E. G. pagal BK 182 str., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-511/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.9.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. bei nuteistojo juridinio asmens UAB „L“ atstovės A. R. R. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį - 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 270 MGL (35100 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas (2 dienos) ir E.G. nustatytas galutinis bausmės dydis – 34 840 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5 punktu, E. G. paskirtas 15 7294 Lt vertės turto konfiskavimas.

Juridinis asmuo UAB,,L“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, juridiniam asmeniui UAB,,L“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 230 MGL (29 900 Lt) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria nuteistųjų E. G. ir juridinio asmens UAB,,L“ apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

E. G. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „L.“ turtą. Jis 2005 m. vasario–gruodžio mėn. ir 2006 m. sausio-gruodžio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, tęstiniais veiksmais, veikdamas bendrininkų grupe su I. R. ir D. L., dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, iš jų įsigijo 10 (2005 m.) ir 12 (2006 m.) suklastotų UAB „Your Sport“ PVM sąskaitų - faktūrų bei prie jų pridedamą paslaugų pirkimo pardavimo sutartį ir įvykdytų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad asociacija „Your Sport“ bendrovei UAB „L“ suteikė, o UAB „L“ nupirko paslaugų už 64 900 Lt (2005 m.) ir 106 200 Lt (2006 m.) ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „L“ vyr. finansininkei, nurodydamas juos įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „L“ ir asociacijos „Your Sport“ sandoriai visiems sutartyje nurodytiems darbams nėra įvykę, jis 11 (2005 m.) ir 13 (2006 m.) mokėjimo pavedimais iš UAB „L“ bankinės sąskaitos, esančios AB Ūkio banke, pervedė į asociacijos „Your Sport“ bankinę sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke, 64 900 Lt (2005 m.) ir 106 200 Lt (2006 m.), iš kurių 40 238 Lt (2005 m.) ir 65 844 Lt (2006 m.) jam bendrininkai grąžino grynais pinigais ir tokiu būdu E. G. šias pinigų sumas pasisavino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 metų kovo–spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, analogišku būdu, veikdamas bendrininkų grupe su tais pačiais asmenimis, iš jų įsigijo 7 suklastotas UAB „Apostat“ PVM sąskaitas faktūras bei prie jų pridedamą paslaugų pirkimo pardavimo sutartį, kur buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Apostat“ bendrovei UAB „L“ pardavė, o UAB „L“ nupirko paslaugų už 82 600 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „L“ vyr. buhalterei, nurodydamas juos įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir realiai sandoriai tarp UAB „L“ ir UAB „Apostat“ neįvykę, jis 7 mokėjimo pavedimais iš UAB „L“ bankinės sąskaitos, esančios AB Ūkio banke, pervedė į UAB „Apostat“ bankinę sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke 82 600 Lt. Vėliau bendrininkai I. R. ir D. L., sau pasilikę 38 proc. nuo šios sumos, jam perdavė likusius 51 212 Lt ir tokiu būdu E. G. šią pinigų sumą pasisavino.

E. G. nuteistas už tai, kad apgaule išvengė turtinės prievolės. Jis, tęstiniais veiksmais gavęs iš bendrininkų D. L. ir I. R. suklastotus dokumentus – sąskaitas faktūras apie tariamai asociacijos „Your Sport“ ir UAB „Apostat“ parduotas reklamos paslaugas, atitinkamai už 64 900 Lt, 106 200 Lt ir 82 600 Lt, nurodė įmonės vyr. buhalterei įtraukti juos į UAB „L“ buhalterinę apskaitą. Po to UAB „L“ PVM deklaracijas už 2005 metų kovo-gruodžio mėn., 2006 metų sausio-gruodžio mėn., 2007 metų kovo-rugsėjo mėn. pateikęs Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno apskrities skyriui sumažino UAB „L“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Taip E. G. apgaule panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, 38 700 Lt (atitinkamai 9900 Lt, 16 200 Lt ir 12 600 Lt).

Tais pačiais veiksmais E. G., panaudodamas minėtus suklastotus dokumentus ir juos įtraukdamas į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, sumažino UAB „L“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, atitinkamai 4694 Lt ir 13500 Lt ir, pateikęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities skyriui pelno mokesčio deklaracijas už 2005 bei 2006 metus, apgaule UAB „L“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 18194 Lt pelno mokesčio.

Už šią nusikalstamą veiką (turtinės prievolės išvengimą apgaule) nuteistas ir juridinis asmuo UAB „L“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, adresas „(duomenys neskelbtini)“, Garliavos mstl., atstovaujama direktoriaus E. G., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir, padarydamas nurodytą nusikalstamą veiką, veikė UAB „L“ vardu, jos naudai ir interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis).

E. G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir jais disponavo, dėl to buvo padaryta didelės žalos. Jis 2005 m. vasario–2005 m. gruodžio, 2006 m. sausio-2006 m. gruodžio, 2007 metų kovo – 2007 metų spalio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su D. Lileikiu ir I. Ramaškaite, tęstiniais veiksmais įsigijo iš šių bendrininkų 30 PVM sąskaitų faktūrų bei prie jų atitinkamai pridedamas paslaugų pirkimo pardavimo sutartis bei įvykdytų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie asociacijos „Your Sport“ ir UAB „Apostat“ tariamai UAB „L“ suteiktas paslaugas, ir, kaip UAB „L“ direktorius, minėtus dokumentus pasirašė bei nurodė vyr. finansininkei juos įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, dėl to UAB „L“ buvo padaryta didelės - 253 700 Lt turtinės žalos.

E. G. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su tais pačiais asmenimis, žinodamas, kad pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras bei jų priedus sandoriai tarp UAB „L“ ir asociacijos „Your Sport“, atitinkamai tarp UAB „L“ ir UAB „Apostat“ nėra visiškai įvykę, nurodė UAB „L“ vyr. finansininkei pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus užpildyti UAB „L“ PVM deklaracijas už 2005 metų kovo-gruodžio mėnesius ir pelno (nuostolių) deklaraciją už 2005 metus, PVM deklaracijas už 2006 metų sausio-gruodžio mėnesius ir pelno (nuostolių) deklaraciją už 2006 metus, PVM deklaracijas už 2007 metų kovo-rugsėjo mėnesius, taip nepagrįstai sumažino įmonės pelną už 2005 metus, 2006 metus, atitinkamai 64 900 Lt ir 90 000 Lt, ir pateikė minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities skyriaus darbuotojams ir taip suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.

Už šią nusikalstamą veiką (dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą) nuteistas ir juridinis asmuo UAB „L“, atstovaujama direktoriaus E. G., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir, padarydamas nurodytą nusikalstamą veiką, veikė UAB „L“ vardu, jos naudai ir interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis).

E. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „L“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jis, veikdamas bendrininkų grupe su I. Ramaškaite ir D. Lileikiu, būdamas UAB „L“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad tarp asociacijos „Your Sport“, UAB „Apostat“ ir UAB „L“ realiai ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai neįvyko nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., į UAB „L“ buhalterinę apskaitą įtraukė paties ir bendrininkų suklastotus tikrus dokumentus – 22 asociacijos „Your Sport“ PVM sąskaitas – faktūras, prie jų pridedamas paslaugų pirkimo pardavimo sutartis bei įvykdytų darbų aktus, 7 UAB „Apostat“ PVM sąskaitas faktūras bei prie jų pridedamą paslaugų pirkimo pardavimo sutartį, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „L“ pirko paslaugas iš asociacijos „Your Sport“, UAB „Apostat“ ir už jas apmokėjo.

Už šią nusikalstamą veiką (apgaulingą apskaitos tvarkymą) nuteistas ir juridinis asmuo UAB „L“, atstovaujama direktoriaus E. G., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir, padarydamas nurodytą nusikalstamą veiką, veikė UAB „L“ vardu, jos naudai ir interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir vietoj jam paskirtos 35 100 Lt baudos, paskirti mažesnę nei vidurkis baudą, taip pat panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 157 294 Lt turto konfiskavimą ir šią pinigų sumą konfiskuoti iš UAB „L".

Kasatorius nurodo, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad jam paskirta 270 MGL (35 100 Lt) dydžio galutinė bauda yra aiškiai per griežta. Jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, išlaiko du vaikus, yra antros grupės invalidas, nes turi tik 40 procentų darbingumo, o pasisavintas lėšas panaudojo UAB „L" naudai ir interesams. Esant tokioms aplinkybėms, teismai turėjo vadovautis BK 61 straipsnio nuostatomis ir už BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirti mažesnes nei BK 47 straipsnio 2 dalyje numatytų baudų už sunkius nusikaltimus vidurkiai baudas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad konfiskuodami iš nuteistojo E. G. 157 294 Lt teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį. Įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltimus nuteistasis E. G. padarė juridinio asmens UAB „L" naudai, o pasisavintą turtą panaudojo jos ūkinėje veikloje, be to, UAB „L" žinojo apie nusikalstamą gaunamų pinigų kilmę. Todėl vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punktu teismas privalėjo konfiskuoti ne kasatoriui priklausantį turtą, o nusikalstama veika gautą ir juridiniam asmeniui perduotą turtą - 157 294 Lt. UAB „L" pripažįsta pinigų perdavimo faktą, todėl nereiškė civilinio ieškinio, o apeliaciniu skundu prašė nurodytą pinigų sumą konfiskuoti iš jo.

Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „L“ atstovė A. R. Rinkevičienė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir vietoj jam paskirtos galutinės 230 MGL (29900 Lt) baudos skirti mažesnę nei vidurkis baudą, taip pat iš nusikalstamos veikos gautus 157 294 Lt konfiskuoti ne iš nuteistojo E. G., bet iš juridinio asmens UAB „L".

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo UAB „L“ už nusikaltimų, numatytų 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė maksimalias straipsnio sankcijoje numatytas baudas, o už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, - didesnę baudą, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Juridinis asmuo UAB „L" pripažino savo kaltę ir iš dalies atlygino padarytą žalą, tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirdami bausmes teismai privalėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnes nei įstatymo numatyta bausmes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad iš UAB „L“ pasisavintas lėšas nuteistasis E. G., nors ir neteisėtai, naudojo šios bendrovės ūkinėje veikloje, o UAB „L“ žinojo apie nusikalstamą gaunamų pinigų kilmę. Esant tokioms aplinkybėms teismai privalėjo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir iš UAB „L" konfiskuoti jai perduotą turtą - 157 294 Lt.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistųjų E. G. ir UAB „L“ atstovės kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir atsižvelgė į visas nuteistojo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes - jo asmenybę teigiamai apibūdinančius požymius, kritišką požiūrį į padarytus nusikaltimus, elgesį po jų padarymo (tik dėl paties nuteistojo visiško prisipažinimo buvo atskleistas visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, išaiškinti kiti nusikaltimuose dalyvavę asmenys). Tačiau E. G. padarė kelis nusikaltimus, tarp jų tokius, už kuriuos numatyta tik laisvės atėmimo bausmė (BK 183 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), be to, vieną iš jų sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, E. G. už minėtų nusikaltimų padarymą paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę - baudą. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

UAB „L" atstovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šiam juridiniam asmeniui už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos maksimalaus dydžio baudos. BK 47 straipsnio 4 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta, kad juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydžio bauda. UAB „L" už minimas veikas skirta 100 MGL dydžio bauda. Bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 41, 43, 54 straipsnių reikalavimų ir nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo. UAB „L" atstovės teiginys, kad teismas privalėjo juridiniam asmeniui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pagrįstai iš E. G. konfiskavo turto už 157 294 Lt, nes šią pinigų sumą jis gavo padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino tokio sprendimo pagrįstumą ir teisingai nusprendė, kad juridinis asmuo UAB „L" yra nukentėjusysis, o E. G. - kaltininkas, pasisavinęs UAB „L" turtą. Byloje nėra teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis 157294 Lt sumą perdavė UAB „L", todėl teismas pagrįstai šį turtą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskavo iš E. G..

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Kasaciniuose skunduose prašoma sušvelninti nuteistiesiems E. G. ir juridiniam asmeniui UAB „L“ paskirtas bausmes, motyvuojant tuo, kad teismai neatsižvelgė į jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir be pagrindo paskyrė didesnes baudas, nei 47 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudų vidurkiai.

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 369 straipsnio 1,2 dalimis, paskirtas bausmes gali sušvelninti tik tada, kai jos paskirtos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. ir juridiniam asmeniui UAB „L“ bausmes, bei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jų apeliacinius skundus, kuriuo buvo prašoma sušvelninti paskirtas bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes - į tai, kad padaryti keli nusikaltimai, iš kurių vienas sunkus, į E. G. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi bei padėjo atskleisti nusikalstamas veikas) ir sunkinančią (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe) aplinkybes, į jo asmenybę - praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du vaikus, yra 40 procentų nedarbingas, iš dalies atlygino valstybei padarytą žalą. Išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šis teismas E. G. asmenybę teigiamai apibūdinančius požymius, jo indėlį atskleidžiant padarytas nusikalstamas veikas pripažino išimtinėmis aplinkybėmis ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė švelnesnes nei įstatymo numatyta bausmes, o už kitų nusikaltimų padarymą parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad, vadovaudamiesi BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismai turėjo jam skirti mažesnes nei BK 47 straipsnio 2 dalyje numatytų baudų už sunkius nusikaltimus vidurkiai baudas. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės bylos Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007). Nuteistajam E. G. paskirtos bausmės nėra per griežtos, todėl dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Bausmės juridiniam asmeniui UAB,,L“ taip pat paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Jas skirdamas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta juridinio asmens UAB,,L“ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, valstybei padaryta žala iš dalies atlyginta. Įvertinęs nurodytas aplinkybės šis teismas pagrįstai juridiniams asmeniui paskyrė baudas, kurios nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos. Juridinio asmens atstovės kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas UAB „L“ skyrė maksimalias baudas. Pagal BK 47 straipsnio 4 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydžio bauda, o UAB „L" paskirtos baudos neviršija 100 MGL, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

UAB „L" atstovės teiginys, kad teismas privalėjo juridiniam asmeniui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, atmestinas. Teismas sprendimą dėl BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių taikymo priima ne tik konstatavęs, kad yra 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visuma, bet atsižvelgęs ir į visas kitas bylos aplinkybes. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kasatoriams inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos nuteistojo E. G. dėka. Tuo tarpu juridinio asmens UAB „L“ atstovai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė žinoję apie padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad juridinis asmuo pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas ar padėjo jas išaiškinti, todėl net ir nustačius, kad padaryta žala iš dalies atlyginta, taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies nebuvo teisinio pagrindo.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės bylos Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Šių sąlygų byloje taip pat nenustatyta, todėl taikyti BK 62 straipsnio juridiniam asmeniui UAB „L“ nebuvo pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo taikymo

Nuteistieji kasaciniuose skunduose nurodo, kad iš UAB „L“ pasisavintą turtą E. G. naudojo šios įmonės veikloje, todėl prašo šio turto vertę - 157 294 Lt konfiskuoti ne iš nuteistojo E. G., bet iš pačios UAB „L“.

BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad turi būti konfiskuojami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai. Nustatęs, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos ir šis turtas negrąžintas teisėtiems savininkams bei baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, teismas, vykdydamas minėtą baudžiamojo įstatymo reikalavimą, tokį turtą privalo konfiskuoti. Nuteistasis E. G. neginčija jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo ir 157 294 Lt pasisavinimo fakto, tačiau kasaciniame skunde nurodo, kad pasisavintus pinigaus naudojo UAB „L“ veikloje, jos reikmėms. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad kasatorius nurodė, jog už pasisavintus pinigus pirkdavo įmonei pagalbines medžiagas, mašinų detales, taip pat atsiskaitydavo su pagalbiniais darbininkais. Šių pinigų panaudojimas nebuvo įtrauktas į apskaitą įmonės buhalterijoje, kadangi, anot kasatoriaus, prekės ir paslaugos buvo perkamos neoficialiai (T 3, b. l. 64; b. l. 166). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai prekes ar paslaugas nuteistasis tariamai pirko UAB „L“ naudai, taip pat ar jų vertė atitinka E. G. pasisavintą pinigų sumą. Juridinio asmens UAB „L“ atstovė versiją, kad E. G. pasisavinti pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, iškėlė tik apeliaciniame skunde, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog direktoriui E. G. bendrininkai grąžindavo dalį pinigų (kuriuos jis pasisavino) ji nieko nežinojusi (T 3, b. l. 66). Juridinio asmens atstovės apeliacinio skundo argumentai apie pasisavintų pinigų panaudojimo aplinkybes neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad atlikti įrodymų tyrimo nei nuteistasis E. G., nei juridinio asmens UAB „L“ atstovė teismo neprašė. Esant tokioms aplinkybėms, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų parodymams apie pasisavinto turto panaudojimo aplinkybes nesuteikę įrodomosios reikšmės BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų tiriant ir vertinant įrodymus nepažeidė, nes tokių parodymų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistasis pasisavintą 157294 Lt sumą perdavė UAB „L", teismas, konfiskuodamas šį turtą iš E. G., BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų E. G. ir juridinio asmens UAB „L“ atstovės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Gintaras Goda

Vytautas Greičius