Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-236/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 114.11 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo K. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, nustatančių laikino tėvo valdžios apribojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2004 metų gegužės mėnesį paliko šeimą, gyvena su sugyventine, apie ketverius metus nebendravo su dukterimis, nesirūpino jų auklėjimu, mokymusi ir sveikata; apie dvejus metus atsakovas su dukterimis nebendravo visiškai, neskambino, nesveikino gimtadienio proga. Ieškovės manymu, atsakovas savo elgesiu darė šalių dukterims žalingą poveikį, atsitiktinai jas sutikęs skaudino, žeidė, ignoravo, psichologiškai traumavo. Be to, atsakovas neigė tėvystę, nuteikinėjo dukteris prieš kaimynus, atsisakė teikti pagalbą dukters operacijai, tyčiojosi, kai buvo išprievartauta šalių duktė. Atsakovui piktnaudžiaujant tėvo valdžia, nesirūpinant dukterimis, darant joms žalingą poveikį, ieškovė prašė teismo trejiems metams apriboti atsakovo teises dėl nepilnamečių dukterų J. T. ir V. T.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukterimis tvarką: su dukteria V. T. bendraujant kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val., su dukteria J. T. – kiekvieno mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val., mokyklos vasaros atostogų metu su V. T. bendraujant birželio mėnesį 7 dienas ir rugpjūčio mėnesį 7 dienas, su J. T. – liepos mėnesį 7 dienas ir rugpjūčio mėnesį 7 dienas, šv. Kalėdų ir šv. Velykų švenčių metu – gruodžio 27 d. nuo 10 iki 18 val. bendraujant su abiem dukterimis, balandžio 17 d. – nuo 14 val. iki 18 val. Atsakovas nurodė, kad faktiškai dukterys gyvena su motina, jis nebendrauja su jomis dėl ieškovės kaltės, nes, susiklosčius priešiškiems šalių santykiams dėl skyrybų, vaikų auklėjimo, bendro turto naudojimo ir valdymo, ieškovė reiškia neapykantą atsakovui, šį kaltindama, žemindama jo garbę ir orumą, nuteikinėdama prieš tėvą nepilnametes dukteris. Atsakovo teigimu, nors į namų valdą atvykdavo kiekvieną dieną pašerti auginamų sportinių balandžių, tačiau dėl nuolatinių ieškovės skundų įvairioms institucijoms, dukterų mokymo įstaigoms, psichologinio spaudimo, su dukterimis bendrauti nebandė ir buvo priverstas pažeistas teises ginti teisme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: laikinai apribojo atsakovui tėvo valdžią dėl jo dukterų J. T. ir V. T. ir nustatė atsakovui bendravimo su dukterimis tvarką: du kartus per mėnesį, kiekvieno mėnesio pirmąjį trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyveno nuo 2004 metų, nepilnametes dukteris augino, auklėjo ir išlaikė ieškovė. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 10 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 2-10230/2001 iš atsakovo buvo išieškoti alimentai ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau atsakovas dukterims išlaikymo nuolat neteikė, jis buvo išieškomas antstolio, per darbovietę; 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsiskolinimas buvo 7717,20 Lt, 2006 m. balandžio 1 d. – 6319,48 Lt; pastarąjį įsiskolinimą atsakovas sumokėjo 2006 m. balandžio 7 d. Teismas, remdamasis UAB „Sistem“ pateikta pažyma, nustatė, kad paskutinė176,62 Lt išlaikymo suma iš atsakovo buvo išieškota už 2007 m. sausio mėnesį, t. y. kiekvienai dukteriai teko po 88, 31 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors 2006 metais atsakovas nedirbo, tačiau, iškėlus civilinę bylą, sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą, t. y. tai įrodė, kad turėjo lėšų teikti išlaikymą vaikams, nors iš esmės jų užteko tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, tokį išlaikymo teikimo reguliarumą pripažino nesirūpinimu savo nepilnamečiais vaikais, ir nurodė, kad to užtenka apriboti tėvų valdžiai, nes pakanka nustatyti bent vieną CK 3.180 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios ribojimo sąlygą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nepilnamečių vaikų nuomonę ir kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas savo vaikams paskutinius ketverius metus išlaikymo reguliariai neteikė, įsiskolinimą padengė tik padavus ieškinį, nesirūpino jų auklėjimu, švietimu, sveikata, todėl savo elgesiu darė žalingą įtaką nepilnamečių dukterų vystymuisi. Teismo nuomone, tėvų valdžiai apriboti pakako vieno fakto, kad atsakovas nevykdė savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Teismas pažymėjo, kad, laikinai apribojus atsakovo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau paliekama teisė matytis su dukterimis, išskyrus tai, kas prieštarautų jų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios laikinas apribojimas galės būti panaikintas, jei bus įrodyta, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų vaikų interesams (CPK 3.181 straipsnio 2 dalis). Teismas apribojo atsakovui tėvo valdžią laikinai, turint vilties, kad šis ateityje gali pasitaisyti ir tinkamai auklėti savo nepilnamečius vaikus. Teismas kritiškai vertino Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007 m. gegužės 22 d. išvadą, nes mergaitės buvo apklaustos prieš metus; teismo manymu, jos turėjo būti papildomai apklaustos dar kartą, nes praėjo nemažai laiko. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo; motyvavo, kad, laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui nedraudžiama bendrauti su dukterimis, tačiau, nors ieškovė ir nedraudė vaikams matytis su tėvu, bet jos pačios nesutiko matytis su tėvu atskirai, atsisakė su juo bendrauti, todėl teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, nenustatė bendravimo tvarkos pagal atsakovo prašymą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. sausio 2 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas nesirūpino vaikais, 2001 m. liepos 10 d. teismo nutarimu priteistą išlaikymą dukterims sumokėjo tik pradėjus bylą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, dirbti atsakovas taip pat pradėjo tik sužinojęs, kad ieškovė rengė ieškinį teismui. Be to, kolegija pažymėjo, kad darbo neturėjimas neatleido atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nereguliarus išlaikymo teikimas buvo pagrindas apriboti tėvo valdžią. Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teisme paskirtos šalių dukterų teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, nustatė, kad Justinos prisiminimai apie tėvą siejosi su žiaurumu, konfliktais, girtuoklyste, nesaugi jautėsi ir Vaiva; mergaitė buvo įbauginta tėvų konfliktų, įsibauginusi, kad gali tekti gyventi su tėvu, nuolat jautė baimę, nerimą. Be to, kolegija pažymėjo, kad atsakovo neigiamas vaikų motinos vertinimas ir neigiami atsiliepimai apie ją didino šalių dukters Vaivos vidinę sumaištį ir pyktį, nukreipiamą atgal į tėvą; vaikų požiūris į tėvą buvo neigiamas. Kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo elgesys žalingas vaikų vystymuisi. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados vertinimu; motyvavo, kad ją teismas vertino kartu su kitais bylos įrodymais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai atsižvelgė į vaikų interesus ir vertino įrodymus, kurie leido teismui padaryti išvadą apie tai, kad tikslinga laikinai apriboti atsakovo valdžią dėl nepilnamečių dukterų, nustatant bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, netinkamai taikydami materialinės teisės normas, nustatančias tėvų valdžios apribojimų pagrindus, pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos:

Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, aplaidumui, nerūpestingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. N. Ž.; bylos Nr. 3K-3-123/2007, 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. P.; bylos Nr. 3K-3-185/2006, 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tuo tarpu byloje nebuvo duomenų apie kasatoriaus neteisėtus veiksmus, kaltę, piktybišką vengimą išlaikyti vaikus, amoralų elgesį, tėvo valdžios vartojimą, priešingą vaikų interesams, t. y., kasatoriaus manymu, šioje byloje nebuvo išimtinio atvejo, kai tėvo valdžia galėjo būti apribota siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Atvirkščiai, kasatoriaus teigimu, jo valdžia dėl nepilnamečių dukterų apribota ne siekiant apsaugoti vaikų interesus, o siekiant padėti sutuoktinei turto dalybų byloje, t. y. teismai neįvertino aplinkybės, kad, vykstant kitai civilinei bylai dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ieškovė siekia prisiteisti natūra visą namų valdą, kurią kasatorius buvo gavęs dovanų iš savo motinos, o apribojus kasatoriaus valdžią, šiam nebus galima gyventi su vaikais kartu, todėl jam nebus priteistas gyvenamasis namas natūra.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nenuoseklių aplinkybių, kad kasatorius dirbo nuo 2006 metų, tačiau taip pat pažymima, kad išlaikymas buvo išieškomas iš atsakovo darbo užmokesčio nuo 2004 metų. Ši aplinkybė, kasatoriaus teigimu, įrodo, kad teismai nevertino byloje esančių įrodymų, nepagrindė išvadų bylos įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino ekspertizės aktą; vertinant šį dokumentą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad į ekspertizę nebuvo pakviestas atsakovas, galimybė dalyvauti tyrimo procese buvo suteikta tik ieškovei, ekspertams informaciją suteikė motina ir dukterys, kurios, kaip ekspertai nurodė, net identifikuojasi su motina, pritaria bet kokiems jos sprendimams. Dėl to teismai, nustatę, kad sutuoktinių santykiai ypač konfliktiški, privalėjo vertinti ir motinos elgesį, veiksmus. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai neįvertino kitų įrodymų, nesivadovavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje nepritarta tėvo valdžios ribojimui ir neigiamai apibūdinta ieškovė. Teismai taip pat neįvertino atsakovo pastarųjų metų elgesio, kai jis stengėsi suprasti ir įvertinti dukterų psichologinę savijautą, neketino per prievartą su jomis bendrauti. Dėl to, kasatoriaus manymu, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, padarytos neteisingos išvados ir priimti neteisėti sprendimai.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, palikti nepakeistus skundžiamus teismų priimtus procesinius dokumentus. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl tėvo valdžios apribojimo, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, teisingai įvertino bylos įrodymus, iš kurių matyti, kad kasatorius netinkamai vykdė tėvo pareigas, nesirūpino nepilnamečiais vaikais (nesidomėjo mergaičių ugdymu, nesilankė mokykloje, nedalyvavo tėvų susirinkimuose, kai mergaitės sirgo, nelankė jų ligoninėje), neteikė jiems materialinio išlaikymo, darė žalingą įtaką (kasatorius grasino dukterims, vadino jas necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo). Ieškovės nuomone, bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė pagrįstas išvadas, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas būtų kaip prevencinė priemonė kasatoriui, jog jis pakeistų savo elgesį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimo sąlygas, ar nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikino tėvo valdžios apribojimo sąlygas ir pagrindus, aiškinimo ir taikymo. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.)

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylas dėl tėvų valdžios ribojimo nagrinėjantys teismai, aiškindami ir taikydami materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi šiuo principu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo duomenų apie jo neteisėtus veiksmus, kaltę, išimtinio atvejo, kai tėvo valdžia galėjo būti apribota siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teisėjų kolegija, minėta, faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja, remiasi žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vertina, ar teismai tinkamai taikė teisės normas pagal nustatytas faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas nevykdė pareigos auklėti savo vaikus, jais nesirūpino, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, t. y. iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad buvo pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų nepilnamečių vaikų auklėjimui, priežiūrai, ugdymui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių atsakovo nustatytų neteisėtų veiksmų pakako siekiant apriboti jo valdžią. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais. Juolab kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas suprato savo kaip tėvo pareigas ir galėjo jas vykdyti, tačiau to tinkamai nedarė (savanoriškai neteikė vaikams išlaikymo, nors šis buvo priteistas teismo sprendimu, pinigai vaikams išlaikyti buvo išieškomi antstolio pagalba (T. 1, b. l. 42, T. 2, b. l. 22), iškėlus teisme bylą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovas išlaikymą vėl pradėjo mokėti (T. 1, b. l. 3, 42, T. 2, b. l. 104), vadinasi, turėjo galimybių jį teikti, tačiau anksčiau to nedarė; be to, pats atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nutraukė ryšį su vaikais, jų nelankė, nevežė pas gydytojus dvejus metus (T. 2, b. l. 47, 48, 105). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai vertino laikino tėvo valdžios apribojimo tikslus ir paskirtį, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atliko ne nubaudimo, bet daugiau auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimas pagrįstai buvo taikomas kaip prevencinė priemonė, kad šis pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, o svarbiausia – kad nepilnametės mergaitės būtų apsaugotos tiek nuo psichologinio tėvo smurto, tiek nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši joms būtų padaryta. Dėl to nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai taikė tėvų valdžios apribojimą nenustatę įstatyme (CK 3.180 straipsnio 1 dalyje) nustatytų pagrindų apriboti tėvo valdžią. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai išsamiai išanalizavo įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas nevykdė savo pareigų rūpintis vaikais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pažymi, kad tėvo valdžia atsakovui buvo apribota, siekiant išsaugoti vaikų sveikatą ir sudaryti joms normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, taip pat perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentą, kad jo valdžia dėl nepilnamečių dukterų buvo apribota ne siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, o siekiant padėti sutuoktinei turto dalybų byloje, pripažįsta šį argumentą nemotyvuotu ir nepagrįstu. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas nurodo tokį kasacinio skundo argumentą, jau įrodo, jog jis suvokia, kad šalių nepilnametės dukterys yra tik įrankis šalių tarpusavio konflikte, situaciją apibrėžia kaip kovą su ieškove, tačiau visiškai neatsižvelgia į vaikų interesus ir į tai, kad dėl konfliktinių situacijų iš esmės kenčia vaikai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas siektų panaikinti šias vaiką traumuojančias aplinkybes, priešingai, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas sąmoningai siekė sudaryti sąlygas konfliktinėms situacijoms ir įtampai šeimoje atsirasti bei bendraujant su dukterimis (ginčijo tėvystę dėl vienos iš dukterų (T. 1, b. l. 73, 74, T. 2, b. l. 105), nuolat psichologiškai užgauliojo mergaites). Dėl to vaikų teisės ir interesai, esant šioms faktinėms aplinkybėms, negalėjo būti apsaugoti tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo prašymą.

Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčo šalių dukterų norą bendrauti su tėvu, gebėjimą reikšti nuomonę šiuo klausimu, paskyrė psichologinę ekspertizę ir vertino šios ekspertizės išvadą (T. 2, b. l. 63, 64, 105). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įrodymus byloje įvertina, vadovaudamasis įstatymu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas taip pat privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ekspertizės išvadą kartu su kitais įrodymais: šalių paaiškinimais, nepilnamečių vaikų teismo posėdyje teiktais parodymais, liudytojų parodymais, mokyklų pažymomis; nustatė, kad šalių dukterys išreiškė aiškų norą nebendrauti su tėvu. Minėta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl, teismui įvertinus išvardytus įrodymus, kurie patvirtino aplinkybę dėl atsakovo netinkamo tėviškų pareigų vykdymo, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai neįvertino Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo (T. 2, b. l. 105), tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosiose dalyse (T. 2, b. l. 168) yra pateiktas šio įrodymo vertinimas ir motyvuota išvada, kodėl teismai šį įrodymą vertino kritiškai, todėl vien tik ta aplinkybė, kad teismai vertino tam tikrą įrodymą kritiškai, nėra pagrindas teigti, kad teismai šio įrodymo apskritai nevertino. Juolab minėta, kad teismai Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, ir būtent kitų įrodymų dauguma lėmė teismo išvadą, kad nepilnametės dukterys aiškiai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, nes jis daro joms žalingą įtaką, nesirūpina jomis, užgaulioja, naudoja psichologinį smurtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino ir atsižvelgė tiek į ekspertizės išvadą, tiek į kitus bylai reikšmingus įrodymus, o vien tik tai, kad teismams įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, jeigu iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismai tyrė ir vertino visus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvo valdžios laikino apribojimo sąlygas ir pagrindus, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, kad atsakovas nevykdė savo pareigų rūpintis nepilnamečiais vaikais; kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Gintaras Kryževičius

Sigitas Gurevičius