už kaklo norėdamas, kad ji ir V. išeitų iš kambario. I. atsiprašė.
Nukentėjusioji I. J. parodė (b. l. 21-22, 23), kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., kartu su sese V. S. vaikščiojo po lauką, V. paskambino mama ir pasakė, kad grįžtų namo, nes grįžęs G. daro nesąmones. Jos grįžo, su V. nuėjo pas mamą į kambarį, G. jas vijo iš kambario, bet jos nėjo. G. supyko, sugriebė jai už kaklo dešine ranka ir smaugė. Jai skaudėjo, išsigando. V. iškvietė policiją. Tuo metu atėjo jos draugas V. G., pamatęs, kad G. triukšmauja jį nuramino. Tada G. išėjo į parduotuvę, bet kai jis grįžo su alumi namo, jo jau laukė policija. Mėlynių ar kitų smurto žymių ant kaklo nebuvo ir šiuo metu nėra matyti, į medikus nesikreipė.
Liudytoja L. M. parodė (b. l. 16-17), kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., į namus – bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sutuoktinis G. M.. G. priekaištavo, jog ji neva yra girta, kėlė triukšmą. Išsigandusi paskambino dukrai V. ir paprašė, kad ji ir sesuo grįžtų. Netrukus jos grįžo. G. toliau priekaištavo, o pamatęs atėjusias dukras pradėjo jas vyti iš kambario. Jam pasakė, kad tai ir jų namai, kad jos gali būti kiek nori ir kad jų jis nevarinėtų. G. supyko ir jai sėdint ant lovos pasilenkė ir sugriebęs už kairės kojos čiurnos patraukė ją prie savęs. V. pagalvojo, kad G. nori mušti, puolė ginti, bet G. smūgių nesudavė, tik pagriebė už čiurnos. G. supykęs puolė mosikuodamas rankomis prie. Nenorėdama, kad jis I. ką nors padarytų, puolė stumti G. nuo I.. Jų kambaryje vyko sumaištis, G. pasitraukė. Pati tik vėliau iš I. sužinojo, kad G. tuo metu ranka buvo sugriebęs I. už kaklo ir ją smaugė, bet pati to momento nematė. G. buvo agresyvus, todėl V. iškvietė policiją. Netrukus į kambarį atėjo I. draugas V. ir norėdamas nuraminti triukšmą keliantį G. išsivedė jį į koridorių.
Liudytoja V. S. parodė (b. l. 31-32), kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., kartu su sese I. J. grįžo namo, nes paskambino mama L. M. ir pasakė, jog grįžtų namo, nes grįžęs jos vyras G. yra girtas ir namuose triukšmauja. G. priekaištavo mamai, kad ji neva girta, kad ji jam neištikima, ant jos barėsi, vadino ją necenzūriniais žodžiais. G. jas vijo iš kambario, bet mama pasakė, kad tai ne jo namai ir dukros gali būti pas ją kiek nori ir kada nori. G. supyko ir mamai sėdint ant lovos sugriebė jai už kažkurios kojos čiurnos ir ją norėjo išsitempti iš kambario, smūgių jai G. į koją nesudavė. Tai pamačiusi pasakė G., kad nelįstų prie mamos, ją gynė. Kambaryje buvo ir I.. G. pasitraukė. Jis ją su I. vijo iš kambario, bet jos nėjo, tada G. kažkuria ranka sugriebė Ievai už kaklo ir viena ranka ją smaugė, sakydamas, kad eitų iš kambario. Kartu su mama gynė I., nustūmė G.. Iškvietė policiją. Netrukus atėjo ir I. draugas V., nes I. jam paskambino. Jis išsivedė G. į koridorių ir jį ramino. G. išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, jo jau laukė policija. Šio įvykio metu G. niekam smūgių nesudavė.
Liudytojas V. G. parodė (b. l. 28-29), kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., atėjo pas draugę I. į svečius, nes ji paskambino ir pasakė, kad namuose triukšmauja G. M.. Užėjo pažiūrėti pas L. M. į kambarį kas darosi. Kambaryje buvo L., G., I.. G. paklausė, ko jis atėjo. Jam atsakė, kad tai ne jo namai ir kad jis čia nevarinėtų. Tada jį, kad nekelt sumaišties kambaryje, pasikvietė pasikalbėti į koridorių. G. pasakė, kad jis apsiramintų, nes policija atvažiuoja. Tai išgirdęs G. išlėkė į lauką link parduotuvės, o jis pats išvažiavo.
Be kaltinamojo G. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios I. J., liudytojų L. M., V. S., V. G. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2017 m. gegužės 5 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21682-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2017 m. gegužės 5 d. buvo gautas L. M. pareiškimas apie tai, kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš ją ir jos dukrą smurtavo sutuoktinis G. M.;
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10,11), kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra kambaryje, čia tvarkinga, grumtynių pėdsakų nėra;
asmens blaivumo testas (b. l. 44), kuriuo 2017 m. gegužės 5 d. 19.19 val. G. M. nustatytas 2,31 promilių girtumas;
2017 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota (b. l. 47, 48), jog esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. J. galimybė.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., apie 18 val., bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (2,31 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sutuoktine L. M. ir jos dukromis V. S. ir nepilnamete I. J. metu, panaudodamas fizinį smurtą, dešine ranka sugriebė nepilnametei I. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), už kaklo, ją smaugė ir nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. G. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 78-80, 82).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – šeimos narį. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. M. praeityje teistas (b. l. 59-60), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55-58), dirbantis (b. l. 54), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 52). Apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu informuota nukentėjusiosios I. J. ir nukentėjusiojo M. M. įstatyminė atstovė Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, vykdanti skyriaus vedėjo pareigas, R. B. (b. l. 83, 85).
Kaltinamasis sutinka su prokurorės pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri teismo vertinimu, yra tinkama bausmės rūšis ne pirmą kartą teisiamam asmeniui.
Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77).
Į bausmės laiką G. M. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. gegužės 5 d. 19.00 val. iki 2017 m. gegužės 7 d. 16.45 val. (b. l. 73-74, 75) (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
G. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 5 d. 19.00 val. iki 2017 m. gegužės 7 d. 16.45 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam G. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti G. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vaida Baumilė
