Dėl paveldimo turto priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2008

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės U. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z., R. Z., R. Z. ieškinį atsakovei U. G. (jos globėja V. J.) dėl paveldimo turto priteisimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja R. G. (R. G.), antstolės I. B. kontora, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, uždaroji akcinė bendrovė,,Snoro lizingas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė,,Susisiekimo paslaugos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento U. G. 2006 m. vasario 14 d. pareiškimą, kuriuo ji priėmė palikimą po R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto U. G. 2006 m. spalio 23 d., kuriuo ji paveldėjo 0,0600 ha 33 124 Lt vertės žemės sklypą ir pastatą – 93 080 Lt vertės sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/2 turto dalies, priklausančios R. G., paveldėjimo; 3) R. G. atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos R. G. mirties priimti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties; 4) priteisti R. G. 1/2 dalį R. G. palikimo – 78,78 kv. m sodo namelio ir 600 kv. m ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad R. G. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59/2006 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl ieškovų sesers ir dukters R. Z. nužudymo, išžaginimo, seksualinio priekabiavimo ir plėšimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartimi R. G. paskirta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu R. Z. iš R. G. buvo priteista 4808,66 Lt turtinei žalai atlyginti, 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi neturtinės žalos atlyginimo suma buvo padidinta ir visiems ieškovams solidariai priteista 200 000 Lt, taip pat priteista R. Z. 500 Lt atstovavimo išlaidų. R. G. yra solidariųjų kreditorių – ieškovų – skolininkas.

Ieškovai nurodė, kad skolininkas R. G. neįgyvendino savo turtinės teisės po motinos R. G. mirties priimti palikimą ir paveldėti jam tenkančią palikimo dalį, dėl to buvo pažeisti ieškovų interesai. R. G. mirė (duomenys neskelbtini). R. G. iki 2006 m. sausio 18 d. galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo. R. G. nuo 2005 m. kovo 16 d. buvo sulaikytas, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, iki 2007 m. vasario 20 d. tęsėsi baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kardomasis kalinimas buvo tęsiamas. R. G., būdamas kardomajame kalinime, neturėjo objektyvios galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teisės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo paduodant notarui pareiškimą arba priimti palikimą pradedant jį valdyti. 2006 m. vasario 14 d. atsakovės U. G. globėja V. J. kreipėsi pareiškimu į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą, nurodydama, kad priima savo atstovaujamosios vardu palikimą po R. G., (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodyta, kad kitų įpėdinių, kurie turėtų paveldėti R. G. turtą, nėra. V. J. yra U. G. ir R. G. močiutė, todėl ji negalėjo nežinoti apie kito įpėdinio buvimą. Notarų biuras išdavė U. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą R. G. turtą. Toks sandoris apsimestinis ir yra niekinis, nes juo buvo siekiama sumažinti įpėdinių sąrašą, žinant, kad kitam įpėdiniui yra pareikšti civiliniai ieškiniai. Šio niekinio sandorio pagrindu Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo visą R. G. priklausiusį turtą paveldėjo U. G. Šis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra negaliojantis, nes išduotas apsimestinio sandorio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) R. G. pratęsė įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos R. G. mirties kaip praleistą dėl svarbios priežasties; 2) pripažino negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2006 m. spalio 23 d. U. G., kuriuo ji paveldėjo 0,0600 ha žemės sklypą ir sodo namelį, esančius (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/2 turto dalies, priklausančios R. G., paveldėjimo; 3) priteisė R. G. 1/2 dalį R. G. palikimo – 600 kv. m ploto žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento U. G. pareiškimą, kuriuo ji priima palikimą po motinos mirties; priteisė iš atsakovės U. G. (globėja V. J.) valstybei 2793,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas iš dalies Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu kaip netiesioginis ieškinys. Teismas nustatė, kad R. G. po jo motinos mirties atsirado teisė į palikimą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka ir terminais jis palikimo nepriėmė, nes dėl jo nesikreipė. Teismas konstatavo, kad R. G. apie turimą atlyginti žalą ieškovams žinojo savo motinos mirties dieną. Teismas konstatavo, kad R. G. priimti palikimą vengė, palikimo priėmimo veiksmų neatliko piktnaudžiaudamas savo teise, nes, žinodamas apie padarytą žalą ieškovams, sąmoningai atsisakė palikimo savo sesers naudai.

Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento U. G. pareiškimą, kuriuo ji priima palikimą po motinos mirties, yra perteklinis reikalavimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės U. G. globėjos V. J. ir trečiojo asmens R. G. apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš U. G., atstovaujamos globėjos V. J., valstybei 330 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.68, 1.131 straipsniais, pagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismui, įvertinus faktines bylos aplinkybes, atsirado teisinis pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė U. G. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismai nepagrįstai netenkino prašymo taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija ieškinio senaties termino pradžią nepagrįstai ir neargumentuotai susiejo su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia sietina su palikimo atsiradimo diena arba ta diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Teismas turėjo nustatyti, kada apie palikimo atsiradimą ar jo priėmimą sužinojo pats R. G., o ne kada apie palikimo atsiradimą sužinojo ieškovai, pateikę netiesioginį ieškinį R. G. vardu (CK 6.68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 39 išaiškinta, kad kreditoriaus netiesioginiam ieškiniui skolininko vardu skolininkui pareikšti ieškinio senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kai apie pažeistą teisę sužinojo ar turėjo sužinoti kreditoriaus skolininkas, bet ne pats kreditorius. R. G. apie palikimo atsiradimą sužinojo tuoj po motinos mirties. Palikimas atsirado 2005 m. spalio 18 d., o ieškinys pareikštas 2007 m. liepos 29 d. Taigi teismai nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.

2. Tenkindamas ieškovų prašymą pratęsti R.G. trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teismas nenurodė jokios svarbios priežasties, dėl kurios buvo praleistas terminas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos konstatavimas, kad ieškovams įgyvendinus savo teises pagal CK 6.68 straipsnį atsirado teisinis pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstas jokiais argumentais, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 3, 4 dalių nuostatoms.

3. Neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino iš dalies negaliojančiu atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių po motinos mirties likusio palikimo priėmimą būtų galima laikyti neteisėtu. Aplinkybė, kad po motinos mirties R. G. nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nepaneigia atsakovės veiksmų teisėtumo. Atsakovė priėmė palikimą teisėtai ir nebuvo jokio teisinio pagrindo naikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Teismai pažeidė atsakovės turtinius interesus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-46/2006, Nr. 3K-3-98/2007. Teisėjų kolegijos išvada, kad patenkinus ieškinį atsakovei tenkanti palikimo dalis nesumažėjo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas R. G. nesikreipimą į notarą dėl palikimo priėmimo vertindamas kaip vienašalį sandorį, šio sandorio nepripažino negaliojančiu jokiu įstatymo nustatytu pagrindu. Ieškovai netgi nebuvo pareiškę reikalavimo ieškinyje nurodytu pagrindu pripažinti nurodytus R. G. veiksmus (neveikimą) negaliojančiais. To nepadarius, teismas negalėjo taikyti jokių negaliojančio sandorio teisinių pasekmių. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, kurią nurodė teismas, buvo ginami kreditoriaus, kurio naudai palikimo atsiradimo dieną jau buvo vykdomas išieškojimas, interesai. Šioje byloje, kai 2005 m. spalio 18 d. atsirado palikimas ir įstatymo nustatytu terminu atsakovė kreipėsi dėl palikimo priėmimo, o R. G. to nepadarė, jis dar nebuvo ieškovų skolininkas ir išieškojimas iš jo nebuvo vykdomas. Tik Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu iš R. G. buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to nepagrįsta išvada, kad R. G. elgėsi priešingai moralės normoms. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad R. G. savo paveldėjimo teisės neįgyvendino, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriams už nusikalstama veika padarytą žalą.

4. Teisėjų kolegija neteisingai aiškino ir nepagrįstai rėmėsi CK 6.68 straipsniu. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Kitaip tariant, ši kreditoriaus teisė siejama su trečiųjų asmenų prievole skolininkui, kuris, pažeisdamas savo kreditorių interesus, nesiekia, kad ši prievolė būtų įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Nagrinėjamu atveju jokie tretieji asmenys neturėjo prievolių prieš R. G. Atsakovė, priimdama palikimą, netapo R. G. skolininkė, todėl netiesioginis ieškinys jai negalėjo būti pareikštas.

Be to, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Taigi teisė paveldėti yra susijusi tik su įpėdiniu. Pagal CK 6.68 straipsnio 3 dalį kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašė skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti teismas pagrįstai laikė R. G. buvimą suėmime. Ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei R. G. dėl susidėjusių aplinkybių ar savo asmeninių savybių būtų sužinojęs tai, kad jo teisė paveldėti yra pažeista, ir būdamas apdairus ir rūpestingas šia savo teise laiku nebūtų pasinaudojęs. Tuo atveju kasatorė galėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 8.8 punktu. Tačiau byloje nustatyta, kad R. G. ir kasatorės globėja sąmoningai siekė išvengti tokios teisinės situacijos, kuri sudarytų galimybę R. G. paveldėti turtą. Kasatorė veikė nesąžiningai nuo pat palikimo atsiradimo pradžios, todėl ji neturi teisės prašyti taikyti ieškinio senatį ar ja pasinaudoti prieš sąžiningus jos brolio kreditorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad materialinės teisės normų aiškinimas turi būti susietas su konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

2. Iš dalies pripažinus negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsakovei liko 1/2 dalis turto, kurį pagal įstatymą paliko jai motina. Teismas nurodė, kad palikimo atsisakymas kito asmens naudai yra vienašalis sandoris. Sandoris negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių. R. G. atsisakė motinos palikimo šio palikimo nepriimdamas, oficialiai žinodamas, kad jis turi teisę į palikimą, kad turės pareigą atlyginti didelę žalą. Neveikimo, kaip vienašalio sandorio, pripažinimas negaliojančiu pareiškiant atskirą reikalavimą ieškinyje šiuo atveju nėra būtinas, nes tokio reikalavimo įgyvendinimas neįmanomas – net ir patenkinus tokį reikalavimą, negalima įpareigoti R. G. priimti palikimą, jei jis to sąmoningai vengia.

3. Teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, susijusias su netiesioginio ieškinio pareiškimu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovai yra R. G. kreditoriai, o R. G. po motinos mirties yra įpėdinis, neįgyvendinantis savo teisės paveldėti turtą ir taip pažeidžiantis ieškovų interesus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai apie pažeistą teisę sužinojo 2006 m. rugsėjo 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas ieškovės R. Z. vardu išsiuntė tris vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš R. G., nes nuo to laiko atsirado teisė kreiptis į antstolį, taip pat reali galimybė oficialiai sužinoti, ar R. G. turi turto. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino. Teismai tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39).

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo pagrindų (2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. G., nepriimdamas palikimo po savo motinos mirties, žinojo, kad ieškovams turi atlyginti žalą, tačiau, pažeisdamas ieškovų interesus, tai atlikti vengė, pats šių teisių neįgyvendino. Taigi teismas nustatė svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. G. 2005 m. vasario 28 d. įvykdė nusikalstamas veikas, padarė žalą ieškovams. Teismas pagrįstai nustatė, kad prievolė atsirado 2005 m. vasario 28 d., t. y. nuo šios datos ieškovai tapo kreditoriai ir įgijo reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu (CK 6.1 straipsnis), todėl ieškovai turi teisę reikšti ieškinį.

k o n s t a t u o j a :

Šioje byloje keliami CK 6.68 straipsnyje nustatytų normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Šiuo institutu nustatyta dar viena kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinė priemonė tuo atveju, kai skolininkas yra nesąžiningas.

CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys)“. Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui.

Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui. Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas.

Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik tada dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui.

CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Ši įstatymo nuostata nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, nes nėra ginčo dėl jos taikymo.

Šioje byloje iš R. G. nukentėjusiesiems žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnyje nustatytas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumas. Taigi kreditoriai V. Z., R. Z. ir R. Z. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininko R. G. atžvilgiu.

Iš skolininko R. G. priteistas didelis neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas ieškovams V. Z., R. Z. ir R. Z. Skolininkas R. G. atlieka ilgalaikę jam paskirtą bausmę ir yra nemokus. Nepriimdamas palikimo, į kurį jis turi teisę, R. G. siekia išvengti žalos atlyginimo kreditoriams, turintiems reikalavimą dėl jo padaryto nusikaltimo. Nustatant tai, ar iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), būtina atsižvelgti į žalos padarymo momentą. Nusikaltimas padarytas 2005 m. vasario 28 d. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Minėta, kad R. G. nusikaltimą padarė 2005 m. vasario 28 d. Taigi nuo šios datos jam atsirado pareiga atlyginti žalą ir jis yra kreditorių V. Z., R. Z. ir R. Z. skolininkas. Atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad žala atlyginama, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais, taip pat į CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatytą visišką nuostolių atlyginimą, darytina išvada, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo jos padarymo, bet ne nuo jos konstatavimo momento. Taigi iki ieškinio pareiškimo R. G. turėjo pareigą atlyginti žalą, todėl už jį kreditoriai V. Z., R. Z. ir R. Z. turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl teisės į palikimą.

V. Z., R. Z. ir R. Z. nėra skolininko R. G. motinos kreditoriai. Tačiau skolininkas R. G. įgijo teisę paveldėti turtą po motinos mirties. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šis asmuo nepriima palikimo, siekdamas išvengti prievolės vykdymo minėtų kreditorių atžvilgiu. Kreditoriai V. Z., R. Z. ir R. Z. turi teisę įgyvendinti R. G., kaip skolininko, teises pareikšdami netiesioginį ieškinį dėl skolininko teisės priimti paveldimą turtą nustatymo. Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007.

Taigi yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys.

Kasacinio skundo argumentai, kad prioritetiškai turi būti ginamos vaiko teisės, yra pagrįsti. Tačiau šios teisės negali būti ginamos pažeidžiant kitų asmenų teises. Į tokią teisių gynimo pusiausvyrą šioje byloje atsižvelgta.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai priimti palikimą turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Termino eigos pradžios momento nustatymas ir jo praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. CK ir kituose įstatymuose neišvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Įstatymuose taip pat nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Žemesnės instancijos teismai vertino šio termino praleidimo priežastis ir jų svarbą. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), taigi teismas negali paneigti šių teismų išvadų, nes būtų kitaip įvertinti nustatyti faktai bei pateiktas kitoks jų vertinimas.

Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl jų sprendimai paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas