Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-14396-743/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03399-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant pareiškėjai V. L., jos atstovei advokatei R. B.,

atsakovo atstovei L. Z.,

vertėjai K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 25S133195 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129554 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas 2) (abu kartu – ir skundžiami sprendimai).

Pareiškėja skunde ir savo bei atstovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais.

Pareiškėja nesutinka su priimtais Migracijos departamento sprendimais, kadangi jie priimti formaliai remiantis tik 2025 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) išvada Nr.18-5760, neatlikus kitų su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jos situacijos, neatsižvelgiant į pareiškėjos vykdytas darbo funkcijas, į tai, kad Lietuvoje leidimo laikinai gyventi pagrindu gyvena ir dirba jos sutuoktinis, taip pat neatsižvelgiant į jos politines pažiūras.

Nurodo, kad pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama vieninteliu praeities biografiniu faktu – tuo, kad ji 2020–2024 m. dirbo Baltarusijos Respublikinėje gamybinėje unitarinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento išvada, padarė tik formalią išvadą apie pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę, nevertino su pareiškėja susijusių aplinkybių visumos, neatsižvelgė į pareiškėjos darbo pobūdį, funkcijas, trukmę, darbo nutraukimo pagrindą, nedetalizavo, kaip pareiškėjos veikla savaime lemia lojalumą Baltarusijos valdžiai, o kartu ir kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Pareiškėja įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini) po aukštosios mokyklos baigimo, nes jai reikėjo pajamų, ji dirbo pardavėja-konsultante, jos pareigos buvo konsultuoti klientus apie minėtos įmonės parduodamą produkciją, ją parduoti. Pareiškėjos pareigybės instrukcijoje nurodytos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės. 2024 metais dėl asmeninių priežasčių pareiškėja nutarė baigti darbą, darbo sutartis buvo nutraukta pareiškėjos iniciatyva šalių susitarimu. Pareiškėja neturi ir niekada neturėjo ryšių su valdžios institucijomis ar jose dirbančiais asmenimis.

Nurodo, kad pareiškėja nepalaiko Baltarusijos vykdomos politikos, valdžios, nepritaria karui. Pareiškėja nepalaiko ir Rusijos agresyvios politikos, apie ką pažymėjo atsakydama į klausimyno 10, 11 klausimus, kas turi būti vertinama visumoje, spendžiant klausimą dėl pareiškėjai inkriminuotos valstybei keliamos grėsmės pagrįstumo. Pažymi, kad pareiškėja kaip ir jos sutuoktinis, yra aiškiai opozicinių pažiūrų.

Pažymi, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė šeimos susijungimo su sutuoktiniu A. L. pagrindu, kuris nuo 2020 metų pabaigos gyvena ir dirba Lietuvoje, pradžioje nacionalinės vizos, o vėliau leidimų laikinai gyventi pagrindu. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) ištekėjo, todėl 2024 m. gruodžio mėnesį išėjo iš darbo, ketindama persikraustyti pas savo sutuoktinį į Lietuvą ir kurti su juo čia šeiminį gyvenimą. Pareiškėjos vertinimu atsakovas tinkamai neįvertino leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nepaisė pareigos ginti asmens šeimos bei privatų gyvenimą. Tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio yra stiprus ryšys, jie yra jaunuoliai, sukūrę šeimą, ketinantys susilaukti vaikų, susikurti bendrus namus, tad jų šeiminis gyvenimas privalo būti gerbiamas ir neturi būti neproporcingai varžomas. Pažymi, kad bendru sutuoktinių susitarimu po vestuvių, jie gyvens bendruose namuose bei pasirinko Lietuvą. Akcentuoja, kad pareiškėjos sutuoktinis A. L. yra aiškiai opozicinių pažiūrų, todėl jis negali vykti ir nevyks pas pareiškėją į Baltarusiją gyventi, kadangi jam Baltarusijoje būti nesaugu dėl praeityje jo atliktų veiksmų – jis dalyvavo Baltarusijoje 2020 metais vykusiose eitynėse, mitinguose Vitebsko mieste. Pareiškėjos sutuoktinis A. L. 2022 metais po karo pradžios dalyvavo Klaipėdoje Ukrainos palaikymo akcijoje, kas parodo jo aiškų nepritarimą agresijai bei oficialiai tiek Rusijos, tiek Baltarusijos politikai. Kaip minėta, atsakovas nesiaiškino, ir nesitikslino, kokių pažiūrų yra pareiškėjos sutuoktinis, ar jam saugu grįžti ir gyventi Baltarusijoje su pareiškėja. Taigi, leidimo laikinai gyventi neišdavimas, turės neigiamos įtakos ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio teisėms bei interesams. Atsakovo priimti skundžiami sprendimai laikytini nemotyvuotais ir neproporcingais, todėl turėtų būti naikintini.

Teismo posėdžio metu akcentavo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustatyta pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė jai epizodiškai lankantis Lietuvoje yra mažesnė, nei dėl Sprendimo 2 priėmimo pareiškėjai ir jos sutuoktiniui kylantys neigiami padariniai, akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį. Be to, pripažino faktą, kad pareiškėjos motina ir šiuo metu dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) vadovaujančiose pareigose, tačiau mano, kad tai neturi būti sureikšminta, nes jis siekia pradėti savarankišką, nuo tėvų nepriklausantį, gyvenimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė aktualias faktines aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais.

Pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pildydama klausimyną, pareiškėja nurodė, kad 2020–2024 m. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjos apklausą, įvertinęs Valstybės saugumo departamento išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.

Atsakovas pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ne viena Valstybės saugumo departamento išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėjos reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, kuriuos reikia įrodyti, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pažymi, kad jei kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pažymi, kad pareiškėja Baltarusijos Respublikinėje gamybinėje unitarinėje įmonėje dirbo gana ilgai, t. y. 4 metus, darbą pasirinko savo noru, o tai reiškia, kad jos darbo pasirinkimas buvo kryptingas, nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, be to, matyti aiški karjeros linija. Be to, pati pareiškėja per apklausą nurodė, jog ji viešai neskelbė savo politinės pozicijos, nes bijojo būti atleista, t. y. ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėja buvo ir yra lojali Baltarusijai, taip pat pažeidžiama.

Pažymi, kad buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikoje ji niekada nebuvo įdarbinta, Lietuvoje lankosi keletą kartų per metus su trumpalaikiais vizitais, nustatyta, kad jos sutuoktinis dirba Lietuvos Respublikoje). Nustatytos aplinkybės nėra labiau svarbesnės ar prioritetinės prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą.

Akcentuoja, kad lojalumo valdžiai reikalavimas taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja šiuo metu nedirba Baltarusijos institucijose ar dirbą baigė 2024 m., Migracijos departamento vertinimu, nepanaikina jos keliamos grėsmės Lietuvos saugumui. Atsižvelgiant į netrumpą darbą (4 metai) bei į tai, kad darbą baigė neseniai (2024 m. gruodžio 24 d.) pagrįstai spręsta, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymi, kad vien faktas, kad pareiškėja savo noru nutraukė darbo santykius Baltarusijoje savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir ji nebegali kelti grėsmės. Taigi dėl savo ankstesnių darbinių santykių bei ryšių su Baltarusija pareiškėja tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Akcentuoja, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Pareiškėjos atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjos sutuoktinis, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo pagrindu, savaime neužkerta kelio nustatyti pareiškėjai draudimą atvykti. Pareiškėjai nustatytas tik 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, taigi, akivaizdu, kad Migracijos departamentas įvertino individualias aplinkybes ir atsižvelgė į jos ryšius su Lietuvoje dirbančiu sutuoktiniu. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja teisę į šeiminius ryšius galėtų įgyvendinti kilmės valstybėje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos asmeninės teisės prioriteto prieš valstybės interesus.

Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjos pažeidžiamumo, nulemto jos elgesio, pareiškėjos siekis gyventi Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais.

Migracijos departamento sprendimai yra priimti vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, sprendimai priimti įvertinus visus duomenis apie pareiškėją, sprendimai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Valstybės saugumo departamentas 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 18-5760 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjos darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje (duomenys neskelbtini) kelia kontržvalgybinių rizikų. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už saugų ir nenutrūkstamą gamtinių ir suskystintųjų dujų tiekimą vartotojams. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra viena iš (duomenys neskelbtini) regioninių padalinių. Baltarusijos Respublikos energetikos įmonė (duomenys neskelbtini) reguliuoja ir koordinuoja daugelio organizacijų, dirbančių kuro energijos ir dujofikavimo srityje, darbą.

Nurodo, kad Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Pažymi, kad Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (toliau – ir KGB) – prieš Lietuvą aktyviausiai veikianti ir pati didžiausia Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, kuri turi itin plačius įgaliojimus, naudojasi Baltarusijos piliečiais, kurie dirba arba anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, turi verslo ryšių su šiomis institucijomis ir pan. Galimybių tokiai veiklai sudaro KGB naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, teisėsaugos institucijose, mokslo įstaigose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Minėtose įstaigose ar tarnybose KGB užverbuoti agentai išnaudojami kontržvalgybiniais tikslais, siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu ar kitas grėsmes valstybei (pavyzdžiui, korupciją, ekstremistinę veiklą, užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas). Užverbuoti agentai taip pat išnaudojami žvalgybos informacijai rinkti užsienio šalyse. KGB siekiant palengvinti valstybinių įstaigų kontrolę bei nustatyti Baltarusijos režimui nelojalius asmenis, į jas deleguojami su priedanga dirbantys KGB darbuotojai.

Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali (galėjo) mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strateginiuose sektoriuose, dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Akcentuoja, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog 2024 m. gruodžio mėn. išėjo iš darbo ketindama persikraustyti pas savo sutuoktinį į Lietuvą, tačiau Migracijos departamentui teikdama paaiškinimą nurodė, jog darbo santykius nutraukė dėl per didelio darbo krūvio, darbovietės vadovybės spaudimo dėl darbo. Taigi, pareiškėja darbo santykius nutraukė ne dėl politinių pažiūrų, siekio toliau gyventi su sutuoktiniu Lietuvos Respublikoje, o dėl darbo sąlygų.

Pažymi, kad pareiškėja skunde akcentuoja, kad jos sutuoktinis reiškia opozicines pažiūras, kurios patvirtina, kad vykti ir gyventi Baltarusijoje jam yra nesaugu, tačiau taip pat nurodo, kad jos sutuoktinis tik paskutinius pusę metų nesilankė Baltarusijoje. Valstybės saugumo departamento nuomone, jei pareiškėjos sutuoktinis ir būtų dalyvavęs 2020 m. protestuose ir dėl to būtų buvęs persekiojamas, jam jau būtų pareikšti kaltinimai ar pritaikytos kitos KGB taikomos priemonės.

Valstybės saugumo departamento nuomone, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. vertino jos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pažymi, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčios pareiškėjos, kurios atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjos interesais.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, Migracijos departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamento sprendimuose išsamiai įvertintos grėsmės valstybės saugumui, atsižvelgta į esamą geopolitinę situaciją, atliktas individualus pareiškėjos vertinimas bei nurodyti argumentai, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 25S133195, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 25S129554, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, ketindamas atvykti pas Lietuvoje gyvenantį sutuoktinį (duomenys neskelbtini) pilietį A. L., gim. (duomenys neskelbtini), turintį leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu.

Pareiškėja pildydamas Migracijos departamento klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, kad dirbo Baltarusijos respublikinėje gamybinėje unitarinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) pardavėja-konsultante.

Migracijos departamentas kreipėsi į asmenį dėl darbo knygelės kopijos pateikimo. Pareiškėja Migracijos departamentui per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) paskyrą 2025 m. balandžio 7 d. atsiuntė savo darbo knygelės skaitmeninę kopiją, iš kurios nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo priimta į darbą įmonėje (duomenys neskelbtini) dujų tiekimo organizacijos kontrolieriumi, (duomenys neskelbtini) pervesta administratoriumi (operatoriumi), (duomenys neskelbtini) pervesta pardavėju-konsultantu, o (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu.

Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota Lietuvos nacionalinių vizų ar leidimų laikina gyventi.

Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinėje sistemoje nėra fiksuota asmens Lietuvos Respublikos sienos kirtimų. Remiantis asmens pateikto (duomenys neskelbtini) paso duomenimis, asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2024 m. gruodžio 28 d. per Latvijos Respublikos pasienio kontrolės punktą, turėdama Ispanijos išduotą Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. sausio 21 d..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie asmens darbą Lietuvoje nėra.

MIGRIS sistemos duomenimis, pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su leidimais laikinai gyventi (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu) gyvena Lietuvoje. Nuo (duomenys neskelbtini) išduota nacionalinė viza, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 24 d., (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2023 m. gruodžio 29 d., šiuo metu turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. lapkričio 23 d., Lietuvos Respublikos įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2022 m. sausio 25 d.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2025 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 18-5760 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už saugų ir nenutrūkstamą gamtinių ir suskystintų dujų tiekimą vartotojams. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra vienas iš (duomenys neskelbtini) regioninių padalinių. Baltarusijos Respublikos energetikos įmonė (duomenys neskelbtini) reguliuoja ir koordinuoja daugelio organizacijų, dirbančių kuro energijos ir dujofikavimo srityje, darbą. (duomenys neskelbtini) pilietės V. L. darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Valstybės saugumo departamentas darė išvadą, kad atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, V. L. turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 27 d. atliko nuotolinę V. L. apklausą. Apklausos metu pareiškėja paaiškino kad 2020–2024 metais dirbo Baltarusijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini). Į minėtą įmonę įsidarbino, nes reikėjo pajamų. Įsidarbinti padėjo mama, kuri jau dirbo šioje įmonėje (mamos užimamos pareigos (duomenys neskelbtini) – Kapitalinės statybos skyriaus viršininkė). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo įmonės firminėje parduotuvėje, konsultante, jos pareigos buvo konsultuoti klientus apie minėtos įmonės parduodamą produkciją, ją parduoti. 2024 m. pareiškėja nutraukė darbo santykius dėl per didelio darbo krūvio, dėl darbovietės valdžios spaudimo dėl darbo. Paklausta apie Baltarusijos politiką, Rusijos Federacijos veiksmus, nurodė, kad nepalaiko nei režimo, nei Rusijos Federacijos karinių veiksmų, mano, kad Krymas priklauso Ukrainai. Nurodė, kad 2020 m. dalyvavo rinkimuose Baltarusijoje, balsavo už S. C.. Paaiškino, kad 2020 m. Baltarusijoje vykusiuose masiniuose protestuose nedalyvavo, nes dirbo valstybinėje įmonėje, ir tie asmenys, kurie dalyvavo, buvo atleisti iš darbo. Nurodė, kad po protestų, vyko pokalbiai su administracija, vieni įmonės darbuotojai buvo atleisti „pagal straipsnį“, kiti – tarpusavio susitarimu. Pareiškėja nurodė, kad jos šeimos nariai – mama dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), tėvas ir brolis dirba vairuotojais Baltarusijoje privačiose įmonėse, sutuoktinis dirba Lietuvoje. Į Lietuvą ji nori atvykti, nes Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos politika patinka labiau nei Baltarusijos, Lietuvoje būti komfortiškiau. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje yra buvusi mažiau nei mėnesį laiko po prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo, ir anksčiau (laikotarpio nenurodė) Lietuvoje buvo apie 2 savaites.

Migracijos departamentas 2025 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 25S133195, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat 2025 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 25S129554, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius). Abu ginčijami sprendimai iš esmės motyvuojami tuo, kad pareiškėja V. L., pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui.

II. Dėl Sprendimo 1 teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (kaip minėta, toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendžiant dėl Sprendimo 1 teisėtumo, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>; 2022 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjQwLTc1Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1240-756/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1240-756/2022">A-1240-756/2022</a>; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ2MS01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1461-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1461-520/2023">eA-1461-520/2023</a>; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia (lot. be kita ko), pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxNy02MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1917-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1917-602/2021">eA-1917-602/2021</a>, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTAzLTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2103-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2103-415/2023">A-2103-415/2023</a>). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU4NS02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2585-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2585-629/2023">eA-2585-629/2023</a>; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi pagrindo nesutikti su Sprendimu 1.

Pirmiausia teismas pažymi, kas įmonė (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už saugų ir nenutrūkstamą gamtinių ir suskystintų dujų tiekimą vartotojams. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra vienas iš (duomenys neskelbtini) regioninių padalinių. Baltarusijos Respublikos energetikos įmonė (duomenys neskelbtini)reguliuoja ir koordinuoja daugelio organizacijų, dirbančių kuro energijos ir dujofikavimo srityje, darbą. Pagal Valstybės saugumo departamento turimą informaciją, Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ketverius metus dirbo Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje įvairiose pareigose, darbo sutartį nutraukė tik (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutarties nutraukimo aplinkybes pareiškėja nurodo skirtingai: apklausoje Valstybės saugumo departamentui nurodė, kad dėl darbo sąlygų (per didelio darbo krūvio ir valdžios spaudimo), skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas susijęs su pareiškėjos apsisprendimu keltis į Lietuvą; iš pareiškėjos paaiškinimų matyti ir tai, kad pati pareiškėja jokiuose protestuose nedalyvavo, pažymėjo, kad nepaklusę nurodymui nedalyvauti protestuose, darbuotojai iš valstybinių įmonių buvo atleidžiami; tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėja, nedalyvaudama protestuose įmonėje buvo laikoma lojaliu, patikimu darbuotoju; teismo vertinimu reikšminga ir tai, kad aptariamoje įmonėje pareiškėja priimta tarpininkaujant jos motinai, kuri ir šiuo metu dirba šioje įmonėje ir užima vadovaujančias pareigas, tad yra turi būti lojali valdžiai; aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos pažeidžiamumą, o susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste kelia kontržvalgybines rizikas, nes jos, jos šeimos, turėti (turimi) ryšiai gali aktualizuotis, Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

Vien tai, kad pareiškėja nurodo siekianti gyventi savarankišką, nuo tėvų nepriklausomą gyvenimą, nepaneigia padarytos išvados apie jos pažeidžiamumą ir galimą grėsmę Lietuvos saugumui.

Sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Sprendimas 1 iš esmės grindžiamas Valstybės saugumo departamento išvada, tačiau tai nereiškia, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos atvejo vertinimo.

Iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad atsakovas atliko pareiškėjos socialinių bei ekonominių ryšių analizę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai anksčiau nebuvo išduota Lietuvos nacionalinių vizų ar leidimų laikina gyventi, VSDFV informacinėje sistemoje nėra jokios informacijos apie pareiškėjos darbą Lietuvoje, įvertino VSAT duomenis apie nustatytus pareiškėjos valstybės sienos kirtimus, duomenis apie tai, pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko 2024 m. gruodžio 28 d. per Latvijos Respublikos pasienio kontrolės punktą, turėdama Ispanijos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. sausio 21 d. ir sprendė, kad nustatyti ryšiai su Lietuva nėra glaudūs. Migracijos departamentas įvertino ir pareiškėjos šeiminę padėtį, atsižvelgė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. L., kuris su darbo pagrindu išduotais leidimais laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. gruodžio 29 d., turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. lapkričio 23 d., Lietuvoje įdarbintas nuo 2022 m. birželio 1 d., gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 2022 m. sausio 25 d. Tačiau, kad pagrįstai nurodoma ir Sprendime 1, aptartieji ryšiai nenusveria grėsmės valstybės saugumui.

Pažymėtina, kad vien faktas, kad asmens sutuoktinis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nesuteikia asmeniui teisės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjos nurodomi argumentai apie jos užimtas pardavėjos-konsultantės (kaip pareiškėja skunde nurodo – išimtinai techninio pobūdžio) pareigas strateginę reikšmę Baltarusijos Respublikai turinčioje įmonėje, darbo santykių pasibaigimo priežastys, nes iš esmės grėsmę kelia ne pačios pareigos, o asmens ryšiai, lojalumas ir pažeidžiamumas. Valstybės saugumo departamento duomenys patvirtina, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija rodo, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Todėl konkrečios darbo ar tarnybos funkcijos dirbant strateginę reikšmę turinčioje Baltarusijos įmonėje nėra esminis ir lemiamas kriterijus sprendžiant dėl asmens pažeidžiamumo gyvenant Lietuvoje.

Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotai priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti.

Aktualu tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTIxMC04MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1210-815/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1210-815/2024">eA-1210-815/2024</a>, 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEzMC02MjQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1130-624/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1130-624/2024">eA-1130-624/2024</a> ir kt.).

Teismas, įvertinęs Sprendimo 1 turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjos argumentai, kad nebuvo atliktas individualus paties atsakovo situacijos vertinimas, o remtasi tik Valstybės saugumo departamento išvada yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl aptartų aplinkybių pripažintina, kad Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai suteikus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui ir veiklai prieš Lietuvos Respubliką, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>). Tokia galimybė pareiškėjos atžvilgiu šiuo atveju yra nustatyta remiantis Valstybės saugumo departamento ir atsakovo surinktų duomenų pagrindu ir nepaneigta išnagrinėjus bylą teisme.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1NC04MjIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1254-822/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1254-822/2024">eA-1254-822/2024</a>; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEwOS02MjkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1109-629/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1109-629/2024">eA-1109-629/2024</a>; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTgzLTgyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-983-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-983-821/2024">eA-983-821/2024</a>; 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA2Ni02MjkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1066-629/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1066-629/2024">eA-1066-629/2024</a>) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos ir Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTAzLTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2103-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2103-415/2023">A-2103-415/2023</a>; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjExNy0xMTg4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2117-1188/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2117-1188/2023">eA-2117-1188/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAyMy00MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2023-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2023-415/2023">eA-2023-415/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE1Ni02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2156-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2156-629/2023">eA-2156-629/2023</a>; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAwNi01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2006-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2006-520/2023">eA-2006-520/2023</a>; 2023 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk0OS04MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1949-815/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1949-815/2023">eA-1949-815/2023</a>).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo reikalavimas, kad turi būti nustatyti konkretūs jos veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, analogiško pobūdžio bylose, vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) įrodinėjimo standartas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1OS00OTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1259-492/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1259-492/2024">eA-1259-492/2024</a>; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU4NS02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2585-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2585-629/2023">eA-2585-629/2023</a>; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4NC01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2284-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2284-575/2023">eA-2284-575/2023</a>).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA0OS00NjMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2049-463/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2049-463/2023">eA-2049-463/2023</a>). Atsisakymas išduoti (pakeisti) leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus dėl įrodinėjimo standarto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Pažymėtina, kad jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos teisine padėtimi Lietuvoje ir vertinama ar Sprendimu 1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.

Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Baltarusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktą privalomą klausimyną ir atsakydama į privalomos žodinės apklausos klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą 1 neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėja negali būti užverbuota ir išnaudota Baltarusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus, taigi, vien atsakymai į klausimus nepaneigia dėl pareiškėjos sąsajų su Baltarusijos rėžimui palankiu verslu atsirandančių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad su sutuoktiniu siekia gyventi kartu Lietuvoje ir joje susilaukti vaikų, teismo vertinimu, nėra pakankama ir prioritetinė Lietuvos nacionalinio saugumo aspektu aptariamoje geopolitinėje situacijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, jos interesas būti Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena laikino leidimo gyventi ir dirbti pagrindu jos sutuoktinis. Pažymėtina, kad teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Pagal teismų praktiką, pakanka, kad šeima galėtų gyventi ir kitoje, pavyzdžiui, užsieniečio kilmės valstybėje. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad pareiškėjos sutuoktinis galėtų vykti kartu su ja (periodiškai pas ją atvykti) į Baltarusijos Respubliką.

Pažymėtina, kad pareiškėja nors ir nurodo, kad jos sutuoktinis dėl dalyvavimo protestuose ir opozicinių pažiūrų negali atvykti į jų kilmės valstybę, tačiau nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktinis, galėtų būti neįleistas į Baltarusijos Respubliką ar jam būtų nesaugu ten vykti. Į bylą pareiškėja pateikė fotonuotraukas, vaizdo įrašą, kad pareiškėjos sutuoktinis dalyvavo 2020 metų eitynėse, tačiau šios nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad jam dėl šių veiksmų grėstų atsakomybė, sulaikymas ar kitos neigiamos pasekmės. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis Baltarusijoje lankėsi (duomenys neskelbtini), Vitebsko mieste, jų santuokos sudarymo metu, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos teiginys dėl vyro opozicinių pažiūrų ir negalėjimo kartu su ja vykti (periodiškai atvykti pas ją) į jų kilmės valstybę – Baltarusiją, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamento atliktą vertinimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4NC01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2284-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2284-575/2023">eA-2284-575/2023</a> ir kt.).

II. Dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo

Pasisakant dėl Migracijos departamento Sprendimo 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių individualių argumentų, kodėl šis sprendimas yra neteisėtas, o jo panaikinimą sieja su Sprendimo 1 tariamu neteisėtumu ir jo panaikinimu.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Vertinimo tvarkos 38.3 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tuo tarpu 39 punktas numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. L., kuris Lietuvoje gyvena darbo pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu 2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą 30 mėnesių, t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, taigi įvertino jos individualių aplinkybių svarbą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjos teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyMS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3521-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3521-968/2021">eA-3521-968/2021</a>, 2024 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTM1LTYwMi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-935-602/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-935-602/2024">eA-935-602/2024</a>).

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustatyta pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė jai epizodiškai lankantis Lietuvoje yra mažesnė, nei dėl Sprendimo 2 priėmimo pareiškėjai ir jos šeimos nariui (sutuoktiniui) kylantys neigiami padariniai ir paminėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį.

Pasisakydamas dėl to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartyje Nr. eA-2312-82/2025 nustatytos netapačios šiai bylai aplinkybės. Minimoje administracinėje byloje, atsižvelgus į dar 2003 m. pareiškėjos sudarytą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu, aplinkybę, kad pareiškėjos sutuoktinis ir sūnus dirba ir mokosi Lietuvoje, pareiškėjos sutuoktiniui įtariama sunki liga, pripažinta, kad sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą poveikis pareiškėjos ir jos sutuoktinio interesams yra neproporcingas. Šiuo gi atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja susituokusi su (duomenys neskelbtini) piliečiu, jų santuoka sudaryta tik 2024 m., santuoka sudaryta sutuoktiniui vykstant į Baltarusiją, kas leidžia spręsti, kad tai jam grėsmės nekelia, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad taikomas draudimas neproporcingas nustatytų aplinkybių kontekste.

Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodžius išskirtinių aplinkybių ir nepateikus teisiškai reikšmingų įrodymų nėra pagrindo nukrypti nuo aukščiau aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir svarstyti dėl Sprendimo 2 nepakankamo proporcingumo. Šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismo vertinimu, Valstybės saugumo departamento pateikti duomenys sudarė pagrindą atsakovo išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, jos pažeidžiamumą ir potencialią grėsmę, kad ji priešiškos valstybės gali būti panaudota veikiant prieš Lietuvos valstybę.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aptartame kontekste įvertinus ginčijamų sprendimų turinį, spręstina, kad sprendimai buvo priimti išnagrinėjus individualią pareiškėjos situaciją, juose yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamų sprendimų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2025 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 25S133195, kuriuo atsisakyta išduoti V. L. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2025 m. birželio 3 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 25S129554, kuriuo uždrausta V. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus bei nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus pažeidė gero administravimo principą.

Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai negali būti priteistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė

Asta Vailionė

Natalja Zelionkienė