I. M. pagal BK 140 str., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-111-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32005-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 14 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu I. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. B.) aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atviro grandinėlės pagrobimo) dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo traukiant grandinėlę) devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir I. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant I. M. per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti 993,12 Eur turtinę žalą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš nuteistosios I. M. priteista nukentėjusiajai J. B. 993,12 Eur turtinei ir 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistosios I. M. priteista nukentėjusiajai A. B. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistosios I. M. priteista valstybei 440,72 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiosioms suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad nuteistoji I. M. spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mažametės A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje tyčia sugriebė rankomis J. B. už kaklo ir jį suspaudė, taip pat kojomis spyrė ne mažiau kaip šešis kartus J. B. į pilvo sritį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, rankomis sugriebusi nukentėjusiajai J. B. už jos vilkimo chalato, išstūmė J. B. iš buto į laiptinę, ten rankomis vėl sugriebė J. B. už kaklo ir jį suspaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai mažametei A. B. – išgąstį ir psichologinį diskomfortą.

2. I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.45 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarpduryje, matant mažametei A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., tyčia dešine ranka nutraukdama J. B. nuo kaklo auksinę 990 Eur vertės grandinėlę, atvirai pagrobė J. B. turtą ir padarė nukentėjusiajai J. B. kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo kairėje, taip jai nežymiai sutrikdė sveikatą, o nukentėjusiajai mažametei A. B. sukėlė išgąstį ir psichologinį diskomfortą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir iš inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad I. M. spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. M. kaltę dėl spyrių nukentėjusiajai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistosios I. M. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

4.2. Skundžiamuose sprendimuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai byloje esančių įrodymų (nukentėjusiosios J. B. prieštaringų ir nenuoseklių parodymų apie tariamą jos smaugimo trukmę ir intensyvumą, nukentėjusiosios mažametės A. B. ir liudytojo N. S. parodymų, kurių metu nepatvirtino jokių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios smaugimu, specialisto išvados Nr. G 1983/2020 (02) bei specialisto Gregoire’o Abi Chakerio (Gregoire Abi Chaker) paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu) nelygino tarpusavyje, vertino juos atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistosios I. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. dėl nukentėjusiajai J. B. sukelto fizinio skausmo spaudžiant rankomis jai kaklą. Kasatoriaus nuomone, apkaltinamasis nuosprendis dėl šios dalies buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios J. B. parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, teismai, skundžiamuose sprendimuose vertindami nukentėjusiosios J. B. parodymų patikimumą, privalėjo atsižvelgti į nukentėjusiosios suinteresuotumą tokiu būdu apkalbėti nuteistąją I. M.

4.3. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, o apeliacinės instancijos teismas tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios J. B. turtas buvo atvirai pagrobtas, o sveikata nežymiai sutrikdyta, kai nuteistoji I. M. konflikto metu tyčia nutraukė nukentėjusiajai nuo kaklo grandinėlę ir padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo kairėje. Pažymima, kad liudytojas N. S. parodymų metu nuosekliai tvirtino, jog I. M. nenutraukė nukentėjusiajai J. B. nuo kaklo grandinėlės, taip pat ir tai, jog nei įvykio metu, nei anksčiau nėra matęs nukentėjusiosios nešiojant grandinėlę. Nukentėjusioji mažametė A. B. parodymų metu tvirtino, kad pro durų tarpą matė tik rankos pirštus, kurie sugriebė už grandinėlės ir ją nutraukė J. B. nuo kaklo, tačiau pačios nuteistosios I. M. nematė. Specialistas, duodamas paaiškinimus teisme, taip pat neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji J. B. galėjo ir pati susižaloti kaklą. Kasatoriaus nuomone, teismai, nuteisdami I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, akivaizdžiai byloje nepašalino esančių netikslumų, abejonių ir neaiškumų, o vertindami nukentėjusiosios mažametės A. B. parodymus, neatsižvelgė, kad mažametės parodymams, duotiems po dviejų mėnesių nuo įvykių, įtakos turėjo nukentėjusioji J. B. ir jos suinteresuotumas apkalbėti nuteistąją. Byloje nukentėjusiosios mažametės A. B. parodymams apie I. M. neteisėtus veiksmus patikrinti, kasatoriaus nuomone, turėjo būti daromas atpažinimas iš nuotraukų, nes nukentėjusiosios parodymuose minima nepažįstama moteris akivaizdžiai nepatvirtina, kad tai buvo būtent nuteistoji.

4.4. Nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su pagrobtos grandinėlės verte.

4.5. Nukentėjusioji J. B. nepateikė jokių dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių jos nurodomos grandinėlės pirkimo ar pagaminimo faktą, taip pat duomenų apie šio metalo prabą, svorį ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4.6. Taip pat pažymima, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo atnaujintas ne dėl aplinkybių, tiesiogiai susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar kaltės įrodinėjimu, o tik siekiant surinkti duomenis civiliniam ieškiniui apskaičiuoti, tai yra neteisėta ir pažeidžia BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne vien tyrė (apklausė naujas liudytojas Z. K. bei M. T., kurios kvalifikacija, buvusi darbovietė nebuvo tinkamai patikrintos), vertino, bet ir savo iniciatyva rinko įrodymus, kuriais nepagrįstai bei neteisėtai grindė sprendimą ir tenkino civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, likus vienai dienai iki nuosprendžio paskelbimo ir neinformavęs apie tai proceso dalyvių, į bylą įdėjo dokumentą, pavadintą „įrašas iš internetinio puslapio Aukso kaina“, atspausdintą iš interneto puslapio http://aukso-kaina.lt, ir šia informacija skundžiamame nuosprendyje taip pat grindė išvadas apie grandinėlės kainą. Kasatoriaus nuomone, taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, šis pažeidimas suvaržė įstatymo garantuotas kaltinamojo teises (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4.7. BPK 290 straipsnyje nustatyta, kad tiriant įrodymus nagrinėjimo teisme metu gauti ir prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, teisiamojo posėdžio pirmininko paskelbiami išvardijant, o nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato galimybės teismui rašant nuosprendį šioje stadijoje dėti į bylą kokius nors dokumentus, apie jų turinį bei atsiradimą byloje proceso dalyvių niekaip neinformuojant, ir šiais dokumentais grįsti nuosprendžio išvadas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė, kodėl neteisėtai į bylą pateikto dokumento perskaitymas teisiamojo posėdžio metu jam leidžia grįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, nors perskaitant šį dokumentą apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nedalyvavo nei nuteistoji, nei nukentėjusioji ir jos atstovas, taip jiems nebuvo suteikta galimybė ne tik pasisakyti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir iš viso apie jį žinoti.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pašalinęs iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad I. M. spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį, atitinkamai turėjo tiek sumažinti iš nuteistosios I. M. priteisto nukentėjusiosioms neturtinių žalų atlyginimo dydžius, tiek paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), nes nusikalstamos veikos, inkriminuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pavojingumas tapo žymiai mažesnis.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019 ir kt.).

5.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų išvadų teisingumą, dar kartą detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. M. kaltę dėl spyrių nukentėjusiajai, šią aplinkybę iš apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstai pašalino.

5.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, taip pat išsamiai įvertino įrodymų visumą (t. y. paties nuteistosios, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. G 1983/2020 (02) ir kt.) ir pagrįstai paneigė nuteistosios I. M. gynybinę poziciją, kad ji nesukėlė fizinio skausmo ir nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. B., nepagrobė jos auksinės grandinėlės nuo kaklo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pašalino visas abejones tiek dėl nukentėjusiosios J. B. parodymų subjektyvumo dėl priešiškų jos ir nuteistosios tarpusavio santykių, tiek dėl nukentėjusiosios mažametės liudytojos A. B. parodymų patikimumo.

5.4. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad byloje liko nepašalintų abejonių dėl nukentėjusiosios mažametės A. B. parodymų metu nurodytos nepažįstamos moters neteisėtų veiksmų, t. y. ar ši nepažįstama moteris yra I. M. Pažymima, kad pati nuteistoji parodymų metu patvirtino, jog įvykio metu buvo pas nukentėjusiąją J. B., o įvykus konfliktui, laiptinėje buvo sugriebusi J. B. už chalato, nors neigia smurtavusi ir nutraukusi jai grandinėlę nuo kaklo. Liudytojas N. S. taip pat patvirtino, kad nuteistoji įvykio metu buvo pas nukentėjusiąją J. B. namuose. Akivaizdu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios mažametės A. B. parodymuose įvardyta nepažįstama moteris buvo būtent nuteistoji I. M. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tą patį vakarą nukentėjusioji J. B. būtų patyrusi dar ir kito asmens smurtą.

5.5. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su pagrobtos grandinėlės verte, yra nepagrįsti ir atmestini. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį, ir tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Ši nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-400/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą išnagrinėti civilinio ieškinio klausimą iš esmės, o nustatydamas jo dydį įstatymo reikalavimų nepažeidė.

5.6. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo išlaidas. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo–pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutine rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-699/2015">2K-84-699/2015</a>).

5.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo dokumentų, tikėdamiesi, jog ateityje gali prireikti pateikti teismui. Todėl grandinėlės įgijimo aplinkybės ir jos vertė byloje buvo nustatomos kitais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios J. B. parodymais ir pateikta nuotrauka, liudytojų Z. K. ir M. T. parodymais. Nors kasatorius skunde kritiškai vertina liudytojos M. T. parodymus, tačiau jų turinys jokių pagrįstų abejonių nekelia. Pažymima, kad liudytoja įstatymo nustatyta tvarka buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir buvo apklausiama kaip liudytoja apie jai žinomas nagrinėjamos bylos aplinkybes, o jos turimos specialiosios žinios byloje buvo naudojamos tiek, kiek susijusios su konkrečios iš J. B. pagrobtos grandinėlės gaminimo aplinkybėmis. Todėl, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, šios liudytojos parodymų nėra pagrindo tapatinti su specialisto (BPK 89 straipsnio 7 dalis) atliekamo objekto tyrimu. Nors liudytoja M. T. negalėjo patvirtinti, kad pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotą grandinėlę tikrai ji pagamino, tačiau patvirtino, jog tokio pynimo ir su tokiais užsegimais grandinėles iš aukso ji gamindavo, jų pagaminimo kaina būdavo iki 450 Lt, o fotonuotraukoje užfiksuota grandinėlė galėtų sverti iki 20 gramų.

5.8. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino byloje įrodymų tyrimą pažeisdamas BPK reikalavimus, t. y. nesant įstatyme nustatyto pagrindo (BPK 300 straipsnis). Pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos nedraudžia atnaujinti įrodymų tyrimo teismo iniciatyva, kai pasitarimų kambaryje teismas negali priimti pagrįsto sprendimo dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ar kitų turinčių reikšmės bylai aplinkybių.

5.9. Nors kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismo savarankiškai surinktų duomenų (t. y. atspausdinto dokumento iš interneto puslapio apie aukso kainas veikos padarymo metu) panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo 2021 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog šis byloje pateiktas dokumentas buvo perskaitytas ir įvertintas. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu, kai buvo perskaitytas šis dokumentas, nedalyvavo nei nuteistoji I. M., nei nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas, nors apie posėdžio laiką buvo tinkamai informuoti, nepatvirtina nei šio dokumento neteisėtumo, nei proceso dalyvių teisių suvaržymo.

5.10. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies nenustatytą aplinkybę, kad I. M. spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį, atitinkamai turėjo sumažinti pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę. Prokurorės nuomone, nuteistajai I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri žymiai mažesnė už laisvės apribojimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ar neproporcingai didelė, atsižvelgiant tiek į nuteistosios padarytą veiką, tiek į sukeltas neigiamas pasekmes nukentėjusiosioms.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais grindžiamas neišsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas ir įrodymų vertinimas

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.

8. Bylos apeliacinio nagrinėjimo metu proceso dalyviai nepareiškė prašymo dėl įrodymų tyrimo byloje, tik pati teisėjų kolegija nutarė ištirti popierinę kopiją informacijos iš interneto puslapio dėl aukso kainos kitimo grafiko nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. vasario 23 d., todėl, vertinant bylos duomenis dėl įvykio aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pagrįstai buvo apsiribota tais faktiniais duomenimis, kurie išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų, kurių turinys iš esmės yra pakartotas ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka šalino skunde nurodytus prieštaravimus ir neatitikimus tarp bylos įrodymų abejones aiškindamas kaltinamosios naudai. Buvo pašalinta iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad nuteistoji I. M. kojomis spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo, taip pat išsamiai įvertino įrodymų visumą (t. y. pačios nuteistosios, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. G 1983/2020 (02) ir kt.) ir, remdamasis bylos duomenimis, argumentuotai paneigė nuteistosios I. M. gynybinę poziciją, kad ji nesukėlė fizinio skausmo ir nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. B., taip pat nepagrobė auksinės grandinėlės jai nuo kaklo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pašalino visas abejones tiek dėl nukentėjusiosios J. B. parodymų subjektyvumo dėl priešiškų jos ir nuteistosios tarpusavio santykių, tiek dėl nukentėjusiosios mažametės liudytojos A. B. parodymų patikimumo.

9. Kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo, nesant pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bylos apeliacinio nagrinėjimo metu, nėra pagrindas kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo išvadas. Bylos duomenų pakankamumo laipsnis nustatant veikos požymius ir kaltinamojo kaltę yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis ir kasacine tvarka nėra iš naujo nagrinėjamas ir vertinamas. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos apeliacinio nagrinėjimo metu nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį

10. Teismų išnagrinėtais bylos duomenimis buvo pagrįstai nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš nusikalstamos veikos aprašymo I. M. spyrius kojomis nukentėjusiajai į pilvą, buvo pripažintas įrodytu nuteistosios fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją suspaudžiant jai kaklą ir išstumiant ją iš buto. Šie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes buvo padaryti tiesiogine tyčia ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

11. Teismai pagrįstai kvalifikavo kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį nuteistosios I. M. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismai teisingai kvalifikavo I. M. veiksmus kaip atskiras veikas, pažymėdami, kad nors visi nuteistosios veiksmai buvo padaryti toje pačioje vietoje ir kelių minučių laikotarpiu, tačiau pradžioje kaltinamosios tyčia buvo nukreipta į fizinio skausmo J. B. sukėlimą, o vėliau kilo tyčia pagrobti grandinėlę, dėl to traukiant grandinėlę buvo padarytas kaklo sužalojimas.

12. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272-648/2015">2K-272-648/2015</a>). Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad I. M. nuo kaklo nutraukė grandinėlę matant tiek pačiai J. B., tiek A. B., ir akivaizdu, kad savo veiksmų atvirumą I. M. suprato ir būtent tokiu būdu norėjo veikti. Taigi, kaltinamoji I. M. suvokė, kad, matant A. B., nutraukdama nuo kaklo nukentėjusiajai grandinėlę, ji atvirai pagrobia svetimą turtą ir padaro nukentėjusiajai J. B. kraujosruvą su nubrozdinimu kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip veikti norėjo. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos dalykas yra svetimas turtas, todėl panaudojamas fizinis smurtas atvirosios vagystės metu gali būti susijęs tik su daikto atskyrimu nuo nukentėjusiojo, panaudojant ribotą fizinę jėgą (pvz., ištraukiant iš rankos telefoną, nuplėšiant nuo peties rankinę ir pan.), o ne fizinis smurtas, nukreiptas į patį nukentėjusįjį siekiant palaužti jo pasipriešinimą.

13. Nuteistoji atviro turto pagrobimo metu, nutraukdama nukentėjusiajai nuo kaklo grandinėlę, t. y. atskirdama daiktą nuo jo savininko, tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – kaklo nubrozdinimą. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta atviroji vagystė tokių padarinių neapima, todėl šie veiksmai teisingai teismų kvalifikuoti atskirai, kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.

Dėl paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio – turtinės žalos dydžio nustatymo

14. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to, bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad I. M. spyrė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajai J. B. į pilvo sritį, motyvuose nurodė, jog nėra pagrindo švelninti bausmę. I. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri žymiai mažesnė už laisvės apribojimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ar neproporcingai didelė, atsižvelgiant tiek į nuteistosios padarytą veiką, tiek į sukeltas neigiamas pasekmes nukentėjusiosioms, todėl įstatymo taikymo aspektu toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

16. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškinosi pagrobto turto vertę, kadangi grandinėlė buvo gaminama pagal užsakymą pas juvelyrą, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai Z. K. ir M. T., pateikta grandinėlės nuotrauka. Teismai pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais, nes nebuvo pateikta duomenų ar teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, taip pat pagrįstai rėmėsi ir informacija apie aukso dirbinių kainą nustatydami pagrobto turto vertę pagal rinkos kainą. Nuteistoji ir jos gynėjas duomenų, paneigiančių šiuos įrodymus, teismo posėdžiu metu nepateikė. Todėl teismai pagrįstai priėmė sprendimą išnagrinėti civilinio ieškinio klausimą iš esmės, o nustatydami jo dydį įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta pirmosios instancijos teismo atspausdinta informacija iš interneto puslapio apie aukso kainas veikos padarymo metu, o posėdyje nedalyvavo nei nuteistoji I. M., nei nukentėjusioji J. B. ir jos atstovas, nors apie posėdžio laiką buvo tinkamai informuoti, nepatvirtina nei šio dokumento neteisėtumo, nei proceso dalyvių teisių suvaržymo. Proceso dalyviai turėjo galimybę prieš bylos nagrinėjimą susipažinti su bylos medžiaga, be to, apie tokios informacijos panaudojimą nustatant turto vertę nuteistajai I. M. ir jos gynėjui buvo žinoma iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, todėl ji ar jos gynėjas turėjo galimybę dėl šių duomenų pareikšti prieštaravimus ir pastabas apeliaciniame skunde ar atskiru raštu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios I. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis