Dėl teises pažeidžiančių ir nuosavybę nustatančių aktų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-313/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.4.1,

114.8.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims J. V., E. M. Ū., O. M., S. S., Valstybės įmonei Registrų centrui, Alytaus filialui, dėl teises pažeidžiančių ir nuosavybę nustatančių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. F. teismo prašė:

1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 59-1374 „Dėl Lazdijų rajono valdybos 1994 m. vasario 23 d. potvarkio Nr. 97-v dalinio pakeitimo, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 17-771-32602 ir valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. 59/775 įrašo pripažinimo netekusiais galios“;

2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę: S. S. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20969), O. M. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20970), O. T. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20971), E. M. Ū. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20973), A. V. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20974);

3) panaikinti 2006 m. liepos 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 3415), išduotą J. V. dėl 0,7150 ha žemės sklypo paveldėjimo;

4) panaikinti Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/589166 įrašus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus įregistravimo A. V., J. V., O. M., S. S., O. T. ir registro Nr. 44/589174 įrašą dėl nuosavybės teisių įregistravimo O. T.;

5) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją grąžinti O. T. 3,41 ha žemės sklypą natūra pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-007-02/2001).

Ieškinyje nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracija netinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 21 d. sprendimą, neteisingai sprendė žemės atkūrimo klausimus, netinkamai nustatė žemės sklypų dydį ir jų ribas pretendentams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje pagal E. M. Ū. ieškinį atsakovei R. F. dėl nuosavybės teisės atkūrimo panaikintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 17-771-32602 atkurti O. T. nuosavybės teisę į 3,41 ha žemės sklypą Lazdijų rajone, Paterių kaime, taip pat teisinė šio sklypo registracija R. F. vardu, kiek tai liečia sklypo ribas (b. l. 8-12). Minėtu teismo sprendimu nutraukta valstybinės žemės sklypo Nr. 90 Paterių kaime nuomos sutartis su R. F. ir panaikintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 25 d. sprendimas atkurti E. M. Ū. nuosavybės teisę į 0,44 ha žemės sklypą Paterių kaime, panaikinant ir teisinę registraciją M. Ū. vardu.

Motyvuota tuo, kad atkuriant R. F. nuosavybės teises į jos motinos O. T. 3,41 ha žemės sklypą, buvo pažeistos kitos pretendentės - E. M. Ū. - teisės į jos senelio A. V. nuosavybės teise valdytą žemę tame pačiame kaime, nes pastaroji, pretenduodama į dalį ginčo žemės, pageidavo gauti ją, besiribojančią su Snaigyno ežeru. Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota parengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir naujai suformuoti ginčo žemės sklypų Paterių kaime planą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. balandžio 12 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčo žemės sklypo ribas ir įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją parengti planus naujai suformuojant žemės sklypus ir nustatant jų ribas išlikusiai A. V. žemei taip, kad būtų sudaromos galimybės visiems pageidaujantiems pretendentams prieiti prie Snaigyno ežero.

Konstatuota kad pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Spręsta, kad Alytaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 59-1374 buvo vykdomi teismų nurodymai, išdėstyti procesiniuose sprendimuose, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemę O. T., E. M. Ū., S. S., O. M. ir A. V. Spręsta, kad tiek O. T., tiek ir kitiems pretendentams šiuo sprendimu atkurtos nuosavybės teisės atsižvelgiant į jų susitarimą, taip pat į Varnėnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1366. Nei šie administraciniai aktai, nei pretendentų susitarimas nebuvo ginčijami.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. F. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 2 punktą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo, patvirtintos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės.

Nepagrįstai teigta, kad nėra įrodymų, liudijančių pelkės sutvarkymą į pievą. Priešingai, byloje yra 1999 m. sausio 19 d. pažyma Nr. 02, įrodanti, jog melioruodama pelkę ieškovė naudojo savo lėšas.

A. V. turto paveldėtoja yra J. V. Jie nepretendavo į ginčo žemę. J. V. teismui apie tai nurodė, paaiškino, kad ketina išsikelti į Vilkininkų kaimą. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

Nuosavybės teisės O. M. ginčo žemėje negalėjo būti atkurtos, nes Varnėnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtiname Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu, žemė buvo suprojektuota kitiems piliečiams, o pastaroji prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė tik 2000 m. kovo 31 d. Ši bylos aplinkybė nebuvo tirta.

Teismas ir atsakovas skirtingai traktuoja E. M. Ū. prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę buvimą.

S. S. atkurta nuosavybė į 0,55 ha žemės natūra sklype Nr. 929-2 teisingai, tačiau kita 0,67 ha žemės dalis paskirta ginčo sklype nepagrįstai, nes pagal 1997 m. spalio 13 d. pažymą ši žemė Alytaus apskrities valdytojo sprendimu atkurta ir grąžinta ekvivalentine natūra kitur.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodoma, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį bei atsižvelgdama į surinktus dokumentus, tinkamai ir teisingai Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimais Nr. 59-20969, 59-20970, 59-20971, 59-20973, 59-20974 atkūrė nuosavybės teises natūra visiems to pageidaujantiems pretendentams – S. S., O. M., O. T., E. M. Ū., A. V. – į buvusio savininko A. V. turėtą žemę. Bylą nagrinėję teismai, vertindami surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovės R. F. teisės nebuvo pažeistos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys E. M. Ū. ir O. M. prašo jį atmesti. Jos nurodo, kad negalima sutikti su skunde nurodytu teiginiu, jog pirmesnėje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimas. Toks klausimas buvo sprendžiamas, nes Lazdijų rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 17-771-32602 atkurti nuosavybės teises O. T. į 3,41 ha žemės Lazdijų rajone, Paterių kaime.

Tiek Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendime, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatuota, kad turi būti atkuriamos nuosavybės teisės visiems pretendentams į išlikusią A. V. žemę taip, kad kiekvienas pageidaujantis galėtų prieiti prie ežero. Kasaciniu skundu nepagrįstai šiuos teismų sprendimus bandoma revizuoti.

Atsiliepimais į kasacinį skundą tretieji asmenys J. V. bei S. S. prašo jį atmesti ir nurodo analogiškus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Bylos šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims (kaip kad ir yra nagrinėjamos bylos atveju, - ir dėl to ginčo byloje nėra) įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 14, p. 21-32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006). Remdamasis nurodytomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi tik Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 12 d. nutartyje nustatytos O. T. ir E. M. Ū. teisių į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimui pagal įstatymą reikšmingos aplinkybės, kurios ir minimos apeliacinės instancijos teismo nutartyje – „E. M. Ū., kaip pretendentė į dalį ginčo žemės, pageidavo gauti žemės sklypo dalį, besiribojančią su Snaigyno ežeru“. Šių aplinkybių kaip prejudicinių faktų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų nepažeidė. Tačiau aplinkybės, kurios nesusijusios su E. M. Ū. teisių pažeidimo nustatant sklypo ribas konstatavimu, prejudicinės reikšmės šioje byloje neturi, nes skiriasi įrodinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 12 d. nutartimi nuosavybės teisių atkūrimo procese grįžta į pirminę padėtį, buvusią iki nuosavybės teisių atkūrimo 1997 m. O. T., kiek tai liečia viso sklypo ribas. Alytaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 59-1374 pripažinti netekusiais galios Žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 17-771-32602 ir Lazdijų rajono valdybos 1994 m. vasario 23 d. potvarkis dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. T. ir teisinė žemės sklypo registracija jos vardu. Šios aplinkybės nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Kasacinis teismas, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, jomis yra saistomas. Alytaus apskrities viršininkas, priimdamas tokio turinio įsakymą, peržengė teismų sprendimų vykdymo ribas, tačiau jam naikinti nėra teisinių pagrindų, nes, Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais atkūrus nuosavybės teisę į žemę O. T. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20971), nurodyto 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 59-1374 pagrindu kilęs teisės pažeidimas išnyko – O. T. vardu atkurta nuosavybės teisė į to paties dydžio žemės sklypą ir tuo pat būdu – natūra. Sklypų ribos nustatytos iš naujo, kaip ir buvo nuspręsta įsiteisėjusiame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 15 d. sprendime.

Vertindamas kasatorės argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, pažeidimų, kasacinis teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J., I. Č. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ieškovės argumentų dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teisę S. S. (2006 m. balandžio 3 d. Nr. 59-20969), O. M. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20970) ir A. V. (2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 59-20974) nepagrindžia byloje surinkti įrodymai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog neatsižvelgta į pažymą, kaip teigiama, esančią bylos 1 tome, 87 lape, liudijančią buvus pelkės melioravimo išlaidų, neatitinka tikrovės, nes tokios pažymos nėra ne tik nurodytame bylos lape, bet ir visoje byloje.

Šių argumentų pagrindu kasacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius