Civilinė byla Nr. e2-2541-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00025-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algirda“ atstovams direktoriui A. L. ir advokatui E. R.,
atsakovės D. B. firmos „Binoras“ atstovams direktoriui D. B. ir advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algirda“ ieškinį atsakovei D. B. firmai „Binoras“ dėl išlaidų, susijusių su netinkamos kokybės transporto priemonės trūkumų šalinimu, bei žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Algirda“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės D. B. firmos „Binoras“ priteisti 5 735,79 Eur sumą 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė ji tenkinti. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BRI2409 pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo puspriekabę Langerdorf (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 7 260 Eur. Sąskaitoje, kurios pagrindu ieškovė įsigijo puspriekabę, jokie jos trūkumai nurodyti nebuvo. Puspriekabę iš atsakovės aikštelės, kur ji buvo pastatyta, parsivežė ieškovės atstovas kartu su sandoriui tarpininkavusiu D. Č.. Puspriekabė nugabenta pas D. Č. jos techninei būklei įvertinti bei minimaliems remonto darbams. Prijungus puspriekabę prie vilkiko, nepakrauta ji veikė. Ieškovei įsigijus puspriekabę ir ją naudojant pagal paskirtį – pakrovus smėlį, ji neveikė, nepakilo išversti krovinio. Ieškovė kreipėsi į UAB „Hansa F. H.“, kur buvo nustatyta, jog puspriekabei reikalingas naujas edbro teleskopinis cilindras. Puspriekabės remonto darbai iš viso ieškovei kainavo 3 648 Eur. Tam, kad galėtų eksploatuoti įgytą puspriekabę, 2024 m. rugsėjo 9 d. ieškovė nuomos sutartimi Nr.24/18/N-1 iš nuomotojo M. Č. individualios įmonės (toliau – IĮ) „Milčija“ išsinuomojo vilkiką MERCEDEZ-N. V. nuomos kaina už mėnesį – 1 250 Eur plius V. B. dėl esminių puspriekabės defektų, ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. spalio 31 d. (42 dienas), negalėjo jos eksploatuoti ir patyrė 2 087,81 Eur išlaidas, susijusias su vilkiko, skirto puspriekabės eksploatacijai, nuoma. Vilkiko su kita puspriekabe nenaudojo, nes negalėjo palikti neprijungtos puspriekabės, kuri pati be atramų negali būti pastatyta. Dėl esminių puspriekabės trūkumų, lėmusių negalėjimą jos eksploatuoti, kurie išaiškėjo tik po puspriekabės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė patyrė viso 5 735,79 Eur žalą, kurią atlyginti tenka pareiga atsakovei.
Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad į atsakovę kreipėsi M. Č. IĮ „Milčija“ atstovas D. Č. norėdamas įgyti puspriekabę. Ieškovės atstovai paaiškino, kad turimos puspriekabės nėra naudojamos jau dvejus metus. Puspriekabė, kurią įsigijo ieškovė, buvo naudojama smėlio vežimui, puikiai veikė iki ją nustojant eksploatuoti prieš dvejus metus. Atsakovei nustojus ją eksploatuoti, puspriekabė buvo pastatyta aikštelėje ant atramų. D. Č. kartu su ieškovės atstovu iš šios atsakovės aikštelės pasiėmė puspriekabę ketindami patikrinti jos techninę būklę. Po savaitės D. Č. nurodė, kad puspriekabės būklė ir kaina tenkina, prašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ieškovės vardu. Įprasta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, puspriekabė įgyta pagal išrašytą sąskaitą. Atsakovės atstovai sudarė sąlygas D. Č. ir ieškovei ją nuodugniai apžiūrėti, taip pat nurodė, jog ji ilgai nenaudota. Teleskopinis cilindras yra pagrindinis puspriekabės mechaninis elementas, kuris būtinas ją naudoti pagal paskirtį, taigi jį patikrinti prieš įsigydama ieškovė galėjo bei privalėjo, todėl būtent jai tenka gedimo rizika. Be to, nėra aišku kada cilindras sugedo. Puspriekabė įsigyta 2024 m. rugsėjo 16 d., o jos remontas užsakytas tik 2024 m. spalio 28 d., taigi cilindras galėjo sugesti transporto priemonės eksploatavimo metu. D. Č. nurodė, kad apžiūros metu cilindras veikė, o kodėl užstrigo pas ieškovę – nėra aišku. Atsakovė nesutinka ir su pareiga atlyginti vilkiko nuomą, nes jis išnuomotas dar iki puspriekabės įgijimo, nėra duomenų, kad jis buvo išnuomotas būtent šios puspriekabės eksploatavimui ir negalėjo būti naudojamas kitoms puspriekabėms eksploatuoti. Ieškovė neatvežė sugedusios puspriekabės atsakovei, nesiūlė jos grąžinti ir sutartį nutraukti, nepasitarusi su atsakove apmokėjo remontą.
konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BRI2409 ieškovė iš atsakovės įsigijo puspriekabę Langerdorf (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 7 260 Eur. Jokie duomenys apie puspriekabės kokybę, būklę ar naudojimo apribojimus minėtoje sąskaitoje nėra įvardijami. Tačiau tiek ieškovės, tiek ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog šalims buvo žinoma, kad puspriekabė buvo įgyjama naudota, su trūkumais, ji ilgą laiką nebuvo eksploatuojama, stovėjo aikštelėje. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu nustatyta, kad 2024 m. spalio 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu patvirtinti transporto priemonės perleidimą, kad būtų galima ją registruoti ieškovės vardu. Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad puspriekabė ieškovės vardu užregistruota 2024 m. spalio 23 d. Iš UAB „Hansa F. H.“ pažymos, 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo Nr. 1761 nustatyta, kad 2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. spalio 31 d. buvo atliktas jos teleskopinio cilindro keitimas, už kurį UAB „Hansa F. H.“ ieškovė sumokėjo 3 648 Eur. Šalys neginčija atlikto cilindro keitimo fakto bei kainos pagrįstumo, tačiau byloje kyla ginčas dėl prievolės atlyginti remonto kaštus ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl teleskopinio cilindro keitimo. Sandoris dėl ginčo objekto (puspriekabės Langerdorf (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) įsigijimo sudarytas tarp dviejų lygiaverčių juridinių asmenų, ne tarp pardavėjo ir vartotojo.
Dėl hidraulinio cilindro gedimo
Ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, todėl ieškovė atsakovei pirkimo pardavimo sutartyje (PVM sąskaitoje faktūroje) neįvardinus jokių gedimų, cilindro gedimą vertina kaip paslėptą trūkumą. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>, 12 punktas).
CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>). Atitinkamai, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>).
Šiuo atveju būtent ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl netinkamos kokybės puspriekabės, privalo įrodyti, jog jai perduota puspriekabė turėjo esminius trūkumus, kurių ji negalėjo tikėtis ją įsigydama, o atsakovei tektų pareiga įrodinėti, jog nustatyti trūkumai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas teigė, jog prieš perkant puspriekabę ji buvo apžiūrėta, ant cilindro nebuvo išbėgusių tepalų ar kitų jo pažeidimo požymių. Liudytojas D. Č., kuris tarpininkavo sudarant ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir atliko minimalius puspriekabės remonto darbus, nurodė, jog puspriekabę apžiūrėjo, ji turėjo dėvėjimosi požymių, rūdžių, netinkamas padangas, tačiau teleskopinis cilindras nebuvo išsipūtęs ar apibėgęs tepalais, kitaip nebūtų rekomendavęs jos pirkti. Tai, kad išbandant nepakrautą puspriekabę ji veikė, patvirtino ir pats ieškovės atstovas.
Faktą, kad minėtas cilindras sugedo ieškovė įrodinėja tik byloje pateikta UAB „Hansa F. H.“ sąskaita už remontą bei UAB „Hansa F. H.“ 2025 m. kovo 21 d. pažyma, kurioje nurodoma kad puspriekabei buvo sumontuotas naujas hidraulinis cilindras. Nei viename iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra nurodoma nei konkreti gedimo data, nei gedimo priežastys, netgi nėra konstatuojamas pats gedimas – pateikiama tik informacija, jog buvo sumontuotas naujas hidraulinis cilindras, o jo keitimo priežastys (pvz. sugedęs, nusidėvėjęs, sulūžęs ir pan.) iš viso nėra nurodomos. Ieškovė, prieš užsakydama cilindro keitimą nauju, informavo atsakovę, kad jis neveikia tik žodžiu, tačiau puspriekabės apžiūrai neatvežė, dėl trūkumų šalinimo su atsakove nesitarė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė sutikęs, kad jei yra gedimas, ieškovė grąžintų puspriekabę atsakovei, siūlė grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovei nesutikus apmokėti papildomų ieškovės patirtų išlaidų registracijai, ieškovė puspriekabės negrąžino. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybę, jog puspriekabė sugedusi, nustatė tik pakrovus ją smėlio ir puspriekabei nepakilus. Byloje nėra pateikta informacija kiek smėlio buvo pakrauta, ar krovinys atitiko techninius puspriekabės parametrus, taip pat nepateikti jokie duomenys, kuriuose būtų užfiksuotas konkretus gedimas (fotonuotraukos, apžiūros protokolai ar pan.), iš kurių būtų galima vertinti gedimą ir jo priežastis. Puspriekabė buvo įsigyta be galiojančio privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros akto, šis dokumentas išduotas 2024 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės techninės apžiūros centro specialistams konstatavus, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus.
Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir pats įrodymų neranka. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a>, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC02ODYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78-686/2017">3K-3-78-686/2017</a>). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Byloje liudytoju apklaustas D. Č. nurodė, jog ieškovė kreipėsi į jį norėdama įsigyti puspriekabę, vadinasi, tuo asmeniu ieškovė pasitikėjo ir jį vertino kaip kvalifikaciją atitinkantį asmenį puspriekabei patikrinti ir jos būklei įvertinti. Būtent liudytojas atliko minimalius jos remonto darbus bei nenustatė jokių teleskopinio cilindro gedimų, priešingai nurodė, kad jis veikia. Be to, ieškovė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų iki 2024 m. spalio 28 d., dar 2024 m. spalio 21 d. kreipėsi dėl nuosavybės įregistravimo, kuomet puspriekabę turėjo ir galėjo eksploatuoti mėnesį laiko. Apibendrinant ir įvertinus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodyti puspriekabės gedimai egzistavo jos pirkimo–pardavimo metu.
Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad byloje nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kada tiksliai galėjo sugesti hidraulinis cilindras, dėl kokių priežasčių jį reikėjo keisti nauju. Kaip minėta, apie esamus gedimus ieškovė pranešė tik žodžiu. Byloje nepateikti ir duomenys, kad nustačiusi gedimą ieškovė dėl jo atsakovei pateikė pretenziją, siūlė trūkumus pašalinti, tarėsi dėl remonto. Priešingai, ieškovė realiai niekur atsiradusio gedimo neužfiksavo, nesudarė galimybių atsakovei tariamo gedimo apžiūrėti ir įvertinti. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad gedimo momentu į puspriekabę buvo pakrauta techninius reikalavimus atitinkantis krovinys ir ji buvo teisingai naudojama pagal paskirtį. Šalies vienoks ar kitoks aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju šie ieškovės teiginiai apie iš karto po įsigijimo puspriekabę tinkamai eksploatuojant sugedusį teleskopinį cilindrą, nėra įrodyti. Duomenų, kad ji sugedo pakrovus pirmąjį krovinį ir anksčiau ieškovės nebuvo naudojama, nėra. Atsižvelgiant į tai ir sekant kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją ir neaiškumus dėl puspriekabės eksploatavimo aiškinti ieškovės nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a>, 115 pastraipa).
Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovės įgyta naudota puspriekabė buvo tinkama naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo, ir byloje nėra įrodymų, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonė turėjo tokius defektus, kurie neleistų naudoti jos pagal paskirtį, todėl reikalavimas dėl 3 648 Eur remonto išlaidų atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl vilkiko nuomos
Ieškovė taip pat reikalauja atlyginti 2 087,81 Eur žalą, kurią patyrė dėl vilkiko, skirto puspriekabės eksploatacijai, nuomos laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. spalio 31 d., kadangi 42 dienas negalėjo jo eksploatuoti. Ieškovė teigia, jog vilkiką išnuomojo būtent ginčo puspriekabės eksploatacijai, jai sugedus negalėjo naudoti niekam kitam, nes vilkikas laikė puspriekabę, kuri pati negali stovėti.
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d, nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576-687/2016">3K-3-576-687/2016</a>).
Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 24/18/N-1 nustatyta, kad ieškovė iš nuomotojo M. Č. IĮ „Milčija“ išsinuomojo vilkiką MERCEDEZ-BENZ, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilkiko nuomos kaina už mėnesį – 1 250 Eur plius PVM. Ši nuomos sutartis sudaryta dar iki įsigyjant ginčo puspriekabę, be to, sutartyje vilkiko naudojimas nėra apribojamas ar kitaip siejamas būtent su ginčo objekto naudojimu. Vėlgi, teiginio, kad vilkiką išsinuomojo būtent šios puspriekabės eksploatacijai, ieškovė nepagrindė jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmonė turi keletą vilkikų ir priekabų/puspriekabių, krovinių pervežimas yra jos pagrindinė veikla. Duomenų, kad vilkikas negalėjo būti naudojamas sukomplektuotas su kita puspriekabe, ieškovė nepateikė. Taip pat visiškai nepagrįsta bei pačios ieškovės atstovo ir liudytojo D. Č. paaiškinimais paneigta ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad vilkiką buvo būtina visą laiką laikyti prijungtą prie puspriekabės, nes ši negali būti laikoma kitaip. Kaip nurodė atsakovė, puspriekabė jos aikštelėje buvo laikoma paremta ant metalinių atramų, joks vilkikas prie puspriekabės nebuvo prijungtas dvejus metus. Ieškovės atstovui atvykus ją apžiūrėti puspriekabė stovėjo aikštelėje be vilkiko. Taigi puspriekabė galėjo būti laikoma be vilkiko, o vilkiką ieškovė turėjo galimybę naudoti ir su kitomis puspriekabėmis, todėl nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp vilkiko prastovos ir puspriekabės gedimo.
Galiausiai, įrodinėdama patirtus nuostolius, ieškovė privalėjo pateikti tikslius duomenis, kokią turtinę naudą galėjo pagrįstai tikėtis gauti eksploatuodama puspriekabę su vilkiku, bet neteko dėl gedimo. Teismas pažymi, kad vilkiko nuomos sutartis terminuota – ieškovė jį išsinuomojo laikotarpiui nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d. ir šiuo laikotarpiu įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nepriklausomai nuo to kada ir kaip šį vilkiką naudos. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovė 42 dienas mokėjo nuomos mokestį negali būti laikoma nuostoliais, nesant duomenų, kad visas šias 42 dienas ieškovė galėjo ir pagrįstai ketino puspriekabę su vilkiku naudoti. Kaip minėta, pati ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl puspriekabės įregistravimo tik 2024 m. spalio 21 d., duomenų, kad iki to momento ji buvo neeksploatuojama dėl gedimo, o ne dėl kitų, nuo pačios ieškovės priklausančių priežasčių, nepateikta.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių atstovų ir liudytojo paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė nei žalos padarymo fakto ir jos dydžio, nei atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp puspriekabės gedimo ir patirtų vilkiko nuomos kaštų. Todėl nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovės kaltais veiksmais ieškovei buvo padaryta 2 087,81 Eur žala, šis reikalavimas taip pat atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei. Atsakovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos išlaidos yra žymiai mažesnės už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, todėl jos prašymas tenkinamas visiškai, priteisiant iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algirda“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. B. firmai „Binoras“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
