Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo

Civilinė byla Nr. e2A-142-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00372-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;

(S)

3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3310-786/2023 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. prašė pakeisti 2016 m. gruodžio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-266/2016 dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio vaikui ir priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečio vaiko T. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos V. S. „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio 1 d., bei nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas V. S. valdys uzufrukto teise; taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-266/2016 priteistas 90 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui neatitinka vaiko poreikių.

3. Pažymėjo, kad atsakovas neteikia tinkamo dydžio išlaikymo vaikui. Ieškovės pajamas sudaro 700 Eur darbo užmokestis ir atsakovo mokamos periodinės išmokos vaikui; taip pat gaunami 138 Eur vaiko pinigai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dar po vieną vaiką; atsakovas turi skolinių įsipareigojimų.

4. Teigė, kad nuo 2016 metų pasikeitė šios aplinkybės: (1) T. S. dabar 12 metų; (2) vaikas eina į mokyklą; (3) vaikui 2017 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini); (4) ieškovės darbo užmokestis yra iki 700 Eur; (5) ieškovė įgijo turto, priimdama motinos palikimą; (6) ieškovė patiria papildomų išlaidų, susijusių su kito vaiko sveikatos priežiūra (panikos priepuoliai ir širdies sutrikimai).

5. Nurodė, kad išlaidas vaikui sudaro: maistui – apie 250 Eur; dienpinigiai – 40 Eur (po 2 Eur kasdien darbo dienomis); drabužiams ir avalynei – 75 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams – apie 40 Eur; mokesčiams už būstą – apie 109 Eur; kitoms išlaidoms (buities reikmenys, skalbimo priemonės ir kt.) – apie 40 Eur; lavinimo priemonėms, mokyklinėms prekėms – apie 20 Eur; laisvalaikiui, kultūriniams renginiams – 20 Eur; higienai – 20 Eur; viso 614 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino; pakeitė 2016 m. gruodžio 12 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-266/2016 priteisto išlaikymo dydį ir iš R. S. priteisė dukros T. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo 2023 m. balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovo R. S. į valstybės biudžetą priteisė 352 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 43,20 Eur žyminį mokestį ir 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra T. S. gyvena kartu su motina – ieškove. Iš atsakovo, nutraukiant šalių santuoką, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-812-266/2016 buvo priteistas išlaikymas vaikui po 90 Eur kas mėnesį, kurį atsakovas moka.

8. Teismas, nustatęs, kad praėjus septyneriems metams nuo atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaiko poreikiai žymiai išaugo, kadangi pasikeitė vaiko gyvenimo tarpsnis, su kuriuo išaugo poreikiai vaiko drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, būreliui, maitinimui, higienai, su amžiumi atsiradusių naujų poreikių užtikrinimui, smulkioms išlaidoms, taip pat, kad per tą laiką pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, žymiai išaugo kainos už prekes, paslaugas ir t. t., sprendė, kad yra pagrindas pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas šiuo metu nedirba dėl patirtos kojos traumos, o jo gaunamos pajamos per keturis mėnesius sudarė 172 Eur, sprendė, kad vien tas faktas, jog atsakovas patyrė traumą, neturi pajamų, savaime nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio nekeisti. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, negu tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas. Sprendė, kad, priešingai nei ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti darbo, kad gautų pajamų.

10. Teismas, nustatęs, kad šalių dukra paaugo, jos poreikiai pasikeitė, o ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, ir yra netgi mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, įvertinęs tai, jog šalių dukra gyvena su ieškove ir jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, ieškovės ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs aplinkybes apie vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad atsakovas turi pareigą teikti 250 Eur mėnesinį išlaikymą dukrai ir toks išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3310-786/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sumažinti prašomą iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei T. S. iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl iš atsakovo teiktino išlaikymo dydžio neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė šiame straipsnyje nustatytas teisės normas dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

13. Teigia, kad pagal savo turtinę padėtį atsakovas neturi galimybės teikti ieškovės prašomą 250 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes toks išlaikymas nėra pagrįstas vaiko poreikiais ir yra neproporcingas paties atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo mėnesinės pajamos nėra didelės, o šiuo metu yra visiškai minimalios – vos keliasdešimties eurų per mėnesį gaunama socialinė pašalpa, nes dėl patirtos traumos – kojos lūžio, atsakovas jau ilgą laiką neturi galimybės dirbti. Atsakovas turi beveik 1 500 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurį pagal galimybes nuolat moka ir mažina.

14. Pažymi, kad ieškovė neprašė iš atsakovo priteistiną išlaikymą dukrai padidinti iki minimalios mėnesinės algos dydžio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą patvirtino, kad išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Taigi, vertinant, kad abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovo manymu, iš jo reikalaujama išlaikymo suma yra nepagrįsta.

15. Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog dėl šių metų gegužės mėnesį patirtos sunkios kojos traumos atsakovas neturi jokios galimybės gauti pajamų ir teikti dukrai didesnį išlaikymą, o gydymas ir numatomos reabilitacijos periodas dar užtruks ilgą laiką.

16. Nurodo, kad dabar priteistą išlaikymą – beveik po 140 Eur, vaikui jis moka, o įsiskolinimas yra susidaręs tik už paskutiniuosius mėnesius, kai dėl patirtos traumos negalėjo dirbti. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir kiekvieno iš tėvų galimybes prisidėti prie išlaikymo vaikui, kadangi šiuo atveju ieškovės turtinė ir finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi, jo galimybėmis gauti pajamas ir teikti vaikui didesnį išlaikymą, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

17. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. e3K-3-495-1075/2020, Nr. e3K-3-83-421/2023 ir šiuo pagrindu nemažino priteistino išlaikymo dydžio valstybės mokamų vaikui išmokų suma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 136 Eur išmoką, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų.

18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3310-786/2023 palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Teigia, kad atsakovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis aktyviai pirmojoje instancijoje, o tik apeliacinėje instancijoje pasirūpino tinkamu atstovavimu ir atitinkamų argumentų pareiškimu, todėl visi atsakovo/apelianto apeliacinio skundo argumentai, išskyrus kojos lūžio aplinkybę, turėtų būti atmesti ir nenagrinėjami apeliacinėje instancijoje, nes jie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismo proceso metu.

20. Pažymi, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, nes neteikia tinkamo dydžio išlaikymo. Tėvas nebendrauja su vaiku, todėl vaiko ir tėvo ryšys yra beveik nutrūkęs.

21. Nurodo, kad patirta trauma yra trumpalaikė ir laikina, o teismas nustatė išlaikymo dydį iki vaiko pilnametystės. Mažos pajamos, laikina bedarbystė, skolos nėra pagrindas nepriteisti ar nenustatyti bent minimalaus vaikui išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

22. Ieškovės tvirtinimu, kad minimaliai patenkinti vaiko poreikius, prie vaiko išlaikymo tėvas turėtų prisidėti vidutiniškai po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovės manymu, apelianto argumentai, kad jo pareigos teikti išlaikymą vykdymas priklauso nuo išorinių faktorių, kaip kojos lūžis ar kt., nėra pagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

25. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – socialinio tinklo „Facebook“ paskyros įrašus, kurie ieškovės teigimu patvirtina aplinkybes, kad atsakovas teikia pavėžėjimo paslaugas, ir 2024 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos Pažymą Nr. Pž-2.

26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į tai, jog dalis naujų įrodymų, kuriuos pateikė ieškovė, gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo sprendimo priėmimo, be to, ieškovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

29. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, praėjus septyneriems metams nuo atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaiko poreikiai žymiai išaugo, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, taip pat nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, negu tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas, įvertinęs, jog šalių dukra gyvena su ieškove ir jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, sprendė, kad atsakovas turi pareigą teikti 250 Eur mėnesinį išlaikymą dukrai ir toks išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Tarp šalių ginčas byloje kilo dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio, atsižvelgiant į realius vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

32. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu, nurodo, kad priteistas išlaikymas nėra pagrįstas vaiko poreikiais ir yra neproporcingas paties atsakovo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytus argumentus, sprendžia, kad jie nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodomų motyvų.

33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra nepagrįstos. Ieškovė nurodė, kad išlaidas vaiko poreikiams patenkinti sudaro: maistui – apie 250 Eur; dienpinigiai – 40 Eur (po 2 Eur kasdien darbo dienomis); drabužiams ir avalynei – 75 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams – apie 40 Eur; mokesčiams už būstą – apie 109 Eur; kitoms išlaidoms (buities reikmenys, skalbimo priemonės ir kt.) – apie 40 Eur; lavinimo priemonėms, mokyklinėms prekėms – apie 20 Eur; laisvalaikiui, kultūriniams renginiams – 20 Eur; higienai – 20 Eur; viso 614 Eur. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad išlaidos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti sudaro 614 Eur suma per mėnesį. Ši suma neviršijo minimalios mėnesinės algos galiojusios sprendimo priėmimo metu (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovė neturėjo pareigos itin detaliai įrodinėti mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių (13 m.), įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad nepilnametės T. S. poreikiai per septynerius metus (kai buvo priteistas išlaikymas šalių dukrai buvo tik šešeri) neabejotinai pasikeitė ir išaugo, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo vaikui dydis yra per mažas ir negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Konstatuotina, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, yra protingo dydžio, nėra užaukštintos, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir amžių.

35. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto nurodytas argumentas, jog, pačios ieškovės tvirtinimu, išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 400 Eur, kadangi ieškovė, teikdama paaiškinimus, teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga mažiausiai 400 Eur suma per mėnesį ir palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus bei nurodytą vaiko poreikių išlaidų sumą, kuri, kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protinga ir pagrįsta. Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

36. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad priteistas išlaikymas neproporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi apeliantas nedirba dėl patirtos kojos traumos; gauna tik nedidelę, keliasdešimties eurų išmoką; taip pat turi skolinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui diagnozuotas kojos lūžis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nustatyta diagnozė (kojos lūžis) savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog jis turėtų teikti mažesnį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo darbingumas nėra apribotas, o sveikatos sutrikimai tikėtina yra laikini. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Byloje atsakovo pateiktos medicininės pažymos dėl neatvykimo į užimtumo tarnybą atspindi tik atsakovui nustatytą diagnozę ((duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kokia numatoma gydymo trukmė ar kad atsakovui būtų nustatytas atitinkamo lygio nedarbingumas (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie numatomą skirti ar jau paskirtą reabilitaciją, jos trukmę. Spręstina, jog šiuo atveju atsakovo argumentai dėl jo paties turtinės padėties, kiek ji priklauso nuo atsakovo nurodomos sveikatos būklės, nelaikytini sudarančiais pagrindą mažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

39. Dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas, negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo turimų skolinių įsipareigojimų taip pat nepaneigia jo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

41. Apeliantas teigia, jog, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai mokama 136 Eur išmoka, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nustatyta, jog šalių nepilnamečiui vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Atsakovas turi vieną išlaikytinę (šalių dukrą) yra jauno, darbingo amžiaus, o sveikatos sutrikimai tikėtina yra tik laikino pobūdžio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, įvertinus ir tai, jog nepilnametei dukrai gyvenant su ieškove, pastarajai tenka didesnė rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės iš atsakovo priteisto 250 Eur dydžio išlaikymo sumažinimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

44. Ieškovei ir atsakovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš atsakovo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas