M. G. pagal BK 129 str. 2 d., 132 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-54-942/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14473-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.8;

2.1.7.4; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam M. G., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei,

nuteistajam V. Š., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

nukentėjusiojo A. I. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės bei nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta penkių mėnesių trijų dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

V. Š. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant apėmimo būdą, o paskirta 3400 Eur (68 MGL) dydžio bauda, taikant visišką sudėjimo būdą, visiškai pridėta ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir 3400 Eur (68 MGL) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

Priteista solidariai iš M. G. ir V. Š. 10 000 Eur nukentėjusiajam A. I. neturtinei žalai atlyginti.

Pratęstas nuosavybės teisės apribojimas V. Š. nuosavybės teise priklausančiam turtui – Kauno tardymo izoliatoriuje iš jo paimtiems 12,34 Eur ir bankų sąskaitose esančioms lėšoms iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės, nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovės advokatės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. G. ir V. Š. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2017 m. kovo 26 d. naktį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodami visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodami niekinamą požiūrį į R. I. ir siekdami iš jo pasišaipyti, tyčia žirklėmis bendrais veiksmais trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, tai sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, dėl to tą pačią dieną, 9.20–11.20 val. laikotarpiu, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.

II. Kasacinių skundų argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. ir jo gynėja advokatė D. Višinskienė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – perkvalifikuoti M. G. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 132 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus. Skundžiamuose teismų sprendimuose nevertinta bylos įrodymų visuma, jų tarpusavio sąsajos, nepašalinti įrodymuose esantys prieštaravimai, darant išvadas nepateikti reikšmingi argumentai, jas grindžiant remtasi netiesioginiais, išvestiniais įrodymais, kurie buvo nuginčyti kitais įrodymais, priimant apkaltinamąjį nuosprendį vadovautasi išskirtinai kaltinančiais netiesioginiais įrodymais, kaip tinkamais ir pakankamais, o kiti netiesioginiai įrodymai atmesti kaip netinkami. Dėl šių priežasčių M. G. nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

2.2. Teismų išvada, kad M. G. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą nusikalstamą veiką, yra neteisinga (kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-156/2010">2K-7-156/2010</a>, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginių įrodymų visuma, konstatavo, kad smurtas prieš mažai pažįstamą nukentėjusįjį buvo pradėtas naudoti be jokios priežasties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų. Apie chuliganiškas paskatas teismas sprendė ir iš aplinkybės, kad nukentėjusiajam į burną ir ausį buvo kišamos šuns išmatos, ši aplinkybė nustatyta iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo V. Š. ir liudytojos G. T. parodymų. Tačiau tai paneigia eksperto Ą. Sutkaus 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. M358/2017(02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo išorinės klausos landos tuščios, burnos gleivinė ir dantys be šviežių sužalojimų, įėjimas į gerklas laisvas. Apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių apie išmatų kišimą nukentėjusiajam į burną ir ausis nepasisakė, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodydamas, kad nuteistųjų noras apkirpti nukentėjusįjį yra paneigtas, o jokia kitokia priežastis, be galimo siekio pasityčioti iš nukentėjusiojo, byloje nenustatyta. Taip pat pakartotas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nuteistieji veiksmus atliko prieš jiems menkai pažįstamą asmenį, nors M. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. I. pažinojo nuo mažens.

2.3. Nesutiktina su teismų išvadomis, kad M. G. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I. M. G. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios kerpant nužudyti nukentėjusįjį ar sutrikdyti jam sveikatą. M. G. su V. Š. sugalvojo apkirpti nukentėjusįjį spontaniškai, jokio išankstinio tikslo ar susitarimo šaipytis arba naudoti fizinį smurtą jie neturėjo. Kirpimo veiksmas pats savaime nėra įstatymu uždrausta, pavojinga gyvybei ar sveikatai veika, apie tai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad plaukų kirpimas yra vertinamas kaip visuomenei naudingas ar bent jau neutralus veiksmas. Mintis apkirpti nukentėjusįjį kilo tik pamačius žirkles ir kartu su nukentėjusiuoju įvertinus poreikį. Nuteistasis V. Š. nukentėjusįjį vadino Jėzumi galimai dėl ilgų galvos ir barzdos plaukų. Kad R. I. plaukai buvo labai nukirpti, patvirtino liudytojas A. I., jis parodė, kad nukentėjusysis turėjo ilgoką barzdą, barzdą pasitrumpindavo pats, tačiau ji niekada nebuvo tokia trumpa, kokią pamatė po mirties. Kad nukentėjusysis į kirpyklą nėjo, o kirposi namuose, parodė ir liudytojas G. T. (G. T.). Taigi nuteistųjų rastos žirklės galėjo būti skirtos būtent nukentėjusiojo barzdai kirpti, o aplinkybė, kad nukentėjusysis kirpdavosi pats, patvirtina nuteistųjų nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis sutiko su pasiūlymu patrumpinti barzdą. Šių aplinkybių teismai nevertino, priešingai, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, kad iš mirusiojo nuotraukos nematyti didelio plaukuotumo, o įvykio vietoje nebuvo rasta mirusiojo plaukų. Tačiau akivaizdu, kad, nukirpus plaukus, plaukuotumas sumažėjo, o žilų barzdos plaukų įvykio vietoje buvo galima nepastebėti, juo labiau dėl didelės netvarkos įvykio vietoje.

2.4. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad M. G. norėjo pasityčioti iš nukentėjusiojo, nes plaukų kirpimas pats savaime nėra ir negali būti pasityčiojimas iš apkerpamo asmens. Liudytoja R. B. parodė, kad M. G. yra ramaus būdo, M. G. teigiamai apibūdino ir liudytoja A. G. Taigi egzistuoja aiškūs prieštaravimai ir loginiai neatitikimai tarp minėtų liudytojų parodymų ir kaltinamajame akte M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes M. G., būdamas ramaus būdo, be to, gerbdamas nukentėjusįjį R. I., jį pažinodamas nuo mažens, staiga sugalvojo dėl chuliganiškų paskatų iš jo pasityčioti, kišdamas į ausis ir burną išmatas ir jį žalodamas žirklėmis. Šios aplinkybės nebuvo patvirtintos tiesioginiais ir objektyviais įrodymais nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

2.5. Abiejų instancijų teismai padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad M. G., netyčia įkirpęs nukentėjusiajam į ausį, suprato savo veiksmų pavojingą prigimtį, ir nors pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. M. G., kirpdamas nukentėjusiajam plaukus ir netyčia įkirpęs į ausį, nesuprato, kad gali jį nužudyti. Akivaizdu, kad jeigu tai jis būtų supratęs ir įvertinęs, nebūtų pradėjęs kirpti plaukų. M. G. veiksmuose nėra tyčinės kaltės, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Šie argumentai, išdėstyti ir apeliaciniame skunde, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinami (kasaciniame skunde nurodoma BK 132 straipsnio 1 dalies taikymo praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-47/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-47/2011">2K-P-47/2011</a>, 2K-512/2014).

2.6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. G. veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes jis nesuteikė jokios reikšmingos pagalbos nukentėjusiajam. Nors M. G., matydamas, kad R. I. nestipriai bėga kraujas, padavė jam rankšluostį, teismo vertinimu, jis turėjo imtis aktyvesnių pagalbos veiksmų; M. G. turėjo suvokti, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam gali būti sunkiai sutrikdyta sveikata.

2.7. Reikšminga tai, kad M. G., kirpdamas nukentėjusįjį ir netyčia jam įkirpęs į ausį, kurį laiką liko kartu su juo, po to kažkuriuo metu išėjo namo miegoti, o kitą rytą kartu su V. Š. ir A. M. grįžo pas nukentėjusįjį, kuris buvo gyvas, su juo kalbėjosi ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Būtent ši aplinkybė yra esminė, vertinant M. G. padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą, subjektyvų jo paties veiksmų vertinimą. M. G., matydamas nukentėjusiojo būklę po įkirpimo į ausį, nesuvokė ir nenumatė, kad dėl tokio sužalojimo netolimoje ateityje šis mirs. Būtent dėl šio subjektyvaus suvokimo ir situacijos vertinimo M. G. grįžo pas nukentėjusįjį kitos dienos rytą ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, nes buvo akivaizdu, kad nukentėjusiajam padarytas ausies sužalojimas nėra mirtinas ar gyvybei pavojingas. Tai, kad, net mirus nukentėjusiajam, M. G. nesuprato, jog dėl jo padaryto ausies sužalojimo žirklėmis nukentėjusysis galėjo mirti, patvirtino ir liudytoja R. B.. M. G. nebuvo aišku, kodėl nukentėjusysis mirė, jeigu būtų suvokęs, kad mirtis ištiko dėl jo veiksmų, jis nebūtų bėgęs kviesti pagalbos, ėjęs kartu tikrinti, ar tikrai R. I. yra miręs, ir rodęs akivaizdų sutrikimą. Byloje nėra įrodymų, kad M. G. suvokė, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Ši itin reikšminga aplinkybė teismų iš esmės nevertinta, dėl M. G. elgesio po nukentėjusiajam padaryto sužalojimo nepasisakyta. Nesuprantamas toks M. G. elgesio vertinimas, kad jis, suvokdamas, jog nukentėjusiajam kyla realus pavojus dėl gyvybės, būdamas toje pačioje patalpoje ir matydamas, kaip šis merdėja, nesiėmė jokių veiksmų.

2.8. Teismų praktikoje pažymėta, kad, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir tam tikros kitos aplinkybės, tokios kaip pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pateiktų pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas ir kt., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245/2012">2K-245/2012</a>). Pripažindamas M. G. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto Ą. Sutkaus 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. M358/2017(02) bei ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos 2017 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. KM70/2017(01). Eksperto Ą. Sutkaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš pjautinių žaizdų nosyje ir ausyje, išsivysčiusio esant alkoholinei intoksikacijai. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai palyginti negilūs, tačiau dėl nukentėjusiojo sunkaus laipsnio girtumo ir dėl alkoholizmo sukelto kraujo krešėjimo sutrikimo jie lėmė ūmų išorinį nukraujavimą, todėl vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodoma, kad nuo sužalojimų veide iki mirties galėjo praeiti nuo pusės iki vienos valandos. Tačiau, atlikę pakartotinį tyrimą, ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta savo specialisto išvadoje konstatavo, kad nukentėjusysis mirė dėl nukraujavimo (bet ne ūmaus, kaip nurodyta eksperto Ą. Sutkaus specialisto išvadoje) iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų. Taip pat nurodyta, kad pjautinė žaizda kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jų vykęs kraujavimas lėmė nukentėjusiojo mirtį. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties. Šiose specialistų išvadose esantys prieštaravimai dėl nukraujavimo intensyvumo, laiko tarpo nuo sužalojimo momento iki mirties apkaltinamajame nuosprendyje nepašalinti.

2.9. Esant prieštaravimų dėl nukraujavimo priežasties, nukraujavimo greičio, gretutinių nukentėjusiojo ligų, galėjusių turėti įtakos mirties laikui, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi ekspertų Ą. Sutkaus, J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadomis, kaip M. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais, formaliai atmesdamas M. G. teisinantį įrodymą – eksperto P. Petreikio konsultacinę specialisto išvadą. Formaliai buvo atmestas ir prašymas skirti pakartotinę komisinę ekspertizę. Eksperto P. Petreikio konsultacinė specialisto išvada pirmosios instancijos teismo nebuvo paneigta. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo apsinuodijimas etilo alkoholiu sergant galimai paūmėjusiu pūliniu bronchitu. Taip pat nurodyta, kad pjautinės žaizdos kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje ir kairėje ausyje kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo lavone nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, todėl jis galėjo gyventi neribotą laiką; sužalojimai nosyje ir kairėje ausyje nebuvo mirties priežastis, nes nebuvo nukraujavimo požymių; histologiškai patvirtintas kraujo krešulys žaizdoje. Ekspertas P. Petreikis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ūmios mažakraujystės požymiai yra blyškios lavondėmės, tokiu atveju ir vidaus organai blyškūs, mažakraujiški, tačiau atlikus histologinį tyrimą nustatyta kepenų ir inkstų pilnakraujystė, o žaizdose – kraujo krešuliai. Tai reiškia, kad kraujas krešėjo ir pačioje žaizdoje yra kraujo krešulys. Histologinį tyrimą atlikusi ekspertė A. Bojarun teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atlikusi tyrimą nustatė, jog krešėjimo procesas nukentėjusiajam prasidėjo iš karto, matė kraujo krešulį, krešuliai susidarė iki mirties, iš tos vietos nebuvo mirtino nukraujavimo, nes kraujagyslės buvo spazmuotos. Taip pat atsiųstuose organų gabaliukuose ji nustatė pilnakraujystę, rado tuberkuliozės požymių plaučiuose. Taigi šios ekspertės paaiškinimai iš dalies patvirtina teismo medicinos eksperto P. Petreikio konsultacinę specialisto išvadą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja nesirėmė. Be to, ekspertė A. Bojarun teisme nurodė, kad lėtinio nukraujavimo nebuvo, buvo ūmus nukraujavimas, o tai prieštarauja J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos prieš keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties. Teisme ekspertas P. Petreikis pažymėjo, kad histologiniame tyrime parašyta pilnakraujystė inkstuose, kepenyse ryški pilnakraujystė, o nukraujavimui būdinga mažakraujystė. Histologiškai nustatyti krešuliai žaizdose, todėl negalima teigti, kad visą laiką kraujavo. Specialisto išvadą Nr. KM 70-2017(01) pateikusių ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos teisme duoti paaiškinimai skyrėsi. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad žaizdose kraujo krešulių nenustatyta, buvo skystas kraujas, žmogus turi 5,5 1 kraujo, šiuo konkrečiu atveju neišbėgo didelis kraujo kiekis, galėjo išbėgti apie 2 l; žmogų gali ištikti mirtis, jei staigiai išbėga tik 0,5 1 kraujo; nukentėjusiojo oda buvo blyški, gelsva, tai leidžia teigti, kad įvyko ūminis nukraujavimas. O ekspertas J. Plenta nurodė, kad tai nebuvo toks žaibiškas ūmus nukraujavimas, kurio metu visuose organuose išsivystytų mažakraujystė, vyko santykinai lėtas kraujavimas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kiek ištekėjo kraujo. Nustatytas kraujo krešėjimo sutrikimas, nes tiek nukraujavo. Tokie ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos paaiškinimai prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir eksperto P. Petreikio konsultacinei specialisto išvadai, eksperto Gregoire’o Abi Chakerio (Gregoire Abi Chaker) paaiškinimams teisme, kad ant nosies, šnervėse, veide ir ant plaštakų buvo apdžiūvusio kraujo, ir liudytojos R. Š. (greitosios medicinos pagalbos slaugytojos, atvykusios į įvykio vietą 2017 m. kovo 26 d.) parodymams, kad mirusio vyriškio nosies landose matė sukrešėjusio kraujo.

2.10. Ą. Sutkaus specialisto išvadoje ir J. Rybalko bei J. Plentos specialisto išvadoje nurodoma, kad yra nustatytas kraujo krešėjimo sutrikimas dėl alkoholizmo, tačiau šioms aplinkybėms ištirti nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, apsiribota tik konstatavimu, kad mirties faktą lėmė nukraujavimas. Teisiamajame posėdyje ekspertas Ą. Sutkus paaiškino, kad šiuo atveju įtakos kraujavimo intensyvumui turėjo alkoholio vartojimas, nes išgėrusiam asmeniui stipriai kraujuoja, o R. I. buvo priklausomas nuo alkoholio. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad kraujo krešėjimo sutrikimų požymiai nustatyti tik netiesioginiai, nes nukentėjusiajam buvo konstatuoti požymiai, būdingi lėtiniam alkoholizmui, todėl neatmetė galimybės, kad nukentėjusysis turėjo kraujo krešėjimo sutrikimų. Šiuo konkrečiu atveju kraujo krešėjimo sutrikimų požymių nenustatė, rėmėsi bendra praktika. Ekspertai Ą. Sutkus, J. Rybalko ir J. Plenta rėmėsi netiesioginiais įrodymais dėl kraujo krešėjimo sutrikimų, tačiau nebuvo paneigta, kad R. I. mirties priežastį lėmė besaikis alkoholio vartojimas (lėtinis alkoholizmas (konstatuotas J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadoje)), todėl teismų išvados, kad M. G., įpjovęs nukentėjusiajam, sukėlė šio mirtį, yra neteisingos.

2.11. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu M. G. palaikė prašymą skirti komisinę ekspertizę, kad klinikiniu požiūriu, atsižvelgiant į klinikinę praktiką, būtų įvertinta, ar lavono skrodimo duomenys patikimai įrodo mirtį nuo nukraujavimo. Šis tyrimas reikalingas tam, kad būtų pašalinti specialistų išvadose Nr. M358/2017(02), KM70/2017(01) ir konsultacinėje specialisto išvadoje esantys prieštaravimai dėl nukraujavimo priežasties, nukentėjusiojo mirties laiko, nukraujavimo intensyvumo bei trukmės ir būtų nustatyta, ar histologiškai patvirtintas kraujo krešulys žaizdoje byloja apie tai, kad kraujavimas buvo visiškai sustojęs. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino, įrodymų tyrimo neatnaujino, nors tokią pareigą turi (BPK 324 straipsnio 6 dalis), ir kilusių abejonių nepašalino. Tik nustačius ir įvertinus šias aplinkybes galima objektyviai nustatyti nukentėjusiojo būklę po jo sužalojimo ir vertinti M. G. veiksmus bei poreikį padėti nukentėjusiajam. Taigi teismai nepagrįstai nusprendė, kad M. G. nesiėmė aktyvių pagalbos veiksmų, nes nėra aišku, ar buvo realus pagrindas imtis aktyvių pagalbos veiksmų ir kad, matydamas nukentėjusiojo būklę, M. G. galėjo tai suvokti.

2.12. Teismų atsisakymas skirti komisinę ekspertizę, specialistų išvadose esančių prieštaravimų nepašalinimas turi būti pripažinti įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nesilaikymu ir išvadų motyvavimo (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys) trūkumu. Teismų praktikoje pažymėta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismai turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctNzE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-719/2019">2K-87-719/2019</a>).

3. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nuteistojo V. Š. ir perduoti bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinį skundą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl V. Š. ir bylą jam nutraukti remiantis BK 2 straipsniu, civilinius ieškinius, pareikštus V. Š., atmesti kaip nepagrįstus, panaikinti visas šioje byloje V. Š. taikomas procesines prievartos priemones, arba 3) pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl V. Š. pakeisti – V. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir, įvertinus laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką, laikyti, kad V. Š. bausmę yra atlikęs, nukentėjusiojo V. Š. pareikštą civilinį ieškinį palikti spręsti civilinio proceso tvarka.

3.1. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinį skundą, nes neatsakė į jo argumentus, paneigiančius apkaltinamajame nuosprendyje konstatuotą nukentėjusiojo mirties priežastį – nukraujavimą, be to, nepagrįstai atmetė nuteistojo V. Š. gynėjo prašymą paskirti pakartotinį teismo medicinos tyrimą nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti, pagrindą tokiam tyrimui sudaro specialistų išvadose esantys esminiai prieštaravimai ir kiti bylos duomenys, keliantys abejonių, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo nukraujavimas.

3.2. Eksperto Ą. Sutkaus 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. M358/2017(02) konstatuota, kad nukentėjusysis mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš pjautinių žaizdų nosyje ir ausyje, išsivysčiusio esant alkoholinei intoksikacijai, nurodyta, kad sužalojimai palyginti negilūs, tačiau dėl nukentėjusiojo sunkaus laipsnio girtumo ir dėl alkoholizmo sukelto kraujo krešėjimo sutrikimo jie lėmė ūmų išorinį nukraujavimą, todėl vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat išvadoje nurodoma, kad nuo veido sužalojimų iki mirties galėjo praeiti apie 0,5–1 val. Ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos 2017 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. KM 70-2017(01) konstatuota, kad nukentėjusysis mirė dėl nukraujavimo (tačiau ne ūmaus, kaip buvo nurodyta 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. M358/2017(02)), sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties.

3.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gauta eksperto P. Petreikio konsultacinė specialisto išvada, joje konstatuota, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo apsinuodijimas etilo alkoholiu sergant galimai paūmėjusiu pūliniu bronchitu, taip pat nurodyta, kad pjautinės žaizdos kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje ir kairėje ausyje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo lavone nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, todėl jis galėjo gyventi neribotą laiką, nosies ir kairės ausies sužalojimai nebuvo mirties priežastis, nes nebuvo nukraujavimo požymių ir histologiškai patvirtintas kraujo krešulys žaizdoje. Ekspertas P. Petreikis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukraujavus ūmios mažakraujystės požymiai yra blyškios lavondėmės ir blyškūs, mažakraujiški vidaus organai, tačiau atlikus histologinį tyrimą buvo nustatyta kepenų ir inkstų pilnakraujystė, o žaizdose – kraujo krešuliai, tai reiškia, kad kraujas krešėjo. Ekspertė A. Bojarun, atlikusi histologinį tyrimą, teismo posėdyje nurodė, kad tyrimo metu nustatė, jog krešėjimo procesas nukentėjusiajam vyko iš karto, matė kraujo krešulį, krešuliai susidarė iki mirties; iš tos vietos mirtino nukraujavimo nebuvo, nes kraujagyslės buvo spazmuotos. Be to, ekspertė nurodė, kad jai atsiųstuose organų gabaliukuose rado pilnakraujystę, rado tuberkuliozės požymių plaučiuose. Tai iš dalies patvirtina eksperto P. Petreikio pateiktą specialisto išvadą. Be to, ekspertė A. Bojarun teisme nurodė, kad nukentėjusiojo lėtinio nukraujavimo nebuvo, buvo ūmus nukraujavimas, o tai prieštarauja ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos prieš keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties. Ekspertas P. Petreikis teismo posėdžio metu paaiškino, kad histologiniame tyrime parašyta pilnakraujystė inkstuose ir ryški pilnakraujystė kepenyse, nukraujavimui būdinga mažakraujystė, histologiškai nustatyti krešuliai žaizdose, todėl negalima teigti, kad visą laiką kraujavo. Ekspertų J. Plentos ir J. Rybalko, pateikusių specialisto išvadą Nr. Nr. KM 70-2017(01), paaiškinimai teisme skyrėsi – J. Rybalko nurodė, kad žaizdose kraujo krešulių nenustatyta, buvo skystas kraujas, žmogus turi 5,5 1 kraujo, šiuo konkrečiu atveju neišbėgo didelis kraujo kiekis, bet apie 2 l galėjo išbėgti. Žmogų gali ištikti mirtis, jei staigiai išbėga tik 0,5 1 kraujo. Nukentėjusiojo oda buvo blyški, gelsva, tai leidžia teigti, kad įvyko ūminis nukraujavimas. Tačiau ekspertas J. Plenta teigė, kad tai nebuvo toks žaibiškas ūmus nukraujavimas, kurio metu visuose organuose išsivystytų mažakraujystė, vyko santykinai lėtas kraujavimas. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kiek nutekėjo kraujo, sutrikęs kraujo krešėjimas buvo nustatytas, nes tiek nukraujavo. Tokie ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos paaiškinimai teisme prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir eksperto P. Petreikio konsultacinei specialisto išvadai, teisiamojo posėdžio metu eksperto Gregoire’o Abi Chakerio duotiems paaiškinimams, kad nukentėjusiajam ant nosies, šnervėse, veide ir ant plaštakų buvo apdžiūvusio kraujo, ir liudytojos R. Š. (greitosios medicinos pagalbos slaugytojos, atvykusios į įvykio vietą) parodymams, kad mirusio vyriškio landose buvo matyti sukrešėjusio kraujo.

3.4. Eksperto Ą. Sutkaus specialisto išvadoje ir J. Rybalko bei J. Plentos specialisto išvadoje nurodoma, kad yra nustatytas kraujo krešėjimo sutrikimas dėl alkoholizmo, tačiau šioms aplinkybėms ištirti nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, apsiribota tik konstatavimu, kad mirties faktą lėmė nukraujavimas. Teisiamajame posėdyje ekspertas Ą. Sutkus nurodė, kad alkoholio vartojimas šiuo atveju turėjo įtakos kraujavimo intensyvumui, nes išgėrusiam asmeniui stipriai kraujuoja, o R. I. buvo priklausomas nuo alkoholio. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad nustatyti tik netiesioginiai kraujo krešėjimo sutrikimų požymiai; kadangi nukentėjusiajam buvo konstatuoti lėtiniam alkoholizmui būdingi požymiai, nebuvo atmesta, kad nukentėjusysis turėjo kraujo krešėjimo sutrikimų. Šiuo konkrečiu atveju kraujo krešėjimo sutrikimo požymių nenustatė, rėmėsi bendra praktika. Ekspertai Ą. Sutkus, J. Rybalko ir J. Plenta rėmėsi netiesioginiais įrodymais dėl kraujo krešėjimo sutrikimų, tačiau nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. I. mirties priežastį lėmė tik besaikis alkoholio vartojimas (lėtinis alkoholizmas, konstatuotas J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadoje Nr. KM 70-2017 (01)), todėl teismų išvados, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo nukraujavimo iš milimetrinių žaizdelių, yra abejotinos.

3.5. Taigi yra pagrindas paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis nuspręsta to nedaryti, yra prieštaringi ir neįtikinantys. Visų pirma šios instancijos teismas pripažino, kad ekspertas Ą. Sutkus savo išvadoje bei ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta savo išvadoje skirtingai nustatė laiko tarpą nuo veido sužalojimų R. I. padarymo iki jo mirties, taip pat pripažino, kad ši aplinkybė yra reikšminga. Pripažinęs šios aplinkybės reikšmingumą, apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pateikė neaiškius ir iš esmės prieštaringus argumentus. Apeliacinėje nutartyje nurodyta, kad Ą. Sutkaus išvadoje nurodyta, jog R. I. mirtį lėmė ūmus išorinis nukraujavimas, nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti 0,5–1 valanda, taip pat kad Teisme apklausta ekspertė A. Bojarun, kurios histologinių tyrimų išvada rėmėsi Ą. Sutkus, grįsdamas savo išvadą, nurodė, jog <…> lėtinio nukraujavimo nebuvo, kadangi buvo organų pilnakraujystė, tačiau buvo ūmus nukraujavimas. Tai, kad iki mirties susidarė krešuliai, leidžia abejoti Ą. Sutkaus išvados dalimi dėl sužalojimo ir mirties laiko tikslumo, t. y. kad R. I. nuo sužalojimų padarymo nukraujavo per 0,5–1 valandą. Toliau nutartyje dėstoma: J. Plentos ir J. Rybalko išvadoje nurodyta, kad R. I. mirė dėl nukraujavimo iš pjautinių nosies bei kairės ausies lezgelio žaizdų, sužalojimai galėjo būti padaryti keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties; Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas J. Rybalko paaiškino, kad širdies raumenyje ir plaučiuose buvo nustatyta netolygi pilnakraujystė, o tai rodo ūminį nukraujavimą; Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas J. Plenta paaiškino, kad šiuo atveju nebuvo žaibiškas ar ūmus nukraujavimas, kurio metu visuose organuose išsivystytų mažakraujystė. Vyko santykinai lėtas kraujavimas; Ekspertų J. Plentos ir J. Rybalko išvadoje ir jų paaiškinimuose atskleista ir nuosekliai paaiškinta, kodėl R. I. nukraujavimas negalėjo trukti 0,5–1 valandą ir nuo sužalojimų padarymo iki jo mirties galėjo praeiti keliolika valandų. Jau vien šie apeliacinės nutarties argumentai rodo, kad aktualūs teismo medicinos klausimai šioje byloje liko neišspręsti, o nuteistųjų gynybos prašymas dėl pakartotinės komisinės ekspertizės paskyrimo kitiems ekspertams buvo pagrįstas.

3.6. Esminiai prieštaravimai skundžiamoje nutartyje įžvelgiami ir dėl itin svarbaus nukentėjusiajam nustatyto kraujo krešėjimo fakto, paneigiančio V. Š. inkriminuotą kaltinimą ir patvirtinančio eksperto P. Petreikio išvadą, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra apsinuodijimas etilo alkoholiu sergant galimai paūmėjusiu pūliniu bronchitu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta: P. Petreikio konsultacinės išvados argumentus dėl R. I. mirties priežasties apsinuodijus etilo alkoholiu ir paūmėjus pūliniam bronchitui paneigia ne tik motyvai dėl per mažos alkoholio koncentracijos jo organizme. P. Petreikio konsultacinėje išvadoje ir jo paaiškinimuose teisme nurodyta, kad sužalojimai nosyje ir kairėje ausyje nebuvo mirties priežastis, nes nebuvo nukraujavimo požymių bei buvo histologiškai patvirtintas kraujo krešulys žaizdoje. Taip pat nurodyta, kad nors ekspertė A. Bojarun paaiškino, kad iki mirties susidarė krešulys, arterijos buvo spazmuotos (susitraukusios) ir kraujavimo jau nebuvo, bet taip pat teigė, kad buvo ūmus nukraujavimas. Todėl skundo argumentas, kad A. Bojarun išvada iš esmės patvirtina P. Petreikio konsultacinės specialistės išvados teiginius, yra nepagrįstas, nes specialistė teigė priešingai, kad R. I. ūmiai nukraujavo. Tačiau, vertinant šiuos teiginius pirmiau cituotų skundžiamos nutarties motyvų dėl nukentėjusiojo mirties laiko, pobūdžio kontekste, matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieš tai pritarė ne ekspertės A. Bojarun išvadoms apie ūmų nukraujavimą, o būtent ekspertų J. Plentos ir J. Rybalko išvadoms, kad nuo sužalojimų iki mirties galėjo praeiti keliolika valandų.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas, prieštaringais ir neaiškiais motyvais atmesdamas nuteistojo V. Š. gynėjo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo V. Š. teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

3.8. Šioje byloje surinkti įrodymai, konkretūs bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl V. Š. priimti teismų sprendimai neatitinka BK 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų

3.9. Teismai neteisingai V. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuteistieji veikė dėl chuliganiškų paskatų, argumentavo tuo, kad nuteistieji pradėjo naudoti fizinį smurtą be jokios priežasties prieš mažai pažįstamą žmogų, nukentėjusiajam į burną ir ausį buvo kišamos šuns išmatos. Tačiau tai paneigia Ą. Sutkaus specialisto išvada Nr. M358/2017(02), joje konstatuota, kad nukentėjusiojo išorinės klausos landos tuščios, burnos gleivinė ir dantys be šviežių sužalojimų, įėjimas į gerklas laisvas. Apeliacinės instancijos teismas dėl išmatų kišimo nukentėjusiajam į burną ir ausis nepasisakė, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad nuteistųjų noras apkirpti nukentėjusįjį yra paneigtas, o jokia kitokia priežastis, be galimo siekio pasityčioti iš mirusiojo, byloje nenustatyta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nuteistieji veiksmus atliko prieš jiems menkai pažįstamą asmenį, nors teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo nuo mažens.

3.10. V. Š. veiksmuose, kerpant nukentėjusįjį, nebuvo nei netiesioginės tyčios nužudyti, nei tikslo sužaloti ar kitaip sutrikdyti jam sveikatą, šių veiksmų V. Š. neatliko dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas pasityčioti, nes, netyčia nežymiai įkirpęs nukentėjusiajam, V. Š. nesuvokė, kad dėl jo padaryto sužalojimo nukentėjusysis gali mirti. Nuteistieji sugalvojo apkirpti nukentėjusįjį spontaniškai, jokio išankstinio tikslo ar susitarimo šaipytis arba naudoti fizinį smurtą jie neturėjo. Kilo mintis apkirpti nukentėjusįjį tik tada, kai pamatė žirkles. Kirpimo veiksmas pats savaime nėra nei įstatymu uždrausta veika, nei pavojingas gyvybei ar sveikatai veiksmas, tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. V. Š. ir M. G. aptarė su nukentėjusiuoju poreikį apsikirpti. V. Š. nukentėjusįjį vadino Jėzumi galimai dėl ilgų galvos plaukų ir barzdos. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo plaukai buvo labai nukirpti, patvirtino liudytojas A. I., jis nurodė, kad nukentėjusysis turėjo ilgoką barzdą, ją pasitrumpindavo pats, namų sąlygomis, tačiau ji niekada nebuvo tokia trumpa, kokią pamatė po mirties. Kad nukentėjusysis kirpdavosi namuose, parodė ir liudytojas G. T. Taigi nuteistųjų rastos žirklės galėjo būti skirtos būtent nukentėjusiojo barzdai kirpti, o nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis kirpdavosi pats, patvirtina nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusysis sutiko su pasiūlymu patrumpinti barzdą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ne kartą kirposi pats ir buvo kerpamas namuose, neabejotina, kad jis galėjo sutikti su sugėrovų V. Š. ir M. G. pasiūlymu jį apkirpti. Šių aplinkybių teismai nevertino, priešingai – apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, kad iš mirusiojo nuotraukų nematyti didelio plaukuotumo, o įvykio vietoje nebuvo rasta mirusiojo plaukų. Tačiau akivaizdu, kad, nukirpus plaukus, plaukuotumas sumažėjo, o žilų barzdos plaukų įvykio vietoje buvo galima nepastebėti ir dėl didelės netvarkos. Taigi teismai nepagrįstai laikė, kad V. Š. turėjo chuliganiškų, savanaudiškų paskatų pasityčioti iš nukentėjusiojo, nes plaukų kirpimas pats savaime nėra ir negali būti pasityčiojimas iš apkerpamo asmens.

3.11. Abiejų instancijų teismai padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad V. Š., netyčia įkirpęs nukentėjusiajam į ausį, suprato savo veiksmų pavojingą prigimtį, ir nors pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. V. Š. nesuprato, kad plaukų kirpimo metu netyčia įkirpdamas į ausį gali nužudyti žmogų. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iki nagrinėjamo įvykio ilgai vartojo alkoholį, buvo stipriai neblaivūs (tai sukelia, be kita ko, ir rankų drebėjimą, dėl kurio ir galėjo kirpimo metu įkirpti nukentėjusiajam ir taip padaryti milimetrinių sužalojimų). Todėl yra nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad neįtikėtina, jog galima būtų padaryti 7 mm gylio įkirpimą nejaučiant ir nesuprantant, kad kerpami ne plaukai, o žmogaus kūnas; iš nuotraukų gerai matyti, kad įkirpimas nukentėjusiajam yra gilus.

3.12. Jeigu byloje būtų galutinai nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra nukraujavimas dėl minėtų milimetrinių įkirpimų, V. Š. nusikalstama veika, atsižvelgiant į tai, kad jis nesuvokė, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti tokie padariniai, kvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus gyvybės atėmimas (kasaciniame skunde nurodoma BK 132 straipsnio 1 dalies taikymo praktika kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-47/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-47/2011">2K-P-47/2011</a>, 2K-512/2014). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo V. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos netinkamo kvalifikavimo, ne visus juos įvertino ir savo išvadas grindė iš esmės tik prielaidomis. Akivaizdu, kad jeigu V. Š. būtų suvokęs, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis mirė, nuteistasis nebūtų bėgęs kviesti pagalbos, ėjęs kartu tikrinti, ar tikrai nukentėjusysis yra miręs, ir rodęs akivaizdų sutrikimą.

3.13. V. Š. gyvenimas iš tiesų nebuvo vienareikšmiškai teigiamas, nes praeityje buvo nusikaltęs, tačiau jis nebuvo teistas už smurtinius nusikaltimus. Taigi tai nereiškia, kad V. Š., kaip Lietuvos Respublikos pilietis, nenusipelno tų pačių teisių ir garantijų, kaip ir kiti piliečiai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo; kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės D. Višinskienės bei nuteistojo V. Š. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

3. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a> ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako taip pat tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo praleisti ir neįvertinti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

4. Nuteistojo M. G. ir jo gynėjos bei nuteistojo V. Š. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į dalį jų apeliacinių skundų argumentų ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, t. y. nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų. Tačiau iš skundų turinio matyti, kad kasatoriai iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu skundžiamuose sprendimuose pateiktas M. G. ir V. Š. veiksmų prieš nukentėjusįjį teisinis vertinimas. Pavyzdžiui, nuteistojo M. G. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai nustatė, jog nusikalstama veika padaryta prieš menkai pažįstamą asmenį, nes M. G. pažinojo nukentėjusįjį nuo mažens, nurodoma, kad M. G. dėl savo teigiamų savybių, kurias atskleidžia liudytojų R. B. ir A. G. parodymai, negalėjo padaryti jam inkriminuotos veikos. Be to, ginčydami tyčinį nukentėjusiojo žalojimo žirklėmis faktą ir chuliganiškas paskatas, tiek M. G. ir jo gynėja, tiek nuteistojo V. Š. gynėjas kasaciniuose skunduose pateikia paties plaukų kirpimo veiksmo, kaip naudingo visuomenei, vertinimą, akcentuoja abiejų nuteistųjų norą tik apkirpti nukentėjusįjį pastarojo sutikimu, šį norą jie ir įgyvendino (t. y. apkirpo nukentėjusįjį), nurodo, kad išmatų kišimo nukentėjusiajam į burną ir ausis fakto nepatvirtina specialisto išvada. Tokie kasatorių teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, kaip ir teiginiai, kuriais išreikštos abejonės dėl teismų atlikto ekspertų Ą. Sutkaus, taip pat J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadų bei konsultacinės eksperto P. Petreikio specialisto išvados vertinimo, nustatant priežastinį ryšį tarp nuteistųjų padarytų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties. Šiuos kasacinių skundų teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo

5. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus, apkaltinamasis nuosprendis grįstas netiesioginiais įrodymais – liudytojų, nemačiusių įvykio, parodymais, taip pat ir specialistų išvadomis, kurios prieštarauja tarpusavyje ir konsultacinei išvadai, remtasi tik kaltinančiais įrodymais, teismų išvados tinkamai neargumentuotos, prieštaringos.

6. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265/2011">2K-265/2011</a>, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a> ir kt.).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020).

8. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes, surašydami nuosprendį ir nutartį teismai būtų pažeidę pirmiau aptartus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, t. y. ne tik M. G. ir V. Š. kaltinančius įrodymus (eksperto Ą. Sutkaus specialisto išvadą Nr. M 358/2017(02), ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadą Nr. KM 70/2017(01), eksperto Ą. Sutkaus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pateiktus paaiškinimus, ekspertų J. Rybalko, J. Plentos, A. Bojarun teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, liudytojų teismo medicinos eksperto Gregoire’o Abi Chakerio, įvykio vietoje apžiūrėjusio nukentėjusiojo lavoną, ir į įvykio vietą atvykusios greitosios medicinos pagalbos slaugytojos R. Š. parodymus, nuteistojo V. Š. motinos A. D. bei jo sutuoktinės J. Š., nuteistųjų draugo A. M. bei jo sugyventinės G. T. parodymus, papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotus duomenis), bet ir juos teisinančius įrodymus (teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų V. Š. ir M. G. parodymus, pastarojo motinos A. G. parodymus, konsultacinę specialisto išvadą bei ją pateikusio eksperto P. Petreikio paaiškinimus), kitus bylos įrodymus (liudytojų maisto prekių parduotuvės pardavėjos V. T., to paties pastato, kur įsikūrusi parduotuvė, gyventojos R. B., nukentėjusiojo kaimyno G. T., taksi vairuotojo R. G. parodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

10. Nagrinėjamoje byloje M. G. ir V. Š. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą nusikalstamą veiką iš tiesų grindžiama netiesioginiais įrodymais. Tačiau BPK nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Netiesioginiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados turi būti tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

11. Patikrinus teismų atliktą netiesioginių įrodymų vertinimo procesą, matyti, kad abiejų instancijų teismai tinkamai nustatė tarpinius faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su kitais byloje esančiais tiesioginiais įrodymais ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl M. G. ir V. Š. kaltės bendrininkų grupe dėl chuliganiškų paskatų nužudžius R. I. Abiejų instancijų teismai tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo M. G. ir jo gynėjos, taip pat nuteistojo V. Š. gynėjo apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų M. G. ir V. Š. kaltės, kartu atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikos kvalifikavimo tinkamumo. Nuteistojo V. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentas dėl įstatymais garantuotų nuteistojo teisių suvaržymo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra deklaratyvaus pobūdžio.

12. Kasatoriai kaip esminį įrodymų ištyrimo trūkumą, nulėmusį netinkamą įrodymų vertinimą ir baudžiamojo įstatymo taikymą, nurodo, kaip jie mano, neteisėtą ir nepagrįstą formalų pateiktų prašymų skirti pakartotinę komisinę ekspertizę nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti atmetimą. Kasatorių įsitikinimu, dėl ekspertų Ą. Sutkaus, J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadose esančių prieštaravimų dėl nukraujavimo intensyvumo, laiko tarpo nuo sužalojimų padarymo iki mirties, nukraujavimo priežasties, taip pat dėl eksperto P. Petreikio konsultacinėje išvadoje konstatuotos nukentėjusiojo mirties priežasties, paneigiančios ekspertų Ą. Sutkaus, J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadas, byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis, todėl buvo būtina byloje skirti naują komisinę ekspertizę.

13. Pažymėtina, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva (BPK 286 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymas tiesiogiai nenustato būtinųjų ekspertinių tyrimų ikiteisminio tyrimo ir bylų nagrinėjimo teisme metu atvejų. BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitokios žinios.

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino prašymų skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, argumentuodami tuo, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadoms dėl nukentėjusiojo mirties priežasties padaryti, naujų įrodymų ar duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo skirti dar vieną ekspertizę. Teismai nurodė, kad bus vertinamos specialisto išvados ir kiti bylos duomenys. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netenkindami nuteistųjų bei jų gynėjų prašymų skirti pakartotinę komisinę ekspertizę nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti, būtų pažeidę įrodinėjimo išsamumo reikalavimą.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020). Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-507/2016">2K-191-507/2016</a>, 2K-188-648/2017). Teismams grindžiant savo sprendimus specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių specialistų išvadose ir konsultacinėje specialisto išvadoje esantiems prieštaravimams pašalinti – teisiamajame posėdyje jas ištyrė ir, siekdamas išsiaiškinti, kodėl išvados skirtingos, apklausė jas pateikusius ekspertus Ą. Sutkų, J. Rybalko, J. Plentą, A. Bojarun, P. Petreikį. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje esančių specialistų išvadų turinį, palygino jas tarpusavyje, kartu atsižvelgdamas ir į ekspertų pateiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, ir pašalino ekspertų Ą. Sutkaus, J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadose esantį prieštaravimą dėl laiko tarpo nuo nukentėjusiajam padarytų veido sužalojimų iki jo mirties bei argumentuotai atmetė P. Petreikio konsultacinę išvadą.

17. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad ekspertai Ą. Sutkus, J. Rybalko ir J. Plenta savo išvadose, kurias patvirtino teisiamojo posėdžio metu, vienodai nurodė, jog nukentėjusiojo mirties priežastis yra nukraujavimas iš pjautinių nosies bei kairės ausies lezgelio žaizdų, taip pat vienodai nustatė, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 3–5 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje (apžiūra atlikta 2017 m. kovo 26 d. 14.20 val.). Tačiau eksperto Ą. Sutkaus specialisto išvadoje ir ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos specialisto išvadoje nesutapo nustatytas laiko tarpas nuo veido sužalojimų nukentėjusiajam padarymo iki jo mirties, t. y. ekspertas Ą. Sutkus konstatavo, kad R. I. mirtį lėmė ūmus išorinis nukraujavimas, nuo veido sužalojimų iki jo mirties galėjo praeiti nuo pusės iki vienos valandos, o J. Rybalko ir J. Plenta nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keliolika valandų iki mirties.

18. Apeliacinės instancijos teismas labai aiškiai nurodė, kad pastarajai Ą. Sutkaus išvados daliai nepritaria, nes ją grįsdamas šis rėmėsi ekspertės A. Bojarun atliktu histologiniu tyrimu, kurio metu nebuvo nustatomas nei laiko tarpas nuo sužalojimų iki mirties, nei mirties priežastis. Kita vertus, Ą. Sutkus, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad tokią išvadą padarė, nes pjautinės žaizdos lygiai atidalija kapiliarus; ypač kraujuoja iš veido žaizdų, o esant alkoholio intoksikacijai, kraujuoja dar daugiau, tačiau nesukonkretino, kokie duomenys lėmė ar kokie tyrimo metodai patvirtino jo išvadą, kad R. I. mirė po sužalojimų padarymo praėjus nuo pusės valandos iki valandos. O ekspertė A. Bojarun teisme nurodė, kad krešuliai susidarė nukentėjusiajam iki mirties. Krešėjimas prasideda iš karto po sužalojimo. Prasidėjus kraujo krešėjimui, odoje vyksta ląstelinė reakcija per 4–12 val., skaičiuojant nuo sužalojimo laiko. R. I. iš karto vyko krešėjimo procesas. Rastas kraujo krešulys buvo labai mažas. Arterijos buvo spazmuotos, o tai reiškia, kad jau nekraujavo, buvo sutraukta krešulio.

19. Ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta apie nukentėjusiojo mirtį dėl nukraujavimo iš pjautinių nosies bei kairės ausies lezgelio žaizdų sprendė iš lavono išorinių ir vidinių tyrimo duomenų (blyškios odos, silpnai išreikštų lavondėmių, netolygios širdies ir plaučių pilnakraujystės), būdingų gyvybei pavojingai būklei – hipovoleminiam šokui, išsivysčiusiam po nukraujavimo. Šie ekspertai padarė išvadą, kad žaizdos nosyje ir ausyje galėjo būti padarytos keliolika valandų iki nukentėjusiojo mirties ir tai patvirtina histologiškai konstatuota išreikšta polinuklearinių leukocitų infiltracija. Apklausti pirmosios instancijos teisme ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta patvirtino savo išvadą ir nuosekliai paaiškino, kodėl R. I. nukraujavimas negalėjo trukti laikotarpį nuo pusės iki vienos valandos ir nukentėjusiojo mirtis ištiko nuo sužalojimų padarymo praėjus keliolikai valandų.

20. Kasaciniuose skunduose neteisingai nurodoma, kad eksperto J. Rybalko paaiškinimai dėl nukraujavimo intensyvumo prieštarauja jo paties su ekspertu J. Plenta pateiktai specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad nuo sužalojimų padarymo iki nukentėjusiojo mirties galėjo praeiti keliolika valandų. Tai tėra subjektyvi šio eksperto paaiškinimų interpretacija. Ekspertas J. Rybalko, apklaustas teisme, detalizavo su J. Plenta kartu pateiktą išvadą, nurodydamas, kad žmogus turi 5,5 l kraujo, šiuo konkrečiu atveju neišbėgo didelis kraujo kiekis, bet apie 2 l galėjo išbėgti, o žmogų gali ištikti mirtis, jeigu staiga išbėga tik 0,5 litro kraujo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertų J. Rybalko ir J. Plentos išvadą, jog nuo sužalojimų R. I. padarymo iki jo mirties galėjo praeiti keliolika valandų, patvirtina ir nuteistųjų M. G. ir V. Š. parodymai, pagal kuriuos, sužalojimus R. I. jie galėjo padaryti 2017 m. kovo 25 d. vakare ar naktį. Tiek nuteistieji, tiek liudytojas A. M. viso bylos proceso metu tvirtino, kad 2017 m. kovo 26 d. ryte dar kalbėjo su R. I., davė jam parūkyti ir išgerti. Pagal specialistų išvadas, R. I. mirė 3–5 valandos iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (kūnas buvo apžiūrėtas 2017 m. kovo 26 d. 14.20 val.), taigi šios aplinkybės patvirtina, kad R. I. mirė laikotarpiu nuo 9.20 val. iki 11.20 val., ir paneigia eksperto Ą. Sutkaus išvadą, kad nuo sužalojimų padarymo iki R. I. mirties praėjo nuo pusės iki vienos valandos.

22. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė P. Petreikio konsultacinę specialisto išvadą, kad R. I. mirė ne nuo nukraujavimo iš pjautinių veido žaizdų, o dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu, sergant galimai paūmėjusiu pūlingu bronchitu. Ekspertas Ą. Sutkus specialisto išvadoje nurodė, kad mirusiojo kraujyje rasta 2,78, o šlapime – 3,47 promilės etilo alkoholio. Jis teisme patvirtino, kad mirties priežastis buvo nukraujavimas ir kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos tik kraujavimo intensyvumui. Ekspertai J. Rybalko ir J. Plenta taip pat atmetė versiją, kad nukentėjusiojo mirties priežastis – apsinuodijimas alkoholiu. Pagal specialistų išvadas ir paaiškinimus, alkoholio koncentracija nukentėjusiojo organizme buvo per menka mirčiai dėl apsinuodijimo alkoholiu sukelti; mirtina alkoholio dozė yra 4,5 promilės ir daugiau, o šiuo atveju kraujyje buvo nustatyta 2,78 promilės koncentracija. Ekspertas J. Rybalko pažymėjo, kad jeigu tai būtų širdies sustojimas ar apsinuodijimas alkoholiu, tai tiek širdyje, tiek plaučiuose būtų ūmi pilnakraujystė, o šiuo atveju minėtuose organuose nustatyta netolygi pilnakraujystė. Ekspertas J. Plenta nurodė, kad jeigu būtų apsinuodijimas alkoholiu, tai būtų ryški veninė pilnakraujystė. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paneigta ir eksperto P. Petreikio išvada, kad nukentėjusiajam galimai pasireiškė paūmėjęs pūlinis bronchitas, – apklausta histologinį tyrimą atlikusi ekspertė A. Bojarun paaiškino, kad, ištyrusi atsiųstus mirusiojo organų mėginius, pūlinio bronchito nenustatė.

23. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, histologinio tyrimo metu nustatytos spazmuotos (susitraukusios) arterijos ir iki mirties susidaręs krešulys nepaneigia ekspertų Ą. Sutkaus ir J. Rybalko bei J. Plentos išvadų, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra nukraujavimas iš pjautinių nosies bei kairės ausies lezgelio žaizdų. Ekspertas J. Plenta paaiškino, kad alkoholio kiekis veikia kraujagysles jas išplėsdamas, todėl kraujavimas iš santykinai mažų žaizdų dar labiau sustiprėjo, o veide ir ausyje yra labai stipri kraujotaka. Krešuliai susidaro, tačiau jie neužpildo žaizdos ir nusiplauna, būna nefunkcionalūs ir visiškai neužtraukia sužalotos vietos. Krešuliai susiformuoja ir vėl nusiplauna, kol nukraujuoja. Kad nukentėjusysis gausiai nukraujavo, patvirtina papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir specialisto išvados Nr. 140-(3259)-IS1-6611 duomenys, iš jų matyti, kad įvykio vietoje rasta pakankamai daug R. I. kraujo pėdsakų. Greitosios medicinos pagalvos kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. I. veidas, drabužiai, rankos buvo kruvini. Specialisto išvadoje ekspertas Ą. Sutkus nurodė, kad R. I. lavono apžiūros metu nustatyta, jog kairės vilnonės kojinės priekinis viršutinis vidinis trečdalis kiek suteptas apdžiūvusiu krauju, viršutiniai drabužiai drėgni, priekinėje dešinėje pusėje, dešiniame šone ir iš dalies nugaroje, taip pat dešinė rankovė per visą ilgį drėgna, sutepta krauju. Ekspertas teisme nurodė, kad R. I. veidas buvo kraujuotas, buvo daug kraujo. Veidas kraujuotas ypač gausiai, nosis apdžiūvusi, bet vietomis dar su skystoku krauju. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietoje darytos nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 4 matyti dėmės ant R. I. viršutinių drabužių, kraujas atrodo skystas, o drabužiai drėgni ir permirkę krauju, nes nuotraukoje blizga. Nuotraukoje Nr. 19 užfiksuoti popieriniai rankšluosčiai su didelėmis kraujo dėmėmis. Didžioji šių rankšluosčių dalis yra ištepta R. I. krauju.

24. Taigi, vertindamas byloje esančias specialistų išvadas, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

25. Nuteistojo V. Š. gynėjo D. Svirinavičiaus kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties prieštaringumo vertinant aptartas specialisto išvadas grindžiami selektyviai iš konteksto paimtomis frazėmis, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti kasatorių prašymų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

27. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistųjų veiksmuose nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių – priežastinio ryšio tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jo mirties, tyčios kerpant nužudyti nukentėjusįjį ar sutrikdyti jam sveikatą, taip pat chuliganiškų paskatų, jų padaryta veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Nuteistieji, netyčia įkirpę nukentėjusiajam į nosį ir ausį, nesuprato, kad dėl tokių sužalojimų jis gali mirti. Kaip teigia nuteistojo V. Š. gynėjas, nuteistieji sugalvojo apkirpti nukentėjusįjį spontaniškai, jokio išankstinio tikslo ar susitarimo naudoti fizinį smurtą jie neturėjo.

28. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

29. Tiek kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 132 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas); 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Taigi šių nusikalstamų veikų sudėtims būdingi tie patys objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp jų), tačiau skiriasi kaltės forma – BK 132 straipsnyje aprašytos veikos padaromos dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo), o BK 129 straipsnyje – tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

30. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, nustatomas tarp veikos ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>, 2K-153-511/2020).

31. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo R. I. mirtį lėmė nukraujavimas iš veide (nosyje ir ausies lezgelyje) padarytų pjautinių žaizdų. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos kraujavimo intensyvumui, ne šis ar koks nors kitas šalutinis veiksnys ir priežastis lėmė nukentėjusiojo mirtį, o būtent M. G. ir V. Š. smurtiniai veiksmai sužalojant nukentėjusiajam nosį ir ausį žirklėmis lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina mirties kilimo sąlyga ir esminė jos priežastis. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti abiejų instancijų teismų išvadas, kad tarp nuteistųjų veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo mirties) egzistuoja priežastinis ryšys.

33. Abiejų instancijų teismai teisingai nustatė M. G. ir V. Š. kaltę atėmus R. I. gyvybę ir teisingai veiką kvalifikavo kaip nužudymą, padarytą netiesiogine tyčia, o ne kaip neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis).

34. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokia sąmoningo leidimo sąvoka, be kita ko, baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje tapatinama su kaltininko abejingumu dėl to, jog jo atliekami veiksmai gali sukelti nusikalstamus padarinius. Be to, tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai tik remdamasis subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas numatomiems padariniams bei kitų asmenų interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Kaltininko sąmoningumą gali rodyti peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimas prieš kitą asmenį, taip pat aukos atžvilgiu abejingas kaltininko elgesys iš karto po įvykio (girtavimo tęsimas, pagalbos nesuteikimas, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, 2K-7-74-788/2019). Pažymėtina, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTctNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-97-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-97-693/2015">2K-97-693/2015</a>, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020).

35. Abiejų instancijų teismai tinkamai atskleidė nuteistųjų M. G. ir V. Š. tyčios turinį, įvertinę tiek jų duotus parodymus, kaip jie suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį ir kokių tikslų savo veiksmais siekė, tiek ir objektyviuosius bylos duomenis.

38. Pagal nuteistųjų M. G. ir V. Š. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, išgertuvių metu abu nutarė apkirpti R. I. V. Š. pradėjo žirklėmis karpyti barzdos plaukus, o kai kirpo ūsus, netyčia vieną kartą įkirpo į nosį. Tada žirklių paprašė M. G., jis pradėjo karpyti R. I. barzdos plaukus ir bekarpydamas netyčia nežymiai įkirpo į kairės ausies lezgelį. Nukentėjusysis nepareiškė jokio prieštaravimo ir nusiskundimų. Abu matė, kad R. I. iš nosies ir ausies mažų žaizdelių truputį bėga kraujas, padavė jam rankšluostį nusivalyti. Jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau V. Š. R. I. namuose užmigo, o M. G. nuėjo miegoti į savo namus. Ryte vėl nusipirko alkoholio ir tęsė išgertuves R. I. namuose, kartu su jais gėrė ir R. I. Vienu metu jie pamatė, kad nukentėjusysis į nieką nereaguoja, suprato, kad jis miręs. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. parodė, kad, ryte atėjęs į R. I. namus, matė kraujo ant R. I. veido, rankų, stalo ir lovos, davė jam atsigerti ir parūkyti.

39. Kaip jau minėta šioje nutartyje, atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad kambaryje, kur vyko išgertuvės, buvo daug nukentėjusiojo kraujo. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad nukentėjusiojo veidas ir rankos buvo kruvini, drabužiai permirkę krauju, nustatytos trys pjautinės žaizdos (dvi 7 mm gylio nosyje ir 5 mm – ausies lezgelyje).

40. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. G. ir V. Š., žirklėmis padarydami veido sužalojimus, iš kurių nukentėjusysis gausiai kraujavo, sukūrė nukentėjusiojo sveikatai pavojingą situaciją, kuri tęsėsi iki nukentėjusiojo mirties. Žirklėmis karpydami žmogaus kūną (nosies pertvarą ir ausies lezgelį), nuteistieji negalėjo veikti nieko negalvodami apie savo veikos pavojingus padarinius, netgi jei elgėsi impulsyviai ir buvo visiškai abejingi nukentėjusiojo interesams.

41. Nuteistųjų M. G. ir V. Š. veiksmai prieš nukentėjusįjį – nosies ir ausies įkirpimai niekaip negali būti vertinami kaip atsitiktiniai, padaryti dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji atskirais trimis poveikiais padarė nukentėjusiajam pakankamai gilius sužalojimus (7 mm įkirpimus į nosį ir 5 mm įkirpimą į ausies lezgelį), tokie veiksmai prilygsta smurtui ir laikytini pavojingais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, plaukus nukirpti yra gerokai lengviau, negu žirklėmis perkirpti žmogui nosies pertvarą (kremzlę) ar ausies kaušelį. Šiems veiksmams atlikti reikia kur kas daugiau jėgos ir pastangų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kerpant nosį žirklės negali būti giliai įkišamos, todėl turi būti kerpama žirklių galu (įkirpimas nosyje yra iki 7 mm, todėl ir kerpama buvo tokio paties ilgio žirklių galu), tai irgi reikalauja daugiau jėgos nei kerpant žirklių geležtės viduriu ar geležčių sujungimo vieta. Tai rodo, jog nuteistieji, netgi būdami neblaivūs, kirpdami plaukus ir pradėję kirpti nosį ar ausies kaušelį, jautė, kad kirpimas reikalauja daugiau jėgų, kad jie sulaukia didesnio pasipriešinimo ir pradėjo kirpti ne plaukus, o žmogaus kūną, bei suprato, kad tokie veiksmai yra pavojingi. Šio teismo vertinimu, tikėtina, kad kerpant ūsus įmanoma įkirpti į nosį, tiksliau, nosies paviršių arba mažą jos dalį, tačiau neįtikėtina, kad galima būtų padaryti 7 mm gylio įkirpimą nejaučiant ir nesuprantant, kad kerpami ne plaukai, o žmogaus kūnas.

42. Nuteistųjų veikos kvalifikavimo galimybę pagal BK 132 straipsnio 1 dalį paneigia ir tai, kad po pirmojo įkirpimo nukentėjusiajam į nosį jie tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. dar po vieną kartą įkirpo į nosį ir ausį. Nuteistieji, jeigu būtų elgęsi neatsargiai, po pirmojo įkirpimo, nenorėdami dar kartą užgauti nukentėjusiojo, būtų vienareikšmiškai veiksmus nutraukę, tačiau to nepadarė, tęsė savo smurtinius veiksmus prieš gausiai kraujuojantį nukentėjusįjį. Tai rodo ypač pavojingą nuteistųjų veiksmų pobūdį, kurį jie aiškiai suvokė. Be to, suvokimą, kad R. I. galėjo mirti nuo žirklėmis jam padarytų sužalojimų, rodo ir tai, kad po įvykio M. G. ir V. Š. nelaukė policijos, pasišalino iš įvykio vietos, tik prieš tai iš nukentėjusiojo namų paėmė žirkles ir jas išmetė, taip paslėpdami nusikaltimo įrankį.

43. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad M. G. ir V. Š. tyčia nužudė R. I., nes dėl padarytų sužalojimų trimis trauminiais poveikiais panaudojant kaip įrankį žirkles R. I. nukraujavo ir mirė. Nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, nes darydami sužalojimus R. I. galvos srityje, po to gausiai jam kraujuojant suvokė ir numatė, kad R. I. gali mirti, ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, nes nekreipė dėmesio, kad nukentėjusysis gausiai kraujuoja, nesuteikė jam pagalbos, toliau tęsė išgertuves. Nuteistųjų ėjimas į parduotuvę kviesti pagalbos jau mirusiam nukentėjusiajam nelaikytinas rūpinimusi juo ir pagalbos jam suteikimu.

44. Kasacinių skundų argumentai dėl nepagrįstai nustatytų chuliganiškų nužudymo paskatų atmestini kaip nepagrįsti. Nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant elementarių elgesio taisyklių ir visuotinai priimtų moralės normų, jas demonstratyviai ignoruojant, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-156/2010">2K-7-156/2010</a>, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015, 2K-40-697/2017 ir kt.).

45. Teismų nustatyta, kad nuteistieji atliko veiksmus prieš mažai pažįstamą nukentėjusįjį, turėdami tikslą ne jį apkirpti, o pasišaipyti. Byloje apklausti liudytojai R. I. apibūdino kaip ramų ir geranorišką, sunkiai vaikščiojantį ir niekam nepavojingą žmogų. Todėl pagrįstai pripažinta, kad, žalodami nukentėjusįjį, nuteistieji elgėsi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodami visuomenėje priimtas elgesio taisykles, niekinamą požiūrį į R. I.

46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad M. G. ir V. Š. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas – pritaikytas tinkamai.

Dėl kasacinių skundų alternatyvių prašymų

47. Atmetus nuteistojo M. G. ir jo gynėjos prašymą perkvalifikuoti veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 132 straipsnio 1 dalį, prašymas taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas nesvarstytinas, nes nėra būtinųjų šio baudžiamojo įstatymo taikymo sąlygų.

48.Nesant pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir nutraukti bylą V. Š. remiantis BK 2 straipsniu, nesvarstytini jo gynėjo kasacinio skundo alternatyvūs prašymai atmesti pareikštus civilinius ieškinius ir panaikinti visas šioje byloje V. Š. taikomas procesines prievartos priemones. Taip pat, netenkinant prašymo perkvalifikuoti V. Š. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 132 straipsnio 1 dalį, nepasisakytina dėl V. Š. pripažinimo atlikusiu bausmę ir dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio perdavimo spręsti civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl minėtų prašymų nuteistojo V. Š. gynėjas nepateikė nė vieno juos pagrindžiančio argumento.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės bei nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė

Aurelijus Gutauskas