Baudžiamoji byla Nr. 1-915-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13723-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorui A. B.,
kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas užsienyje (teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis V. V. 2025 m. balandžio 19 d. apie 21. 00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sudavė akmeniu sūnui L. V. du kartus į galvos sritį ir vieną į peties sritį bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rankoje laikydamas peilį sudavė sūnui L. V. du smūgius į veido sritį ir vieną smūgį į ranką, tokiu būdu nukentėjusiajam L. V. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – pjautinę žaizdą dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairio momens srityje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad grįžus į namus sūnus, kieme, paklausė kada nupirksiu žoliapjovę, pasakė, kad šienautų dalgiu. Taip žodis po žodžio nesusilaikė ir trenkę jam akmeniu į galvą ir į petį. Vėliau jis buvo savo kambaryje, peiliu pjaustė obuolį ir atėjo nukentėjusysis. Jis nenorėjo su juo bendrauti, kambaryje buvo prietema, jis peiliu mosikavosi ir juo pataikė sūnui į veidą ir ranką. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Ligonių kasų ieškinį atlygino.
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausos ir akistatos su įtariamuoju V. V. metu parodė, jog 2025 m. pradžioje iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis su tėvais gyvena, dingo keturios žoliapjovės ir šildymo katilas. Mano, kad minėtus daiktus išsivežė tėtis V. V., nes kaimynai jam yra sakę, kad matė, kaip tėtis žoliapjoves krovėsi į autobusiuką. 2025 m. balandžio 19 d. apie 20.30 val., tėvams grįžus į namus kieme tėvo paklausė:,,kada nupirksi žoliapjovę, nes reikia žolę pjauti“. Tėvas atsisukęs, panaudojęs necenzūrinį žodį, atsakė:,,b*** grauši, dalgiu pjausi“. Tėvo pasakyti žodžiai labai jį pažemino ir įskaudino, nes jis vienintelis tvarko namų aplinką ir gerbūvį. Tuomet ėjo paskui tėvą, tačiau jis nuo laiptų paėmė dekoratyvinį akmenį ir, laikydamas jį rankoje, sudavė juo jam į galvą ir į petį. Tuomet mama atsistojusi tarp jų nutraukė konfliktą. Tėvas nuėjo į namo patalpas. Kai kieme išsikepęs maistą sugrįžo į savo kambarį (antrame aukšte), netrukus pamatė, kad mama labai susijaudinusi, todėl nulipo į pirmo aukštą pas tėvą. Įėjęs į kambarį pajuto, kaip tėvas sudavė kelis smūgius peiliu į veido sritį. Paskui jį atėjo teta L. S., įjungė kambaryje šviesą. Tuomet pamatė tėvo rankoje virtuvinį peilį. Bandė gintis. Tėvas peiliu dar sudavė vieną smūgį į ranką. Pajuto fizinį skausmą ir pjautinius sužalojimus dešiniame skruoste, nosies srityje ir kairės plaštakos delno srityje. Iš žaizdų kraujavo. Teta L. S. jį ištempė už rankos iš kambario, iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Tėvą policijos pareigūnai sulaikė. Tėvui tyčia smūgių nesudavė, t. y. nuo jo smurtinio pobūdžio veiksmų tik gynėsi (t. 1, b. l. 56-60; 131-133).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip buvęs sutuoktinis V. V. 2025 m. balandžio 19 d. apie 21:00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus su sūnumi L. V. konfliktui dėl žoliapjovių, sudavė sūnui rankoje laikytu akmeniu į galvos sritį, dėl to pradėjo kraujuoti. Sūnus L. V. tėvo V. V. atžvilgiu smurto nenaudojo (t. 1, b. l. 104-105).
Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2025 m. balandžio 19 d. vakare išgirdo, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ir ji gyvena, antrame aukšte garsiai šaukia jos mama D. L.. Nuėjusi pamatė, kad šalia stovi L. V., galvos srityje matėsi sužalojimai, kraujuoja. Mama D. L. pasakė, kad L. V. sužalojo akmeniu tėvas V. V.. Vėliau, galimai apie 21.00 val., vėl išgirdo šaukiančią mamą D. L.. Atėjusi pamatė, kad L. V. lipo laiptais žemyn į pirmąjį aukštą pas V. V.. Netrukus nubėgusi į pirmąjį aukštą L. V. iš V. V. kambario ištraukė (už rankos), nes pamatė, kad L. V. buvo visas kraujuotas (veidas, rankos). L. V. pasakė, kad jį peiliu sužalojo tėvas V. V. (pradėjo mojuoti peiliu ir įpjovė į veidą). Nedelsdama iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Nedelsdama rankšluosčiu stabdė L. iš žaizdų kraujavimą. Atvykę policijos pareigūnai V. V. sulaikė. Pažymi, jog V. V. nuo gimimo nemėgo sūnaus L. V., dažnai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, smurtaudavo prieš savo sutuoktinę J. V. (t. 1 b. l. 108-111).
Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra V. kaimynas. 2025 m. balandžio 19 d. apie 21:00 val. buvo kaimynų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Tuomet matė, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilo tarp V. V. ir jo sūnaus L. V. konfliktas dėl žoliapjovių, kurio metu V. V. paėmė į ranką akmenį ir juo sudavė sūnui L. V. į galvos sritį, dėl to pradėjo jam iš galvos kraujuoti. L. V. bandė nuo tėvo veiksmų gintis. Netrukus jis išėjo į savo namus (t. 1, b. l. 115-118).
Iš 2025 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo patalpose ant grindų, laiptų, daiktų, kriauklės matyti galimai kraujo pėdsakai. Apžiūros metu kambaryje rastas ir paimtas buitinės paskirties peilis (t. 1, b. l. 17-33), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 34-41; 42-45).
Iš Alytaus apskrities VPK specialisto M. J. 2025 m. balandžio 20 d. tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog tikrinant gautą pranešimą įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas smurtą patyręs asmuo - L. V. paaiškino, jog tėvas V. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sudavė rankoje laikytu akmeniu kelis kartus į galvos sritį, o vėliau namo patalpose peiliu sužalojo veidą. Pareiškėjo L. V. veido srityje (galvos, nosies, dešinio skruosto srityse) ir kairės rankos srityje matėsi sužalojimų požymiai. Įvykio vietoje rastas galimai smurtavęs asmuo - V. V. patvirtino, kad konflikto metu namo kieme sudavė sūnui L. V. akmeniu į galvą, vėliau peiliu kambaryje sužalojo sūnų L. V. (t. 1, b. l. 5-8; 121-123).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 156/2025 (06) (specialų tyrimą atliko teismo medicinos ekspertas L. U.) matyti, kad L. V. nustatyta pjautinės žaizdos dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio momens srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste; L. V. nustatytos pjautinės žaizdos dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryti aštraus pjaunančio tipo, daikto poveikyje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio momens srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; didesnė tikimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2025 m. balandžio 19 d. apie 21:00 val.) ir aplinkybėmis; Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 90-91).
?
Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo V. V. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir pripažino, kad konflikto metu sūnui, kieme su akmeniu sudavė du smūgius į galvą ir vieną į petį, o kambaryje peiliu du smūgius į veidą ir vieną į ranką.
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kieme sukonfliktavo su kaltinamuoju dėl žoliapjovės ir tėvas jam su akmeniu sudavė smūgius į galvą ir petį, o kambaryje peiliu į veidą ir ranką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėmis apie padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu. Be to, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. V., L. S., E. R..
Nukentėjusiojo fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – pjautinės žaizdos dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio momens srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kiti byloje esantys duomenys policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuotas aplinkybės patvirtina įvykio aplinkybes. Visi šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog V. V. 2025 m. balandžio 19 d. apie 21.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sudavė akmeniu sūnui L. V. du kartus į galvos sritį ir vieną į peties sritį bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rankoje laikydamas peilį sudavė sūnui L. V. du smūgius į veido sritį ir vieną smūgį į ranką, tokiu būdu nukentėjusiajam L. V. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – pjautinę žaizdą dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir kairės plaštakos delniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairio momens srityje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes smurtavo prieš savo šeimos narį. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam akmeniu ir peiliu į galvą, veidą, petį ir ranką, jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu
Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui susitaikymą (t.2, b.l.178) ir nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Prašymas tenkintinas, valstybinį kaltinimą palaikanti prokuroras tam neprieštarauja.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio. Kaltinamasis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (teistumai išnykę), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l.175-177). Kaltinamasis penkerių metų bėgyje baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l. 34-38), kurios susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau nėra pažeidimų susijusių su smurtu. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei liginių kasai padarytą žalą (t.1, b.l.147, 150) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog jo pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nulemti laikino emocijų proveržio. Pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Prokuroras siūlė, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi, ir BK 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė smurtinę nusikaltimą veiką, prieš šeimos narį, sūnų, kuria nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Įvertinus šios nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo asmenybę, kad neteistas, dirba, kad atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei liginių kasai padarytą žalą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytam nusikaltimui ir ji nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. (1 t., b. l. 162-164).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 65,72 eurų sumai, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiojo L. V. (t.1, b.l.138-139) suteiktas gydymo paslaugas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. V. nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, o byloje pateikti mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis atlygino žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t.1 b.l.147, 150). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, į civilinio ieškovo išreikštą poziciją, procesas dėl L. V. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasos civilinių ieškinių nutraukiamas.
Dėl kitų klausimų
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama.
Daiktinius įrodymus – peilį, saugomą Alytaus apskrities policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; bendrojo pagalbos centro garso įrašą, pareigūnų vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotą vaizdo įrašą, palikti saugoti byloje.
Proceso išlaidos
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 854,17 Eur (t.2, b.l.160). Šios išlaidos susidarė už advokatės R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus, jog kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, kad išlaidų suma yra pagrįsta, ji priteistina iš kaltinamojo V. V. valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesą dėl civilinių ieškovų L. V. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinių ieškinių nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš V. V. valstybės naudai 854,17 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešmt keturis eurus,17 ct) išlaidų už nukentėjusiajam L. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; bendrojo pagalbos centro garso įrašą, pareigūnų vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotą vaizdo įrašą, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. V., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja L. L.
