R. Ž. pagal BK 227 str. 2 d., 64¹ str.

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25706-17, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. Ž., siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojams, o būtent: jis 2017-05-25 apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), sėdėdamas tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui E. B. ir vyriausiajam patruliui V. M., tiesiogiai davė kyšį – 40 Eurų, kuriuos užkišo sėdinčiam vyr. patruliui V. M. už nugaros, siekdamas neteisėto vyriausiojo patrulio E. B. ir vyriausiojo patrulio V. M. neveikimo, t.y. siekdamas, kad pareigūnai, nustatę, kad jis padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. ir 2 d. bei 424 str. 3 d., tai yra, jis vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, bei transporto priemonė neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, dėl to nesurašytų jam administracinio nusižengimo protokolo bei būtų paleistas.

Šiais veiksmais R. Ž. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Ž. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymo jis kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-25 jis važiavo kartu su savo tėvu V. Ž. automobiliu Mercedes Benz, valst. NR. (duomenys neskelbtini) Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė iš jo atimta už ankstesnį administracinį pažeidimą, be to automobilį nesenai tėvas įsigijęs ir dar nesutvarkyti visi dokumentai, tai yra automobilis nedraustas privalomuoju draudimu bei neatlikta techninė apžiūra. Jį sustabdė policijos pareigūnai, sustojo ir nenorėdamas, kad pareigūnai matytų, kad jis vairavo, susikeitė su savo tėčiu V. Ž. vietomis, tai yra persėdo į keleivio pusę, o tėtis į vairuotojo pusę. Pareigūnas, kuris atėjo prie automobilio, pastebėjo, kad jis susikeitė vietomis ir pareikalavo jam iš automobilio išlipti. Pareigūnas jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje, jis buvo pasodintas ant galinės sėdynės. Pareigūnai sėdėjo automobilio priekyje. Pareigūnai tikrino duomenis apie jį bei pildė pažeidimo protokolą, tačiau jis nenorėjo, kad būtų surašytas protokolas, kadangi jam žinoma, kad didelė bauda už vairavimą be teisių, jis pas pareigūnus paprašė, kad jie neįformintų pažeidimo ir iš piniginės išsiėmė 40 eurų, kupiūromis po 20 eurų ir jas užkišo keleivio pusėje sėdinčiam pareigūnui už nugaros, tarp jo ir sėdynės atlošo. Jis buvo perspėtas, dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau tikėjosi, kad išvengs protokolo surašymo. Jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2017-05-25 apie 22.15 valandą pastebėjo važiuojantį krovininį automobilį valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šią transporto priemonę nutarė sustabdyti ir patikrinti. Prie sustabdytos transporto priemonės nuėjo vyriausiasis patrulis V. M. ir pamatė, kad vairuotojas bando pasikeisti vietomis su keleiviu, tačiau to padaryti nespėjo. Sulaikytas vairuotojas prisipažino, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jį vairuoti, nes teisė vairuoti yra atimta. Tarnybiniame automobilyje paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. Ž., jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2016-12-03 iki 2018-03-02. Transporto priemonė neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Jis pasakė vairuotojui, kad dėl kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų pažeidimo, jam bus surašytas ANK protokolas. Tada vairuotojas paprašė protokolo nerašyti ir pasiūlė su juo susitarti, bei paimti 40 eurų kyšį. Sumos žodžiu neįvardino, o parodė sumą ištiesdamas keturis pirštus. Jis įspėjo vairuotoją, dėl atsakomybės gresiančios dėl kyšio davimo, tačiau jis pasakė, kad atsakomybę žino ir pamatė kaip vairuotojas užkišo ranką, tarp sėdinčio vyriausiojo patrulio V. M. nugaros ir priekinės keleivio sėdynės atlošo. Po šio vairuotojo elgesio buvo paprašyta jo išlipti iš automobilio, o su juo kartu išlipo ir vyr. patrulis V. M.. V. M. atsikėlus nuo sėdynės, ant jos nukrito vairuotojo užkišti pinigai, kurių buvo dvi kupiūros po 20 eurų, bendroje sumoje 40 eurų. Šiuos pinigus vairuotojas padėjo jiems, kaip kyšį valstybės tarnautojui, kad išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad 2017-05-25 apie 21 val. važiavo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš savo namų krovininį automobilį vairavo jis, o važiuojant namo sūnus R. paprašė pavairuoti automobilį, nors jis pats buvo girdėjęs, kad sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vis tiek davė vairuoti transporto priemonę. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Dėl to, kad jis pasielgė neatsakingai ir davė savo sūnui vairuoti automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, labai gailisi. Dėl R. Ž. duoto kyšio nieko pasakyti negali, jis nieko nežino (b. l. 19-20).

2017-05-26 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuota, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl to, kad R. Ž., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tiesiogiai davė kyšį - 40 eurų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams vyriausiajam patruliui E. B. ir vyriausiajam patruliui V. M. (b. l. 1-2).

2017-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybinis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rastos ir paimtos dvi 20 eurų nominalo kupiūros (b. l. 5-6).

2017-05-26 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos iš įvykio vietos – tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos 20 eurų nominalo kupiūros, kurias R. Ž. pateikė pareigūnams kaip kyšį (b. l. 21-22).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2017-05-25 apie 22.15 val., sėdėdamas automobilyje valstybės tarnautojams tiesiogiai davė kyšį – 40 Eurų, siekdamas, kad pareigūnai, nustatę, kad jis padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. ir 2 d. bei 424 str. 3 d., dėl to nesurašytų jam administracinio nusižengimo protokolo bei jis būtų paleistas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. Ž. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. Ž. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 53-57).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). R. Ž. neteistas (b. l. 29), baustas administracine tvarka (b. l. 30-38), nedirba (b. l. 39), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 40), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįregistruotas (b. l. 46).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, sunkių padarinių nesukelta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. Ž. paskyrus BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 15 MGL baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-25 iki 2017-05-26 (1 para), ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: grynieji pinigai – 40 eurų: 20 eurų nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) 20 eurų nominalo kupiūra Nr. UD5481880155, saugomos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje (b. l. 24), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotini (BPK 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dailes 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti R. Ž. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti bausmę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

V. B. kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą. Įpareigoti R. Ž. šio dydžio baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. B. kodekso 65 ir 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-25 iki 2017-05-26 (1 parą) išbūtą laiką, jį prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: grynuosius pinigus – 40 eurų: 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 20 eurų nominalo kupiūrą Nr. UD5481880155, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje.

Įteikti kaltinamajam R. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

V. B. vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad:

baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801;

sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus;

laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jis, nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė