G. B. pagal BK 222 str., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-59-788/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00068-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.12.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4;

2.1.2.12; 2.1.4.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir E. D. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteisti:

G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, ją paskirta sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda, ją paskirta sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistųjų G. B. ir E. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje G. B. ir E. D. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose):

1.1. G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „D“ pirmininkas, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d., tyčia organizavo apgaulingą ŽŪB „D“ apskaitos tvarkymą, kai ŽŪB „D“ vyriausiasis buhalteris E. D. jo nurodymu neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų dėl maisto produktų už 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) pardavimo ir apmokėjimo. Be to, G. B. nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. nepateikė E. D. duomenų apie ūkines operacijas dėl maisto produktų už 208 375,12 Eur (719 477,61 Lt) pardavimo ir apmokėjimo, todėl šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti ŽŪB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 metais.

1.2. Be to, G. B. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas ŽŪB „D“ pirmininkas, siekdamas išvengti 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, 2013 m. sausio–gruodžio mėnesių PVM deklaracijose, veikdamas per E. D., nesuvokiantį G. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 26 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų iš viso už 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) bei pardavimo PVM iš viso už 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) ir nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 26 d. elektroniniu būdu pateikė jas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio poskyriui (toliau – ir VMI).

1.3. E. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas ŽŪB „D“ vyriausiasis buhalteris, nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „D“ pirmininko G. B. nurodymu apgaulingai tvarkė apskaitą, t. y. neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų dėl maisto produktų už 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) pardavimo ir apmokėjimo, dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 metais.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose nusikaltimų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kasatorius nurodo:

2.1. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamojo teises, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Teismai pažeidė teisę žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Dėl neaiškių ir prieštaringų kaltinimo formuluočių jis (G. B.) negalėjo suprasti, kokių konkrečių veiksmų padarymu jis yra kaltinamas, ir efektyviai gintis. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė labai formaliai ir nepaneigė pateiktų argumentų.

2.3. Kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį konkrečiai nenurodyta, kokiu pagrindu jam (G. B.) inkriminuojama tai, kad jis organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą ir davė nurodymus vyr. buhalteriui E. D. neįtraukti tam tikrų pardavimų ir gautų pajamų į apskaitą, – nenurodyta nei kada, nei kokiu būdu, nei kokiomis aplinkybėmis ar pan., tiesiog yra teiginys ir jokio turinio. Duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra, jų nenurodė ir teismai, nurodė tik prielaidas –,,tokio masto nusikalstamą veiką nebuvo įmanoma vykdyti be vadovo ir vyr. buhalterio žinios“.

2.4. Kita kaltinimo dalis yra ta, kad jis (G. B.), kaip ŽŪB „D“ pirmininkas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau pagal savo pareigas jis nebuvo susijęs su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Kaltinimas itin neinformatyvus, įpareigojantis spėlioti, kaip konkrečiai, kokiu būdu jis apgaulingai tvarkė apskaitą, kokius veiksmus jis atliko, kad nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokė vyr. buhalteris E. D..

2.5. Kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra akivaizdus prieštaravimas kaltinimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, kad jie (G. B. ir E. D.) veikė bendrai, neįtraukdami į apskaitą pardavimų G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis (G. B.) vyr. buhalteriui E. D. nepateikė duomenų apie šiuos pardavimus.

2.6. Teismai pažeidė įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, įrodymams suteikė kitokią prasmę, nei faktiškai atskleidžia jų turinys, ignoravo jo (G. B.) parodymus ir juos patvirtinančius įrodymus, savo išvadų nepagrindė išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, apskritai įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, nepasisakė dėl šios instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gautų papildomų duomenų.

2.7. Jis (G. B.) pagal savo pareigas nebuvo susijęs nei su produkcijos užsakymais, nei su apskaitos dokumentų pildymu, kaltinime nurodytų dokumentų nematė, taigi ir vyr. buhalteriui E. D. negalėjo duoti nurodymų neįtraukti jų į apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, kad jis (G. B.) nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl negali atsakyti už apgaulingą apskaitos tvarkymą, netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAtNzE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70-719/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70-719/2021">2K-70-719/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-303/2020">2K-202-303/2020</a>, nes nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tyčinį bendrininkavimą su buhalterinės apskaitos tarnyba (buhalteriu) apgaulingai tvarkant apskaitą. Jo (G. B.) kaltė pagrįsta prielaida, kad tokio masto nusikalstamos veikos nebuvo įmanoma vykdyti be vadovo ir vyr. buhalterio žinios. Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad jis (G. B.) atsakingas už apgaulingos apskaitos tvarkymą, nes nustatyta, kad jis nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų vyr. buhalteriui, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padaryta tokia išvada, nes tokių įrodymų ir nėra. Teismai nepagrindė ir jo tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.

2.8. Teismų išvada, kad produkcija buvo pardavinėjama be PVM sąskaitų faktūrų, naudojant neoficialios apskaitos dokumentus, pagal kuriuos atlikti pardavimai ir gauti mokėjimai nebuvo įtraukti į apskaitą, yra esminė teismų padaryta klaida. Prekyba neapskaityta produkcija ŽŪB „D“ buvo tiesiog neįmanoma dėl įdiegtos „Agnum“ apskaitos programos. Visos įmonėje veikiančios svarstyklės ir svėrimo sistemos sujungtos su šia apskaitos programa, todėl visa sveriama produkcija patenka į apskaitą, bet kuriuo metu galima patikrinti visus sandėlių likučius, visus pardavimus. Be to, kontroliuoti pasamdyta nepriklausoma saugos tarnyba, įmonėje įdiegtas vaizdo stebėjimas. Taigi „Agnum“ programa užtikrina ūkinių operacijų atsekamumą nuo žaliavos patekimo į įmonę iki produkcijos realizavimo ir pajamų gavimo, tai viena duomenų bazė. Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros yra bendrovės veiklos vidinei kontrolei naudojami dokumentai, kuriais į „Agnum“ programą įvedami užsakymai, vėliau užsakymo vykdymo metu šie dokumentai arba transformuojami į PVM sąskaitą faktūrą, arba naudojami kaip prekes lydintys dokumentai pirkėjams, kuriems nereikalinga PVM sąskaita faktūra ir kurie produkciją perka už grynuosius pinigus. Tačiau visais atvejais produkcijos realizavimas ir už ją gautinos bei gautos pajamos atsispindi programoje „Agnum“, o nuo gautų pajamų skaičiuojamas PVM. Užsakymus priiminėjo vadybininkai, kurie kontroliavo ir atsiskaitymą, o vyr. buhalteris E. D. pagal programos „Agnum“ duomenis sekdavo, ar atsiskaityta už parduotą produkciją.

2.9. Jo (G. B.) kaltė iš esmės pagrįsta tuo, kad verslo partneriai, kuriems buvo sudaryta galimybė įsigyti produkcijos vartojimui jų darbuotojams ar kitiems fiziniams asmenims, kaip mažmeniniams pirkėjams, šią produkciją pardavinėjo, neįtraukė į savo apskaitą ir dėl to yra pripažinti padarę BK 222, 220 straipsniuose nustatytas veikas. Kai buvo išspręstas G. A. IĮ, UAB „L“ ir UAB „B“ atsakingų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, tuomet pradėtas ir jų (G. B. ir E. D.) baudžiamasis persekiojimas. ŽŪB „D“ klientų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už jų kaltės pripažinimą ir priskaičiuotų mokesčių sumokėjimą nėra pagrindas pripažinti jį (G. B.) kaltu dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio ar veikos kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

2.10. Išvadas dėl be apskaitos dokumentų parduotos produkcijos teismai darė liudytojų parodymams suteikdami kaltinančią prasmę. Pavyzdžiui, nutartyje teigiama, kad liudytojai D. K., Z. Č., R. Š. patvirtino, jog 2013 m. ŽŪB „D“ buvo vykdoma dviguba apskaita, dalis produkcijos buvo parduodama be apskaitos dokumentų ir pan. Tačiau šie liudytojai tik patvirtino, kad produkcija buvo išvežama ir su PVM sąskaitomis faktūromis, ir su baltais lapais (prekes lydinčiais dokumentais), pagal kuriuos vairuotojai parveždavo pinigus, kurie patekdavo į buhalteriją ir buvo apkaitomi per kasos aparatą. Be to, liudytoja Z. Č. parodė, kad į programą įtraukdavo visas sąskaitas, ir neoficialias. Tai dar vienas įrodymas, kad „Agnum“ programoje buvo apskaitomas visas produkcijos pardavimas.

2.11. Visas produkcijos realizavimo procesas fiksuojamas programoje „Agnum“, iš sandėlio produkcija būdavo išvežama tik su PVM sąskaita faktūra arba su krovinį lydinčiu dokumentu (baltu lapu), visa išvežama produkcija registruojama saugos tarnybos. Visame šiame procese jis (G. B.) nedalyvavo. Kitose bylose vykdant kriminalinę žvalgybą nebuvo užfiksuota jokių pokalbių, susitikimų ar kitokių veiksmų, kurie duotų pagrindą spręsti, kad jis (G. B.) pardavė UAB „B“ ir UAB „L“ produkciją, gavo 222 046,83 Eur ir jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Kaltinimas, kad jis E. D. nepateikė duomenų apie ūkines operacijas dėl 208 375,12 Eur sumos pardavimų, yra nepagrįstas, nes jis (G. B.) tokių operacijų nevykdė. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad nors G. B. ir E. D. asmeniškai nepriimdavo užsakymų, tai nepaneigia jų kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes jie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Tokie argumentai, neturintys jokio faktinio pagrindo, yra akivaizdus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, kaltės grindimas prielaidomis. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad jis (G. B.) būtų davęs kokius nors nurodymus E. D. arba kad jie būtų susitarę neįtraukti į buhalterinę apskaitą pardavimų G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras, kad jis (G. B.) galėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą E. D. to nesuvokiant.

2.12. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais remdamasis daro išvadą, kad G. B. žinojo apie kaltinime nurodytas ūkines operacijas, o E. D. nežinojo, taip pat kokiais įrodymais remdamasis daro išvadą, kad ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Apeliacinės instancijos teismui pateikta ŽŪB „D“ 2021 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, kad visi kaltinime nurodyti dokumentai, kurie vykdant mažmeninę prekybą buvo naudojami kaip prekes lydintys dokumentai (balti lapai), yra apskaitos programos „Agnum“ 2013 metų duomenų bazėje „Litais“. Tai reiškia, kad šiuose dokumentuose nurodyta produkcija yra apskaityta, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio rašytinio įrodymo, paneigiančio kaltinimą dėl neapskaitytos produkcijos, nevertino.

2.13. Duomenis iš programos „Agnum“, kuri visa buvo nukopijuota ir paimta, atrinko ir į ikiteisminio tyrimo medžiagą dėjo bei ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistams teikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) tyrėjas A. K. Tačiau neaišku, kokia tyrėjo kompetencija dirbti su šia programa ir vertinti jos įrašus, kodėl į „Agnum“ programą įtraukti pardavimą patvirtinantys dokumentai (prekes lydintys dokumentai) nebuvo vertinti kaip bendrovės veiklos dokumentai. Specialistė I. Sinušienė patvirtino, kad ji netyrė buhalterinės apskaitos duomenų kompleksiškai (viso gamybos proceso, nuo žaliavų įsigijimo iki produkcijos realizavimo, duomenų apie žaliavų ir produkcijos likučius, pagamintos ir parduotos produkcijos kiekius, duomenų iš visų kasos aparatų, saugos tarnybos duomenų apie į įmonę įvežamą ir išvežamą produkciją ir kt.). Taigi specialistei tyrimui nebuvo pateikti visi objektyvioms išvadoms padaryti reikalingi duomenys, pateikta tik tai, ką tyrėjas manė esant reikalinga, todėl specialistės išvados yra neobjektyvios ir jomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

2.14. Net darant išvadą, kad ŽŪB „D“ veikloje ūkinėms operacijoms (pardavimams) apskaityti buvo naudojami neoficialūs dokumentai (balti lapai), tai nėra buhalterinės apskaitos pažeidimas, nes visos šios ūkinės operacijos pateko į registrus, pinigai buvo apskaityti per kasos aparatą. Buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai veikla, susijusi su ūkinių operacijų registravimu, grupavimu ir apibendrinimu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Buhalterinės apskaitos procesas baigiamas sudarant finansinę atskaitomybę. ŽŪB „D“ už 2013 metus deklaravo apmokestinamųjų sandorių (tiekimų) už beveik 35 mln. Lt, todėl kaltinimas neapskaičiavus pardavimų už 7 mln. Lt (daugiau nei 2 mln. Eur) ir taip siekiant išvengti 46 629,83 Eur PVM sudaro labai menką dalį (2 proc.), palyginti su sumokėtu PVM. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad jie (nuteistieji) būtų turėję tokią tyčią ar ėmęsi kokių nors bendrų veiksmų, kad ŽŪB „D“ išvengtų tokio dydžio PVM.

2.15. Tai, kad kaltinimas dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo pagrįstas netinkamu apskaitos duomenų vertinimu ir prielaidomis, patvirtina ir tai, kad prokuroro 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymu kaltinimas buvo pakeistas. Tam, kad būtų pagrįsti neva neapskaityti produkcijos pardavimai, apskaičiavus grynai matematiškai, jam buvo inkriminuotas ne mažiau kaip 34 124 kg (tikslus kiekis nenustatytas) produkcijos pirkimas iš nenustatytų tiekėjų. Tačiau, pakeistame kaltinime nelikus 34 124 kg žaliavos pirkimo, taip ir liko neaišku, iš ko galėjo būti pagaminta neva neapskaityta produkcija. Šis klausimas nebūtų kilęs, jei ŽŪB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas būtų atliktas nuosekliai – nuo gamybinio proceso pradžios iki gaminių realizavimo. Tuomet būtų aišku, kad ŽŪB „D“ nėra ir negali būti neapskaitytos produkcijos, kad visi pardavimai yra apskaityti, kad visos pajamos – tiek gautos pavedimais, tiek pagal pinigų priėmimo kvitus ar per kasos aparatus – atitinka įsigytos žaliavos, pagamintos ir realizuotos produkcijos kiekius.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Kasatorius nurodo:

3.1. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė kaltinamojo teises, sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

3.2. Pažeista teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, teisė į gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimai). Jam pareikštas kaltinimas apsiribojo tik teiginiais „G. B. organizavus“, „G. B. nurodymu“, „bendrais veiksmais“, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių faktinių aplinkybių, t. y. kaip pasireiškė G. B. „organizavimas“, kokius „nurodymus“ jis (E. D.) gavo. Šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nenurodė ir teismai. Todėl suprasti tokį kaltinimą ir gintis nuo jo praktiškai neįmanoma. Tai, kad jis teisme patvirtino, jog suprato kaltinimą, reiškia tik tai, kad jis suprato kaltinimo tekstą, bet ne tai, kad kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir užtikrina teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir efektyviai gintis. Tokie kaltinimo teiginiai yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti grindžiamos prielaidomis.

3.3. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes, vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, padarytos išvados logiškai neišplaukia iš byloje surinktų įrodymų ir yra pagrįstos prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų – nuteistųjų parodymų, specialistės I. Sinušienės paaiškinimų, ŽŪB „D“ 2021 m. vasario 25 d. pažymos. Apeliacinės instancijos teismas tik neargumentuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, bet tai nėra tinkama apeliacija, pažeistas išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimas. Be to, teismai neaptarė jo (E. D.) kaltės klausimo, nenurodė, kuo grindžiamas tiesioginės tyčios buvimas.

3.4. Kasatorius nurodo iš esmės analogiškus G. B. kasaciniame skunde pateiktus argumentus dėl ŽŪB „D“ įdiegtos apskaitos programos „Agnum“, dėl kurios neįmanoma realizuoti neapskaitytos produkcijos, apie kaltinime minimus dokumentus, jų atliekamą funkciją (buvo naudojami kaip mažmenine tvarka parduodamas prekes lydintys dokumentai), taip pat kad šie dokumentai buvo įtraukti į „Agnum“ programą, todėl teismų išvada, kad buvo pardavinėjama produkcija be PVM sąskaitų faktūrų, naudojant neoficialios apskaitos dokumentus, pagal kuriuos atlikti pardavimai ir gauti mokėjimai nebuvo įtraukti į apskaitą, nepagrįsta. E. D. analogiškai nurodo, kad jo kaltė iš esmės pagrįsta kitose bylose nustatytais faktais, t. y. tuo, kad savo asmeniniams poreikiams mažmenine tvarka su prekes lydinčiais dokumentais įsigytą ŽŪB „D“ produkciją įmonės perparduodavo. Papildomai kasatorius nurodo, kad prekes lydinčių dokumentų tos įmonės negalėjo įtraukti į savo apskaitą, nes tai nebuvo oficialūs pardavimo dokumentai (tai buvo ŽŪB „D“ vidinėje apskaitoje naudoti dokumentai), mažmena įsigytų prekių šios įmonės negalėjo perparduoti, jos buvo skirtos tik fizinių asmenų vartojimui. Taip pat analogiškai kasatorius nurodo liudytojų D. K., Z. Č., R. Š. parodymų vertinimą, tai, kad įvairius duomenis iš programos „Agnum“ savo nuožiūra atrinko, interpretavo ir specialistams perdavė FNTT tyrėjas A. K., kad specialistė I. Sinušienė ŽŪB „D“ buhalterinės apskaitos duomenų kompleksiškai netyrė, specialistei tyrimui nebuvo pateikti visi objektyvioms išvadoms padaryti reikalingi duomenys, pateikta tik tai, ką tyrėjas sprendė esant reikalinga, todėl specialistės išvados yra neobjektyvios ir jomis negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

3.5. Teismai ignoravo jo (E. D.) parodymus apie vykdytos apskaitos, naudojant „Agnum“ programą, principus, didmeninės ir mažmeninės prekybos principus, atsiskaitymą, nors jie paneigia kaltinimą dėl neapskaitytos produkcijos, be to, padarė klaidingą išvadą, kad bendrovėje buvo vedamos dvi buhalterinės apskaitos bazės – oficiali ir neoficiali. Toje pačioje programoje negali būti oficialios ir neoficialios apskaitos, nes į „Agnum“ programą suvesta informacija išlieka ir ją bet kada galima patikrinti. ŽŪB „D“ 2021 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, kad „Agnum“ apskaitos programoje (kratos metu buvo padaryta „Agnum“ duomenų bazės ir viso serverio kopija) buvo tik viena duomenų bazė ir kad joje iki šiol yra visi kaltinime nurodyti dokumentai. Jis (E. D.) tiesiogiai su klientais nedirbo, užsakymus priiminėjo vadybininkai, jis tik programoje „Agnum“ sekdavo, ar yra gauti pinigai už parduotą produkciją. Kadangi su G. A. IĮ dirbo vadybininkas M. B., todėl jis (E. D.) jam ir siuntė skolų registrus, įskaitant ir mažmeninės prekybos, lygiai taip pat buvo dirbama ir su kitais vadybininkais.

3.6. Byloje pateikus duomenis tik apie prekes lydinčius dokumentus (baltus lapus), kurie yra tik tarpinis mažmeninio pardavimo etapas, be duomenų apie visą mažmeninio pardavimo sistemą, buvo suklaidintas teismas. Jei ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas ir specialistai būtų tyrę visus apskaitos etapus (nuo žaliavos įsigijimo, gamybos ir pardavimų didmeniniu ir mažmeniniu būdu, fiksuojant likučius ir gautus apmokėjimus, įskaitant ir gautus per abu kasos aparatus), versija apie neapskaitytos produkcijos pardavimą būtų subliūškusi, nes tiek pagal PVM sąskaitas faktūras, tiek pagal baltus lapus parduota produkcija yra fiksuota „Agnum“ programoje, jokios neapskaitytos produkcijos nebuvo ir negalėjo būti, nes visi procesai – nuo žaliavų patekimo į bendrovę iki produkcijos pardavimo – buvo fiksuojami „Agnum“ programoje.

3.7. Specialistės išvados neatitinka BAĮ, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų kasos aparatų naudojimo taisyklių nuostatų, nes specialistė, duodama paaiškinimus, minėtais teisės aktais nesirėmė ir savo teiginius bandė pagrįsti savo nuomone ir interpretuodama duomenis pagal jai pateiktą medžiagą.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas, apklausęs specialistę I. Sinušienę, kurios paaiškinimai buvo gana chaotiški ir kartais prieštaringi, nepateikė jokio specialistės paaiškinimų vertinimo. Pavyzdžiui, specialistė aiškino, kad prekyba iš sandėlio per kasos aparatą negalima, po to teigė, kad buvo galima fiksuoti pardavimą per kasos aparatą buhalterijoje, kai prekės išduodamos iš įmonės sandėlio, galų gale patvirtino, kad per kasos aparatą, esantį buhalterijoje, įmonė galėjo apskaityti pardavimus už prekes, kurios išduodamos iš įmonės teritorijos, kad pardavimas per kasos aparatą yra tinkamas pajamų ir PVM mokesčio fiksavimas, kad mokestinė prievolė mokėti PVM atsiranda ne prekę perdavus pagal krovinį lydinčius dokumentus, bet ją pardavus, t. y. gavus pinigus, įskaitant ir per kasos aparatą.

3.9. Specialistės teiginiai, kad kasos aparatas naudojamas tik pinigų priėmimui ir atsiskaitymui fiksuoti, prieštarauja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintoms kasos aparatų naudojimo taisyklėms, kuriose nurodyta, kad kasos aparatas naudojamas visoms prekybos (paslaugų) operacijoms fiksuoti. Užfiksavus pardavimą per kasos aparatą ir įdėjus pinigus į kasos aparatą, yra fiksuojamos dvi ūkinės operacijos – pardavimas ir pinigų gavimas. Specialistės teiginys, kad, įvertinus pardavimus per kasos aparatą, jos išvada nesikeistų, tik patvirtina, kad išvada surašyta kaltinimui pagrįsti, visiškai neatsižvelgiant į visus ŽŪB „D“ apskaitoje fiksuotus pardavimus ir gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas PVM ir kiti mokesčiai. Visiškai nelogiška ir neteisinga apeliacinės instancijos teisme specialistės išsakyta išvada, kad, net įvertinus kasos aparatų duomenis, jos išvados apie negalėjimą nustatyti ŽŪB „D“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nepasikeistų. Šiuo atveju pajamos iš mažmeninės prekybos (pagal baltus lapus) buvo suvestos į kasos aparatą, taigi yra apskaityta parduota produkcija ir gauti pinigai. Tiek pagal PVM sąskaitas faktūras, tiek pagal baltus lapus bendrovės apskaitoje matyti, kiek prekių parduota ir kiek pinigų gauta. Bet byloje buvo tirta tik dalis pardavimo proceso, t. y. surinkti prekes lydintys dokumentai (balti lapai) ir jie vertinti kaip neapskaitytos PVM sąskaitos faktūros, jų duomenys nesugretinti su į kasos aparatus suvestais duomenimis ir pinigais, todėl ir išvados pateiktos neteisingos.

3.10. Specialistės I. Sinušienės aiškinimas, kad pardavimo pajamas ŽŪB „D“ turėjo apskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ne pagal gautus pinigus, taip pat yra klaidinantis, nes bendruoju atveju pajamos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra pripažįstamos pagal pajamų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal PMĮ nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą ir specialiąsias PMĮ nuostatas. Tokio principo, kaip išrašytų PVM sąskaitų faktūrų principas, nėra, todėl neaišku, kokiais teisės aktais remdamasi specialistė teikė išvadas ir paaiškinimus.

4. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Eidukevičius siūlo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Kasacinių skundų argumentai, kad nuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose nėra nurodyta jokių faktų, kurie būtini norint veikas kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, ir kad dėl kaltinamojo akto neaiškumo buvo suvaržytos jų galimybės gintis, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Priešingai nei teigia kasatoriai, kaltinamajame akte išsamiai aprašytos ir pakankamai aiškiai suformuluotos faktinės aplinkybės, inkriminuojamos nuteistiesiems, ir jas pagrindžiantys įrodymai.

4.2. G. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turinys aiškiai leidžia suprasti, kad jis buvo kaltinamas (ir nuteistas) dėl to, kad žinodamas, jog 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) vertės ŽŪB „D“ produkcija yra parduota tretiesiems asmenims, tyčia, siekdamas išvengti šios dalies ŽŪB „D“ parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, atskirais atvejais veikdamas su vyriausiuoju buhalteriu E. D., kitais atvejais – per jo (G. B.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiantį E. D., organizavo šių ūkinių operacijų nuslėpimą bei neįtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, veikė tiesiogine tyčia, nes norėjo taip veikti, dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „D“ buhalterinė apskaita ir kilo įstatyme nurodytų padarinių. Taigi pagal teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE0LTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-414-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-414-693/2016">2K-414-693/2016</a>).

4.3. G. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį turinys aiškiai leidžia suprasti, kad G. B. buvo kaltinamas (ir nuteistas) dėl to, kad žinodamas, jog 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) vertės ŽŪB „D“ produkcija yra parduota tretiesiems asmenims, tyčia, siekdamas išvengti 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, organizavo 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) gautų pajamų nuslėpimą ir neįtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą bei veikdamas per vyriausiąjį buhalterį E. D., nesuvokiantį G. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie ŽŪB „D“ gautas 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) apmokestinamąsias pajamas bei 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) pardavimo PVM ir jas pateikė VMI.

4.4. G. B. kasaciniame skunde nurodyta, kad „kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra akivaizdus prieštaravimas kaltinimui pagal BK 222 straipsnį – kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad G. B. ir E. D. veikė bendrai, neįtraukdami į apskaitą pardavimų G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad G. B. vyr. buhalteriui E. D. nepateikė duomenų apie šiuos pardavimus“. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes kaltinimuose pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – dėl bendro G. B. ir E. D. veikimo yra nurodytos aplinkybės dėl į buhalterinę apskaitą neįtrauktų ūkinių operacijų – produkcijos pardavimo be apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų). O kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad G. B. vyriausiajam buhalteriui E. D. nepateikė duomenų apie gautas 222 046,83 Eur pajamas už parduotus gaminius, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog E. D., pildydamas ir VMI pateikdamas PVM deklaracijas, žinojo ir suprato, jog už produkciją, parduotą be apskaitos dokumentų, jau yra atsiskaityta ir bendrovei yra atsiradusi prievolė deklaruoti ir mokėti PVM.

4.5. E. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turinys aiškiai leidžia suprasti, kad E. D. buvo kaltinamas (ir nuteistas) dėl to, kad, veikdamas su G. B., kuris organizavo bendrovės apgaulingą apskaitą, žinodamas, jog 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) vertės ŽŪB „D“ produkcija yra parduota tretiesiems asmenims, tyčia, siekdamas išvengti šios dalies parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą ir PVM mokėjimo, būdamas įmonės vyriausiasis buhalteris ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, šias ūkines operacijas nuslėpė ir jų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, veikė tiesiogine tyčia, nes norėjo taip veikti, dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma ŽŪB „D“ buhalterinė apskaita ir kilo įstatyme nurodytų padarinių. Taigi pagal teismo nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

4.6. Iš kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų turinio dalies dėl teisės žinoti, kuo kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), matyti, kad jais kasatoriai tiesiog nesutinka su teismų nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, tačiau iš esmės teisės pažeidimų buvimo nepagrindžia, o jų teismai ir nepadarė. Darytina išvada, kad kaltinamasis aktas ir jame išdėstyti kaltinimai atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, G. B. ir E. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės aprašytos tinkamai, suformuluotas kaltinimas yra aiškus, nevaržantis kaltinamųjų (nuteistųjų) teisės gintis ir šią teisę baudžiamajame procese jie įgyvendino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312-222/2015">2K-312-222/2015</a>).

4.7. Kasacinių skundų argumentai dėl nusikalstamų veikų požymių nebuvimo nuteistųjų veiksmuose iš esmės atitinka išdėstytus apeliaciniame skunde, juos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, taip pat padarė byloje ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas (nutarties 8–24 punktai). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jokių BPK pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Visuma ištirtų įrodymų (įtariamojo E. D. ir liudytojų parodymai, specialisto išvada dėl ŽŪB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-4/22, ŽŪB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentai, apžiūros protokolai, specialistės paaiškinimai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir kt.) patvirtina, kad nuteistųjų kaltė visiškai įrodyta, jų veikos kvalifikuotos teisingai.

4.8. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta ŽŪB „D“ 2021 m. vasario 25 d. pažyma patvirtina, jog visi kaltinimuose nurodyti dokumentai yra bendrovės apskaitos programos „Agnum“ 2013 metų duomenų bazėje „Litais“, tai reiškia, kad šiuose dokumentuose nurodyta produkcija yra apskaityta, tačiau teismas šio rašytinio įrodymo, paneigiančio kaltinimą dėl neapskaitytos produkcijos, nevertino, taip pažeidė pareigą vertinti tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus. Kad kaltinimuose nurodytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į oficialią buhalterinę apskaitą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis patvirtino E. D. (33 t., b. 1. 21–23). Iš šių E. D. parodymų matyti, kad „Agnum“ buhalterinėje programoje, skirtingose duomenų bazėse buvo fiksuojami ir neoficialių PVM sąskaitų faktūrų duomenys, todėl ŽŪB „D“ 2021 m. vasario 25 d. pažyma nepaneigia visumos kitų byloje ištirtų įrodymų (įtariamojo E. D., liudytojų parodymų, specialisto išvados dėl ŽŪB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-4/22, ŽŪB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentų, apžiūros protokolų, specialistės paaiškinimų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir kt.), patvirtinančių, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D“ buhalterinę apskaitą ir dėl tos dalies nebuvo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų G. B. ir E. D. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 222 ir 220 straipsnių taikymo

6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

8. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos.

9. Tai, kad ŽŪB „D“ buvo tvarkoma dviguba buhalterija, neįtraukiant į oficialią apskaitą ūkinių operacijų dėl maisto produktų pardavimo ir apmokėjimo, taip slepiant mokesčius, taip pat neapskaitytų ūkinių operacijų mastas ir nuslėptų mokesčių dydžiai, nustatyta surinktų įrodymų visuma: E. D. parodymais, duotais 2017 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu, jam prisipažįstant dėl neįtraukimo į apskaitą ūkinių operacijų dėl mėsos produkcijos pardavimų; iš dalies E. D. teisme duotais parodymais apie tai, kodėl rastos 33 sąskaitos nebuvo įtrauktos į apskaitą; ŽŪB „D“ darbuotojų liudytojų D. K., Z. Č. ir R. Š. parodymais apie produkcijos išvežimą be apskaitos dokumentų, grynųjų pinigų parvežimą be jokių grynųjų pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, neoficialių PVM sąskaitų faktūrų panaudojimą ir kt.; UAB „L“ direktorės L. L., UAB „B“ direktoriaus G. M. ir vadybininko Ž. R. parodymais apie produkcijos iš ŽŪB „D“ pirkimą be apskaitos dokumentų; specialisto išvadomis dėl ŽŪB „D“, UAB „B“, UAB „L“ ir G. A. IĮ ūkinės veiklos apskaitos bei jas surašiusių specialistų paaiškinimais, daugybės byloje atliktų procesinių veiksmų (kratų, apžiūrų) ir kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatais bei kitais bylos duomenimis.

10. Byloje teismai, įvertinę visus byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ŽŪB „D“ neoficialiai buvo prekiaujama produkcija, o gautos pajamos buvo neapskaitomos apskaitoje. Nustatyta, kad ŽŪB „D“ buvo sukurta schema, kai dalis produkcijos buvo realizuojama panaudojant neoficialius dokumentus, kurie atrodė kaip PVM sąskaitos faktūros, tačiau jiems nebuvo suteikiama oficiali sąskaitų faktūrų serija „DEL“ ir jie buvo specialiai spausdinami kitos nei įprasta spalvos lapuose; sandėlių darbuotojai iš Realizacijos skyriaus pateikiamų užsakymų žinojo, kokie užsakymai yra oficialūs, kuriems reikia atspausdinti oficialias sąskaitas faktūras spalvotuose lapuose su serija „DEL“, o kurie yra neoficialūs, kuriuos reikia atspausdinti baltos spalvos lapuose su serija, sudaryta iš keturių skaičių; vairuotojai, kurie išvežiodavo ŽŪB „D“ produkciją, žinojo, kad už produkciją, pristatytą klientui su minėtais neoficialiais dokumentais, reikia paimti pinigus be PVM, neišrašyti pinigų priėmimo kvitų, gautą pinigų sumą parvežti su tokiu dokumentu į ŽŪB „D“ ir perduoti G. B., E. D., M. B. ar kitam aukštesnes pareigas einančiam asmeniui.

11. Kasacinių skundų argumentai dėl to, kad teismai šias faktines aplinkybės nustatė neteisingai, nes bendrovėje įdiegta apskaitos programa „Agnum“, kuri užtikrina ūkinių operacijų atsekamumą nuo žaliavos patekimo į bendrovę iki produkcijos realizavimo, taigi apgaulingai tvarkyti apskaitos neįmanoma, byloje išnagrinėti ir paneigti. Antai byloje nustatyta, kad ŽŪB „D“ buvo vedamos dvi skirtingos buhalterinės apskaitos bazės (oficiali ir neoficiali), kurios tarpusavyje nebuvo susietos; sukurtos neoficialios sąskaitos faktūros buvo įvedamos į neoficialią bazę ir vėliau ši informacija buvo ištrinama. Kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėti faktai nustatyti neteisingai.

12. Kasaciniuose skunde pabrėžiama, kad įrodymais nepagrįstos kaltinimo aplinkybės dėl to, kad G. B. organizavo apgaulingą apskaitą duodamas nurodymus E. D. ir kad šis veikė G. B. nurodymu. Iš tiesų, nė vienas byloje apklaustas asmuo tiesiogiai nepatvirtino, kad G. B. duodavo tokius nurodymus E. D. Kita vertus, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ši aplinkybė byloje konstatuota netiesioginiais įrodymais, t. y. remiantis informacija apie G. B., kaip bendrovės vadovo, ir E. D., kaip vyriausiojo buhalterio, įgaliojimus, darbines pareigas ir pavaldumą, jų ir kitų ŽŪB „D“ darbuotojų parodymais apie tai, kaip buvo organizuojamas darbas ir apskaita bendrovėje. Be to, iš paties G. B. parodymų matyti, kad jis nebuvo fiktyvus ŽŪB „D“ vadovas, kuris galėjo nieko nežinoti apie tai, kaip organizuojama ūkinė veikla ir jos apskaita. Atvirkščiai, jis parodė, kad jo vadovavimo metu buvo įdiegta kompiuterinė apskaitos sistema, paaiškino jos veikimo principus, detalizavo, kaip buvo organizuojama vykdytos prekybos maisto produktais veikla. Apie tai, kad kas nors iš darbuotojų galėtų vykdyti jam nežinomą ir neapskaitomą ūkinę veiklą, G. B. jokių duomenų nepateikė, atvirkščiai, neigė buvus bet kokią neteisėtą veiklą. E. D., 2017 m. lapkričio 10 d. duodamas parodymus ir atskleisdamas, kaip veikė neapskaitomų pardavimų ir neoficialių sąskaitų faktūrų naudojimo schema, pripažindamas ūkinių operacijų ir gautų pajamų nefiksavimo apskaitoje faktus, taip pat nenurodė, kad dalyvavo šioje schemoje slaptai nuo vadovo, savo iniciatyva ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai, konstatavę, jog E. D. jam inkriminuotus veiksmus padarė G. B. nurodymu, rėmėsi netiesioginių bylos įrodymų visuma, o ne prielaidomis.

13. Argumentas, kad G. B., kaip ŽŪB „D“ pirmininkas, pagal savo pareigas nebuvo susijęs su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nepaneigia pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnį. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ši nuostata nereiškia, kad ūkio subjekto vadovas negali būti nusikalstamo apskaitos tvarkymo subjektas. Toje pačioje Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantis subjektas (vyriausiasis buhalteris, buhalteris) negali būti laikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tai, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012, 2K-7-304-976/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-303/2020">2K-202-303/2020</a> ir kt.).

14. Pagal byloje įrodytas aplinkybes dalis tęstinio apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodų padaryta G. B. ir E. D. bendrininkaujant (dėl 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) vertės pardavimų ir gautų pajamų neapskaitymo). Kiti apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodai (dėl 208 375,12 Eur (719 477,61 Lt) vertės pardavimų ir gautų pajamų neapskaitymo) inkriminuoti tik ŽŪB „D“ vadovui G. B., nes neįrodyta, kad vyriausiasis buhalteris E. D. žinojo apie šiuos pardavimus ir kad atitinkami duomenys jam buvo perduoti. Atsižvelgiant į tokias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismai pagrįstai abu kaltinamuosius pripažino apgaulingo apskaitos tvarkymo vykdytojais.

15. Byloje konstatuota, kad dėl G. B. apgaulingos apskaitos organizavimo ir vyriausiajam buhalteriui duomenų apie gautas pajamas nepateikimo į 2013 m. sausio–gruodžio mėnesių PVM deklaracijas nebuvo įrašyti duomenys apie gautą 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) pardavimo PVM, kad šie duomenys nebuvo pateikti VMI ir taip buvo nuslėpta minėtos vertės PVM mokesčio. Minėta, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovaujantis šia bendra ūkio subjekto vadovui tenkančia pareiga, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-303/2020">2K-202-303/2020</a>). Tokia pat išvada darytina ir dėl atvejų, kai vadovo nurodymu ar jam žinant melagingo turinio deklaracijas elektroniniu būdu pateikia buhalteris, kuriam vadovas suteikė tokius įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju melagingas deklaracijas elektroniniu būdu pateikė vyriausiasis buhalteris E. D. Melagingų deklaracijų pateikimas VMI buvo būtinas ŽŪB „D“ vadovo G. B. organizuotos apgaulingos apskaitos ir pajamų nuslėpimo sistemos elementas ir G. B. neabejotinai apie tai žinojo ir būtent to siekė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. B. buvo pagrįstai pripažintas ir BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos vykdytoju.

Dėl teisės žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis

16. Kasacinių skundų argumentai dėl neaiškaus ir prieštaringo kaltinamojo akto ir dėl to suvaržytų teisių žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis atmestini. Nors byloje pareikšti kaltinimai iš tiesų pasižymi gana sudėtingu turiniu (specialia terminologija, didele apimtimi ir pan.), tačiau kaltinamiesiems, atsižvelgiant į jų einamas pareigas, neturėjo kilti neaiškumų dėl to, kuo konkrečiai jie kaltinami. Nuogąstavimai, kad kaltinime nenurodyta, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis vyriausiajam buhalteriui E. D. buvo duodami nurodymai neįtraukti tam tikrų pardavimų ir gautų pajamų į apskaitą, neįrodo, kad kaltinamiesiems buvo suvaržyta galimybė ginčyti kaltinimo esmę, t. y. bendrovėje sukurtos apgaulingos apskaitos ir mokesčių slėpimo schemos aplinkybes, neoficialių sąskaitų faktūrų naudojimo prasmę, liudytojų parodymų turinį ir pan. Bylos medžiaga rodo, kad kaltinamieji ir jų gynėjai aktyviai ginčijo jiems inkriminuotas aplinkybes ir teikė įvairias gynybines versijas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis G. B. į teisėjos klausimą, ar jis suprato kaltinimą, atsakė, kad supranta, kuo kaltinamas, kaltinimo esmė aiški, kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis E. D. taip pat pareiškė, kad kaltinimą suprato, kaltės nepripažįsta (35 t., b. l. 34).

17. Tai, kad, bylą nagrinėjant teisme, buvo pakeistas kaltinimas, nesuteikė pagrindo konstatuoti esminį kaltinamojo teisių pažeidimą. Prokurorei teismo posėdžio metu pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, buvo padaryta pertrauka ir leista baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims, jų gynėjams susipažinti su pateiktu prašymu bei pasiruošti gynybai (38 t., b. l. 43–44). Be to, pakeistame kaltinime buvo tik sumažinta be apskaitos dokumentų parduotos produkcijos ir nuslėptų mokesčių vertė, o kaltinimo esmė nepasikeitė.

18. Kasatorius G. B. atkreipia dėmesį į kaltinimo prieštaringumą, t. y. kad kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, jog, neįtraukdami į apskaitą pardavimų G. A. IĮ ir pagal surastas neoficialias 33 PVM sąskaitas faktūras, jis su vyriausiuoju buhalteriu E. D. veikė bendrai, o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad jis E. D. nepateikė duomenų apie šiuos pardavimus. Galima sutikti, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes dalis ūkinių operacijų ir pajamų neįtraukta į apskaitą (13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) vertės) E. D. ir G. B. veikiant bendrai. Taigi E. D. iš dalies prisidėjo ir prie mokesčių slėpimo. Kita vertus, kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį gali būti pateiktas tik tokiam asmeniui, kuris siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (7500 Eur), tačiau dėl E. D. kaltų veiksmų nuslėptų mokesčių vertė yra mažesnė. Todėl kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pateiktas tik G. B., dėl kurio veiksmų nuslėptų mokesčių vertė viršija 100 MGL. Tai, kad formuluojant kaltinimą G. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nenurodyta, jog dalis inkriminuotų veiksmų padaryta bendrai su E. D., laikytina kaltinimo trūkumu, tačiau nepripažintina esminiu proceso pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šis kaltinimo dalies trūkumas nelemia išvados, kad G. B. galimybės suvokti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis buvo suvaržytos.

19. Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis ar sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų G. B. ir E. D. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas