A. S. pagal BK 227 str. 2 d., 227 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00576-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.2.1; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Tomo Meidaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmesti prokuroro ir nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 19 d. apie 12 val. jo gyvenamojoje vietoje atliekant teismo sankcionuotą kratą, siekdamas, kad kratos metu nebūtų surastas ir paimtas didelis kiekis grynųjų pinigų – apie 1 000 000 Eur, namo pirmame aukšte esančiame darbo kambaryje tiesiogiai pasiūlė valstybės tarnautojui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS) vyresniajam tyrėjui G. B. tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnės nei 100 Eur vertės kyšį, siūlydamas pinigus pasidalyti, jų buvimo aplinkybių nefiksuojant kratos protokole, t. y. G. B. tiesiogiai pasiūlė tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnės nei 100 Eur vertės kyšį už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. G. B. atsisakius priimti kyšį, A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kratos metu dalyvavusiems asmenims jau radus jo (A. S.) minėtus pinigus – 1 030 000 Eur, tą pačią dieną – 2019 m. lapkričio 19 d. apie 12.30 val. namo pirmame aukšte esančioje svetainėje tiesiogiai pasiūlė duoti tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnės nei 100 Eur vertės kyšį kitai valstybės tarnautojai FNTT Kauno apygardos valdybos NVTS vyresniajai tyrėjai R. D., siūlydamas jai rastus pinigus pasidalyti bei jų buvimo ir suradimo aplinkybių nefiksuoti kratos protokole, t. y. R. D. tiesiogiai pasiūlė duoti tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnės nei 100 Eur vertės kyšį už pageidaujamą šios valstybės tarnautojos neteisėtą neveikimą jai vykdant įgaliojimus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas T. Meidus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. S. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu suformuluotą nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymą. A. S. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis tiesiogiai pasiūlė G. B. ir R. D. apie 500 000 Eur, t. y. didesnės negu 250 MGL vertės, kyšį už pageidaujamą šių valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Taip suformuluotas pranešimas apie įtarimą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį A. S. buvo įteiktas ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatavo, kad A. S. valstybės tarnautojams tiesiogiai pasiūlė tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnės nei 100 Eur vertės kyšį už pageidaujamą šių valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, ir tuo pagrindu A. S. nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas byloje paduotus nuteistojo gynėjo ir prokuroro apeliacinius skundus, tokioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms ir nuteistojo A. S. veikos kvalifikacijai pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pritarė.

2.2. Kasatoriaus vertinimu, nei nekonkrečios A. S. įteikto pranešimo apie įtarimą BK 227 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymu formuluotės apie tai, kad jis neva valstybės tarnautojams G. B. ir R. D. „tiesiogiai pasiūlė apie 500 000 eurų kyšį už pageidaujamą šių valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus“, nei apkaltinamojo nuosprendžio įrodyta pripažintos veikos aprašymas, kad A. S. minėtiems valstybės tarnautojams „tiesiogiai pasiūlė tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau ne mažesnį nei 100 eurų kyšį už pageidaujamą šių valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus“ nėra suderinami su kaltinamojo teisėmis, nustatytomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punkte, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 7 dalyje, ir tinkamu BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte aprašomajai apkaltinamojo nuosprendžio daliai keliamų reikalavimų įgyvendinimu.

2.3. Apkaltinamojo nuosprendžio formuluotė, kad A. S., ketindamas papirkti valstybės tarnautojus, siūlė tiksliai nenustatyto dydžio, bet ne mažesnės negu 100 Eur vertės kyšį, yra ne tik prieštaringa, pažeidžianti kaltinamojo teisę į gynybą, bet taip pat nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimais, šio principo vienas iš aspektų yra tai, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, o kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą.

2.4. Aplinkybę dėl ne mažesnio nei 100 Eur vertės kyšio siūlymo sukūrė pats pirmosios instancijos teismas – ši faktinė aplinkybė nėra užfiksuota jokiame procesiniame dokumente, jos nebuvo nei A. S. įteiktame pranešime apie įtarimą, nei prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nurodyta tik teismo nuosprendyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymą. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 7 dalies (inter alia (be kita ko), 256 straipsnio 1, 2 dalies) nuostatas, nes A. S. yra nuteistas už veiką, kurios (kaltinimo) faktinių aplinkybių iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nežinojo.

2.5. Kasaciniame skunde pažymima, kad grynųjų pinigų apžiūra atlikta ir minėtas apžiūros protokolas buvo surašytas bylą nagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo teisėjos inciatyva, teismui atnaujinus įrodymų tyrimą BPK 300 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik 2020 m. rugsėjo 9 d. priėmus nutartį dėl apžiūros atlikimo, o A. S. apie veikos perkvalifikavimo pagal teismo neįvardytą BK 227 straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už mažesnės negu 250 MGL dydžio vertės kyšio pasiūlymą, galimybę, nenurodant naujų kaltinimo faktinių aplinkybių, buvo informuotas gerokai anksčiau. Po šio procesinio veiksmo buvo tęsiamas įrodymų tyrimas, pasakytos baigiamosios kalbos, kaltinamajam suteiktas paskutinis žodis ir teismas išėjo į pasitarimų kambarį, kad būtų priimtas ir paskelbtas nuosprendis.

2.6. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies prieštaravimai dėl papirkimo dalyko – kyšio vertės laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes jie lemia ne tik esminį kaltinamojo teisės, nustatytos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje, suvaržymą (ši teisė, kuri bendriausia prasme suprantama kaip teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas ir už ką jis yra nuteistas, yra minimali teisės į gynybą baudžiamajame procese garantija), bet ir šiuo konkrečiu atveju lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisiškai reikšmingų motyvų, kodėl visiškai nevertino jokio, nei materialinio, nei procesinio, suinteresuotumo neturinčio liudytojo, teismo sankcionuotą kratą atlikusio FNTT pareigūno S. L. parodymų, kurie yra akivaizdžiai teisinantys nuteistąjį; kodėl kaip neturintį įrodomosios reikšmės bylai nurodė antstolės D. M. atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; dėl kokių priežasčių kaip teisiškai nereikšmingą atmetė prie bylos pridėtą liudytojo V. V. apklausos protokolą, kitus bylos duomenis, kurie buvo išsamiai aptarti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

2.8. Kasatoriaus teigimu, esant neužtikrintai nuteistojo teisei žinoti jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, kiek tai susiję tiek su tariamai siūlyto kyšio vertės nustatymu, tiek ir nustatant byloje inkriminuotą objektyvųjį papirkimo požymį – pasiūlymą duoti kyšį, teismo sprendimas A. S. teisinančių faktinių duomenų (įrodymų) atmetimo nemotyvuoti teisiškai racionaliais argumentais sudaro pagrindą spręsti apie esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriuose būtų tiesiogiai kalbama apie Vilniaus apygardos teismo padarytus BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimus. BPK (20 straipsnio 5 dalis) nustato aiškias įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus jokiais būdais negali būti paneigti baudžiamojo proceso teisėtumo, sąžiningumo, nešališkumo principai – nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos.

2.10. Kasatorius pažymi, kad tarp kratos metu surastų pinigų buvo ir mažesnės negu 50 Eur kupiūros, taip pat monetos, todėl teismo išvados ir jų argumentacija nusikaltimo dalyku įvardyti tik 1 030 000 Eur ir apie nuteistojo veikos kvalifikavimą spręsti tik pagal šių grynųjų pinigų nominalo kupiūras neatitinka išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo. Taip pirmosios instancijos teismas iš esmės suvaržė A. S. teisę veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

2.11. Apeliacinės instancijos teismas prie bylos pridėjo FNTT tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-10-4929 ir FNTT 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. TE-97 kopijas, nors šiuose dokumentuose užfiksuoti liudytojų R. D. ir E. S. padaryti jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00008-19 – tame pačiame tyrime, kurio metu atliekant procesinį veiksmą – kratą pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes A. S. padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, nei šių dokumentų, nei apskritai kitų nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nelaikė pagrįstais ir turinčiais reikšmės kaltės klausimui, apsiribodamas įvairiose nutarties vietose nurodomais teiginiais apie liudytojų G. B. ir R. D. parodymų nuoseklumą.

2.12. Apeliacinės instancijos teismas pateikė plačią, tačiau neišsamią argumentaciją, kaip visų savo motyvų atskaitos tašką pasirinkdamas teiginį, kad „nagrinėjamoje byloje buvo tiriamas klausimas, ar A. S. siūlė liudytojams kyšį iš kratos metu surastos pinigų sumos“, tačiau toliau nutartyje visur pasisakydamas tik apie jau minėtus rastus 1 030 000 Eur, visiškai atmesdamas tikrąjį A. S. pareikšto kaltinimo turinį ir net neužsimindamas apie kitus kratos A. S. gyvenamojoje vietoje surastus grynuosius pinigus.

2.13. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistojo skundo argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, aiškiai neatsakius į apeliaciniuose skunduose išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų esminių argumentų pateikimu, todėl pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios kyla teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

2.14. Pagal apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo veikos kvalifikacija neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimo kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Taigi, kyšio vertės kriterijus taikomas konstruojant ne tik itin kvalifikuotą (BK 227 straipsnio 3 dalis), bet ir privilegijuotą papirkimo sudėtį (BK 227 straipsnio 4 dalis), kai papirkėjas pasiūlo, pažada arba duoda mažesnės negu 1 MGL dydžio vertės kyšį. Atsižvelgiant į mažesnį tokios veikos pavojingumo laipsnį, ji BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kaip baudžiamasis nusižengimas.

2.15. Šioje baudžiamojoje byloje, pagal teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, tiksli valstybės tarnautojams siūlyto kyšio vertė yra nenustatyta. Nors baudžiamasis įstatymas (BK 227 straipsnis) tiesiogiai neišskiria atsakomybės už nenustatytos vertės kyšio siūlymą, pažadą duoti nenustatytos vertės kyšį, susitarimą dėl nenustatytos vertės kyšio arba nenustatytos vertės kyšio davimą, tačiau teismų praktikoje pagal nusistovėjusias veikų kvalifikavimo taisykles tokiais atvejais kaltininko veika kvalifikuojama pagal mažiausią iš normoje nustatytų kyšio dydžių (iki 1 MGL), tai atitinka teisės principą, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir suformavo kitokį materialiosios teisės taikymo analogiškose savo pobūdžiu bylose precedentą negu kasacinės instancijos teismas, tai ne tik pažeidžia veikos kvalifikavimą reglamentuojančias BK nuostatas, bet taip pat nėra pateisinama oficialios konstitucinės doktrinos požiūriu.

2.16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvų dėl konstatuoto kyšio pasiūlymo realumo iš esmės nepateikė. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateikus išsamius argumentus tiek dėl šio būtinojo objektyviojo požymio, tiek dėl nemotyvuotų išvadų dėl kaltės formos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo pasiūlymo realumą dalytis pinigais su pareigūnais G. B. ir R. D. patvirtina tiek šių liudytojų parodymai, kad jie esą suprato, jog A. S. pasiūlymas duoti jiems kyšį buvo rimtas, tiek ir tai, kad kratos metu rūsyje buvusioje užrakintoje patalpoje gulinčiame seife iš tiesų buvo rasta A. S. nurodyta labai didelė grynųjų pinigų suma, kurios nepaėmimu jis buvo suinteresuotas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog neaišku, kaip, kur ir kada būtų įvykęs pasidalijimas pinigais su pareigūnais, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. S. ketinimas papirkti policijos pareigūnus nebuvo realus. Tai esą patvirtina ir tai, kad A. S. šioje byloje buvo kaltinamas ir nuteistas ne už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams, bet už tai, kad pasiūlė šiems kyšį.

2.17. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tariamai nustatytą ketinimą papirkti valstybės tarnautojus (ir kartu tiesioginę jo tyčią) pagrindė aplinkybe, kad esą A. S. kyšį (dalytis kratos metu rastus pinigus) siūlė kelis kartus dviem skirtingiems valstybės tarnautojams. Tačiau, esant nenustatytam kyšio pasiūlymo realumui, nėra pagrindo konstatuoti A. S. veiksmuose tyčią papirkti valstybės tarnautojus. Kyšio pasiūlymas šioje byloje yra nekonkretizuotas, apibrėžtas terminu „pasidalinti“ (pinigus). Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas savo iniciatyva aiškinosi, kaip žodžius „dalintis“, „dalybos“ ir pan. supranta pats kaltinamasis, tai patvirtina tiek pareikšto kaltinimo abstraktumą ir neaiškumą, tiek ir tai, kad pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos principai byloje buvo ignoruojami. Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu svarbu tai, kad, kaip jau buvo nurodyta, baudžiamojoje byloje nėra tiksliai nustatyta, koks turtas (kokie pinigai) būtų tokių „dalybų“ objektas, kur ir su kuo būtų įvykusios šios „dalybos“, o pats objektyvusis požymis yra konstatuotas remiantis liudytojų G. B. ir R. D. pateikta nuteistojo A. S. jiems esą pasakytų žodžių interpretacija.

2.18. Teismų išvados dėl A. S. nuteisimo padarytos nesilaikant išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), šie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o pateikta veikos kvalifikacija neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas ir teisėjas, vykdydami teisingumą, nėra saistomi ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų: konstitucinė teismo priedermė – visapusiškai ir objektyviai ištirti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Kaip teisingai ir nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas BPK 255, 256 straipsnių nuostatų nepažeidė, nes teisiamajame posėdyje pranešė, kad yra galimybė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK 227 straipsnio dalį, nustatančią mažesnę nei 250 MGL kyšio dalyko vertę. Apie kaltinimo galimą pakeitimą (perkvalifikavimą) teismo posėdžio metu buvo informuoti visi proceso dalyviai, byloje padaryta pertrauka, proceso dalyviai turėjo laiko pasiruošti gynybai. Šioje baudžiamojoje byloje buvo tiriamas klausimas, ar A. S. siūlė liudytojams kyšį iš kratos metu surastos pinigų sumos, ir jeigu taip, kokia apimtimi, taigi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, faktinių aplinkybių konstatavimas skundžiamu nuosprendžiu – ne mažiau kaip 100 Eur vertės kyšis, kuris skyrėsi nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. baudžiamajame įsakyme įvardytos sumos (apie 500 000 Eur vertės kyšis), kaltinimo ribų neišplėtė. Taip pat pabrėžtina, kad pačiame kasaciniame skunde nurodyta, jog A. S. apie veikos perkvalifikavimo galimybę buvo informuotas gerokai anksčiau, 2020 m. gegužės mėn., taigi šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

3.2. Byloje nėra nepašalintų abejonių ar prieštaravimų, kurie turėtų būti vertinami nuteistojo naudai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė ir analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus.

3.3. Kasaciniame skunde kartojami apeliacinio skundo argumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir kruopščiai išnagrinėjo, motyvuotai į juos atsakė ir atmetė. Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad kasatorius tiesiog nesutinka su teismų išvadomis ir nepagrįstai ginčija žemesniųjų instancijų teismų sprendimus.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas visus apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo atmetė pagrįstai, pateikdamas išsamias ir motyvuotas išvadas, susietas su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje ištirtų įrodymų vertinimas, tai siejant su įrodymų vertinimo taisyklėmis, pateiktos motyvuotos išvados dėl atskirų faktinių duomenų pripažinimo įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai, išsamiai ir aiškiai atsakė į visus apeliaciniuose skunduose išdėstytus esminius argumentus, taigi teigti, kad pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, nėra pagrindo, todėl minėti kasacinio skundo argumentai yra atmestini.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai nurodė, kad tokiais atvejais, kai kyšio suma nėra tiksliai apibrėžta skaičiais, veikos kvalifikavimą lemia situacijos kontekstas, t. y. kokio dydžio kyšio iš pateikto siūlymo buvo galima tikėtis iš objektyvaus stebėtojo perspektyvos, kartu atsižvelgiant į principą, kad visos abejonės – šiuo atveju dėl didesnės nei 250 MGL kyšio vertės – yra vertinamos kaltinamojo naudai. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis, siekdamas tikslo, kad pareigūnai nepaimtų kratos metu rastos itin didelės grynųjų pinigų sumos, savo siūlymu akivaizdžiai negalėjo jiems siūlyti mažesnės negu 1 MGL (50 Eur) sumos, kuri, atsižvelgiant į rastų pinigų kiekį, niekaip negalėtų būti suvokiama kaip siūlymas „dalintis“. Taigi teigti, jog šiuo aiškinimu apeliacinės instancijos teismas išplėtė BK 227 straipsnio 2 dalies ir pateikė siaurinantį baudžiamosios atsakomybės pagrindų pagal BK 227 straipsnio 4 dalies aiškinimą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nes šioje baudžiamojoje byloje kyšio dalykas buvo nustatytas remiantis situacijos kontekstu, todėl konstatuotina, kad šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

3.6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą pagal BK 227 straipsnį, be kitų aplinkybių, konstatuotina tai, kad pažadas duoti kyšį turi būti pagrįstas realiomis galimybėmis. Prokuroras pabrėžia, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matoma, jog buvo visiškai reali galimybė įgyvendinti pasiūlytą kyšį.

3.7. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai aprašyti visi būtini BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymiai. Šios baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, jog pavojinga veika (pasiūlymas duoti kyšį) buvo padaryta, kai nuteistasis, su liudytoju G. B. pakilęs iš rūsio į darbo kambarį, pasiūlė liudytojui pasidalyti rūsyje esančius pinigus, kad šie pinigai nebūtų fiksuojami kratos protokole. Vėliau, radus seifą su pinigais, analogišką siūlymą pateikė kratos protokolą rašiusiai liudytojai R. D.. Aplinkybę, kad nuteistasis A. S. siūlė pareigūnams G. B. ir R. D. kyšį, būtent pasidalyti namo rūsyje esančius pinigus – 1 030 000 Eur (kyšio dalykas), o ne kitas name rastas pinigų sumas, patvirtina šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai: liudytojų G. B. ir R. D. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, taip pat liudytojų E. S. ir M. V., kuriems iš karto po kratos atlikimo liudytojai G. B. ir R. D. papasakojo apie įvykio aplinkybes, parodymai, taip pat G. B. ir E. S. susirašinėjimas per „Viber“ programą. Kyšio vertė (ne mažiau kaip 100 Eur vertės kyšis), kaip minėta prieš tai, įvertinta atsižvelgus į šios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Tomo Meidaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl skundo argumentai, kuriais nesutinkama su liudytojų R. D., G. B., S. L., L. S. parodymų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitų įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.???

Dėl BPK 44 straipsnio 5, 7 dalių ir 256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų taikymo

6. Kasaciniame skunde BPK nuostatų pažeidimo klausimas keliamas tuo aspektu, kad, kasatoriaus teigimu, buvo esmingai suvaržyta nuteistojo (taigi, gynybos) teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir efektyviai gintis nuo kaltinimo. Šie kasatoriaus argumentai grindžiami tuo, kad A. S. pagal pareikštą kaltinimą, išdėstytą kaltinamajame akte, buvo kaltinamas pasiūlęs didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą, tačiau pirmosios instancijos teisme, pakeitus faktines nusikalstamos veikos aplinkybes bei veikos kvalifikaciją, buvo nuteistas už ne mažesnio kaip 100 Eur vertės kyšio pasiūlymą. Taip, kasatoriaus teigimu, buvo esmingai suvaržyta nuteistojo teisė į efektyvią gynybą, nes ginantis nuo pareikšto kaltinimo esminę reikšmę turėjo inkriminuojamas siūlyto kyšio dydis. Teisėjų kolegija kasatoriaus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

7. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai.

8. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas. Šiame straipsnyje įtvirtinta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Pažymėtina, kad teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą, neįspėjęs apie tai gynybos, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia.

9. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas po nuteistojo A. S. apklausos, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje pranešė, kad yra galimybė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BPK 227 straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už mažesnę nei 250 MGL kyšio dalyko vertę. Apie galimą veikos perkvalifikavimą teismo posėdžio metu buvo informuoti visi proceso dalyviai, byloje buvo padaryta pertrauka, proceso dalyviai turėjo laiko pasiruošti gynybai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pagal pakeistą kaltinimą kaltinamasis buvo apklaustas ir nurodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų ir papildyti jų nenori. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keičiant kaltinimą kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir efektyviai gintis nuo kaltinimo nebuvo pažeista.

10. Kasaciniame skunde minima grynųjų pinigų apžiūra atlikta vadovaujantis BPK 287 straipsnyje įtvirtinta teismo teise bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį šio kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šis procesinis veiksmas su nustatyta kaltinimo keitimo procedūra ir su teise žinoti, kuo kaltinamasis kaltinamas, nėra susijęs.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio nuostatų taikymo

11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, vertindami bylos įrodymus ir darydami išvadas, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio pažeidimus, nevertino nuteistąjį teisinančių įrodymų, savo sprendimų tinkamai nemotyvavo, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Su šiais argumentais nesutiktina.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).

13. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai išanalizavo tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais vadovavosi pagrįsdamas nuteistojo kaltę ir kuriuos atmetė bei kodėl. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

15. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atliko įrodymų vertinimą, atlikdamas išsamią byloje surinktų įrodymų analizę. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra motyvuotos, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad šio teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra neišsamios ar fragmentiškos. Pažymėtina ir tai, kad į visus esminius apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas atsakė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išsamūs motyvai ir dėl to, kodėl nesiremiama A. S. sutuoktinės L. S., kuri buvo apklausta kaip liudytoja, parodymais ir kitais skunde nurodytais įrodymais, taip pat pasisakyta ir dėl iš kitos ikiteisminio tyrimo bylos gynėjo pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės šioje byloje. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išdėstyti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo atmetimo motyvai, nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

16. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, pripažindami A. S. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino ir konstatavo šios nusikalstamos veikos sudėties požymius – kyšio siūlymo faktą, tokio siūlymo realumą bei konkretumą, nepagrįstai nustatė siūlyto kyšio dydį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

17. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, kai kyšio dalykas didesnės negu 250 MGL vertės; pagal šio straipsnio 4 dalį – kai mažesnės negu 1 MGL vertės.

18. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai reiškiasi nurodant valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan.; pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus.?

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nuteistasis policijos pareigūnams siūlė kyšį, siekdamas, kad nebūtų užfiksuoti kratos metu surasti daugiau nei 1 000 000 Eur, taigi, tokiais veiksmais siekė neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo (tinkamo jų tarnybinių funkcijų neatlikimo). Liudytojo G. B. nuteistasis prašė surastos 1 030 000 Eur sumos nerašyti į kratos protokolą ir nurodė, kad jis „mėgsta dalintis“, domėjosi, ar tikrai „nieko negalima padaryti“, siekė paveikti liudytoją sakydamas, kad bus mažiau „problemų“ ir pan. Liudytojai R. D. nuteistasis kartojo, kad turi milijoną eurų ir „nori pasidalinti“, žadėjo, kad dalis bus jai, o didesnė dalis liks nuteistajam.

20. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pagrindė, kad kyšio siūlymas buvo realus – kratos metu rūsyje buvusioje užrakintoje patalpoje gulinčiame seife iš tiesų buvo rasta A. S. nurodyta labai didelė grynųjų pinigų suma – 1 030 000 Eur, kurios nepaėmimu nuteistasis A. S. buvo suinteresuotas; ketinimą dalytis pinigais nuteistasis A. S. pareigūnui G. B. pakartojo kelis kartus net ir po pastarojo įspėjimo apie gresiančią atsakomybę; po to ėmė siūlyti juos pasidalyti kitai pareigūnei – kratos protokolą pradėjusiai pildyti R. D.. Taigi, nuteistojo veiksmai siūlant kyšį buvo kryptingi, kyšio siūlymas žodžiu išreikštas aiškiai, o siūlomas pinigų pasidalijimas galėjo būti iš karto atliktas. Vadovaudamasis įrodymais pagrįstu situacijos įvertinimu, teismas nustatė, kad išsakytas siūlymas nebuvo nerimtos kalbos, emocijų proveržis, nekonkretus pasamprotavimas ar pan. Nuteistasis suprato valstybės tarnautojams siūlantis neteisėtą atlygį už jo (kyšio davėjo) pageidaujamą, jam naudingą, minėtų asmenų neteisėtą neveikimą (pinigų neradimą, nefiksavimą kratos protokole), vykdant jų, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atliekančių procesinį veiksmą, įgaliojimus, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

21. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal kasacinę praktiką, esant neaiškumų dėl siūlyto kyšio vertės, kvalifikuojant veiką yra taikytina BK 227 straipsnio 4 dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas teisingai pasisakė, kad ši praktika taikoma tais atvejais, kai iš bylos aplinkybių galima spręsti, jog kyšis nesiekia didesnės nei 1 MGL pinigų sumos, arba tokia galimybė lieka nepaneigta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-180-976/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant siūlomo kyšio dydį turi būti atsižvelgta ir į situacijos kontekstą; bylos aplinkybės gali neabejotinai rodyti, jog siūlomas aiškiai didesnis nei 1 MGL vertės kyšis, nors jo dydis tiksliai ir neįvardijamas. Tokia išvada turi būti motyvuota ir padaryta laikantis principo, kad visos iškilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis policijos pareigūnams nenurodė ar kaip nors kitaip neleido suprasti, kad siūlo mažesnę nei 50 Eur sumą. Siekdamas išvengti didesnės nei 1 milijono pinigų sumos paėmimo, jis pasiūlė policijos pareigūnams rastus pinigus pasidalyti, liudytojai R. D. netgi nurodydamas, kad nuteistajam liktų didesnė dalis. Akivaizdu, kad pagal gynybos teikiamą versiją mažesnės nei 50 Eur sumos siūlymas aiškiai neatitiktų nuteistojo išsakyto pasiūlymo pasidalyti didesnę nei 1 milijono pinigų sumą prasmės, o atsižvelgiant į didelį rastų pinigų kiekį, akivaizdžiai prieštarautų ir situacijos kontekstui. Be to, kratos metu paimtų grynųjų pinigų – 1 030 000 Eur – sumą sudarė 100, 200 ir 500 Eur nominalo kupiūros, mažesnio nominalo kupiūrų nebuvo. Taigi, versija, kad nuteistasis siūlė policijos pareigūnams mažesnės nei 50 Eur vertės kyšį, teismų paneigta. Tuo tarpu teismai, pagal byloje esamus įrodymus nesant galimybės nustatyti konkretaus siūlomo kyšio dydžio, nusprendė, kad abejonės – šiuo atveju dėl didesnės nei 250 MGL kyšio vertės, o tai reikštų veikos kvalifikavimą pagal sunkesnį kaltinimą (BK 227 straipsnio 3 dalis) – yra vertinamos kaltinamojo naudai. Kartu nepagrįsti ir atmestini kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pats, savo iniciatyva „sukūrė“ faktinę aplinkybę, kad valstybės tarnautojams buvo siūlomas ne mažesnis nei 100 Eur kyšis. Iš bylos matyti, kad, vadovaujantis pirmiau minėtu principu, ši aplinkybė nustatyta pagal mažiausią A. S. rūsyje rastų paslėptų pinigų, kuriuos jis siūlė policijos pareigūnams pasidalyti, kupiūrų nominalą.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuteisdami A. S. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pagrįstai konstatavo tiek jo tyčią veikti nusikalstamai, tiek kyšio siūlymo realumą, pateikė argumentus dėl A. S. inkriminuoto kyšio policijos pareigūnams dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Tomo Meidaus kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis