Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-746/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00204-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.1;
1.2.4.6.5;
1.2.5.4;
2.1.2.2;
2.1.2.12;
2.2.2.2.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. Š. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažinta kalta ir nuteista laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą dvejiems metams šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – dvejiems metams šešiems mėnesiams, 145 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė G. Š. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant jai prisiartinti prie nukentėjusiųjų I. Š. bei R. B.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties dalis, kuria nuteistosios G. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. Š. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktus, 145 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad sistemingai baugino nukentėjusiąją I. Š. bei jos mažametę dukterį R. B., naudojo prieš jas psichinę prievartą ir nesunkiai jas susargdino.
Nuteistoji G. Š., turėdama tikslą sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą kaimynystėje gyvenančioms I. Š. bei jos mažametei dukteriai R. B., 2011 m. rugsėjo 12 d.–2012 m. spalio 24 d. tyčia sistemingai melagingai informavo teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos, savivaldos institucijas apie atitinkamai triukšmavimą, girtavimą, nepilnamečių vaikų nepriežiūrą bei jų teisių pažeidimus Š. šeimoje, Š. buto ploto padidinimą, patalpų, kuriose naudojama centralizuotai tiekiama šiluminė energija, savavališką įrengimą bei mokesčių už buto šildymą nemokėjimą. Dėl tokių melagingų nuteistosios pranešimų apie daromus pažeidimus Š. bute sistemingai nepagrįstai lankydavosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai, UAB „Kretingos būstas“, UAB Kretingos šilumos tinklų atstovai, o nukentėjusioji I. Š. nepagrįstai buvo kviečiama pasiaiškinti į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Tokiais veiksmais G. Š., naudodama psichinę prievartą, tyčia sistemingai baugino nukentėjusiąją I. Š. bei jos mažametę dukterį R. B.. Dėl to nukentėjusiajai I. Š. išsivystė laikini, vidutinio sunkumo depresijos epizodu ir sunkiu depresijos epizodu pasireiškę nuotaikos sutrikimai, o R. B. – potrauminio streso sutrikimas.
2. Kasaciniu skundu nuteistoji G. Š. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir ją išteisinti.
2.1. Kasatorė, išdėsčiusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl jos nuteisimo yra neteisėti bei nepagrįsti, nes priimti neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai aiškinus bei taikius baudžiamojo įstatymo nuostatas.
2.1.1. Kasatorė, nesutikdama su teismo išvadomis, kad ji nuolat melagingai informuodavo policijos pareigūnus, Vaiko teisių apsaugos skyrių, UAB Kretingos šilumos tinklus, UAB „Kretingos būstas“ dėl atitinkamai triukšmavimo, girtavimo, nepilnamečių vaikų nepriežiūros bei jų teisių pažeidimų Š. šeimoje ir kad tai darė tyčia, suvokdama bei suprasdama, jog tokiais veiksmais verčia nukentėjusiąsias nerimauti, sukuria joms baimę, nesaugumo jausmą, ir norėdama taip veikti, teigia, kad, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, ji neneigė to, jog yra kreipusis į policijos pareigūnus bei nurodytas institucijas dėl Š. bute keliamo triukšmo. Kasatorė nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog buto šeimininkas negirdi, todėl, norėdami susikalbėti su juo, šeimos nariai garsiai rėkauja, ypač vakare. Be to, anot kasatorės, namas yra senos statybos, perdengimai ploni, garso izoliacija bloga, todėl labai aiškiai girdisi vaikų bėgiojimas, baldų stumdymas, rėkavimas. Kasatorės tvirtinimu, konfliktus su Š. ji bandė išspręsti taikiai, tačiau, nepavykus to padaryti, teko kreiptis į pareigūnus. Kasatorė taip pat pažymi, kad liudytoja A. M. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini) name, girdėdavo triukšmą, dainavimą, todėl, neapsikentusi triukšmo, pakeitė gyvenamąją vietą. Tai, anot kasatorės, patvirtina jos parodymus, kad Š. bute buvo keliamas triukšmas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, į Š. butą atvykus policijos pareigūnams, triukšmas jau būdavo pasibaigęs, be to, pareigūnai niekada neturėdavo triukšmo matavimo prietaiso, todėl triukšmo lygis nebuvo matuotas. Pasak kasatorės, dėl dieną ir naktį nuolat keliamo triukšmo pablogėjo jos sveikata; savo pranešimais dėl keliamo triukšmo ji nesiekė ir neturėjo tyčios bauginti nukentėjusiųjų, nenaudojo psichinės prievartos – tiesiog norėjo normaliai, ramiai gyventi ir gynė savo pažeistas teises.
2.1.2. Kasatorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji daužydavo į lubas, neatitinka tikrovės, nes jos buto lubos yra padegtos poliesteriu. Neapsikentusi Š. keliamo triukšmo, į lubas belsdavo psichinių problemų turinti kaimynė J., kuri teisme nebuvo apklausta. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. P. teisme parodė, jog yra buvusi jos bute, tačiau pažeidimų šio buto lubose nepastebėjo. Anot kasatorės, tai patvirtina jos parodymus, kad į lubas ji nedaužė.
2.1.3. Kasatorė teigia, kad apeliacinio teismo išvada dėl jos kreipimosi į UAB Kretingos šilumos tinklus dėl keliamo triukšmo Š. bute taip pat neatitinka tikrovės. Anot kasatorės, ji yra kreipusis į UAB „Kretingos būstas“ dėl I. Š. vyro savavališkai pasididinto savo gyvenamojo ploto (trijų palėpių prisijungimo), kuris yra pažymėtas Š. buto plane kaip negyvenamasis, nes nėra inventorizuotas, todėl į bendrą gyvenamąjį plotą neįeina ir už jį nėra mokami mokesčiai. Kasatorės tvirtinimu, iš liudytojo R. D., dirbančio UAB Kretingos šilumos tinkluose, apklausos matyti, kad Š. tik po patikrinimo sudarė sutartį su UAB Kretingos šilumos tinklais ir pradėjo mokėti mokesčius už vieną iš trijų prisijungtų palėpių. Vadinasi, jos pranešimas dėl mokesčių nemokėjimo pasitvirtino. Be to, pasak kasatorės, iš bylos medžiagos matyti, kad Š. iki šiol nėra inventorizavęs buto, todėl ji ir informavo, kaip ir buvo įsitikinusi, kad „Š. šildosi kitų namo gyventojų sąskaita, nes visi gyventojai moka už šilumą pagal gyvenamąjį plotą“.
2.1.4. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvada, kad jos ilgalaikis priekabiavimas pasitelkiant valstybines institucijas ir pareigūnus turėjo tiesioginę įtaką nukentėjusiosios I. Š. ir mažametės R. B. psichikos būsenai bei sveikatai ir kad dėl jos veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta abiejų nukentėjusiųjų sveikata, tvirtina, kad ji neturėjo tyčios susargdinti nukentėjusiųjų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. iki persikėlimo gyventi jos kaimynystėje turėjo socialinio nerimo sutrikimą vaikystėje, o I. Š. jau iki tol buvo nustatytas valgymo sutrikimas – netipiška nervinė bulimija. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. į Kretingos ligoninę dėl sveikatos problemų kreipėsi 2013 m. gegužės 28 d., kai jai jau buvo penkiolika metų, todėl teigti, kad ji susargdino mažametę, nėra teisinio pagrindo.
2.1.5. Be to, kasatorė skunde nurodo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, taip pat jos teisė į gynybą. Kasatorės tvirtinimu, apklausiant R. B. Palangos miesto apylinkės teisme nepilnamečių apklausos kabinete, be vaikų teisių apsaugos institucijos atstovės, dalyvavo ir jos motina, kuri byloje pripažinta nukentėjusiąja. Pasak kasatorės, R. B. apklausos metu buvo daromas spaudimas, nes transliuojant apklausą nuotoliniu būdu buvo girdėti I. Š. balsas. Kartu kasatorė pažymi, kad, bijodama, jog R. B. apklausos metu nebūtų daromas spaudimas iš motinos pusės, ji teismo prašė, kad motina R. B. apklausoje nedalyvautų, tačiau teismas šį jos prašymą atmetė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios G. Š. kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokurorė, nesutikdama su kasatorės skundu, atsiliepime į jį nurodo, kad byloje nustatyta, jog šiek tiek daugiau nei per metus kasatorė įvairioms institucijoms skambino iš viso dvidešimt keturis kartus (kai kurioms – po daugybę kartų) ir dėl šių skambučių į Š. namus važiuodavo atitinkamų institucijų pareigūnai, kurie tikrindavo pranešimų pagrįstumą, o I. Š. buvo priversta vykti į įvairias institucijas ir aiškintis su minėtų institucijų pareigūnais. Be to, Š. šeimoje ir R. B. mokykloje pradėjo lankytis vaiko teisių apsaugos specialistė. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos – pakanka išvados, kad jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.
3.2. Kasatorės argumentai, kad Š. triukšmavo ir ji skambino į įvairias valstybės bei savivaldybės institucijas, nes norėjo tiesiog ramiai gyventi, anot prokurorės, yra nepagrįsti, nes ir liudytojų parodymai, ir institucijų patikrinimai po visų dvidešimt keturių kasatorės skambučių patvirtina, kad skambučiams nebuvo pagrindo, t. y. jie buvo melagingi. Vadinasi, prokurorės nuomone, kasatorė, žinodama, kad neturi pagrindo skambinti įvairioms tarnyboms, siekdama iškeldinti Š. šeimą iš buto ir naudodamasi valstybės bei savivaldybių institucijomis, sistemingai baugino nukentėjusiąsias.
3.3. Prokurorė, nesutikdama su kasatorės argumentais dėl jos veiksmų įtakos nukentėjusiųjų psichikos būsenai ir sveikatai, teigia, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad ilgalaikis G. Š. priekabiavimas, pasitelkiant valstybines institucijas ir pareigūnus, turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiųjų sveikatai: ekspertizės akte Nr. 103MS-31/2014 konstatuota, kad R. B. „potrauminio streso sutrikimo sindromas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl nuteistosios G. Š. veiksmų“, o iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TK-71/2014 matyti, kad ilgalaikis kaimynės G. Š. priekabiavimas, pasitelkiant valstybines institucijas bei pareigūnus, turėjo tiesioginę įtaką nukentėjusiosios I. Š. psichikos būsenai ir sveikatai.
3.4. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytomis priemonėmis patikrintas bylą nagrinėjant teisme. Anot prokurorės, bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Prokurorės tvirtinimu, susipažinus su baudžiamąją byla, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorė, nereiškia, kad teismai buvo šališki.
3.5. Prokurorė, nesutikdama su kasatorės argumentais dėl jos teisės į teisingą teismą suvaržymo, pažymi, kad pagal BPK 186 straipsnio 5 dalies nuostatas I. Š., kaip nukentėjusiosios R. B. atstovė pagal įstatymą, turėjo teisę dalyvauti jos apklausoje.
4. Nuteistosios G. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
5.1. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistosios G. Š. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jos nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 145 straipsnio 2 dalies – taikymo ir suvaržytų jos teisių į teisingą teismą bei gynybą. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
5.2. Kita vertus, kasatorė skunde teigia ir tai, kad: apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, ji neneigė, jog yra kreipusis į policijos pareigūnus bei atitinkamas institucijas dėl Š. bute keliamo triukšmo; iš bylos medžiagos matyti, jog buto šeimininkas negirdi, todėl, norėdami susikalbėti su juo, šeimos nariai garsiai rėkauja, ypač vakare; namas yra senos statybos, perdengimai ploni, garso izoliacija bloga, todėl labai aiškiai girdisi vaikų bėgiojimas, baldų stumdymas, rėkavimas; konfliktus su Š. ji bandė išspręsti taikiai, tačiau nepavykus to padaryti, teko kreiptis į pareigūnus; liudytoja A. M. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini) name, girdėdavo triukšmą, dainavimą, todėl, neapsikentusi triukšmo, pakeitė gyvenamąją vietą; į Š. butą atvykus policijos pareigūnams, triukšmas jau būdavo pasibaigęs, be to, pareigūnai niekada neturėdavo triukšmo matavimo prietaiso, todėl triukšmo lygis nebuvo matuotas; dėl dieną ir naktį nuolat keliamo triukšmo pablogėjo jos sveikata; jos buto lubos yra padegtos poliesteriu; neapsikentusi Š. keliamo triukšmo, į lubas belsdavo psichinių problemų turinti kaimynė J., kuri teisme nebuvo apklausta; apeliacinio teismo išvada dėl jos kreipimosi į UAB Kretingos šilumos tinklus dėl keliamo triukšmo Š. bute neatitinka tikrovės; ji yra kreipusis į UAB „Kretingos būstas“ dėl I. Š. vyro savavališkai pasididinto savo gyvenamojo ploto (trijų palėpių prisijungimo), kuris yra pažymėtas Š. buto plane kaip negyvenamasis, nes nėra inventorizuotas, todėl į bendrą gyvenamąjį plotą neįeina ir už jį nėra mokami mokesčiai; iš liudytojo R. D., dirbančio UAB Kretingos šilumos tinkluose, apklausos matyti, kad Š. tik po patikrinimo sudarė sutartį su UAB Kretingos šilumos tinklais ir pradėjo mokėti mokesčius už vieną iš trijų prisijungtų palėpių; iš bylos medžiagos matyti, jog R. B. iki persikėlimo gyventi jos kaimynystėje turėjo socialinio nerimo sutrikimą vaikystėje, o I. Š. jau iki tol buvo nustatytas valgymo sutrikimas – netipiška nervinė bulimija ir pan.
Taigi šiais teiginiais kasatorė iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo.
5.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Dėl kasatorės argumentų dėl tyčios buvimo jos veiksmuose
6. Kasatorė teigia, kad ji neturėjo tyčios susargdinti nukentėjusiųjų ir savo pranešimais dėl keliamo triukšmo ji nesiekė ir neturėjo tyčios bauginti nukentėjusiųjų, nenaudojo psichinės prievartos – tiesiog norėjo normaliai, ramiai gyventi ir gynė savo pažeistas teises. Taigi kasatorė, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jos veiksmuose nebuvo BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose, 145 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikaltimų subjektyviojo požymio – tyčios.
6.1. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę bei nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis.
6.2. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių, iš kurių bent vienas buvo mažametis. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
6.3. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015).
6.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai bei visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, jog: G. Š. skundai policijos pareigūnams ir institucijoms prasidėjo, kai nukentėjusioji I. Š. nesutiko su G. Š. prašymu pasirašyti dėl kaimyno P. R. iškeldinimo; G. Š. 2011 m. rugsėjo 12 d.–2012 m. spalio 24 d. devynis kartus pranešė telefonu ir vieną kartą pareiškimu informavo policijos pareigūnus, vienuolika kartų kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnus, vieną kartą į Kretingos rajono savivaldybę, du kartus į UAB Kretingos šilumos tinklus; po tokių pranešimų pas Š. atvykdavo policijos pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, UAB „Kretingos būstas“, UAB Kretingos šilumos tinklų darbuotojai ir atlikdavo patikrinimus dėl G. Š. skundų; nukentėjusioji I. Š. buvo kviečiama į įvairias institucijas pasiaiškinti; nukentėjusioji R. B. taip pat turėjo rašyti paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnė buvo atvykusi į mokyklą ir klausinėjo, ką ji su seserimi veikia, ar tėvai girtauja; nė vienas G. Š. skundas nepasitvirtino, pažeidimų nebuvo nustatyta; G. Š. nukentėjusiosios R. B. nuolat klausinėjo, kas buvo atvažiavę, ar mama laukiasi dar vieno vaiko, kur jos su seserimi būna; būnant namuose, G. Š. garsiai šaukdavo, kad iškvies policiją, išveš R. B. su seserimi į prieglaudą; nukentėjusiosios dėl nuolatinių patikrinimų jautė didelę įtampą, stresą, baimę, nesaugumo jausmą, nerimą; ilgalaikis G. Š. priekabiavimas, pasitelkiant valstybės institucijas bei pareigūnus, turėjo tiesioginę įtaką nukentėjusiosios I. Š. psichikos būsenai ir sveikatai – jai išsivystė laikini, vidutinio sunkumo depresijos epizodu ir sunkiu depresijos epizodu pasireiškę nuotaikos sutrikimai; dėl G. Š. veiksmų R. B. patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą jos psichikos sveikatai, o išsivystęs potrauminio streso sutrikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su G. Š. veiksmais.
6.5. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę G. Š. elgesį, jos veiksmus, nurodę, kad tokie nuteistosios veiksmai atitinka nuolatinį bauginimą, naudojant psichinę prievartą, o jos nuolatiniai, melagingi pranešimai institucijoms apie tariamus pažeidimus Š. šeimoje, mažametės klausinėjimai apie tėvus, apkalbinėjimai, gąsdinimai išvežti į prieglaudą sukėlė nukentėjusiosioms baimę, nerimą bei nesaugumą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji „G. Š. tai darė tyčia, suvokdama ir suprasdama, kad tokiais veiksmais verčia nukentėjusiąsias nerimauti, sukuria joms baimės, nesaugumo jausmą, ir norėjo taip veikti“. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismams nekilo abejonių ir dėl G. Š. veiksmų tyčia nesunkiai sutrikdant nukentėjusiųjų sveikatą ir dėl to kilusių padarinių.
7. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios G. Š. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktus, 145 straipsnio 2 dalį.
Dėl kasatorės argumentų dėl jos teisių į teisingą teismą ir gynybą suvaržymą
8. Kasatorė teigia, kad nagrinėjant jos baudžiamąją bylą buvo suvaržytos jos teisės į teisingą teismą ir gynybą, nes apklausiant nukentėjusiąją R. B. Palangos miesto apylinkės teisme nepilnamečių apklausos kabinete, be vaikų teisių apsaugos institucijos atstovės, dalyvavo ir jos motina – nukentėjusioji I. Š., kuri jai darė spaudimą.
8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, galiojusias nepilnametės nukentėjusiosios R. B. 2013 m. lapkričio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo, kuris apklausiamas kaip liudytojas, apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas (BPK 185 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 186 straipsnio 5 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija). Pažymėtina, kad tokiu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu gali būti jo atstovas pagal įstatymą (pvz., motina) arba įgaliotasis atstovas (advokatas), kuris ikiteisminio tyrimo teisėjui padeda pradėti ar palaikyti psichologinį kontaktą ir užtikrina nepilnamečio nukentėjusiojo interesus.
8.2. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. spalio 18 d. prašymą Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaudamasis BPK 185 straipsnio (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 186 straipsnio 1, 2, 5 dalių (2007 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatomis, 2013 m. lapkričio 4 d. vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant nepilnametės nukentėjusiosios R. B. atstovams motinai I. Š. ir advokato padėjėjui G. Baltoniui, tuo metu įtariamajai G. Š. bei jos gynėjai advokatei E. Galatiltienei, Kretingos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. M., nepilnametę nukentėjusiąją R. B. apklausė kaip liudytoją. Iš nepilnametės nukentėjusiosios R. B. 2013 m. lapkričio 4 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausoje dalyvavę asmenys, tarp jų ir nuteistoji G. Š. bei jos gynėja, šį protokolą pasirašė ir pastabų dėl nepilnametei nukentėjusiajai daryto spaudimo ar pan. nepateikė. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant nepilnametę nukentėjusiąją R. B. jai būtų buvęs daromas spaudimas, taip pat nėra.
9. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant nukentėjusiąją R. B. apklausoje dalyvavusi jos motina I. Š. jai darė spaudimą ir dėl to buvo suvaržytos nuteistosios G. Š. teisės į teisingą teismą bei gynybą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios G. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Audronė Kartanienė
Jonas Prapiestis
