A. S. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 62 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4330/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43199-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėja advokatė A. Kakoškina prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir A. S. paskirti švelnesnę bausmę; sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas, nes, skirdamas A. S. bausmę, įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir paskyrė jam aiškiai per griežtą, teisingumo principo neatitinkančią bausmę, o apeliacinės instancijos teismas paliko ją galioti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. S. atžvilgiu netaikė jo teisinę padėtį švelninančių, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio pakeitimų bei nesušvelnino paskirtos bausmės.

Byloje yra pagrindas A. S. taikyti naują BK 62 straipsnio 1 dalies redakciją ir skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, nes nuteistasis buvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką ir tuoj po jos padarymo prisipažino, davė parodymus, padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Taip pat yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nuteistojo A. S. veiksmais turtinė žala nepadaryta, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. S. vaidmuo buvo antraeilis, jis atliko tik pagalbinio pobūdžio veiksmus, draudžiamų medžiagų įsigijimo aplinkybių nežinojo, savo lėšomis prie jų įgijimo ir realizavimo neprisidėjo, nusikalstamos veikos buvo užkardytos, siuntas sulaikė policijos pareigūnai ir kiti asmenys medžiagomis nepasinaudojo. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir A. S. vaidmenį darant nusikalstamą veiką.

Šioje byloje bausmę galima švelninti ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. A. S. vaidmuo darant nusikalstamą veiką truko trumpą laiką, jis nebuvo iš anksto susitaręs su A. J. įgyti narkotines medžiagas, iš paštomatų paimtas siuntas iš karto perdavė A. J. Šios aplinkybės rodo, kad padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis už rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, bylos duomenys leidžia manyti, kad teisėsauga jau nuo 2023 m. gegužės 26 d. kontroliavo nusikalstamą veiką ir turėjo duomenų apie nuteistųjų disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nesiėmė priemonių užkardyti tolesnių nuteistųjų neteisėtų veiksmų, nesulaikė jų su iš paštomato paimtu siuntiniu. Tokie teisėsaugos pareigūnų veiksmai pripažįstami nusikalstamų veikų skatinimu.

Tai, kad net minimalios baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, patvirtina ir kitos aplinkybės, rodančios mažesnį A. S. asmenybės pavojingumą. Teismo nuosprendžiu yra pripažinta A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Veikų padarymą nulėmė A. S. lengvabūdiškas požiūris dėl jauno amžiaus ir priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Vien baudžiamasis procesas A. S. padarė teigiamą įtaką, nors nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, daugiau nenusikalto, nuteistasis pakeitė savo gyvenimo būdą, įsidarbino, darboviečių bei Suaugusiųjų ir jaunimo centro pateiktose charakteristikose apibūdinamas teigiamai, nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio, lankosi pas psichiatrą ir psichologą. Be to, A. S. palaiko glaudžius ryšius su tėvais, susituokė, susilaukė dukters, iki įkalinimo pataisos namuose rūpinosi šeimos išlaikymu. Tai patvirtina stiprius A. S. socialinius ryšius. Šios aplinkybės rodo, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su nuteistojo A. S. gynėjos A. Kakoškinos antrą kartą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoto kasacinio skundo argumentais, matyti, kad šie savo turiniu yra tapatūs pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentams. Naujai pateiktame kasaciniame skunde, kaip ir pirmą kartą pateiktame, nesutinkama su A. S. paskirta bausme, teigiama, kad, netinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atskleidžiančias A. S. vaidmenį darant nusikalstamą veiką bei mažesnį jo asmenybės pavojingumą, nepagrįstai netaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pirmą kartą paduotą nuteistojo A. S. gynėjos kasacinį skundą, konstatavusi, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šioje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, o kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą. Nuteistojo gynėja nepateikė teisinių argumentų dėl konkrečių abiejų instancijų teismų padarytų minėtų teisės normų taikymo klaidų.

Susipažinusi su kasaciniu skundu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėja nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad skiriant A. S. bausmę, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Gynėjos A. Kakoškinos paduotas apeliacinis skundas dėl bausmės švelninimo A. S. buvo nagrinėjamas jo teisinę padėtį švelninančių, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų kontekste.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Astos Kakoškinos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis