A. A. pagal BK 189¹ str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-48-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01035-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. A., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartimi: nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintas, Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmestas; Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas ir byla A. A. nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 213 327 Lt (61 783,77 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. A. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad byloje buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas non bis in idem (draudžiama persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką) principas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. antrą kartą nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jau buvo nubaustas administracine tvarka Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2017 m. kovo 15 d. sprendimu, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1 ir 6.3.3 punktais bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, A. A. apskaičiuota 26 054,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 16 352 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir paskirta 7816 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda. Šiuo sprendimu A. A. nubaustas už tai, kad, atlikus pakartotinį A. A. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-722, be kita ko, nustatyta, kad 2011 m. A. A. faktiškai patirtos išlaidos 213 327 Lt (61 783,76 Eur) viršijo gautas pajamas, šios lėšos yra gautos kitos pajamos iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminiai A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir mokestinio pažeidimo, už kurį mokesčių administratorius paskyrė jam baudą, požymiai sutampa, nes pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį A. A. inkriminuotas turėjimas nuosavybės teise ir tų pačių pajamų, už kurias 2011 m. nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, – 213 327 Lt (61 783,76 Eur), be to, A. A. padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį vertintinas kaip baudžiamasis.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras L. Petreikis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį su pakeitimais – vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – A. A. priklausančius 61 783,76 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintus reikalavimus dėl draudimo persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką (non bis in idem principas).

4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Byloje nagrinėjamu atveju A. A. pagrįstai patrauktas dviejų skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn – nubaustas bauda pagal MAĮ už neteisėtą mokėtinų mokesčių sumažinimą ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esminiai A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir padaryto mokestinio pažeidimo požymiai sutampa, nes pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį jam inkriminuotas turėjimas nuosavybės teise tų pačių pajamų, už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai 2011 m., – 213 327 Lt (61 783,76 Eur), prieštarauja Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad BK 189¹ straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už didesnės negu 500 MGL vertės turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimą, ir MAĮ 41 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnyje, 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį mokesčių įstatymų pažeidimu, už kurį skiriama bauda, be kita ko, laikoma tai, kad asmuo neapskaičiuoja nedeklaruojamo ar nedeklaruoja deklaruojamo mokesčio, savaime nesuponuoja nurodyto nusikaltimo ir mokesčių įstatymų pažeidimo tapatumo. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nėra subjektas, nustatantis, ar pajamos gautos nusikalstamu ar kitu neteisėtu būdu. Vadovaujantis BPK nustatytu teisiniu reguliavimu, tik prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Mokesčių mokėtojo prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir mokestinė atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą įstatymų nustatytu laiku (delspinigiai ir bauda) negali būti tapatinami su atsakomybe už (baudžiamosios teisės taikymo požiūriu) neteisėtą veiką, kadangi iš esmės skiriasi šių nusižengimų objektai ir objektyvieji požymiai. Kaip minėta, baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės taikymas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nes tai yra skirtingos atsakomybės rūšys, todėl kartu gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė, ir nustatytos mokestinės prievolės.

4.4. Net ir pripažinus, kad šiuo atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, jog tuo atveju, kai mokesčių įstatymų pažeidimas pagal esminius požymius sutampa su BK 189¹ straipsnyje nustatyta veika ir kai asmeniui paskiriama bauda pagal mokesčių įstatymus (administracinė nuobauda), o po to jis dar ir nuteisiamas pagal BK, siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, 2K-226/2014).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro L. Petreikio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl non bis in idem principo taikymo

6. Įvertinę šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad pasitvirtino A. A. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 213 327 Lt (61 783,76 Eur).

7. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. A. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam vieną iš BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių bausmių – baudą.

8. Pagal nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad A. A. baudžiamojoje byloje antrą kartą nubaustas už tą pačią veiką, už kurią jis jau buvo nubaustas administracine tvarka pagal MAĮ, todėl buvo pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas non bis in idem principas – draudimas persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką.

9. Kasaciniu skundu prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad šis teismas netinkamai taikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas dėl draudimo persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą A. A.. Su šiuo kasatoriaus argumentu nėra pagrindo sutikti.

10. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-686/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-686/2007">2K-686/2007</a>, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

11. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo baudžiamas taikant jam baudžiamojo pobūdžio sankciją; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai, ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-183-648/2017).

12. Pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, taikomi trys kriterijai – teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos sankcijos pobūdis bei griežtumo laipsnis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad mokesčių teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos mokestinės baudos, paprastai laikytini baudžiamaisiais Konvencijos prasme (2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13102/04; 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Steininger prieš Austriją, peticijos Nr. 21539/07; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijų Nr. 24130/11 ir 29758/11). Taigi pagal Mokesčių administravimo įstatymą skiriamos baudos yra baudžiamojo pobūdžio ir už tą pačią teisei priešingą veiką negali būti taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas non bis in idem principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2016, 2K-7-183-648/2017, 2K-31-628/2019).

13. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimui, kuriame nurodyta, kad BK 189¹ straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už didesnės negu 500 MGL vertės turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimą, ir MAĮ 41 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnyje, 139 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį mokesčių įstatymų pažeidimu, už kurį skiriama bauda, be kita ko, laikoma tai, kad asmuo neapskaičiuoja nedeklaruojamo ar nedeklaruoja deklaruojamo mokesčio, savaime nesuponuoja nurodyto nusikaltimo ir mokesčių įstatymų pažeidimo tapatumo. Tačiau tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad neteisėto praturtėjimo ir mokesčių įstatymų pažeidimo tapatumas gali būti nustatomas tik nagrinėjant konkrečias baudžiamąsias bylas, mokesčių įstatymų pažeidimo atvejus ir tai yra teisės taikymo klausimas. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl non bis in idem principo taikymo šioje byloje, tinkamai rėmėsi nacionaline ir tarptautine teismų praktika – atliko išsamų A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir mokestinio pažeidimo tapatumo vertinimą ir atsižvelgė į už mokestinio pažeidimo padarymą A. A. taikytos baudos baudžiamąjį pobūdį.

14. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdyboje gavus 2013 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities VMI pranešimą, kuriame nurodyta, kad A. A. galimai neteisėtai praturtėjo, nes, vertinant jo išlaidų atitiktį gautoms pajamoms, nustatytas lėšų trūkumas: 2009 m. – 257 783 Lt (74 659,12 Eur), 2010 m. – 84 141 Lt (24 368,92 Eur), 2011 m. – 237 104 Lt (68 670,06 Eur). A. A. mokestinės kontrolės procedūros pradėtos atlikus UAB „A“ operatyvų patikrinimą dėl FNTT 2011 m. spalio 5 d. rašte Nr. 25/3-2-6-10733 pateiktos informacijos apie pinigines operacijas didelėmis sumomis, patikrinimo metu nustatyta, kad, UAB „A“ apskaitos dokumentų duomenimis, įmonė 2011 m. lapkričio 10 d. buvo skolinga akcininkui A. A. 1 386 000 Lt (401 413,35 Eur). Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriuje buvo atliktas 2007–2011 m. laikotarpio A. A. mokestinis tyrimas, jis įformintas 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-33. Ataskaitoje nurodyta, kad, vertinant A. A. išlaidų (taip pat ir suteiktų paskolų) atitiktį gautoms pajamoms, jam nustatytas lėšų trūkumas: 2010 m. – 62 815 Lt (18 192,48 Eur), 2011 m. – 227 604 Lt (65 918,67 Eur). Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriuje pagal 2012 m. sausio 10 d. VMI raštu Nr. (21.7-32-4)-143-34 pateiktą informaciją atlikus A. A. kontrolės procedūras, siekiant įvertinti mokėtojo išlaidų atitiktį gautoms mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintoms (neapmokestintoms) pajamoms, nustatyta, kad A. A. 2011 metais galimai gavo 237 104 Lt (68 670,06 Eur) kitų pajamų iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

15. Nagrinėdamas A. A. baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su rašytiniais bylos duomenimis, išklausęs liudytojų parodymus apie A. A. suteiktas paskolas ir gavęs naujų įrodymų apie jo mokestinių prievolių vykdymo teisingumą, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pavedė VMI atlikti pakartotinį A. A. mokestinį patikrinimą, jį atlikus, 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo akte Nr. (13.2) FR0680-722 konstatuota, kad 2009–2011 metais A. A. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 603 481 Lt (174 780,17 Eur) suma (2009 m. – 322 286 Lt (93 340,47 Eur), 2010 m. – 67 868 Lt (19 655,93 Eur), 2011 m. – 213 327 Lt (61 783,77 Eur), t. y. A. A. minėtu laikotarpiu gavo 603 481 Lt (174 780,17 Eur) nedeklaruotų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. A. A., pažeisdamas GPMĮ (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) 22 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, šių pajamų nedeklaravo, neapskaičiavo nuo jų GPM ir nesumokėjo šio mokesčio į biudžetą. Dėl nustatytų pažeidimų A. A. papildomai apskaičiuota 26 054,22 Eur GPM, iš jų 9308,39 Eur – už 2011 m. A. A. mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinti 2017 m. kovo 15 d. Kauno apskrities VMI sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-100. Atsižvelgiant į patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, kad mokėtini mokesčiai A. A. apskaičiuoti taikant MAĮ 67 ir 70 straipsnių nuostatas, taip pat į tai, kad pajamoms pagrįsti pateiktas suklastotas paskolos dokumentas, nuo papildomai apskaičiuotos 26 054,22 Eur GPM sumos A. A. skirta 30 procentų dydžio GPM bauda – 7816 Eur, taip pat apskaičiuota 16 352 Eur GPM delspinigių. Visa apskaičiuota mokesčių, baudos ir delspinigių suma – 50 222,22 Eur. Šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtinti galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi.

16. Įvertinęs esminius A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir mokestinio pažeidimo, už kurį jam paskirta bauda, požymius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie sutampa, nes pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį A. A. inkriminuotas įgijimas ir turėjimas nuosavybės teise ir tų pačių pajamų, už kurias jis nesumokėjo privalomų mokesčių 2011 m., – 213 327 Lt (61 783,77 Eur). Taigi tas pats turtas buvo tyrimo objektas tiek atliekant A. A. mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta mokestinė nepriemoka ir paskirta bauda, tiek baudžiamojoje byloje A. A. inkriminuojant įgijimą ir turėjimą nuosavybės teise turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Nors atliekant mokestinį patikrinimą buvo vertinamas ilgesnis laikotarpis (2009–2011 m.), jis apėmė ir laikotarpį, nagrinėjamą baudžiamojoje byloje, – 2011 m. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. mokestinis patikrinimas, kurio pagrindu mokesčių administratorius jam paskyrė baudą, atliktas jo baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pagal savo pobūdį ir griežtumą A. A. padarytas mokestinis pažeidimas vertintinas kaip baudžiamasis. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju A. A. inkriminuota, kad jis šį nusikaltimą padarė tyčia, todėl, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi ir teisės pažeidimo padarymo metu galiojusiu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, jam galėjo būti skiriama iki 1000 MGL dydžio bauda. Už mokestinę nepriemoką pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusią MAĮ redakciją galėjo būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos bauda, kuri yra palyginti griežta ir gali siekti labai dideles sumas, netgi viršijančias baudžiamajame įstatyme nustatytos baudos viršutinę ribą. Mokesčių administratoriaus A. A. paskirta 7816 Eur bauda patenka į galimos kriminalinės bausmės ribas. Be to, veikos padarymo metu MAĮ 139 straipsnyje nurodyti baudos dydžio nustatymo kriterijai iš esmės sutapo su BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas kriminalinę bausmę.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamoji atsakomybė A. A. taikyta dėl dalies tų pačių esminių faktų, dėl kurių buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir mokesčių administratoriaus galutiniu sprendimu nustatytas A. A. padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas bei už jį paskirta mokestinė bauda; pagal teisės pažeidimo, sankcijos pobūdį ir griežtumą mokestinis procesas A. A. prilygsta baudžiamajam. Todėl, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismui A. A. pripažinus kaltu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, buvo pažeistas non bis in idem principas.

19. Kasatoriaus teigimu, net ir pripažinus, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, kasacinėse nutartyse išaiškinta, jog tuo atveju, kai mokesčių įstatymų pažeidimas pagal esminius požymius sutampa su BK 189¹ straipsnyje nustatyta veika ir kai asmeniui pagal mokesčių įstatymus paskiriama bauda (administracinė nuobauda), o po to jis dar ir nuteisiamas pagal BK, siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Tačiau toks baudžiamojo proceso legitimizavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2012">2K-335/2012</a>, 2K-226/2014, 2K-31-628/2019). Nagrinėjamoje byloje šios nuostatos negali būti taikomos, nes nenustatyta, kad baudžiamojo pobūdžio mokestinės atsakomybės taikymas A. A. neatitiko įstatymo reikalavimų; toks atsakomybės taikymas negali būti traktuojamas ir kaip taisytina klaida, nulemta reikšmingų aplinkybių nežinojimo, jokių naujų reikšmingų aplinkybių, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nepaaiškėjo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip pirmiau minėta, mokestinis patikrinimas, kurio pagrindu mokesčių administratorius paskyrė A. A. baudą, atliktas jo baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl mokesčių administratoriui neabejotinai buvo žinoma apie tuo pat metu vykstantį baudžiamąjį procesą.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (BPK 369 straipsnis) nenustatytas, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Laimono Petreikio kasacinį skundą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis