Dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, statinio nugriovimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-307/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

94.2.1; 113.6.1.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės,,Domus Altera“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, A. N., A. N., I. G. (I. G.), O. G., E. K., I. L. (I. L.), A. S. (A. S.), uždarajai akcinei bendrovei,,Ūkio banko investicinė grupė“ dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, statinio nugriovimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. I., Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras A. R. P., Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U., uždaroji akcinė bendrovė,,Domus Altera“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė:

1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100,,Dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“;

2) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės 2002 m. kovo 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio (duomenys neskelbtini) statybai;

3) pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 8 d. sutartį,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB,,Ūkio banko investicinė grupė“; taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybę grąžinti UAB,,Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt;

4) pripažinti negaliojančiu 2002 m. rugsėjo 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio – vasarnamio – statybai (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį (duomenys neskelbtini) aktą;

6) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 19-ajame notarų biure 2004 m. liepos 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 24/100 dalis vasarnamio ir 1/2 dalį iš 9/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir įpareigoti I. G., O. G. grąžinti A. S. 34 000 Lt;

7) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 5-ajame notarų biure 2004 m. lapkričio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė I. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 25/100 dalis vasarnamio ir 9/200 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir įpareigoti I. G., O. G. grąžinti I. L. 70 000 Lt;

8) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 17-ajame notarų biure 2005 m. spalio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. N. ir A. N. pardavė E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis jiems priklausančios dalies vasarnamio ir 9/200 dalis jiems priklausančių kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir įpareigoti A. N. ir A. N. grąžinti E. K. 200 000 Lt;

9) įpareigoti statytojus I. G. ir A. N. nugriauti statinį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad prašomi pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai prieštarauja įstatymams, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda ir kad neteisėtai pastatytas statinys turi būti nugriautas.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi išskyrė į atskirą bylą reikalavimus dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir šią bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, o kitą bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sustabdė.

Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100, Neringos savivaldybės 2002 m. kovo 29 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado, Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 37, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį akto pripažinimo negaliojančiais yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti reikalavimai yra civilinės teisinės prigimties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administracinės teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir neturi būti dirbtinai taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose.

Teismas nurodė, kad šioje byloje reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, statinio nugriovimo yra išvestiniai ir tiesiogiai priklausantys nuo reikalavimų dėl administracinių teisės aktų ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, kurie šiuo atveju yra dominuojantys, išsprendimo. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartyje (Teismų praktika 27, p. 165-169) pažymėjo, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių, nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas. Dėl to yra svarbu, kad tokie ginčai, susiję su statybos leidimų teisėtumu, būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie būtent ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros, atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, A. S., UAB,,Ūkio banko investicinė grupė“ atskiruosius skundus, 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB,,Domus Altera“ prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai pažeidė CPK 26 straipsnio 2 dalį. Teismų nutartyse nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – specialioji teisėjų kolegija) 2007 m. vasario 2 d. nutartimi yra patvirtinta CPK 26 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo išimtis ir taikoma ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, kur statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis. Specialiosios teisėjų kolegijos nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių šioje byloje.

Ginčo šioje byloje negalima laikyti ginču, kuriame statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis. Dalis ieškovo reikalavimų yra susiję su nuosavybės teisiniais santykiais ir savo teisine prigimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio. Toks ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ginčijami individualūs administraciniai teisės aktai turi civilines teisines pasekmes, priimtas sprendimas tiesiogiai pakeistų civilinius teisinius santykius, nuo jo priklausytų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimas negaliojančiais ir restitucijos taikymas, taigi turėtų tiesioginę įtaką šalių civilinėms teisėms ir pareigoms, todėl sprendimas dėl administracinių aktų teisėtumo negali būti priimtas atskirai nuo sprendimo dėl civilinių santykių tarp šalių.

Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (T-XX-42-07) konstatavo, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas ginčų, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas.

CPK 26 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje.

2. Teismai, nutarę išskirti dalį ieškinio reikalavimų į atskirą bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2008 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2008, 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000, 2000 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1136/2000, 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002) ir specialiosios teisėjų kolegijos praktikos (2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis (T-XX-67-06), 2006 m. spalio 17 d. nutartis (T-XX-79-06)).

3. Teismų nurodytos specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutarties nuostatos akivaizdžiai prieštarauja suformuotai praktikai dėl CPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo (specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 11 d. nutartis (T-2005-11), 2004 m. liepos 7 d. nutartis (TK-2004-55), 2004 m. birželio 9 d. nutartis (TK-2004-48), 2007 m. spalio 8 d. nutartis (T-XX-48-07), 2003 m. spalio 13 d. nutartis (TK-2003-32); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000, Teismų praktika 14).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą. Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje, tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą.

4. Teismai pažeidė CPK 136 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnį, 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

CPK normose nenustatyta galimybės išskirti reikalavimų civilinėje byloje, kai teismas mano, kad dalis jų yra teismingi kitam teismui.

CPK 25-36 straipsniuose įtvirtintose teismingumo taisyklėse nenustatyta bendrosios kompetencijos teismo teisės iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma netaikoma bylai perduoti administraciniam teismui. Tokiu atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismai, nuspręsdami perduoti bylą administraciniam teismui, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

5. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes teismo nutarties dalis dėl Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos ir A. S. atskirųjų skundų yra be motyvų.

Atsakovai UAB,,Ūkio bankas“, Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, A. N., A. N., I. L., I. G., O. G., E. K. pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

k o n s t a t u o j a :

Byloje keliamas klausimas dėl įstatymo normos, reglamentuojančios rūšinio teismingumo taikymą, t. y. kokiam – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – teismui teisminga ši byla, esant ginčams dėl statybų teisėtumo ir jų pasekmių likvidavimo.

CPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Aiškinant tokį įstatymo normos rašytinį tekstą darytina išvada, kad pagrindiniai reikalavimai turi būti kilę iš civilinių santykių. Tuo atveju, kai vienas jų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Jis išsprendžiamas dėl to, kad, esant teismo sprendimui dėl civilinių teisinių santykių, neliktų galiojančio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, nebeturinčio teisinės reikšmės. Aiškinant minėtą įstatymo normą taip pat darytina išvada, kad reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, tarp kitų reikalavimų neturi būti pagrindinis, ginče dominuojantis. Jeigu toks reikalavimas pagrindinis, lemiantis jo pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių teisinį likimą, tai toks reikalavimas bendrosios kompetencijos teisme nespręstinas. Analogiško teisės normos aiškinimo, nustatant rūšinį teismingumą tuo atveju, kai ginčas yra susijęs su statybos teisiniais santykiais, pastaruoju metu laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje esančią situaciją bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skundžiamų sprendimų dalys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti viešojo administravimo veiksmus turi būti panaikintos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 353 straipsnio 2 dalis). Nors bylos, kurioje priimta nurodyta nutartis, ir šios bylos aplinkybės nėra tapačios, tačiau ši nutartis reikšminga tuo, kad joje pateiktas CPK 26 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas, išskiriant pagrindinių ir kitų reikalavimų reikšmę tuo atveju, kai kartu pareiškiami reikalavimai dėl administracinių ir civilinių teisinių santykių.

Žemesnės instancijos teismai šioje byloje konstatavo, kad reikalavimai dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100, Neringos savivaldybės 2002 m. kovo 29 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado, Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 37, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį akto pripažinimo negaliojančiais yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles priskirtini nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti reikalavimai yra civilinės teisinės prigimties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija 2007 m. vasario 2 d. nutartyje (Teismų praktika 27, p. 165-169) konstatavo, kad tuo atveju, kai civiliniai teisiniai ginčai susiję su statybos teisiniais santykiais ir statybos leidimo teisėtumu, teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie pareikšti) išsprendimas. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad yra svarbu, jog tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie būtent ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas.

Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. sausio 31 d. nutartyje analogiškais motyvais padarė išvadą, kad šio ginčo atveju, t. y. esant reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo, kai ginče dominuoja administracinio teisinio pobūdžio santykis, CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė (vadinamoji „absorbcijos“ taisyklė) netaikytina.

Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. vasario 27 d. nutartyje konstatavo, kad esminis ir lemiantis kito reikalavimo tenkinimą teisinis santykis, kurį turės nagrinėti bylą nagrinėjantis teismas, yra kilęs būtent viešosios teisės reglamentavimo srityje (viešojo administravimo subjektų priimto akto teisėtumas). Ši kolegija nusprendė, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. priimta nutartis yra dėl ginčų, susijusių su statybos teisiniais santykiais būtent Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje ginčai taip pat susiję su statybos teisiniais santykiais nurodyto parko teritorijoje. Pats prokuroras ieškinio pareiškime (T. 1, b. l. 6) nurodo, kad, panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100,,Dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo sukurtos teisinės pasekmės. Taigi ir prokuroras pripažįsta, kad esminis klausimas yra viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumas, o iš jų atsiradę kiti reikalavimai gali būti išspręsti atskirai, išsprendus šių aktų teisėtumo klausimus.

Specialioji teisėjų kolegija sudaroma CPK 36 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ginčams dėl teismingumo spręsti. Šios kolegijos priimamos nutartys neformuoja vienodos teismų praktikos CPK 4 straipsnio prasme, tačiau formuoja bylų paskirstymo pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo praktiką. Iškilus klausimui dėl civilinių bylų rūšinio teismingumo pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį, jos praktika yra reikšminga, todėl kasacinis teismas į ją atsižvelgia. Teismų priimtos nutartys neprieštarauja CK 1.138 straipsnyje nustatytam reglamentavimui dėl civilinių teisių gynimo ir atitinka civilinio proceso ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).

Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje, esant ginčams dėl statybų ir jų pasekmių likvidavimo, teismai pagrįstai konstatavo, kad pirmiausia ir pagal teismingumą turi būti išspręsti pagrindiniai – individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų teisėtumo klausimai, o po to jų pagrindu atsiradę civiliniai teisiniai santykiai. Teismai procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl jų nutartys paliktinos galioti.

Šioje byloje pagrindinis yra rūšinio teismingumo klausimas. Naikinti nutartis kasatoriaus nurodomais argumentais dėl CPK 136 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio, 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo taikymo taip pat nėra pagrindo, nes tai neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas