Teismingumo byla Nr. T-104/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05327-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė Vilniaus teritorinė darbo birža teismo prašo priteisti iš atsakovo O. B. 2759,91 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešim devynis eurus 91 ct) išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, Vilniaus teritorinės darbo biržos naudai.
Teismingumo byla Nr. T-104/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05327-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė Vilniaus teritorinė darbo birža teismo prašo priteisti iš atsakovo O. B. 2759,91 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešim devynis eurus 91 ct) išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, Vilniaus teritorinės darbo biržos naudai.
Ieškovė nurodė, kad 2015 m. sausio 6 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Dvišalę mokymo sutartį Nr. NAKD/DMS/1-74 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 2 punktą atsakovas įsipareigojo įgyti santechniko kvalifikaciją, reikalingą Sutarties 4 punkte nurodytoms darbo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 12 d. pagal santechniko mokymo programą (Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 (toliau – ir Aprašas)). Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovė įsipareigojo išduoti atsakovui mokymo kuponą, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovo pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Atsakovas, baigęs profesinį mokymą, pagal įgytą kvalifikaciją 2015 m. rugsėjo 9 d. įsidarbino UAB „TM Statyba“, tačiau jau 2015 m. lapkričio 4 d. buvo atleistas iš minėtos darbovietės savo paties prašymu (savo noru). Po atleidimo pagal įgytą kvalifikaciją neįsidarbino. Pagal Sutarties 7.6 punktą atsakovas įsipareigojo įsidarbinęs nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį nuo įsidarbinimo dienos. Atsakovas savo noru nutraukė darbo sutartį su darbdave, nepraėjus 6 mėnesiams nuo įsidarbinimo, o tai pagal Aprašą nėra laikoma svarbia priežastimi. Tokiu būdu atsakovas, savo prašymu nutraukęs darbo sutartį su darbdave, pažeidė Sutarties 7.6 punktą. Pagal Sutarties 7.7 punktą atsakovas įsipareigojo atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu jis nevykdys arba netinkamai vykdys Sutarties 7.1–7.6 papunkčiuose nurodytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, įvardytų Apraše. Jeigu išlaidos, nurodytos šiame punkte, nėra grąžinamos darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatas (23 straipsnio 12 dalį) taip pat yra įtvirtinta prievolė kitai sutarties šaliai atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Atsakovas su darbo birža nebendradarbiavo, sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir skolos negrąžino, todėl su jo profesiniu mokymu susijusios išlaidos išieškotinos teismine tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Nutartyje nurodoma, kad ieškovė yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas socialinės apsaugos ne darbo atveju srityje, be kita ko, įgyvendinanti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, tarp kurių yra ir bedarbių profesinis mokymas. Teisinius santykius tarp teritorinių darbo biržų ir bedarbių, sudarant ir įgyvendinant dvišales sutartis dėl bedarbių profesinio mokymo, reglamentuoja viešosios teisės normos, įtvirtintos Užimtumo rėmimo įstatyme (iki 2017 m. birželio 31 d.), o nuo 2017 m. liepos 1 d. – Užimtumo įstatyme. Keliamas ginčas kyla būtent iš teisinių santykių, atsiradusių teritorinei darbo biržai vykdant viešojo administravimo funkciją socialinės apsaugos nedarbo atveju, srityje, t. y. įgyvendinant aktyvios darbo rinkos priemones, konkrečiai – bedarbių profesinio mokymo organizavimą ir finansavimą. Tai, kad ginčas šioje byloje kyla iš sutarties, nepaneigia administracinio teisinio šio ginčo pobūdžio, nes pati dvišalė profesinio mokymo sutartis yra sudaryta remiantis Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtintomis viešosios teisės normomis. Tokiu būdu, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Tarp bylos šalių, vadovaujantis tuo metu galiojusių Užimtumo rėmimo įstatymo (nuo 2017 m. liepos 1 d. – Užimtumo įstatymas) ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499, nuostatomis, 2015 m. sausio 6 d. buvo sudaryta dvišalė mokymo sutartis Nr. NAKD/DMS/1-74. Sutarties dalykas – profesinio mokymo organizavimo paslaugų teikimas mokiniui ir jo įsidarbinimo į Lietuvos darbo biržos atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas arba pradėjimo dirbti paties surastoje darbo vietoje ar pradėjimo vykdyti individualią veiklą, užbaigus profesinį mokymą, numatymas. Pagal Sutarties 7.7 punktą, mokinys įsipareigoja atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu mokinys nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 7.1–7.6 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Apraše. Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teritorinei darbo biržai jos patirtas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas išlaidas privalo atlyginti bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų, taip pat darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sutarties įsipareigojimų. Minėto straipsnio 13 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 14 dalis). Pagal Vilniaus teritorinės darbo biržos nuostatų, patvirtintų Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-248, 1 punktą, Vilniaus teritorinė darbo birža yra Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigta biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti užimtumo rėmimo politiką ir vykdanti kitas teisės aktuose ir šiuose nuostatuose numatytas funkcijas Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono, Elektrėnų, Ukmergės rajono savivaldybių teritorijose (nuostatų redakcija, galiojusi dvišalės mokymo sutarties sudarymo metu). Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas yra viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (Užimtumo rėmimo įstatymo 22 straipsnio 1 punktas). Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo organizavimas ir įgyvendinimas yra viešojo administravimo sritis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys, Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnis, 22 straipsnio 1 punktas, 23 straipsnis).
Kartu pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje. Atsakovas – fizinis asmuo, neturintis viešojo administravimo įgaliojimų, kuris, ieškovės teigimu, turi grąžinti jai išlaidas, susijusias su atsakovo profesiniu mokymu, nes nevykdė dvišalėje mokymo sutartyje nurodytų įsipareigojimų (Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 12 dalis). Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas, kai iš fizinio asmens prašoma priteisti atitinkamas išlaidas, susijusias su jo profesiniu mokymu pagal Užimtumo rėmimo įstatymą (šiuo metu – Užimtumo įstatymas), nelaikytinas administraciniu ginču pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, kuris priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnis). Aptariamasis ginčas taip pat nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų ginčų kategoriją (t. y. jog administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui O. B. dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
teisėjas
Dainius Raižys