Baudžiamosios bylos Nr. 1-155-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22482-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3.; 2.12.1.4
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 7 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje:
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. liepos 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis bausmes subendrinus ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinus 1/3, galutinę bausmę paskiriant - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis K. Š. 2017 m. gegužės 9 dieną apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,17 promilių girtumas, Prienų rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu smogė vieną smūgį kartu gyvenančiam patėviui G. T. į kaklą bei vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo K. Š. apklausos protokolo matyti, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad gyvena su motina, jos sugyventiniu G. T. ir seserim. 2017 m. gegužės 9 dieną namuose gėrė šampano, vakare, tikslaus laiko nežino, į namus grįžo neblaivus patėvis G. T.. Su patėviu buvo kambaryje, kuris pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis, keikė, koliojo necenzūriniais žodžiais. Dėl G. T. įžeidinėjimų supyko ir G. T. kumščiu smogė vieną smūgį į veidą, kur tiksliai pataikė dėl girtumo neprisimena. Mano, kad G. T. smogė vieną smūgį, jo veide sužalojimų nepastebėjo, nežino, ar G. T. galėjo sukelti fizinį skausmą. Mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jam nustatė 2,17 promilių girtumą, su nustatytu girtumu sutiko. Konfliktas su G. T. įvyko, nes abu buvo neblaivūs ir patėvis jį įžeidinėjo, tikslių nusikaltimo padarymo aplinkybių negali nurodyti dėl girtumo, nes ne viską tiksliai prisimena. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 74-75).
Nukentėjusysis G. T. parodė, kad apie ketverius metus gyvena R. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos du nepilnamečiai vaikai K. ir E.. Santykiai su K. geri, tačiau kai abu ar kuris nors vienas būna neblaivūs, tarpusavyje konfliktuoja. 2017 m. gegužės 9 dieną po darbo gėrė alaus ir šampano, buvo neblaivus. Namo grįžo apie 20.00 valandą, kur buvo neblaivus posūnis K. Š.. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tarp jo ir posūnio K. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena ir nurodyti negali. Žodinio konflikto metu jis keikė, koliojo K., todėl jis labai supyko ir kumščiu vieną smūgį smogė į veidą, pataikė į kairę kaklo pusę, tada iš karto kumščiu smogė vieną smūgį į kairį skruostą. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo skruostą. Konflikto metu E. Š. buvo savo kambaryje, o tame pačiame kambaryje buvusi sugyventinė R. Š. paskambino policijai. K. Š. išgirdęs, kad skambina policijai, nuo jo atsitraukė, bet buvo labai agresyvus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,31 promilių girtumą, o K. Š. sulaikė. Dėl K. Š. sumušimo į medikus nesikreipė, nes nebuvo nesužalotas, jokių sužalojimų kakle ir veide nėra. Pas teismo medikus vykti atsisako, K. Š. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 15-16).
Be K. Š. prisipažinimo, nukentėjusiojo G. T. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
Apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad jų šeima gyvena Prienų rajono savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Daugiau nei ketveri metai kartu gyvena sugyventinis G. T.. Jos ir sūnaus K. Š. santykiai geri, sūnus stengiasi užsidirbti pinigų, dirba atsitiktinius darbus, kartais namo grįžta išgėręs alkoholio. Išgėręs sūnus būna ūmaus būdo, nervuotas, jautriai reaguoja į kritiką ar pastabas, neblaivus dažnai konfliktuoja su patėviu G. T.. 2017 m. gegužės 9 dieną apie 14.00 val. K. Š. grįžo neblaivus. G. T. namo grįžo apie 20.00 val., buvo neblaivus. Apie 22.00 val., išėjus iš vonios, pamatė, kad kambaryje K. Š. dėl kažko susiginčijo su neblaiviu patėviu G. T., dėl ko tarp jų kilo konfliktas nesuprato. G. T. keikė K. Š., jį koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu K. Š. labai susinervino ir tyčia kumščiu smogė vieną smūgį patėviui į veidą, pataikė į kairę kaklo pusę, tada iš karto antrą kartą smogė kumščiu į veidą, pataikė į kairės veido pusės skruostą. G. T. rankomis susiėmė kairį skruostą, matė, kad iš skausmo persikreipė jo veidas, jis pradėjo šaukti. Dėl išgąsčio nepastebėjo ar K. Š. sužalojo patėvį, ar tik sukėlė fizinį skausmą, viskas įvyko labai greitai. Smogęs du smūgius patėviui į kaklą ir veidą K. Š. atsitraukė, bet buvo labai agresyvus. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai K. Š. sulaikė. Nežino, dėl kokių priežasčių tarp sūnaus ir sugyventinio kilo konfliktas. Dėl sumušimo G. T. į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, jokių sužalojimų jo kūne nematė (b.l. 20-21);
2017 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (b.l. 4-6);
blaivumo teste užfiksuota, kad K. Š. 2017 m. kovo 9 d. 22 val. 35 min. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b.l. 7);
blaivumo teste užfiksuota, kad G. T. 2017 m. kovo 9 d. 22 val. 32 min. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b.l. 7);
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad namo grįžęs neblaivus K. Š. konflikto metu patėviui G. T. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 9-12);
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. kartu gyvenančiam patėviui G. T. tyčia kumščiu vieną smūgį smogdamas į kaklą bei vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo kartu gyvenančiam patėviui sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai kilus tarpusavio konfliktui ir nukentėjusiajam suduodant smūgius į veidą, padaryti tiesiogine tyčia prieš kartu gyvenantį asmenį. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis K. Š. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 84-86, 88).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kartu gyvenantį asmenį – motinos sugyventinį G. T.. Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. nepilnametis, praeityje teistas vieną kartą (b.l. 47-48), du kartus baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos galioja (b.l. 58-59), psichiatro narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 62). Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų G. T. atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, vienok, bylos duomenimis nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, nemalonius pojūčius. Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Kaltinamasis nedirba, mokosi Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos 9 klasėje, mokyklos direktorė ir klasės vadovė K. Š. charakterizuoja kaip ramų, nekonfliktišką, tačiau uždaro būdo mokinį, kuris su mokyklos mokytojais elgiasi pakankamai pagarbiai, tyliai išklauso pateiktos užduoties reikalavimus, mėgsta atlikti užduotis raštu, pasisakyti žodžiu vengia, su klasės draugais bendrauja draugiškai (b.l. 64). Nepilnamečio motina, atstovė pagal įstatymą, R. Š. nurodė, kad su sūnum K. sutaria gerai, tačiau jis yra uždaro būdo. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame buities sąlygų patikrinimo akte pažymėta, kad šeimai Socialinių paslaugų centras teikia bendrąsias ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Šeimos gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos, vaikų poreikiai šeimoje tenkinami pagal galimybes.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, K. Š. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis K. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 9 d. 23.30 val. iki 2017 m. gegužės 10 d. 16.15 val., kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
K. Š., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti R. Š..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:
per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir K. Š. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:
Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuteistąjį:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti K. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 9 d. 23.30 val. iki 2017 m. gegužės 10 d. 16.15 val., vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
K. Š. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti R. Š..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam K. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam K. Š. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti K. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
