Baudžiamoji byla Nr. 2K-455/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.20.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Jono Prapiesčio, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T., prieš kurią nutrauktas procesas, gynėjos advokatės Audronės Irenos Matiukienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nuosprendžiu A. K. T. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išteisinamasis nuosprendis ir A. K. T. byla pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, būnant liudytoja, davimo) nutraukta ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 37 straipsnį A. K. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavus tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, t. y. 2008 m. liepos 14 d. apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., o 2006 m. birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje atstovavimo bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse (pagal kurias advokato padėjėjui D. C. pavedama A. K. T. suteikti teisines paslaugas) esantys parašai yra ne jos ir šie dokumentai suklastoti.
Apeliacinės instancijos teismas A. K. T. veiksmus kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, pripažinęs įrodyta jos veiką turint visus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau nusprendė, kad A. K. T. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bei BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą), kad būtų grindžiama represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad melagingi A. K. T. parodymai nepadarė, objektyviai negalėjo padaryti ir ateityje nebepadarys realios žalos ikiteisminio tyrimo eigai ir rezultatams, taip pat kad nusikaltimas yra nesunkus, juo nebuvo siekiama sukelti sunkių padarinių, padaryti didelės žalos. Kadangi A. K. T. padaryta veika esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė, kolegija laikė, kad galima atleisti A. K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, ir bylą nutraukė.
Kasaciniu skundu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T. gynėja advokatė A. I. Matiukienė prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nors ir bylą nutraukęs (BK 37 straipsnis) A. K. T. nuteisė nepagrįstai (BK 235 straipsnio 1 dalis). Teismas neargumentavo, kokios objektyvios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina A. K. T. veiką buvus tyčine. Anot kasatorės, teismas nevertino ir nuosprendyje neaptarė A. K. T. teisinančių aplinkybių. Kasatorė, vadovaudamasi BPK 55, 56 straipsniais bei CK 2.137 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad byloje pateikta atstovavimo sutartis yra niekinė (A. K. T. nesuteikė advokato padėjėjui D. C. teisės jos vardu atlikti veiksmus, t. y. atstovauti jos interesams teisme ar kitoje institucijoje; sutartis neturėjo turinio, buvo neregistruota, niekur nepanaudota). Jos teigimu, A. K. T. pasirašė ant atstovavimo sutarties neskaičiusi teksto arba, tikėtina, ant tuščio blanko, todėl galėjo pamiršti apie tokio pasirašymo faktą, juolab kad nesuteikė teisių D. C. jai atstovauti. Be to, pasak kasatorės, suprantama ir A. K. T. abejonė parašo tikrumu, nes byloje nustatyta ir įrodyta, kad ji negavo pinigų priėmimo kvito [LAT, Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 7 d.], pasirašyto D. C. ir A. K. T. Kasatorės įsitikinimu, šios aplinkybės paneigia tiesioginę A. K. T. tyčią duoti melagingus parodymus. Taip pat kasatorė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra dirbo šališkai, nekritiškai vertino liudytojo advokato A. Ž. paaiškinimus dėl atstovavimo sutarties. Jos nuomone, liudytojų D. C., A. Ž., E. J. Š. parodymai, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, yra nepatikimi ir nepaneigia A. K. T. aiškinimo dėl įgaliojimų suteikimo tik advokatui A. Ž. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. K. T. sąžiningo klydimo yra teisinga ir patvirtinta medicininiais duomenimis, kai tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Teismo medicinos ekspertize (nustačiusia ligą dėl atminties susilpnėjimo), padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K. T. veikoje yra nusikaltimo sudėtis, pasireiškusi tiesioginės tyčios forma (BK 235 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T., prieš kurią nutrauktas procesas, gynėjos advokatės A. I. Matiukienės skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. T. tyčia padarius nusikaltimą ir tinkamai kvalifikavo jos padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Pasak prokurorės, liudytojos A. K. T. melagingi parodymai (dėl advokato A. Ž., tikėtina, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) yra apie esmines ir reikšmingas bylos aplinkybes. Prokurorė nurodo, kad buvo laikytasi BPK 81, 83, 179, 183, 235 straipsnių, t. y. akcentuoja, kad A. K. T. buvo tinkamai išaiškinta ir ji suprato savo kaip liudytojos procesinę padėtį, žinojo pareigą duoti teisingus parodymus. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, jų patikimumą, pakankamumą bei atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, kurio metu buvo gauti nauji įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. T. sąmoningai siekė, jog tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota protokole ir panaudota byloje. Kaip pažymi prokurorė, buvo laikomasi įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis), nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ar padaryti kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – 2008 m. liepos 14 d. liudytojos A. K. T. papildomos apklausos protokolo (T. 1, b. l. 24–26) matyti, kad ji šios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta laikantis BPK 183 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose nustatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taigi A. K. T., būdama įspėta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja davė parodymus apie tai, kad nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., o 2006 m. birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje atstovavimo bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse esantys parašai yra ne jos, ir šie dokumentai suklastoti. A. K. T. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų, jos pasirašytas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios 2008 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 14–16), tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių teisinių sutarčių eilutėse „Klientas” pasirašė A. K. T. Šias ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes, savo iniciatyva, nutaręs atlikti įrodymų tyrimą, paskirdamas rašysenos ekspertizę (2009 m. spalio 8 d. nutartis, T. 2, b. l. 112–113; 129–132), teismo medicinos sveikatos būklės ekspertizę (2009 m. gruodžio 10 d. nutartis, T. 3, b. l. 61–62; 101–105) tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad A. K. T. 2008 m. liepos 14 d. apklausos metu apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje esančią medžiagą ir atlikęs įrodymų tyrimą (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis) bei nustatęs visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. K. T. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes tas, kas ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, atsako pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Be to, byloje esantys ir nuosprendyje aptarti įrodymai [kaltinamosios A. K. T., liudytojų D. C., A. Ž., E. J. Š., V. G., G. Ž., G. J., L. L., eksperto A. Misiaus parodymai, 2008 m. liepos 25 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, 2008 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo ir 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutarčių originalai, 2010 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus komisijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)] patvirtina A. K. T. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai atskleidė atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie bylai reikšmingas aplinkybes, ir norėjimą, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Kasatorės teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra siejami su bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, tačiau naujas jų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T., prieš kurią nutrauktas procesas, gynėjos advokatės Audronės Irenos Matiukienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Jonas Prapiestis
Benediktas Stakauskas
