Administracinė byla Nr. II-193-939/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00133-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.30; 21.1.8; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo įgaliotam atstovui advokatui D. R., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1873-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas; Institucija) 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1873-2025 A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 4 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2161 nustatyta, kad jis turėjo 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko jam išduotą medžioklės lapą Nr. 807, kurio galiojimas buvo nurodytas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.; A. V., būdamas medžiotoju bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, organizavo, jai vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., tai yra, kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, negaliojantis ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Medžiojo graižtviniu ginklu,,Sako S20“, medžioklės metu žvėrių nesumedžiojo. Taip pat nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. A. V. vadovavo medžioklei, kurios metu buvo sumedžioti trys šernai. A. V., būdamas medžioklės vadovu pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 4 punktą, kuriame nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai turi turėti vietą (veikiančią šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį), kurioje būtų galima saugoti išdorotų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą, kol bus atlikti privalomi laboratoriniai gyvūnų ligų tyrimai, nenurodė medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados, ir leido medžiotojui D. D. išdorotus šėmus išsivežti į savo gyvenamąją vietą. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau tekste – ir Medžioklės taisyklės), 20, 24.1, 24.2, 24.13, 24.14, 58.2.1 punktų reikalavimus (toliau – Ir Nutarimas).
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas A. V. skundas dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą šios teisės normos sankcijoje numatytose ribose. Skunde A. V. nurodė, kad su 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu dalyje dėl jam taikytos administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtos 600 Eur baudos bei taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimo 5 mėnesiams nesutinka. Pažymėjo, kad nutarimas dalyje dėl jam taikytos administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nėra skundžiamas. Skunde A. V. teigia, jog 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas. Už nutarime nurodytą administracinį nusižengimą jam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė ne pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį jam taikyta už tai, kad, kaip buvo nustatyta 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2161, jis turėjo 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko jam išduotą medžioklės lapą Nr. 807, kurio galiojimas buvo nurodytas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. Jis, būdamas medžiotoju bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, organizavo, vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., tai yra kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, negaliojantis ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Medžiojo graižtviniu ginklu,,Sako S20“. Medžioklės metu žvėrių nesumedžiojo. ANK 290 straipsnio 4 dalies dispozicijoje yra nurodyti konkretūs atvejai (baigtinis sąrašas), kuomet atsiranda administracinė atsakomybė pagal šią teisės normą, t. y. medžiotojo buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas arba medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Atsakomybė už netinkamą Medžioklės lapų išdavimą, pildymą, panaudojimą ar pan. nėra numatyta. Jis, organizuodamas ir vadovaudamas medžioklei, veikė pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, medžioklė buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio, kurio narys jis yra, ir turi teisę medžioti būreliui priskirtuose nustatytuose medžioklės plotuose. Medžioklėje dalyvavo medžiotojai su galiojančiais medžioklei ir jiems išduotais ginklams leidimais. Prieš medžioklės pradžią jis atsakingai ir nuosekliai atliko medžioklės organizavimui keliamus reikalavimus, užpildė Medžioklės lapą ir įrašė tikrą ir teisingą informaciją, Medžioklės lape pasirašė visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai. Medžioklės metu pažeidimų ar incidentų nebuvo fiksuota, nebuvo sumedžioti jokie gyvūnai, žala gamtai taip pat nebuvo padaryta. Nors 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo metu nustačius, kad Medžioklės lapo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau formaliai medžioklė vyko pagal galiojančią tvarką – taisykles, nenuslepiant jokių faktų ar duomenų, Medžioklės lapą pateikiant prie būrelio dokumentacijos. Jis dėl neapdairumo nepastebėjo ir neatkreipė dėmesio į Medžioklės lapo galiojimo terminą (2024 m. gruodžio 1 d.). Medžioklės būrelyje įprastai Medžioklės lapai būdavo išduodami iki kalendorinio mėnesio paskutinės dienos, todėl, matydamas lape nurodytą gruodžio mėnesį, buvo tikras, jog Medžioklės lapo galiojimas yra iki gruodžio 31 d. ir tiesiog neatkreipė dėmesio, jog Medžioklės lapo galiojimas buvo nurodytas iki šio mėnesio pirmos dienos, t. y. iki gruodžio 1 d. Pažymėjo, kad medžioklė buvo organizuojama būreliui priskirtuose medžioklės plotuose; medžioklė buvo organizuojama leidžiamu medžioti laikotarpiu; į Medžioklės lapą buvo įrašyti visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai, turintys teisę medžioti; prieš pradedant medžioklę buvo tinkamai užpildytas Medžioklės lapas, kuriame pasirašė visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai (patikrinimo metu nebuvo nustatyti kiti Medžioklės lapo pildymo trūkumai); medžioklė pradėta pagal galiojančią tvarką, t. y. sutikrinus medžiotojų bilietus, leidimus ginklams, medžiotojų blaivumą ir kt., pravedus instruktažą apie medžioklės organizavimą, saugos reikalavimus, galimus medžioti gyvūnus; medžioklės metu nebuvo sumedžioti gyvūnai ir nenustatyti jokie pažeidimai ar žala gamtai. Jis dėl neapdairumo ir neatsargumo neatkreipė dėmesio į Medžioklės lapo galiojimo terminą ir dėl to visiškai pripažįsta savo kaltę, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 19.3 ir 24.1 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje.
Institucija atsiliepime į A. V. skundą nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AADANR_N-1873-2025 A. V. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 4 dalyje. Su A. V. skundu nesutinka. Nurodė, jog medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktų nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Medžioklės lapo viršutinę dalį pildo medžioklės klubo pirmininkas, nurodo būtinus rekvizitus. Medžioklės vadovas, gavęs medžioklės lapą, turi pareigą įsitikinti, ar medžioklės lapas yra galiojantis. Medžioklės lapas išduodamas jo galiojimo terminui, pasibaigus šiam terminui, medžioklės lapai priduodami Aplinkos apsaugos departamentui. Šiuo atveju, medžioklės lapas Nr. 807 medžioklės klubo vadovui nebuvo priduotas. Kol medžioklės lapas nepriduotas, medžiotojas negali gauti kito medžioklės lapo. Medžioklės lapas Nr. 807 galiojo iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir iš medžioklės lapo matyti, kad A. V. taip pat organizavo ir vykdė medžioklę 2024 m. lapkričio 30 d./2024 m. gruodžio 1 d., t. y. medžiojo paskutinę medžioklės lapo galiojimo dieną, todėl manytina, kad turėjo ir galėjo žinoti, kada medžioklės lapas baigia galioti. Šiuo atveju A. V. 2024 m. gruodžio 9 d. medžiojo neteisėtai, kai medžioklė nebegalėjo būti vykdoma.
A. V. nubaudė pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, kadangi A. V. neteisėtai medžiodamas (su negaliojančiu medžioklės lapu), gyvūnų nebuvo sumedžiojęs. Taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo Institucijoje metu A. V. su jam inkriminuotu pažeidimu sutiko, prašė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje, kadangi nuobauda, kurioje numatytas teisės medžioti atėmimas, jam pasirodė per griežta ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas į asmens prašymą ir byloje surinktus duomenis, Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. rugsėjo 8 d. Nutarimą pateikė sankcionuoti Alytaus apylinkės teismui, kuris Nutarimą sankcionavo ir A. V. buvo paskirta galutinė 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 5 mėnesiams. Institucija mano, jog A. V. administracinė nuobauda pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad <...> medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl neturi būti pakeista į ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė Ž. D. prašė Nutarimą palikti nepakeistą, A. V. skundą atmesti. Paaiškino, kad Institucija nesutinka su A. V. skundu, mano, kad byla išnagrinėta tinkamai, nuobauda paskirta pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais dokumentais, įrodytos yra abi jo veikos, kadangi A. V. medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ploto vienetuose su medžioklės lapu, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs, t. y. medžiojo neteisėtai, buvo tos medžioklės vadovas. Kaip numatyta Medžioklės taisyklėse, medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą, medžioklės vadovas atsako už teisingą medžioklės lapo pildymą. Taip pat Medžioklės taisyklės numato, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės ploto vienetuose su į dėklą neįdėtu ginklu, kai medžioklės teritorijose jis medžioti neturi teisės. Medžioklės lapo galiojimas buvo pasibaigęs, todėl medžioklė buvo vykdoma neteisėtai ir jis neturėjo teisės tą dieną medžioti tame medžioklės ploto vienete, nors medžiotojo bilietą asmuo turi, teisė medžioti suteikta. A. V. savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 24.1, 24.2, 58.2.1 punktus. Institucijos priimtas nutarimas buvo sankcionuotas teismo, buvo sutrumpintas teisės medžioti atėmimo terminas iki 5 mėnesių. Institucija kreipėsi į teismą dėl Nutarimo sankcionavimo, nes nors dabar A. V. kaltės dėl vieno pažeidimo nepripažįsta, tačiau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu kaltę pripažino, tik nurodė, kad jo manymu, sankcija yra per griežta ir prašė skirti mažesnę baudą. Asmuo neįvykdė administracinio nurodymo, pusės jam skirtos baudos nesumokėjo, nes jam buvo svarbu teisės medžioti turėjimas, kadangi yra aktyvus medžiotojas, dalyvauja papildomose šaudymo veiklose, todėl atsižvelgiant į tai, kad žvėrių nebuvo sumedžiota, kad asmuo kaltę pripažino, buvo nuspręsta kreiptis dėl teisės medžioti atėmimo termino sutrumpinimo nuo 11 mėnesių iki 5 mėnesių.
Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė nurodė, jog Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskyrė asmeniui nuobaudą, atsižvelgdama į A. V. charakterizuojančias aplinkybes, nuobauda nėra per griežta, ji dar ir sušvelninta, todėl prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą.
Pasinaudodama replikos teise Institucijos atstovė nurodė, jog ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Nutarime ir yra nurodyta pažeidimo esmė, t. y. kad A. V. vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Konstitucijos teismas pasisakęs dėl medžioklės lapo, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesuteikia tokios teisės. Nebuvo ginčo, kad A. V. tą dieną nemedžiojo, jis pripažino, kad dalyvavo medžioklėje ir galimai turėjo su savimi ginklą, kuris buvo neįdėtas į dėklą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismo posėdyje skundą dėl Nutarimo palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta 2025 m. gegužės 8 d. pažeidimą dėl šernų laikymo sąlygų. Dėl suklystos medžioklės datos taip pat pripažįsta, teigia, kad įvyko žmogiška klaida. Jis teisėtai vykdė medžioklę, tai buvo įrašyta į medžioklės lapą, jame surašyta, kas dalyvavo medžioklėje. Paprastai būrelio vadovas datą medžioklės lape nurodo iki paskutinės mėnesio dienos, t. y. 30 d. arba 31 d. Medžioklę vykdė teisėtai, nebuvo jokių pažeidimų. Kiekvienas būrelio narys gali gauti tokį lapą ir jis tampa medžioklės vadovu. Jis įrašo visus medžioklėje dalyvaujančius medžiotojus. Jo pažeidimas iš ANK 290 straipsnio 4 dalies turi būti perkvalifikuojamas į ANK 290 straipsnio 1 dalį, nes jis nepažeidė jokių Medžioklės taisyklių, padarė tik medžioklės lapo pildymo klaidą. Teisingai įrašė medžioklės datą – 2024 m. gruodžio 9 d. Medžioklės lapo galiojimo datą medžioklės lape užpildė pirmininkas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. įgaliotas atstovas advokatas D. R. teismo posėdyje skundą dėl Nutarimo palaikė ir prašė jį tenkinti. Dėl nusižengimo kvalifikavimo paaiškino, kad A. V. padarė Medžioklės taisyklių pažeidimą, susijusį su medžioklės lapo pildymu, nes medžioklės būrelio vadovas išduoda medžioklės lapą medžioklės vadovui, kuris vėliau tą lapą pildo ir per neapsižiūrėjimą, dėl to, kad medžioklės lapai paprastai išduodami iki mėnesio paskutinės dienos, buvo sąžiningai įsitikinęs, kad lapas galioja iki gruodžio 31 d., organizavo medžioklę jau po lapo galiojimo pabaigos, bet medžioklėje dalyvavo ir kiti medžiotojai, kurie įsirašė į lapą ir nepastebėjo šios klaidos, todėl akivaizdu, kad buvo žmogiškai suklysta, nes šis pažeidimas užfiksuotas ne medžioklės laiku, o Institucijai tikrinant medžioklės lapus po pusės metų. Jei medžioklės vadovas būtų pastebėjęs, kad su tuo lapu yra kažkas negerai, tiesiog medžioklės lapas galėjo dingti, jame galėjo būti daromi taisymai, jame galėjo būti neįrašoma data. Už tokius pažeidimus numatyta atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Dėl šios klaidos jo atstovaujamasis kaltinamas sunkesniu administraciniu nusižengimu.
Baigiamųjų kalbų metu A. V. įgaliotas atstovas nurodė skundą palaikantis, prašė perkvalifikuoti A. V. nusižengimą iš ANK 290 straipsnio 4 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį. Nurodė palaikantis A. V. skunde išdėstytus motyvus, kad dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo medžioklės lape nurodytos medžioklės lapo datos. Nusižengimai turi būti kvalifikuojami griežtai pagal ANK straipsnių dispoziciją, neaiškinant jų plečiamai, nesivadovaujant kažkokiais išmąstymais. ANK 290 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad medžiotojas buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, A. V., kaip medžiotojų būrelio,,(duomenys neskelbtini)“ narys, turi teisę medžioti toje teritorijoje, kuri priskirta šiam medžiotojų būreliui. Iš Nutarimo matyti, kad administracinė nuobauda A. V. paskirta dėl to, kad jis organizavo ir dalyvavo medžioklėje, kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, šioje dispozicijoje tokia aplinkybė nėra numatyta, todėl šis medžioklės taisyklių pažeidimas kvalifikuotinas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Prašo A. V. skundą tenkinti. ANK 290 straipsnio 4 dalyje nenumatyta atsakomybė už medžiojimą, kai medžioklės lapas yra pasibaigęs, negaliojantis. Tas, kas išdėstyta Nutarime, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip kitų medžioklės taisyklių pažeidimas ir kvalifikuojamas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
k o n s t a t u o j a :
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Skundžiamu Institucijos nutarimu A. V. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 4 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2161 nustatyta, kad jis turėjo 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko jam išduotą medžioklės lapą Nr. 807, kurio galiojimas buvo nurodytas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.; A. V., būdamas medžiotoju bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, organizavo, jai vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., tai yra kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, negaliojantis ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Medžiojo graižtviniu ginklu,,Sako S20“, medžioklės metu žvėrių nesumedžiojo. Taip pat nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. A. V. vadovavo medžioklei, kurios metu buvo sumedžioti trys šernai. A. V., būdamas medžioklės vadovu pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 4 punktą, kuriame nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai turi turėti vietą (veikiančią šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį), kurioje būtų galima saugoti išdorotų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą, kol bus atlikti privalomi laboratoriniai gyvūnų ligų tyrimai, nenurodė medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados, ir leido medžiotojui D. D. išdorotus šernus išsivežti į savo gyvenamąją vietą. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 20, 24.1, 24.2, 24.13, 24.14, 58.2.1 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su Institucijos Nutarimu dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su Institucijos Nutarimu, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį, ir skundu prašo Institucijos Nutarimą pakeisti ir administracinį nusižengimą iš ANK 290 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pasisako tik dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.
ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Padarius aptariamą nusižengimą, medžiotojams numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur.
ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Padarius šį nusižengimą, medžiotojams numatyta bauda nuo 600 iki 1 450 Eur, be to, pagal ANK 290 straipsnio 17 dalį už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių.
Bylos duomenimis iš 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA-2161 matyt, kad 2025 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas A. G. neplaniniam patikrinimui pristatė 2024/2025 metų medžioklės sezono medžioklės lapus. Tikrinant medžioklės lapus be kita ko nustatyta: 2024 m. spalio 7 d. medžioklės lapas Nr. 807 buvo išduotas A. V.. 2024 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose A. V. organizavo, vadovavo ir vykdė medžioklę, kai 2024 m. spalio 7 d. išduotas medžioklės lapas Nr. 807 buvo negaliojantis (medžioklės lapas galiojo nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.), t. y. medžioklės lapas negaliojo ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Kartu medžioklėje dalyvavo D. D. ir D. R. (administracinio nusižengimo bylos lapai 4-7).
Iš patikrinimui pateikto 2024 m. spalio 7 d. medžioklės lapo Nr. 807, kurį išdavė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas A. G., matyti, jog jis galiojo nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. Iš medžioklės ataskaitos matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklėje dalyvavo A. V., D. D. ir D. R.. Medžioklės vadovas buvo A. V. (administracinio nusižengimo bylos lapai 8).
Iš 2025 m. birželio 2 d. A. V. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. jis organizavo ir vykdė medžioklę MPV (duomenys neskelbtini), jis pats yra MB (duomenys neskelbtini) narys. Su juo medžioklėje dalyvavo D. D. ir D. R.. Medžiojo su graižtviniu šautuvu,,Sako S20“, kokiais ginklais medžiojo kolegos, nežino. Medžioklės lape Nr. 807 įrašų apie sumedžiotus žvėris nėra, reiškia jie nebuvo sumedžioti. Visada įrašus padaro laikantis medžioklės taisyklių (administracinio nusižengimo bylos lapai 11-12).
Iš 2025 m. birželio 17 d. A. V. paaiškinimo matyti, kad jis turėjo išduotą medžioklės lapą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, kuomet įsirašė į lapą. Tą padarė nepiktavališkai, nieko neslėpė, tiesiog suklydo ir nepastebėjo datos. Dažniausiai būrelio vadovas išrašo lapą iki paskutinės mėnesio dienos, o ne pirmos, dėl to ir nepastebėjo, kad lapas negalioja (administracinio nusižengimo bylos lapai 13).
Iš Institucijos priimto Nutarimo matyti, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucijoje A. V. paaiškino, kad tai, jog 2024 m. gruodžio 9 d. jis medžiojo su negaliojančiu medžioklės lapu, sužinojo tik tada, kai atvyko pas pareigūną į apklausą. Nieko nuo pareigūnų neslėpė ir jokių piktybiškų tikslų neturėjo, o dėl neatidumo nepastebėjo, kad medžioklės lapas Nr. 807 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu jau buvo negaliojantis (administracinio nusižengimo bylos lapai 36-41).
Akcentuotina, kad Medžioklės taisyklės numato, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį popierinį medžioklės lapą arba būti užpildžius elektroninį medžioklės lapą naudojantis Biologinės įvairovės informacinės sistemos funkcionalumais (Medžioklės taisyklių 16.2 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės, kurios vadovas jis buvo, metu galiojančio popierinio medžioklės lapo neturėjo, nes 2024 m. spalio 7 d. jam išduotas medžioklės lapas Nr. 807 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu buvo negaliojantis (medžioklės lapas galiojo nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.) (administracinio nusižengimo bylos lapas 8).
Medžioklės taisyklių 19.3 punkte numatyta, jog popierinį medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojo atstovas jame turi: nurodyti popierinio medžioklės lapo galiojimo laiką. Popierinis medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti popierinio medžioklės lapo galiojimą draudžiama. Šiuo gi atveju popierinį medžioklės lapą išdavęs (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas A. G. nurodė, kad popierinis medžioklės lapas Nr. 807 galioja nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. (administracinio nusižengimo bylos lapas 8).
Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą popierinio medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. <...>. Medžioklės taisyklių 24.1 punkte nurodyta, jog medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį popierinį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka arba naudodamasis elektroninėmis priemonėmis būti užsiregistravęs elektroniniame medžioklės lape pats ir įsitikinęs, kad kiti jo vadovaujamos medžioklės dalyviai užsiregistravo elektroniniame medžioklės lape ir patvirtino savo dalyvavimą medžioklėje. Medžioklės taisyklių 24.2 punkte nurodyta, kad medžioklės vadovas organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu jos vadovas A. V. neturėjo galiojančio popierinio medžioklės lapo, kuris yra privalomas dokumentas medžioklei organizuoti ir vykti.
Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte nurodyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu A. V., neturėdamas galiojančio popierinio medžioklės lapo, medžioti neturėjo teisės, taip pat neturėjo teisės ir būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu. Popierinis medžioklės lapas išduodamas jo galiojimo terminui. Pastebėtina, jog medžioklės lapas Nr. 807 galiojo iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir iš medžioklės lapo matyti, kad A. V. taip pat organizavo ir vykdė medžioklę 2024 m. lapkričio 30 d./2024 m. gruodžio 1 d., t. y. medžiojo paskutinę medžioklės lapo galiojimo dieną, todėl teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta nuomone, jog jis turėjo ir galėjo žinoti, kada medžioklės lapas baigia galioti. Šiuo gi atveju A. V. 2024 m. gruodžio 9 d. medžiojo neteisėtai, kai medžioklė nebegalėjo būti vykdoma. Tai, kad Institucija Nutarimo dėstomoje nenurodė ir nepacitavo, ką numato Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktas, nedaro šio Nutarimo negaliojančiu, nes Nutarimo dalyje, kurioje yra suformuluotas A. V. pareikštas kaltinimas, yra aiškiai nurodyta, kad asmuo pažeidė be kita ko ir Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto reikalavimus. Kadangi 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu gyvūnas sumedžiotas nebuvo, todėl Institucija pagrįstai A. V. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį.
Teismo posėdyje A. V., neigdamas padaręs ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, nurodė, jog yra atsakingas medžiotojas, pripažįsta padaręs techninę klaidą, sumaišęs skaičius 0 su 3, tačiau dėl šios klaidos nesutinka su jam inkriminuojamu kaltinimu, nes jis viską padarė, kas buvo reikalinga, tik nesužiūrėjo tos ranka įrašytos datos, kadangi paprastai būrelio vadovas datą medžioklės lape nurodo iki paskutinės mėnesio dienos, t. y. 30 d. arba 31 d. Tai, jog A. V. neįsitikino, kad medžioklės lapas galiojo medžioklės dieną, rodo jo atsainų požiūrį į savo, kaip medžioklės vadovo pareigas, medžioklės lape nurodyta jo galiojimo pabaigos data nurodyta aiškiai ir suklysti dėl skaičiaus datoje nėra net teorinės galimybės, kadangi jis yra aiškiai nurodytas.
Iš A. V. skundo turinio ir jo bei jo įgalioto atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad jis pripažino aplinkybę, jog dėl neapdairumo neatkreipė dėmesio į tai, kad medžioklės lapo galiojimo terminas buvo pasibaigęs ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus, už kurių pažeidimą administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje, o ne ANK 290 straipsnio 4 dalyje.
Teismas pažymi, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas. Būtent šiais duomenimis vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už racionalų ir saugų medžioklės plotų, kurie priklauso valstybei, naudojimą, bet pagal šiuose dokumentuose esančius duomenis atsakingos valstybės institucijos vykdo ir apskaitą, rengia ataskaitas, skiria medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-697/2022">2K-212-697/2022</a>).
Taigi, aiškinant administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus sistemiškai ir nešališkai, teismas sprendžia, jog nekyla abejonių, kad 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklės metu A. V. turėjo 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko jam išduotą medžioklės lapą Nr. 807, kurio galiojimas buvo nurodytas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. Taigi A. V., būdamas medžiotoju bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, organizavo, jai vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., tai yra, kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, negaliojantis, todėl medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Medžiojo graižtviniu ginklu,,Sako S20“, medžioklės metu žvėrių nesumedžiojo. Tai, kad jis, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, pažeidė Medžioklės taisyklių 24.1, 24.2 punktų reikalavimus ir 58.2.1 punkte įtvirtintą draudimą būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, patvirtina byloje surinkti įrodymai: tiek A. V. paaiškinimo duomenys (administracinio nusižengimo bylos lapas 11-12), tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu duoti paaiškinimai, tiek ir teisme jo duoti paaiškinimai, kad jis medžiojo su graižtviniu ginklu,,Sako S20“.
Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarimas, kuriuo A. V. skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, nei numato įstatymas, buvo sankcionuotas teismo, jam buvo sutrumpintas teisės medžioti atėmimo terminas nuo 11 mėnesių iki 5 mėnesių, yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo tvarkos, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tai, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, jog buvo netinkamai, neobjektyviai įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas neteisėtas, nepagrįstas Institucijos Nutarimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Ž. D. 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimo panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Ž. D. 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1873-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
