Teismingumo byla Nr. T-106/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00990-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Prienų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AMA FOREST“ ieškinį atsakovams, K. Š., G. K., E. A., valstybės įmonei „Valstybinis miškotvarkos institutas“, Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam asmeniui A. K. ir R. D., dėl žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti 20 993,98 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų K. Š., G. K., E. A., VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“, Valstybinės miškų tarnybos.
Teismingumo byla Nr. T-106/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00990-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Prienų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AMA FOREST“ ieškinį atsakovams, K. Š., G. K., E. A., valstybės įmonei „Valstybinis miškotvarkos institutas“, Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam asmeniui A. K. ir R. D., dėl žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti 20 993,98 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų K. Š., G. K., E. A., VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“, Valstybinės miškų tarnybos.
Ieškovė nurodo, kad 2013 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo du miško žemės sklypus Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė miško žemės sklypus pirko dėl sklype augančių medžių kirtimo gavus leidimus. Žemės sklypų pirkimo metu buvo parengti tik laikini žemės sklypų planai, o žemės sklypų geodeziniai matavimai nebuvo parengti, todėl 2014 m. vasario 14 d. buvo atliktas žemės sklypų ribų paženklinimas–parodymas. Tuo metu buvo pastebėta, kad be ieškovės žinios ir sutikimo yra iškirstas 3087 kv. m. ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatė, kad ieškovei priklausantys miško sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribojasi su atsakovei K. Š. priklausančiu miško žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo iškirstas vadovaujantis miškotvarkos projektu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio 21 d. išduotu leidimu kirsti mišką. Išduodant leidimą K. Š. kirsti mišką nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, netiksliai nustatytos sklypo ribos, dėl to jos buvo perstumtos 80 metrų į rytus per visą sklypo plotį dėl ko ir buvo iškirsti medžiai ieškovei nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype. Ieškovė nurodo, kad minėtą miškotvarkos projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas kirsti mišką, parengė G. K. IĮ (projekto autorius G. K.), vadovaudamasi VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ inžinierės A. K. parengtu ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje patvirtintu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu. G. K. parengtą miškotvarkos projektą 2008 m. balandžio 9 d. patvirtino Valstybinės miškotvarkos tarnybos (Valstybinė miškų tarnyba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą) Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. O atsakovas E. A., kaip nurodo ieškovė, atsakovės K. Š. pavedimu organizavo ir rūpinosi miško iškirtimo darbais bei pats atliko miško kirtimo darbus. Ieškovė teigia, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų bendrais veiksmais buvo iškirstas ieškovei nuosavybės teise priklausantis miškas ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Ieškovės teigimu neteisėtą sklypo iškirtimą lėmė neteisingai nustatytos miško sklypo ribos. 2008 m. balandžio 21 d. leidimo kirsti mišką išdavimo pagrindas buvo G. K. parengtas miškotvarkos projektas pagal 2006 m. liepos 27 d. VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto“ parengtą ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje patvirtintą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą.
Prienų rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Prienų rajono apylinkės teismo vertinimu, keliamas ginčas yra mišrus, nes ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų, tiek iš privataus subjekto (fizinio asmens) neteisėtų veiksmų, todėl teismui kyla abejonių, kuriame iš teismų – bendrosios kompetencijos ar administraciniame – turi būti nagrinėjama ši byla.
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šioje byloje ieškovė prašo teismo solidariai iš atsakovų priteisti patirtos turtinės žalos atlyginimą, dėl ieškovei priklausančios miško dalies neteisėto iškirtimo.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Šioje byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo solidariai iš atsakovų priteisti ieškovės patirtą turtinę žalą, iš atsakovų K. Š., G. K., vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, o iš atsakovo E. A., vadovaujantis CK 6.265 straipsnio 1 dalimi. Taigi reikalavimas atlyginti žalą yra reiškiamas fiziniams asmenims, kurie nėra viešojo administravimo subjektai ir šių fizinių asmenų atlikti veiksmai, su kuriais ieškovė sieja jai padarytą žalą, nelaikytini viešojo administravimo veiksmais, todėl šių atsakovų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra civilinio teisinio pobūdžio.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo teismo atlyginti patirtą turtinę žalą solidariai ir iš VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ ir Valstybinės miškų tarnybos, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kuris numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo reikalavimai, grindžiami CK 6.271 straipsniu, yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, nes sprendžiant kilusį ginčą ir vertinant Valstybinės miškų tarnybos ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ galimą veiksmų neteisėtumą taip pat turės būti vertinama ir kitų atsakovų (fizinių asmenų) veiksmų įtaka Valstybinės miškų tarnybos ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ veiksmasm bei žalos, dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio miško sklypo iškirtimo, atsiradimui (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-66/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-66/2016">T-66/2016</a>). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AMA FOREST“ ieškinį atsakovams, K. Š., G. K., E. A., valstybės įmonei „Valstybinis miškotvarkos institutas“, Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam asmeniui A. K. ir R. D., dėl žalos priteisimo, Prienų rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
teisėjas
Dainius Raižys