Dėl pareiškėjas neturėtų būti dėl to neterminuotai laikomas keliančiu grėsmę

Administracinė byla Nr. eI2-13764-1244/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03094-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 36;

55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

sekretoriaujant Editai Radėnienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. J., pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo L. J. skundas atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas), kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. gegužės 22 d. Policijos departamento sprendimą Nr. 5-IL-13285 atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

2.1. Sprendime nurodomi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai ir nusikaltimai yra susiję/nulemti alkoholio vartojimo, padaryti daugiau kaip prieš 9 ir 7 metus, todėl pareiškėjas neturėtų būti dėl to neterminuotai laikomas keliančiu grėsmę.

2.2. Pareiškėjas koreguoja savo elgesį dėl kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų – nuo 2024 m. vasario mėnesio nėra baustas už greičio viršijimą, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl vairavimo naudojantis mobiliuoju telefonu, kuri paskirta 2024 m. spalio mėnesį. Tai rodo kritišką savo elgesio vertinimą ir elgesio korekcijas. Atsižvelgus į tai, Sprendime daromų prielaidų pagrįstumas dėl grėsmės, kurią pareiškėjas keltų įgijęs teisę laikyti (nešiotis) ginklą, yra išnykęs arba ženkliai sumažėjęs.

2.3. Sprendime nurodomi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su grėsmės rizika, kurią pareiškėjas potencialiai keltų įgijęs teisę laikyti/nešioti ginklą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ribojama asmens teisė laikyti (nešiotis) ginklą turėtų būtų siejama ne su bet kokiais pažeidimais, o su tokiais, kurie leistų daryti pagrįstas prielaidas, kad asmuo gali pažeisti teisės aktus, reguliuojančius ginklo naudojimą ir laikymą.

2.4. Pareiškėjas siekia atnaujinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nes yra buvęs medžiotojas ir nori tęsti šią veiklą. Pareiškėjas nuo 2000 metų priklauso Vilniaus medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Šio medžiotojų klubo pateikiamoje charakteristikoje nurodoma, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo medžiotojų klubo veikloje, prisidėdavo prie organizacinių veiklų, dalyvaudavo aplinkos tvarkymo talkose, atsakingai elgdavosi su ginklais, yra mandagus, besilaikantis medžiotojų etikos asmuo. Pareiškėjo elgesys medžiotojų klube vertinamas kaip nepriekaištingas. Medžiotojų klubui yra žinomos pareiškėjo teisinės problemos, ir buvusi priklausomybė nuo alkoholio, tačiau klubas vertina pareiškėjo pastangas koreguoti savo elgesį, teigiamus pokyčius bei palaiko jo siekį atnaujinti galimybę laikyti (nešiotis) ginklą.

2.5. Pareiškėjas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą turėjo nuo apytiksliai 2000 metų; jo neteko 2018 metais. Per visą laikotarpį, kuomet turėjo teisę laikyti (nešiotis) ginklą, nėra netinkamai panaudojęs ginklo, pažeidęs su ginklo laikymu (nešiojimu) susijusių teisės aktų ar pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus.

2.6. Reali ir pagrįsta netinkamo ginklo panaudojimo rizika bei su tuo susijusi grėsmė visuomenei yra tada, kai asmuo, linkęs naudoti fizinį smurtą, turi priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų, todėl jis gali prarasti savikontrolę, nesilaikyti ginklo naudojimą ar medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. Šios realios grėsmės yra užkardomos nepriekaištingos reputacijos reikalavimu. Pareiškėjas atitinka GŠKĮ 18 straipsnyje nustatytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, todėl nėra jokios realios ir pagrįstos rizikos, dėl kurios pareiškėjo teisė laikyti (nešiotis) ginklą turėtų būti ribojama.

2.7. Pareiškėjo siekiama teisė laikyti (nešiotis) ginklus yra ribojama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris, pareiškėjo vertinimu, dėl savo abstraktumo gali būti taikomas net ir tais atvejais, kai tarp asmens teisės pažeidimų ir rizikos visuomenei, kuri kiltų iš asmens teisės laikyti (nešiotis) ginklą, nėra jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjui yra žinoma šios srities teismų praktika, tačiau teikiamu skundu jis siekia racionalaus ir logiško teismo sprendimo, o ne formalaus ir mechaniško teisės taikymo.

2.8. Sprendime akcentuojama, kad: 1) pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka, nes vairavo neblaivus (2016 m.); 2) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, nes vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2018 m.); 3) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė mažametei dukrai per galvą. Pareiškėjas pažymi, kad šie teisės pažeidimai padaryti kuomet jis buvo priklausomas nuo alkoholio, jį vartodavo nesaikingai. (duomenys neskelbtini).

2.9. Pareiškėjas sutinka, kad asmens priklausomybė nuo alkoholio yra objektyvi ir pagrįsta aplinkybė, dėl kurios asmeniui neturėtų būti suteikiama teisė laikyti (nešiotis) ginklą. Tačiau pareiškėjas po sėkmingo gydymosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio visiškai nebevartoja, ką netiesiogiai patvirtinta aplinkybė, kad po 2018 m. nepadarė jokių teisės pažeidimų, kurie būtų nulemti neblaivumo. Tuo tarpu nuo 2016 m. iki 2018 m. pareiškėjas padarė net 3 pažeidimus, kurie buvo susiję su alkoholio vartojimu.

2.10. Darbdavio pateikta pareiškėjo charakteristika atskleidžia, kad pareiškėjas yra drausmingas, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, nevartoja alkoholio. Tai rodo jo santykį su jam tenkančiomis pareigomis ir atsakomybę, bei, pareiškėjo vertinimu, leidžia daryti išvadas dėl jo tinkamumo įgyti teisę laikyti (nešiotis) ginklą.

2.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, aiškindamas teisės laikyti (nešiotis) ginklą ribojimą prarastos nepriekaištingos reputacijos aspektu, yra išaiškinęs, kad toks ribojimas negali būti neterminuotas. Analogiškai turėtų būti vertinami ir prieš 9–7 metus padaryti pareiškėjo pažeidimai, kurie buvo padaryti tik dėl pareiškėjo neblaivumo, dėl jo priklausomybės nuo alkoholio. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jau daugiau kaip 6 metus visiškai nebevartoja alkoholio, šie teisės pažeidimai yra netekę aktualumo ir nėra pagrindo jų vertinti kaip rizikos/pavojaus faktoriaus sprendžiant dėl teisės laikyti (nešiotis) ginklą suteikimo. Pareiškėjo teigimu, toks laikotarpis pagrindžia, kad pareiškėjo elgesio korekcija yra ilgalaikio pobūdžio ir nėra pagrindo manyti, jog priklausomybė nuo alkoholio gali pasikartoti. Priešingas vertinimas suponuotų prielaidas išvadai, kad turėjęs priklausomybę asmuo yra padidintos rizikoje grupėje ir gali prie jos sugrįžti, neatsižvelgiant į tai, jog seniai išsigydė konkrečią priklausomybę; taigi, tokiu būdu asmens teisė laikyti (nešiotis) ginklą faktiškai būtų apribota visam laikui. Tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

2.12. Pareiškėjo padaryti nusižengimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 424 straipsnio 2 dalį padaryti ne tyčine forma, o dėl apsirikimo/suklydimo. Pirmuoju atveju pareiškėjas nepastebėjo, kad baigėsi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo laikas. Antruoju atveju pareiškėjas nežinojo, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, papildomų vairuotojų mokymo kursų išklausymas yra būtina sąlyga, siekiant atgauti teisę vairuoti. Atitinkamai, pareiškėjo teigimu, šie administraciniai nusižengimai nesukėlė ir dėl savo pobūdžio negalėjo sukelti pavojaus visuomenei, o tik lėmė neigiamus padarinius pareiškėjui dėl jam pritaikytų sankcijų.

2.13. Pareiškėjas sutinka, kad pakartotiniai ANK 416 straipsnio 2 dalies, ANK 416 straipsnio 3 dalies, ANK 416 straipsnio 4 dalies, ANK 432 straipsnio 1 dalies, ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimai rodo, kad jo elgesys ir santykis su valstybėje nustatyta tvarka buvo netinkamas ir kad pareiškėjas turi pareigą koreguoti savo elgesį. Vis dėlto, pažymėtina, kad 2025 metais pareiškėjas nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų ir skundo teismui pateikimo metu turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tai, pareiškėjo vertinimu, rodo, kad jis stengiasi koreguoti savo elgesį.

2.14. Būtina įvertinti ne tik duomenis, kurie leidžia daryti prielaidas apie galimą asmens grėsmę, tačiau ir duomenis, kurie rodo, kad asmuo koreguoja savo elgesį ir stengiasi nedaryti naujų nusižengimų. Vis dėlto, Sprendime į tokias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

2.15. Pareiškėjas kelia klausimą, kaip teisės pažeidimai, kuriuos jis padarė vairuodamas automobilį, priežastiniu ryšiu susiję su rizika, kad jis gali netinkamai panaudoti ginklą. Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nurodyti jo padaryti KET pažeidimai ir pareiškėjo tariama grėsmė, kurią jis keltų įgijęs teisę laikyti (nešiotis) ginklą, nesusiję jokiu priežastiniu ryšiu. Tokią išvadą pagrindžia medžiotojų klubo charakteristika, iš kurios matyti, kad iki tol, kol pareiškėjas neteko teisės laikyti (nešiotis) ginklo, jo elgesys su ginklu ir medžioklės taisyklių/etikos laikymasis buvo nepriekaištingas. Jeigu pareiškėjo padaryti KET pažeidimai, kurie yra nesusiję su alkoholio vartojimu, koreliuotų su netinkamu ginklo panaudojimu, medžiotojų klubas būtų tai pastebėjęs ir atitinkamai nebūtų teikęs teigiamos pareiškėjo charakteristikos.

2.16. Sprendime GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas aiškinamas plečiamai ir formaliai, bet kokius viešosios teisės pažeidimus siejant su tuo, kad turėdamas ginklą asmuo, kels grėsmę GŠKĮ nurodytoms vertybėms. Neatsižvelgiama, kad nurodyti pažeidimai ir prielaidos dėl asmens netinkamo ginklo panaudojimo nesusiję jokiu priežastiniu ryšiu. Pagal tokį aiškinimą būtų galima bet kokių – tiek teisinių, tiek moralinių – pareigų pažeidimus sieti su prielaidomis, kad asmuo pažeis su ginklo naudojimu susijusias pareigas.

3. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

3.1. Pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai, numatyti Įstatyme ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintame „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše“ (toliau – ir Aprašas).

3.2. Policijos departamentas susipažino su visa informacija, charakterizuojančia pareiškėją. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo 2 kartus pripažintas kaltu pagal BK numatytus nusikaltimus: BK 281 straipsnio 7 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) ir BK 140 straipsnio 3 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

3.3. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl turėdamas ginklą jis gali kelti realią grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pareiškėjo teistumas yra išnykęs, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatuota, kad asmens teistumas lemia tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ skiriasi iš esmės. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu, biografijos dalimi. Ši aplinkybė yra reikšminga taikant Įstatymo nuostatas.

3.4. Tikrinant informaciją apie pareiškėją Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad jis 2016–2025 metais 24 kartus baustas už ANK numatytus pažeidimus.

3.5. Pareiškėjo argumentas, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai (nusižengimai) ir nusikaltimai padaryti prieš 9–7 metus, kai jis dar vartojo alkoholį, todėl nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nėra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą. Pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti privalomų draudimų, pažeisti viešąją tvarką. Toks pareiškėjo elgesys negali būti toleruojamas, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo elgesio tendencingumą, pažeidimų skaičių, pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai buvo vertinami kaip neigiamai jį charakterizuojantys duomenys.

3.6. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimų padarymo laikas yra tik vienas iš kriterijų, vertintinų priimant sprendimą atsisakyti suteikti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Be to, nuo nurodytų pareiškėjo pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

3.7. Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

3.8. Pareiškėjas nuolat daro administracinius nusižengimus, be kita ko, tuos, kurie yra vieni iš pavojingiausių vairuojant automobilį (padidinto pavojaus šaltinį): vairavimas būnant neblaiviam (nustatytas 2,60 promilės girtumas, atitinkantis sunkų girtumo laipsnį), sistemingi nustatyto greičio viršijimai, vairavimas kalbant telefonu, vairavimas neturint teisės vairuoti). Tokie nusižengimai kelia didelį pavojų eismo dalyvių saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, bei neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Jie taip pat rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles.

3.9. Padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y., disponuodamas dar vienu didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tai Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis.

3.10. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra privalu nustatyti, kad asmens padaryti pažeidimai sietini su ginklų naudojimosi tvarka. Todėl pareiškėjo argumentai, kad praeityje padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra priskiriami prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nėra teisiškai reikšmingi.

3.11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog kiekvienu atveju asmens, pateikusio prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, interesas gauti tokį leidimą iš esmės nėra ir negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Siekiant prevenciškai užtikrinti, kad ginklai būtų naudojami tik griežtai pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, ginklas neturėtų būti išduodamas asmeniui, kuris yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus.

3.12. Vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis, pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, todėl jam taikomas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas apribojimas. Atitinkamai, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduotas.

3.13. Sprendimas atitinka esamą teisinį reglamentavimą, jame pateikta informacija yra tiksli, aiški, išsami, yra nurodytos aiškios prašymo netenkinimo priežastys, teisinis pagrindas, tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nustatyta pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyra.

3.14. Sprendimu pareiškėjui nėra apribojama teisė medžioti ir leisti laisvalaikį gamtoje, o tik neišduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvas ginklo naudojimui medžiojant, kurių ginčijamas Sprendimas neapima, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo požiūriu atmestini. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertino tik objektyvius įstaigos turimus duomenis bei nesivadovavo charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.

4. Žodinio teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytą poziciją. Pareiškėjas paaiškino, kad yra taikaus būdo ir smurto niekada nenaudojo, baudžiamoji atsakomybė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) jam pritaikyta nepagrįstai – tai buvo pareiškėjo buvusios žmonos inicijuotų skyrybų strategijos dalis, nors savo mažametės dukros pareiškėjas nėra mušęs. Akcentavo išsigydęs priklausomybę nuo alkoholio, paskutinius administracinius nusižengimus padaręs dėl neapdairumo. Pareiškėjo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl jis dažnai vairuoja, atitinkamai, tai nulemia dažnesnius KET pažeidimų nustatymo atvejus. Pareiškėjas pažymėjo, kad su ginklu visada elgdavosi atsakingai, laikėsi visų tam skirtų reikalavimų; nurodė, jog ginklas jam reikalingas tik medžioklei.

5. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad Sprendimas priimtas tik formaliai įvertinus faktus, neindividualizavus pareiškėjo situacijos, kuri sudaro pagrindą skundą tenkinti. Pareiškėjas administracinius nusižengimus ir BK numatytas nusikalstamas veikas atliko būdamas priklausomas nuo alkoholio, tačiau jau daugiau nei 6 metus yra šią priklausomybę išsigydęs, stengiasi koreguoti savo elgesį. Pastaruoju metu pareiškėjas nepadarė administracinių nusižengimų, todėl jam turėtų būti suteikta teisė pasitaisyti.

k o n s t a t u o j a:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 5-IL-13285 atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.

7.1. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turėjo nuo 2000 metų ir jo neteko 2018 metais.

7.2. 2025 m. gegužės 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė už ANK numatytus pažeidimus:

i. 12 kartų (2021 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. rugpjūčio 22 d., 2021 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. spalio 9 d. (du kartus), 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 17 d., 2023 m. liepos 15 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. gruodžio 9 d., 2024 m. vasario 16 d.) už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis, ANK 216 straipsnio 3 dalis, ANK 416 straipsnio 4 dalis);

ii. 6 kartus (2022 m. liepos 25 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 1 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę su joje įrengtais saugos diržais, neužsisegęs saugos diržo (ANK 432 straipsnio 1 dalis);

iii. 4 kartus (2021 m. gegužės 21 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. liepos 31 d., 2024 m. spalio 6 d.) už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (ANK 417 straipsnio 3 dalis);

iv. 1 kartą (2023 m. sausio 14 d.) už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą (ANK 415 straipsnio 1 dalis);

v. 1 kartą (2021 m. balandžio 11 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs (ANK 424 straipsnio 2 dalis).

7.3. Registro išrašo parengimo dienos duomenimis 21 paskirta nuobauda buvo galiojanti.

7.4. 2025 m. birželio 20 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše nurodoma, kad pareiškėjas:

i. 2018 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas); teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d. Galutinė paskirta bausmė - 1 700 Eur bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, automobilio konfiskavimas;

ii. 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 29 d. Galutinė paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bauda - 1 700 Eur, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

7.5. 2025 m. gegužės 22 d. Policijos departamentas priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodytos šios aplinkybės:

7.5.1. 2024 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. prašymais pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Išnagrinėjus prašymus, 2024 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas Nr. 5-IL-14786 ir 2025 m. sausio 21 d. priimtas sprendimas Nr. 5-IL-1951 atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

7.5.2. Tikrinant informaciją apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad pareiškėjas du kartus pripažintas kaltu pagal BK numatytus nusikaltimus: BK 281 straipsnio 7 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) ir BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

7.5.3. Tikrinant informaciją apie pareiškėją Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad jis 2016–2025 metais 24 kartus baustas už ANK numatytus pažeidimus.

7.5.4. Surinktoje medžiagoje nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti L. J. elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja jį kaip negerbiantį galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant taikytų sankcijų, toliau sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro pagrindą manyti, kad L. J. yra asmuo, keliantis grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei.

7.5.5. Atsižvelgus į tai, L. J. taikomas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas apribojimas, todėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus L. J. negali būti išduotas.

7.6. Į bylos medžiagą pateikta 2025 m. gegužės 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” išduota pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra atsakingas, sąžiningas ir iniciatyvus darbuotojas. Jis tinkamai atlieka jam pavestas užduotis, laikosi darbo drausmės ir tvarkos, yra punktualus, kruopštus bei orientuotas į rezultatą. Geba dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, palaiko gerus santykius su kolegomis ir vadovybe. Darbo aplinkoje yra vertinamas už profesionalumą. Pareiškėjo elgesys visada etiškas, nebuvo skirta jokių drausminių ar profesinių nuobaudų.

7.7. Į bylos medžiagą pateikta 2025 m. gegužės 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)” išduota pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

7.8. Į bylos medžiagą pateikta 2025 m. gegužės 29 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” išduota pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad klubui žinoma apie pareiškėjo teistumą bei atliktus administracinius pažeidimus, problemas su alkoholio vartojimu. Kartu pažymima, kad vertinamos pareiškėjo pastangos atsigauti, matomas teigiamas pasikeitimas ir palaikomas jo prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą atnaujinimo.

8. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą ir nagrinėjamam ginčui aktualią jurisprudenciją.

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr. 2013 m. sausio 25 d. nutarimą, 2016 m. vasario 2 d. nutarimą ir 2020 m. birželio 5 d. nutarimą). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai) (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą).

8.2. Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

8.3. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam ir potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzU1LTQzOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1355-438/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1355-438/2018">A-1355-438/2018</a>; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODU3LTYyOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1857-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1857-629/2019">A-1857-629/2019</a>).

8.4. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka Įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, taip pat jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzU1LTQzOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1355-438/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1355-438/2018">A-1355-438/2018</a>).

8.5. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

8.6. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normoje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. (žr., pvz., LVAT 2014-06-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14, 2022-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjMxLTQ0Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-631-442/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-631-442/2022">eA-631-442/2022</a>). Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. LVAT 2018-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzk2LTU1Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-796-552/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-796-552/2018">eA-796-552/2018</a>; 2020-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDMtNjI5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-503-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-503-629/2020">A-503-629/2020</a>; 2020-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS05NTMtNTAyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-953-502/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-953-502/2020">A-953-502/2020</a>; 2022-10-12 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTc4LTU3NS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-578-575/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-578-575/2022">eA-578-575/2022</a>; 2024-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA3MC00NDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1070-442/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1070-442/2024">eA-1070-442/2024</a>, kt.). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad konstatuojant, jog asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzUtNTc1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-235-575/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-235-575/2019">A-235-575/2019</a>; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODQ2LTUyMC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1846-520/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1846-520/2019">A-1846-520/2019</a>; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjY4LTgxNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-668-815/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-668-815/2022">eA-668-815/2022</a>).

9. Šioje byloje nurodytas teisinis reguliavimas atskleidžia, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuras) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo saugomiems teisiniams gėriams).

10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytomis nusikalstamomis veikomis bei administraciniais nusižengimais, šių aplinkybių visumos pagrindu teisingai konstatavo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taigi, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pareiškėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio) bei fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat šio procesinio sprendimo 7.2 papunktyje detalizuoti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu yra siejami su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis bei pastarųjų gausa sudaro prielaidas neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, įžvelgti jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Tokios aplinkybės aiškiai pagrindžia atsakovo Sprendime padaryta išvadą apie pakankamą faktinį pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui ir nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, kurie leistų tokią išvadą paneigti.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo gydęsis nuo priklausomybės bei teigia jau šešerius metus nevartojantis alkoholio, vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog per pastaruosius penkerius metus jis net 24 kartus padarė ANK pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad vis pasikartojantys pareiškėjo KET pažeidimai nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingi, nes jie susiję su padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės – naudojimu. Atitinkamai, darytina išvada, kad pareiškėjas sistemingai sukelia grėsmę kitų asmenų ar jo paties gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui. Toks elgesys nevertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovo argumentai, kad teisės pažeidimai, kuriuos pareiškėjas padarė vairuodamas automobilį, priežastiniu ryšiu nesusiję su rizika, kad jis gali netinkamai panaudoti ginklą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus jis padaręs dėl apsirikimo/ suklydimo, nagrinėjamame kontekste neturi esminės reikšmės ir pirmiau nurodytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės niekaip nepaneigia.

13. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pareiškėjo pozicijai, kad praeityje jo padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu. Šiuo aspektu pakartotinai pabrėžtina, kad per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas padarė 24 ANK pažeidimus; registro išrašo parengimo dienos duomenimis 21 paskirta nuobauda buvo galiojanti. Tokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo surinkti ir vertinti duomenys būtų praradę aktualumą laiko kontekste (būtų pasenę, nebeaktualūs). Dėl išnykusio teistumo už pareiškėjo praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal aiškiai suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjY4LTgxNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-668-815/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-668-815/2022">eA-668-815/2022</a>, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTk5LTU1Mi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-999-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-999-552/2024">eA-999-552/2024</a> ir). Kitaip tariant, aplinkybė dėl išnykusio teistumo savaime nelemia to, kad atitinkamas asmens biografijos faktas nelaikytinas reikšmingu ir nevertintinas, siekiant veiksmingai užtikrinti Įstatymo saugomų teisinių gėrių apsaugą.

14. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo į bylos medžiagą pateiktos medžiotojų būrelio, darbdavio ir gydymosi įstaigos rekomendacijos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyvūs įrodymai, galintys paneigti aplinkybes, sudarančias prielaidas pareiškėją vertinti kaip galintį kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Šios rekomendacijos iš esmės atspindi subjektyvią jas išdavusių asmenų nuomonę apie pareiškėją, tačiau nepaneigia faktinių duomenų apie jo padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir neturi lemiamos reikšmės šių duomenų pagrindu sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Todėl teisėjų kolegija tokiais rekomendacinio pobūdžio dokumentais nagrinėjamoje administracinėje byloje nesivadovauja ir jų nevertina.

15. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei pareiškėjas nuosekliai demonstruos pastangas laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nedarys KET ir kitų teisės pažeidimų, ateityje tokios aplinkybės galėtų sudaryti prielaidas kitaip vertinti jo elgesį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Vis dėlto, byloje nustatytų aplinkybių visuma (be kita ko, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis, jų kiekis ir reguliarumas konkrečiu vertintu laikotarpiu) šiuo metu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo elgesys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme negali kelti grėsmės jo paties ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.

16. Šiame kontekste, be kita ko, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovo argumentai dėl formalaus Įstatymo normų taikymo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODg4LTg1OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-888-858/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-888-858/2017">eA-888-858/2017</a>). Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo atstovo nurodyti argumentai nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors pastaruosius metus demonstruojamas pareiškėjo elgesys (lyginant su ankstesniu laikotarpiu) galėtų būti vertinamas kaip indikuojantis jo požiūrio į bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles tam tikrą teigimą pokytį, vis dėlto, atsižvelgiant į šiame procesiniame sprendime jau minėtą nustatytų aplinkybių visumą, toks pokytis ipso facto (savaime) nepaneigia konstatuotos pareiškėjo keliamos grėsmės Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atveju Įstatyme nustatytas reguliavimas taikomas formaliai, nevertinant individualios jo situacijos.

17. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendime aiškiai yra nurodytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvados apie pareiškėjo keliamą pavojų padarytos remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į galiojančius įstatymus ir valstybėje nustatytą tvarką, padarytos pagrįstos išvados apie pareiškėjo keliamą pavojų visuomenei. Todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su Sprendimo motyvais ir atsakovo turimų duomenų vertinimu, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir dėl to jį panaikinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

19. ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

20. Vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos duomenų konfidencialumą, bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje, 2025 m. gegužės 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje yra pateikti pareiškėjo sveikatos duomenys, į bylos medžiagą pateikta 2025 m. gegužės 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika pripažintina nevieša bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo L. J. skundą atmesti.

Pripažinti bylos dalį - 2025 m. gegužės 28 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką - nevieša.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas Baublys

Justina Nasutavičienė

Ieva Saudargaitė