Civilinė byla Nr. e2S-208-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00923-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.;
3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-59-1166/2024 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-59-1166/2024 pagal ieškovės J. V. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui D. V. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo.
2. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: 1) pakeisti nepilnamečių dukrų E. V. (gimusi (duomenys neskelbtini) ir U. V. (gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms kiekvienai po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 26 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) dukrų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) nutraukti iš ieškovės nustatyto išlaikymo dukroms išieškojimą nuo 2023 m. kovo 26 d.
3. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, o ieškovė nuo 2021 m. lapkričio mėnesio įsipareigojo teikti išlaikymą dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 140 Eur iki jų pilnametystės.
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi byloje yra taikomos šios laikinosios apsaugos priemonės: 1) nustatyta nepilnametės E. V. (gimusi (duomenys neskelbtini) laikinoji gyvenamoji vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) sustabdytas nuo 2023 m. kovo 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punkto, kuriuo J. V. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. V. ir E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 140 Eur, vykdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) sustabdytas išieškojimas pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-267-1027/2023 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2024 m. sausio 12 d. gautas ieškovės J. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną U. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas daro žalą nepilnametės dukros U., kuri turi negalią, fizinei ir psichinei sveikatai.
6. Atsakovas D. V. pateiktu atsiliepimu ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės prašė netenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovės prašymas yra grindžiamas melagingomis aplinkybėmis.
7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė išvadą, kad U. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina J. V. neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės J. V. prašymą tenkino – nustatė nepilnametės U. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas savo iniciatyva pritaikė ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo D. V. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. V. (gimusi (duomenys neskelbtini) ir U. V. (gimusi (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ieškovė paskirta gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
9. Teismas, remdamasis Institucijos byloje nurodytomis aplinkybėmis dėl U. V. teisių pažeidimo (patiriama vaiko psichologinė įtampa tėvo šeimoje, tėvas netinkamai rūpinasi dukros sveikata, savo elgesiu kelia pavojų dukros sveikatai), nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnametės U. V. gyvenamąją vietą su ieškove.
10. Teismas savo iniciatyva pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. V. ir U. V., atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje susiklostė faktinė situacija, kuomet šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje nėra galimybės tiksliai nustatyti atsakovo turtinės padėties, gaunamų pajamų, tačiau atsižvelgdamas į vaikų amžių bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo dukrų išlaikymui priteisė po 180 Eur kiekvieną mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas D. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą nevertino byloje jo pateiktų įrodymų apie tai, kad jis rūpinasi dukros sveikata, užtikrina jai tinkamas gyvenimo sąlygas, bet rėmėsi nepagrįsta, melagingais duomenimis paremta Institucijos išvada ir jos pateiktais dokumentais.
13. Apeliantas pabrėžia, kad Institucijos byloje pateikti dokumentai yra paremti ne objektyviais duomenimis, o tik subjektyviomis, prieš jį nusiteikusių J. V. ir E. V. nuomonėmis ir išgalvotomis istorijomis.
14. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertinęs jo byloje pateiktų įrodymų, netenkinęs prašymo dėl žodinio klausimo nagrinėjimo, neapklausęs dukros U. V. bei liudytojų, užkirto jam galimybę ginčyti nepagrįstą Institucijos išvadą.
15. Ieškovė J. V. pateiktu atsiliepimu su atsakovo D. V. atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus pateiktus duomenis ir faktinę situaciją.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta šalių nepilnamečio vaiko U. V. laikina gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo nepilnametėms dukros E. V. ir U. V. priteistas laikinas išlaikymas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
19. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).
Dėl U. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo
21. Laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant tokiai aplinkybių visumai 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai skundžiama 2024 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė šalių nepilnamečio vaiko U. V. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. sausio 17 d. išvada bei dokumentai (2024 m. sausio 3 d. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes (patiriama vaiko psichologinė įtampa tėvo šeimoje, tėvas netinkamai rūpinasi nepilnametės dukros U. V. sveikata, savo elgesiu sukėlė pavojų dukros sveikatai, t. y. pažeidė vaiko interesus).
23. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją dukros U. V. gyvenamą vietą su ieškove, rėmėsi tik Institucijos išvada bei jos pateiktais dokumentais, kurie apelianto manymu, yra nepagrįsti, neobjektyvūs, sudaryti remiantis tik subjektyvia J. V. ir E. V. nuomone ir istorijomis.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje sutrinktų įrodymų visumą, nenustatė pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad Institucijos išvada bei jos pateikti dokumentai yra priimti remiantis išimtinai tik J. V. ir E. V. subjektyvia nuomone ir vertinimais, bet nepagrįsti objektyviais duomenimis. Ši išvada daroma įvertinus 2024 m. sausio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus duomenis, kurie pagrįsti Institucijos atstovų užfiksuotais duomenimis, apklausus ne tik J. V., E. V., bet ir U. V. bei patį apeliantą. Institucijos pateiktą išvadą iš esmės patvirtina ir gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini), vaiko mokymo įstaigos, kuriuose yra užfiksuoti duomenys ir apie tai, kad tėvams trūksta geranoriškų sprendinių sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku, kad vaiko tėvas mažiau už motiną domisi vaiko ugdymo rezultatais, kad U. yra praleidusi užsiėmimus, o tėvui tekdavo skambinti dėl jų pateisinimo, kad tėvas neužtikrino psichologo konsultacijų tęstinumo, kad tėvo motyvacijos stoka apsunkina socialinį darbą ugdant tėvystęs įgūdžius.
25. Apibendrinus bylos duomenis, kurie buvo aktualūs priimant laikiną sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, daroma išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės teismui tuo metu nesudarė pagrindo abejoti Institucijos išvada, kad, atlikus nepilnametės U. V. situacijos vertinimą, apeliantui buvo nustatytas rizikos veiksnys (vaiko atstovas pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų), nes vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, jog buvo pažeista vaiko U. V. teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. 2024 m. sausio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas E. V. 2024 m. sausio 3 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 2 d. (kai lauke temperatūra buvo -11) į namus, kur gyvena su savo mama J. V., atėjo neprižiūrėta jos sesuo U. U. atėjo tik su „maike“, plonomis kelnėmis („tympomis“), skundėsi, kad jai skauda dantį. Nurodoma, kad po 2024 m. sausio 2 d. įvykio apeliantas nurodė, kad dukra U. nėra tokia maža mergaitė, kad jam reikėtų rūpintis jos apranga, tikrinti, kuo ji rengiasi, kad skauda dantį jam nesakė, bet nuėjusi pasisakė motinai, kad nuveš dukrą pas gydytoją kitu laiku, o ne tada, kai paskirtas vizitas. Duomenys iš vaiko medicininių dokumentų patvirtina, kad E. V. Institucijai nurodytos jos sesers U. sveikatos problemos dėl danties skausmo pasitvirtino, odontologinės danties gydymo paslaugos buvo suteiktos.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantas, visų įrodymų visumos pagrindu nustatytos ir įvertintos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą tenkinti ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną U. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Byloje nėra pagrindo abejoti teisės aktų nustatyta tvarka atliekančių Institucijos atstovų surinktais duomenimis, kaip tą pagrįstai nurodė bei tinkamai motyvavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Vien tai, jog apeliantas kitaip vertina įrodymus ir turi priešingą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvados, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas aktualius klausimo išsprendimui duomenis vertino ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista nagrinėjimo klausimo esmė ir dėl to skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai dėl liudytojų, U. V. neapklausimo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, kadangi įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo atveju buvo sprendžiamas tarpinis klausimas dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Apeliantas nepagrįstai vertina, kad iš jo buvo atimta teisė nuginčyti, jo vertinimu, nepagrįstą Institucijos išvadą, nes tokia teisę jis turėjo ir turi bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmėsį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl priteisto laikino išlaikymo
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikė ir kitą laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. V. ir U. V. (po 180 Eur mokamą kiekvieną mėnesį), nes nustatė, jog byloje susiklostė faktinė situacija, kuomet šalių abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove (dukros E. V. laikina gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi), o joms išlaikymas nepriteistas (anksčiau priteisto išlaikymo mokėjimas sustabdytas).
30. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant šeimos bylas, teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ši įstatymo nuostata taikoma ir nagrinėjant klausimus susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose.
31. Apeliacinės instancijos pažymi, kad, nors pateiktu atskiruoju skundu apeliantas prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, taigi ir nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo, tačiau atskirajame skunde apeliantas nepateikė jokių argumentų, susijusių su priteisto laikino išlaikymo (ne)pagrįstumu ir / ar jo dydžiu, todėl išsamiau dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino klausimo išsprendimui aktualių aktualių įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesines teisės normas, regglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
