Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-105/2014

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19102-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 45.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VL Turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VL Turto valdymas“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pareigos proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už šilumos energiją, kai vartotojas yra laikinai atsijungęs nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų.

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškinyje nurodė, kad tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio dalis patalpų (1104,19 kv. m) priklauso atsakovui UAB „VL Turto valdymas“. Šiame pastate esančių patalpų suvartota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos skaitikliu. Atsakovas 2008 m. kovo 4 d. raštu pranešė ieškovui, kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose dėl vykdomų statybos rangos darbų yra demontuoti radiatoriai, todėl prašė neskaičiuoti mokesčių už šių patalpų šildymą. Šalių 2008 m. spalio 3 d. pasirašytu aktu nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 14 aukšte šildymo prietaisai nesumontuoti, tranzitu į kitus aukštus praeina keturi šildymo stovai, atšakos į šildymo prietaisus uždarytos ir užplombuotos. Ieškovo manymu, atsakovas savavališkai demontavo savo patalpose esančius radiatorius ir toks atjungimas nelaikomas atsijungimu nuo visos pastato centralizuotos šilumos sistemos, todėl negalima vertinti, kad atsakovo patalpoms nebuvo tiekiama šiluma. Ieškovas pažymėjo, kad jis tiekia šilumos energiją ne kiekvienoms patalpoms atskirai pagal atskiras sistemas, o centralizuotai visam pastatui, o atsakovo patalpose nėra atskiro šilumos apskaitos prietaiso, pagal kurį galima būtų apskaičiuoti šio faktiškai suvartotą energijos kiekį. Atsakovas už šilumos energiją turi atsiskaityti, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaiso, kuris rodo viso pastato suvartotą šilumos kiekį, rodmenis ir visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams pagal kiekvienam vartotojui priklausantį bendrąjį plotą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (atsakovo 2008 m. spalio 2 d. raštą, 2008 m. spalio 3 d. aktą, 2009 m. gruodžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-09-497), padarė išvadą, kad šilumos tiekimas atsakovo patalpoms yra blokuotas; atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šią aplinkybę patvirtino ir jos neneigė, laikė, jog ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Teismas, įvertinęs tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 28 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovo demontuoti šilumos įrenginiai (radiatoriai) nelaikytini šilumos įrenginiais Taisyklių 5 straipsnyje įtvirtintos šilumos įrenginio sąvokos prasme, todėl sprendė, jog vien radiatorių demontavimas ir šilumos tiekimo blokavimas nereiškia šilumos įrenginių rekonstravimo Taisyklių 5 straipsnyje įtvirtintos šilumos įrenginių rekonstravimo sąvokos prasme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas ketina atsijungti nuo centrinės šilumos energijos tiekimo sistemos arba ją rekonstruoti, sprendė, kad atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip nesusiję su atsijungimu nuo centrinės šildymo sistemos ar šilumos įrenginių rekonstravimu ar modernizavimu, todėl jam netaikytina Taisyklių 28 punkte nustatyta atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos tvarka. Byloje esantis 2008 m. spalio 3 d. aktas, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie šilumos energijos tiekimo sustabdymą atsakovo patalpoms, nes pats užplombavo atšakas į šildymo prietaisus, todėl teismas sprendė, kad atsakovas įvykdė šiuo metu galiojančių Taisyklių 83 punkte įtvirtintą pareigą informuoti šilumos tiekėją arba prižiūrėtoją apie remonto darbų, nesusijusių su remontuojamos sistemos šilumos galios ar jos prijungimo schemos keitimu, apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką.

Teismas, įvertinęs CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio 1 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo patalpoms ieškovas šilumos energijos netiekia, patalpoje šildymo įrenginiai (radiatoriai) yra demontuoti, konstatavo, jog, atsakovo negyvenamoms patalpoms faktiškai nesuteikus šilumos energijos tiekimo paslaugų, įsiskolinimas už šilumos energiją apskaičiuotas nepagrįstai, neatsižvelgiant į prioritetinius vartotojo interesus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 32 951,22 Lt skolos, 2557,77 Lt palūkanų, 2144 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, teisėtai nurodydamas ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, jas netinkamai aiškino ir taikė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismas nurodė, kad Taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 119 punkte nustatytas įpareigojimas informuoti šilumos tiekėją apie remonto darbų, nesusijusių su remontuojamos sistemos šilumos galios ar jos prijungimo schemos keitimu, apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką, nėra vienintelis įpareigojimas savininkui laikino atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinkle atveju. Taisyklių 120 punkte nustatyta, kad, modernizuojant šilumos punktą, jeigu atliekami darbai atitinka Taisyklių 119 punkto reikalavimus, iš šilumos tiekėjo privaloma gauti modernizavimo projektavimo sąlygas, pagal 121 punktą – šilumos punkto modernizavimo darbai atliekami pagal šilumos tiekėjo išduotas projektavimo sąlygas ir su juo suderintą projektą. Taisyklių 69.10 punktas įpareigoja pastato savininką (šilumos vartotoją) suderinti su šilumos tiekėju pastato šilumos įrenginių laikino atjungimo sąlygas, kuriose turėtų būti numatyta, kaip kompensuoti šilumos tiekėjui nuostolius, patirtus dėl šilumos tiekimo nutraukimo, bei įrenginių stabdymo ir paleidimo išlaidas, jeigu toks atjungimas atliekamas stabdant šilumos tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu. Taisyklių XI skirsnis (250–264 punktai) reglamentuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva, kuriuose taip pat nustatyta nemažai sąlygų ir reikalavimų vartotojui, siekiančiam atsijungti nuo šildymo sistemos. Pagal Taisyklių 263 punktą, buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Analogiškos nuostatos yra ir Taisyklių (2003-06-30 įsakymo Nr. 4-258 redakcija) XVI skirsnyje, reglamentuojančiame šilumos įrenginių remontą (230–232 punktai). Kadangi atsakovas neatliko pirmiau nurodytose Taisyklių nuostatose jam privalomų veiksmų, tai teismas padarė išvadą, kad jis, nors ir laikinai, bet neteisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, nes demontavo šilumos įrenginius, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad ieškovas teikia šilumos energiją centralizuotai visam pastatui, todėl jis yra įpareigotas taikyti pastato šildymo sistemai atitinkantį metodą, atsižvelgiant į šilumos apskaitos prietaiso, kuris rodo viso pastato suvartotą šilumos kiekį, rodmenis ir visą pastate suvartotą šilumos kiekį paskirstyti vartotojams pagal kiekvienam priklausantį bendrąjį plotą. Pagal taikomą suvartoto šilumos kiekio matavimo, nustatymo ir įvertinimo metodą ieškovas neturi galimybės nustatyti atskirai kiekvienos patalpos (kiekvieno vartotojo) šilumos faktinį suvartojimą, o vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir kitais teisės aktų reikalavimais privalo atitinkamai skaičiuoti mokesčius už šilumos energiją visiems pastato bendraturčiams. Ieškovas negali neteisėtai atsijungusiems nuo centrinio šildymo sistemos vartotojams taikyti kitokią šilumos kiekio paskirstymo tvarką (pastatui taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4), nes įstatymai nenumato galimybės (teisės) nei vartotojui, nei šilumos tiekėjui viename pastate atskirai kiekvienam šilumos vartotojui šilumos paskirstymui taikyti atskirus ar skirtingus metodus. Teismas sprendė, kad abonentu nagrinėjamu atveju laikytinas ne atsakovas, o pastato bendraturčiai, kai faktiškai suvartotą energijos kiekį fiksuoja namo įvadinis šilumos kiekio apskaitos prietaisas, o atsakovo patalpose nėra atskiro šilumos apskaitos prietaiso (CK 6.388 straipsnis); faktiškai suvartotas šilumos energijos kiekis pagal įvadinio skaitiklio duomenis turi būti paskirstytas vartotojams, tarp jų ir atsakovui (Taisyklių 263 punktas), vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu ir šilumos paskirstymo metodą reglamentuojančia tvarka, kai atsakovui tenka prievolė mokėti už jam priskirtą šilumos energijos kiekį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „VL Turto valdymas“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, kokio pobūdžio remonto darbus atlikinėjo ir kokiais tikslais atsakovas atsijungė nuo šildymo sistemos, dėl ko nepagristai taikė Taisyklių 250–264 punktų nuostatas. Teismas tik formaliai pacitavo Taisyklių 69.10 punktą, jo nevertindamas ir neanalizuodamas ginčo kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovas nekeitė šildymo būdo, nesiekė visiškai atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, o tik remontavo (ne rekonstravo) patalpas ir jų šildymo sistemą, nekeičiant šilumos galios ar jos prijungimo schemos, todėl jam pirmiau nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos.

2. Atsakovas įvykdė Taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) 119 punkto ir tuo metų galiojusių Taisyklių 87 punkto reikalavimus, tačiau teismas, pažeidęs CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimus, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Byloje pateikti 2008 m. spalio 2 d. raštas ir 2008 m. spalio 3 d. aktas patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie vykdomus remonto darbus ir šilumos energijos tiekimo sustabdymą atsakovo 14 aukšte esančioms patalpoms, be to, pats užplombavo atšakas į šildymo prietaisus. Taigi atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai, pakartotinai kelis kartus kreipdamasis į ieškovą ir patikslindamas atliekamų remonto darbų terminus (2010 m. spalio 22 d. raštas „Dėl pretenzijos apmokėti tariamą skolą“).

3. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.388 straipsnio 1 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sutarčių sąlygų 14 punktu, šilumos vartotojas moka tik už faktiškai patiektą ir suvartotą energijos kiekį. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad vartotojas moka už jam patiektą šilumos energiją ir neturi pareigos mokėti už jam faktiškai nepatiektą šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities viršininko administracijos Jurdaičių pensionatas v. D. P., bylos Nr. 3K-3-155/2005; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-519/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-519/2010">3K-3-519/2010</a>).

Bylos šalių patvirtinta, kad atsakovo patalpoms ieškovas šilumos energijos netiekia, patalpoje šildymo įrenginiai (radiatoriai) yra demontuoti, todėl, atsakovui faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už šilumos energiją priteistas nepagrįstai, neatsižvelgiant į prioritetinius vartotojo interesus. Be to, ieškovas nereiškė reikalavimo atlyginti žalą, taip pat nepateikė duomenų, kad dėl laikino atsijungimo nuo šildymo sistemos būtų pažeistos jo ar kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (CPK 12,178 straipsniai).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 250–264 punktų nuostatas. Atsakovas prašyme neskaičiuoti mokesčių už patalpų šildymą nenurodė, kokie konkrečiai statybos rangos darbai (pastatyti naują, rekonstruoti, remontuoti kapitalinis ar paprastasis remontas) atliekami jo patalpose. Nepateikė dokumentų, patvirtinančių atliekamų darbų aplinkybes, projektavimo sąlygų, nenurodė termino, kada planuojami baigti numatyti darbai, taip pat kokia apimtimi jie vykdomi. Teismas aiškino ir tyrė faktą – šilumos įrenginių atjungimą nuo centrinio šildymo sistemos. Šalys sutaria, kad šildymo įrenginiai atsakovo patalpose yra atjungti, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau tai padaryta neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

2. Teismas tinkamai taikė Taisyklių 69.10 ir 119 punktų nuostatas, reglamentuojančias laikino atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų procedūras. Atsakovo nurodomi patalpų apžiūros aktai (net ir surašyti dalyvaujant ieškovo atstovui) negali būti pripažinti teisėto atjungimo įrodymu.

3. Ieškovas, remdamasis CK 6.391, 6.388 straipsniais, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad pastato bendraturčiai (šilumos vartotojai) turi bendrą šildymo bei karšto vandens sistemą, vieną bendrą šilumos įvadą, vieną bendrą šilumos punktą ir atitinkamai vieną bendrą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, dėl ko galimybės nustatyti atskirai kiekvienos patalpos (kiekvieno vartotojo) šilumos faktinį suvartojimą nėra, teisingai priskyrė mokesčius atsakovui ir kiekvieną mėnesį pateikdavo sąskaitas apmokėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šilumos vartotojo (bendraturčio) teisės laikinai atjungti šildymą jo nuosavybės teise valdomose patalpose nuo daugiabučio namo šildymo sistemos

Laikinas šildymo atjungimas atitinkamoms patalpoms, kai nekeičiama remontuojamų patalpų šilumos sistema ar jos prijungimo schema, o toks atjungimas susijęs tik su šių patalpų remontu, pripažįstamas teisėtu, kai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 4-238 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta teisė atjungti šilumos įrenginius nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų tik nepažeidžiant kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 134.8 punktas). Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 239.7 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas turi teisę šiose taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos įrenginius tik nepažeidžiant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šis Taisyklių reikalavimas atitinka bendraturčių bendrąją pareigą turto dalimi naudotis savininkų sutarimu, bendradarbiaujant ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.75 straipsnis). Ši bendroji pareiga išlieka, kai įgyvendinamos tokios specialių sąlygų reikalaujančios teisės, kaip teisė atjungti šildymą atitinkamoms bendraturčio patalpoms. Patalpų daugiabučiame name atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar šildymo sistemos įrengimų vartotojo iniciatyva kartu reiškia šilumos pirkimo–pardavimo sutarties bei atsiskaitymo su šilumos tiekėju sąlygų ir tvarkos keitimą. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė pasirinkti atsiskaitymo su šilumos tiekėjų metodą. Atsiskaitymo metodo pasirinkimas yra šilumos vartotojų (bendraturčių) susitarimas, nes CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad balsų dauguma bendraturčiai sprendžia dėl tokio pobūdžio klausimų, kurie priskirtini bendrojo naudojimo objektų eksploatacijai. Taigi tais atvejais, kai visam pastatui taikomas konkretus šilumos paskirstymo metodas, tai jį pakeisti taip, kad kiekvienam šilumos vartotojui būtų taikomi atskiri šildymo paskirstymo metodai, būtinas bendraturčių daugumos sprendimas. Šie dualistiniai santykiai (vartotojo su šilumos tiekėju ir vartotojo su kitais vartotojais (bendraturčiais) ir lemia atskiro vartotojo (bendraturčio) teisines ir technines prielaidas laikinai atjungti šildymo įrengimus nuo bendrosios šildymo sistemos.

Ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių XI skyrius numato konkrečių patalpų atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų tvarką ir sąlygas. Kasatorius teigia, kad šios Taisyklių nuostatos jam negali būti taikomos, nes jis norėjo atjungti patalpas nuo šildymo tik laikinai, kol vyks šių patalpų remontas. Tokiam atvejui, jo nuomone, pakako įvykdyti Taisyklėse nustatytą reikalavimą informuoti šilumos tiekėją apie šildymo įrenginių atjungimą konkrečiose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklėse nėra numatyta, jog, siekiant atjungti šildymą laikinai, būtų kitokios sąlygos, nei numatytosios atjungimo vartotojo iniciatyva taisyklėse. Taikyti Taisyklių XIII skirsnio nuostatas, reglamentuojančias šilumos įrenginių remontą, nėra teisinio pagrindo, nes tokio remonto metu vartotojas išlieka šilumos vartotoju (Taisyklių 286 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atjungimo pagal Taisyklių nuostatas nebuvo, todėl kasatorius išlieka šilumos vartotoju tol, kol neįvykdo Taisyklių 262 punkte nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija nesprendžia fakto klausimų ir teisę aiškina nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Egzistuojant centralizuotam šilumos tiekimui daugiabučiame name šilumos atjungimui į konkrečias patalpas reikalinga suderinti laikino šilumos tiekimo įrenginių atjungimo sąlygas (Taisyklių 240.6, 252, 253 punktai) ir tai nepriklauso nuo to, ar atsijungiama visam laikui, ar tam tikram laikotarpiui, nes tik taip nepažeidžiamos kitų vartotojų (bendraturčių) teisės.

Kasatorius, nesilaikydamas pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, atjungė savo patalpų šildymo sistemas nuo viso pastato centralizuotų šildymo sistemų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė šilumos tiekėjo teisę bei galimybę gauti atlyginimą už visam pastatui tiektą šilumos energiją. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo ginti kasatoriaus, kaip vartotojo, t. y. silpnesnės sutarties šalies, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-359/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-359/2007">3K-7-359/2007</a>). Kasatorius, atjungdamas šildymo sistemas, apie tai informavo šilumos tiekėją, tačiau toliau tokio atjungimo techninių sąlygų neprašė, taigi jis neįvykdė visų teisės aktų reikalavimų, kad atjungimas nuo centralizuotų šildymo sistemų būtų teisėtas ir jis tokiu būdu būtų atleistas nuo pareigos proporcingai savo daliai mokėti mokesčius už šilumos energiją pagal įvadinio šilumos energijos kiekio apskaitos prietaiso rodmenis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nenustatyta teisinio pagrindo apskųstą sprendimą naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasacinis teismas turėjo 19,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. pažyma). Teisėjų kolegijai atmetus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „VL Turto valdymas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „VL Turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 301091536) valstybei 19,02 Lt (devyniolika litų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė