Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-291/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 50.8; 118.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovei advokatei Nijolei Petraitienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų turgus“ direktoriui Juozui Avinauskui, advokatei Justinai Eugenijai Alimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prienų turgus“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Prienų turgus“, Kauno apskrities viršininko administracijai, Prienų rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ieškovės, siekiančios atkurti nuosavybės teisę į mieste esančią žemę natūra, ir atsakovo, kuriam šios žemės dalis išnuomota komercinei veiklai devyniasdešimt devyneriems metams, ginčas dėl žemės nuomos teisėtumo, šioje žemėje esančių pastatų bei kitų statinių teisinės registracijos atsakovo vardu.

Ieškovė 2007 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N69/96-0027; pripažinti, kad UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į pastatą 1E1p (unikalus Nr. 6996-0001-7013), pastatą 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose, Revuonos g. 68, ir grąžinti šiuos pastatus Prienų rajono savivaldybei; pripažinti negaliojančia 1995 m. kovo 7 d. atliktą pastatų 1E1p ir 2B1m, kitų statinių (lauko tualeto, 3325 kv. m kiemo aikštelės, tvoros), vandentiekio tinklų Prienuose, Revuonos g. 68, einamąją teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; pripažinti negaliojančiais UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolą, Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkį Nr. 247v „Dėl Prienų turgaus pastatų ir statinių teisinės registracijos“, 2006 m. rugsėjo 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 164; įpareigoti atsakovą UAB „Prienų turgus“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savo lėšomis žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073) Prienuose, Revuonos g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą), vandentiekio tinklus, priestatus, savavališkai pastatytus prie pastatų 1E1p ir 2B1m.

Ieškovės tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo J. L. turėtą žemę (3,466 ha) Prienų mieste (duomenys neskelbtini), prašydamas išmokėti už žemę piniginę kompensaciją. Po tėvo mirties 1999 m. birželio 24 d. jo turtą paveldėjo ieškovė. Įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2002 m. balandžio 2 d. redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, ieškovė 2003 m. kovo mėn. pakeitė valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo ir prašė atkurti nuosavybės teisę natūra į laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Dalis žemės ieškovei grąžinta, o dalis (Prienuose (duomenys neskelbtini) išnuomota UAB „Prienų turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2095 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. (7.6)-A3-304 patvirtintas laisvos (neužstatytos) 12 286 kv. m teritorijos Prienuose, Revuonos g., planas, 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. (7.56)-A3-527 nustatyti žemės sklypo duomenys ir sąlygos, suteiktas adresas, 2006 m. rugsėjo 11 d. atlikus geodezinius matavimus, patikslintas laisvos (neužstatytos) žemės plotas – 12 236 kv. m. Į nurodytu įsakymu patvirtintą laisvą (neužstatytą) žemės plotą įeina UAB „Prienų turgus“ vardu teisiškai įregistruotas inžinerinis statinys – 3325 kv. m asfaltuota aikštelė.

Ieškovės teigimu, dėl ginčo žemės nuomos atsakovui ir nurodytoje žemėje esančių pastatų bei statinių neteisėtos teisinės registracijos UAB „Prienų turgus“ vardu Kauno apskrities viršininko administracija neteisingai sprendžia, kad žemės sklypas, iki nacionalizacijos priklausęs jos seneliui tėvui, nėra laisvas (neužstatytas), ir tai kliudo atkurti į šį žemės sklypą nuosavybės teisę natūra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: pripažino negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N69/96-0027; pripažino, kad UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai praturtėjo, t. y. be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į pastatus 1E1p (unikalus Nr. 6996-0001-7013) ir 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose, Revuonos g. 68, taikė restituciją ir juos grąžino Prienų rajono savivaldybei; pripažino negaliojančia VĮ Registrų centro atliktą 1995 m. kovo 7 d. pastatų 1E1p ir 2B1m, kitų statinių (lauko tualeto, 3325 kv. m kiemo aikštelės, tvoros) Prienuose, Revuonos g. 68, einamąją teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; įpareigojo atsakovą UAB „Prienų turgus“ savo lėšomis per mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073) Prienuose, Revuonos g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą, pastatų 1E1p ir 2B1m priestatus (34,613 kv. m ir 48,705 kv. m), t. y. po rekonstrukcijos pristatytus plotus, viršijančius 1992 m. liepos 14 d. atliekant pirminę inventorizaciją inventorizuotus plotus; reikalavimus pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 247v ir UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolą paliko nenagrinėtus; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad žemės nuomos sutartis ne aukciono tvarka buvo sudaryta su UAB „Prienų turgus“ ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui (devyniasdešimt devyneriems metams); pagal Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3 dalies 3.1 punktą teisę sudaryti tokią nuomos sutartį turėjo apskrities valdytojas, priėmęs prieš tai sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo. Teismas konstatavo, kad nėra apskrities valdytojo sprendimo dėl žemės nuomos UAB „Prienų turgus“, ginčo žemės nuomos sutartis sudaryta nesilaikant valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukcione tvarkos ir taisyklių. Teismas taip pat konstatavo, kad nebuvo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į pastatus įgijimo dokumentų, atsakovas neįrodė, jog UAB „Prienų turgus“ įsteigta UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo reorganizuoti bendrovę pagrindu, todėl pagal nurodytą nutarimą nebuvo teisinio pagrindo 1995 m. kovo 7 d. įregistruoti UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisę į pastatus 1E1p ir 2B1m, o 2006 m. sausio 10 d. – į kitus statinius, kaip pastato 1E1p priklausinius. Teismas sprendė, kad pastatų rekonstrukcija, tualeto su išgriebimo duobe pastatymas, viso sklypo aptvėrimas metaline tvora ir vandentiekio valstybiniame žemės sklype įrengimas, neturint projekto ir statybos leidimo, pažeidė ne tik statybos vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir Žemės nuomos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias tokiems darbams atlikti gauti nuomotojo sutikimą. Teismas nurodė, kad UAB „Prienis“ nėra proceso šalis, todėl reikalavimus pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkį Nr. 247v ir UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolą paliko nenagrinėtus. Teismas sprendė, kad lauko vandentiekio tinklų dalis, patenkanti į laisvą (neužstatytą) plotą, nėra kliūtis atkurti ieškovei nuosavybės teisę natūra į laisvą (neužstatytą) plotą, dėl to nebus pažeistos ir atsakovų teisės (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.123 straipsnis), todėl reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė atsakovų Prienų rajono savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus, o atsakovo UAB „Prienų turgus“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Prienų turgus“ įpareigota grąžinti Prienų rajono savivaldybei pastatus 1E1p (unikalus Nr. 6996-0001-7013) bei 2B1m (unikalus Nr. 6996-0001-7024) Prienuose, Revuonos g. 68, taip pat įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. 6943-0007-0073) Prienuose, Revuonos g. 68, savavališkai pastatytus statinius (du lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, 824,88 kv. m tvorą, pastatų 1E1p ir 2B1m priestatus (34,613 kv. m ir 48,705 kv. m), ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti: jos teisės pažeistos dėl to, kad žemės sklype, priklausiusiame iki nacionalizacijos jos seneliui, patvirtintame Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu kaip laisva (neužstatyta) 12 286 kv. m žemė, yra atsakovo UAB „Prienų turgus“ vardu įregistruota 3325 kv. m asfaltuota aikštelė; iki Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo priėmimo ieškovės teisės nebuvo ginčijamos; byla pagal UAB „Prienų turgus“ skundą dėl nurodyto įsakymo panaikinimo iškelta 2006 m. lapkričio 3 d.; ieškovė įtraukta dalyvauti nurodytoje byloje trečiuoju asmeniu 2007 m. sausio 18 d. teismo nutartimi; ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo ieškovės pareikštas 2007 m. balandžio mėn., t. y. nepažeidžiant CK 1.125 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir VĮ Registrų centro atstovės paaiškinimą apeliacinės instancijos teisme ginčo statinys (asfaltuota aikštelė) yra UAB „Prienų turgus“ priklausančių pastatų 1E1p ir 2B1m priklausinys, įregistruotas pagal 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalies nuostatas. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis; CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad nors ieškovės, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę natūra, teises tiesiogiai pažeidžia ne pagrindinių pastatų 1E1p ir 2B1m priklausymas UAB „Prienų turgus“ ir prie jų esančio valstybinės žemės sklypo nuoma, bet atsakovo vardu atlikta šių pastatų priklausinių (lauko tualeto, 3325 kv. m kiemo aikštelės ir tvoros) teisinė registracija, atsižvelgiant į įstatymų nuostatas ir VĮ Registrų centro atstovės nurodytą priklausinių teisinės registracijos kilmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo ieškovės teisių pažeidimą su UAB „Prienų turgus“ neteisėtai įregistruota pagrindinių daiktų nuosavybės teise. Teisėjų kolegija nustatė, kad nurodytų pastatų nuosavybės teisė UAB „Prienų turgus“ vardu įregistruota pagal 1995 m. kovo 7 d. einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvadą; registracijos pagrindas – UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas ir UAB „Prienų turgus“ 1994 m. kovo 16 d. įmonės įregistravimo pažymėjimas; iš akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo Prienų turgavietę aukcione įsigiję asmenys, nutarę reorganizuoti UAB „Prienis“ į dvi atskiras įmones: UAB „Prienis“, kuriai teko sandėlis Siaurojoje g. 6 ir automobilis „GAZ-52“ ir UAB „Prienų turgus“ (Revuonos g. 68). Pagal UAB „Prienis“ reorganizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 38 straipsnį, juridinį asmenį reorganizavus (sujungus ar padalijus), jo turtas (teisės ir pareigos) pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims; turtas pereina perduodamojo dokumento pasirašymo dieną, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba dėl reorganizavimo priimtame nutarime. Teisėjų kolegijos nuomone, kai UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. nutarime dėl įmonės reorganizavimo skaidymo būdu nenurodyti šalių įsipareigojimai dėl turto, teisių ir prievolių perdavimo, o UAB „Prienų turgus“ nepateikė konkretaus turto perdavimą patvirtinančio dokumento, negalima laikyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti reorganizuojamos įmonės turto perdavimą UAB „Prienų turgus“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad turgaus pastatų teisinės registracijos UAB „Prienų turgus“ vardu metu galiojusios Vyriausybės 1991m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.9 punkte buvo nustatyta, kad bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai gali būti nuosavybės teisę į pastatus patvirtinančiais dokumentais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo pastatų teisinės registracijos UAB „Prienų turgus“ vardu pagrindu nurodytas akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas bendrovės turto padalijimo aktu, naujos bendrovės registracijos pažymėjimas taip pat nesukūrė teisinio pagrindo registruoti nuosavybės teisę į kito asmens turtą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai pripažino negaliojančia 1995m. kovo 7 d. atliktą pastatų 1E1p ir 2B1m teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu; kiemo įrenginiai UAB „Prienų turgus“ vardu buvo įregistruoti kaip pagrindinių pastatų priklausiniai, todėl, panaikinus pagrindinių pastatų teisinę registraciją šios bendrovės vardu, taikytinos CK 4.14 straipsnio nuostatos dėl antraeilio daikto likimo; dėl lauko vandentiekio tinklų nėra šalių ginčo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog UAB „Prienų turgus“ įgijo nurodytus pastatus be teisinio pagrindo (nepagrįstas praturtėjimas), tačiau, įpareigojęs UAB „Prienų turgus“ grąžinti neteisėtai įgytus pastatus Prienų rajono savivaldybei, netinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį – Prienų rajono savivaldybė ir UAB „Prienų turgus“ nėra sudariusios ginčo pastatų perleidimo sandorio, todėl teismo sprendime nurodyta restitucija negalima; aukcione turgavietę įsigiję fiziniai asmenys pastatų nuosavybės teisės nebuvo įregistravę, buvusi šių pastatų savininkė UAB „Prienis“ išregistruota 1997 m., todėl negalimas ir turto grąžinimas pagal ieškovės nurodytą CK 6.237 straipsnį. Dėl to teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti pastatus savivaldybei. Dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nenustatyta tokio sandorio negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijama žemės nuomos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia pagal Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, netekusio galios nuo 1999 m. birželio 10 d., normas, tačiau šie argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio ieškinio reikalavimo patenkinimo. Reikalavimą dėl žemės nuomos sutarties neteisėtumo ieškovė grindė ir tuo, kad Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v ginčo žemės sklypą buvo nuspręsta išnuomoti UAB „Prienis“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kai nėra duomenų apie UAB „Prienis“ pastatų ir turtinės teisės į žemės sklypo nuomą perėjimą UAB „Prienų turgus“ po UAB „Prienis“ reorganizavimo, nurodytas potvarkis dėl ginčo žemės sklypo nuomos UAB „Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių UAB „Prienų turgus“ (1964 m. CK 38 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemės nuomos sutarties neteisėtumo nekeistina. Dėl ieškinio reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytus statinius teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nekonkretizavo, kokios statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos pažeistos statant 1992 m. inventorizuotus statinius (lauko tualetus, 3325 kv. m kiemo aikštelę, tvorą) ir pastatų 1E1p bei 2B1m priestatus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įpareigojo nugriauti; vien dėl to, kad ginčo statinių nuosavybės teisė neteisėtai įregistruota UAB „Prienų turgus“ vardu, jie negali būti pripažįstami griautinais. Dėl to teisėjų kolegija panaikino sprendimo dalį dėl išvardytų statinių nugriovimo ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Prienų turgus“ prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismų sprendimų rezoliucinės dalys neaiškios ir nelogiškos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į pastatus ir taikė restituciją – grąžino pastatus Prienų rajono savivaldybei. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo be teisinio pagrindo gauto turto, tačiau panaikino sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Kai apeliacinės instancijos teismas panaikino restitucijos taikymą, sprendimo dalis dėl nepagrįsto praturtėjimo niekam nesukelia jokių teisinių padarinių. Nenustatyta, kieno sąskaita praturtėjo UAB „Prienų turgus“ ir kieno teisėti interesai pažeisti. Teismai pripažino negaliojančia 1995 m. kovo 7 d. atliktą einamąją pastatų ir statinių teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu, tačiau nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas – nenuginčytas ir galioja. Be to, ginčijama tik viena iš tarpinių teisinių registracijų, neišspręsta, kokia registracija lieka galioti (buvusi 1992 m. liepos 28 d. ar kita). Neišspręsta ir tai, kam priklauso pastatai, dėl kurių panaikinta teisinė registracija. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2010 m. vasario 5 d. duomenis, įvykdžius skundžiamą teismo sprendimą, ginčo pastatų nuosavybės teisė niekam neįregistruota, taigi, nors pastatai yra, neaišku, kas jų savininkas. Teismai nesiaiškino, už ką atsakovai sumokėjo aukcione pinigus. Toks teismo sprendimas neatitinka keliamo tikslo – išspręsti ginčą.

2. Ieškovė apskritai neturėjo subjektinės teisės reikšti reikalavimą dėl akcinės bendrovės nepagrįsto praturtėjimo, jos turto teisinės registracijos panaikinimo, taip pat įpareigojimo nugriauti statinius – tokius reikalavimus galėtų reikšti prokuroras.

3. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Visi ieškinio reikalavimai susiję su prieš penkiolika–aštuoniolika metų įvykusiais juridiniais faktais, pasibaigę tam tikrų dokumentų archyvinio saugojimo terminai, sudėtinga atkurti tam tikras aplinkybes. Ieškovės tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme atkurti nuosavybės teisę buvo pasirinkęs piniginės kompensacijos būdą, t. y. neprašė grąžinti ginčo žemės natūra. Visi Prienų turgaus statiniai statyti tarybiniais laikais (1960, 1970, 1975 m.) dar iki pirmojo nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo priėmimo. Teisę ginčyti nurodytais statiniais užstatytos žemės statusą turėjo ieškovės tėvas, tačiau jis to nedarė. Ieškinio senaties terminai ginčo reikalavimams pareikšti pasibaigė, kai dar buvo gyvas ieškovės tėvas; po jo mirties neįvyko jokių naujų juridinių faktų nei dėl statinių nuosavybės, nei dėl žemės, kurioje jie yra, nuomos. Dėl to, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti praleistą terminą, teismai turėjo taikyti ieškinio senatį. Teismų argumentai dėl ieškovės sužinojimo apie jos pažeistas teises prieštarauja ieškinio senaties instituto paskirčiai.

4. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje daugelis aktų vertinami kaip neteisėti, šių aktų neteisėtumu remtasi tenkinant ieškinio reikalavimus, nors nurodyti aktai nenuginčyti ir galiojantys. Pagal CPK 197 straipsnį savivaldybės potvarkiai, VĮ Registrų išduoti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai ir, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jais privalu vadovautis. Akcininkų susirinkimo nutarimai taip pat gali būti nuginčyti tik teismine tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadaryta.

5. Teismai netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Visų pirma, ieškovė neturėjo subjektinės teisės reikšti tokį reikalavimą. Kita vertus, pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl restitucijos netaikymo, pripažinimas, kad UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai praturtėjo, nesukelia jokių teisinių padarinių. Be to, teismų išvada dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 1 daliai (1995 m. įstatymo redakcija), galiojusio 1964 m. CK 38 straipsniui, pagal kuriuo, reorganizavus juridinį asmenį, jo turtas, teisės ir pareigos pereina naujai atsiradusiems juridiniams asmenims. Būtent tokiu būdu ir teisiniu pagrindu UAB „Prienų turgus“ įgijo turgaus statinius.

6. Teismų sprendimo dalis pripažinti negaliojančia UAB „Prienų turgus“ vardu 1995 m. kovo 7 d. atliktą pastatų ir kitų lauko statinių einamąją teisinę registraciją prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, pagal kurią teisinė registracija gali būti ginčijama įrodant jos neteisėtumą arba kai ji atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. M. personalinė įmonė „Maturė” v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002). Ginčo statinių teisinė registracija atlikta pagal tuo metu galiojusios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nustatytus reikalavimus. Teismų sprendimuose nenurodyta nė vieno šio teisės akto pažeidimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Italijos firma MAGITEX v. AB „Alytaus tekstilė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2002, išaiškinta, kad pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; atliekant pastatų teisinę registraciją, tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais; tik pripažinus negaliojančiais daiktinių teisių įregistravimo juridinius pagrindus, registracija galėtų būti pripažinta negaliojančia ir daiktinės teisės išregistruotos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 punkto nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į ginčo žemėje esančius statinius įregistravimo pagrindai nenuginčyti. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą paliktas nenagrinėtas. Neginčyti aukciono, kuriame įsigyti statiniai, rezultatai, taip pat 1992 m. liepos 14 d. atlikta pirminė statinių inventorizacija. Taigi galioja visi statinių nuosavybės teisės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

7. Teismai, spręsdami dėl 1996 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pažeidė CPK 18 straipsnį, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, neteisingai aiškino ir taikė Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 nuostatas, nepagrįstai kritiškai įvertino 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 pagrindu atliktus veiksmus dėl ginčo žemės skyrimo. Ieškovė 2002 m. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307 1.1 punktą ir 1996 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 nurodyti reikalavimai atmesti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytą civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nenustatyta, jog Prienų rajono valdyba, priimdama potvarkį dėl ginčo žemės nuomos, o Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydama žemės nuomos sutartį, būtų pažeidusios tuo metu galiojusių Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 ir 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tapatų ieškinį dėl 1996 m. vasario 12 d. žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė papildomų argumentų dėl išvardytų Vyriausybės nutarimų nuostatų pažeidimo, nereiškia, jog ieškinys pareikštas kitu pagrindu. Dėl to nagrinėjamu atveju teismai turėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – bylos dalį dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą. To nepadarius, pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas.

8. Teismų išvados dėl 1996 m. vasario 19 d. ginčo žemės nuomos sutarties negaliojimo yra neteisėtos. Ši sutartis nepažeidžia nė vieno iš Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų. Vadovaudamasi Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550, Prienų rajono valdyba 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v paskyrė UAB „Prienis“ 1,361 ha žemės sklypą aukcione įsigytai turgavietei eksploatuoti; atlikus geodezinius matavimus, nustatytas patikslintas 1,2751 ha žemės plotas. UAB „Prienų turgus“ yra UAB „Prienis“ teisių perėmėja, todėl su ja teisėtai sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis. Teismai nepagrįstai sprendė, kad Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v ginčo žemė išnuomota UAB „Prienis“ ir kad byloje nėra duomenų apie po šios bendrovės reorganizavimo jos turėtų pastatų bei turtinės teisės į žemės nuomą perėjimą UAB „Prienų turgus“. Kai nepanaikinti UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas reorganizuoti nurodytą bendrovę, išskaidant ją į dvi, t. y. UAB „Prienų turgus“ ir UAB „Prienis“, ir 1994 m. kovo 6 d. turto padalijimo aktas, nurodyta teismų motyvacija yra neteisėta.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo šį skundą tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pasinaudojusi įstatymo suteikta teise, ieškovė 2003 m. sausio–kovo mėn. pateikė prašymus pakeisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, prašydama grąžinti natūra 3,466 ha laisvos neužstatytos miesto žemės, kurios dalis (1,2751 ha) išnuomota UAB „Prienų turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartį. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtino laisvos (neužstatytos) žemės (12 236 kv. m) planą. Nustatant laisvos neužstatytos žemės plotą, vadovautasi 2006 m. kovo 5 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. viešojo registro duomenimis, pagal kuriuos statinių (lauko tualeto, tvoros, kiemo aikštelės) ir inžinerinių (vandentiekio) tinklų nebuvo įregistruota – šie objektai įrašyti į registrą tik 2007 m. sausio 17 d., be to, be teisinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės tapo ieškovei žinomos tik 2007 m. vasario mėn., kai ji buvo įtraukta trečiuoju asmeniu Kauno apygardos teismo administracinėje byloje pagal UAB „Prienų turgus“ skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 31 d. įsakymo. Aplinkybė, kad visas UAB „Prienų turgus“ nuomojamas žemės plotas užstatytas, ieškovei ir savivaldybei tapo žinoma, kai administracinėje byloje buvo pateikti viešojo registro duomenys, pagal kuriuos be dviejų pastatų atsirado ir kitų statinių, todėl teismai pagrįstai netaikė ieškinio senaties.

2. Apeliacinis teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo be teisėto pagrindo, teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes Prienų turgų aukcione įsigiję asmenys neįregistravo statinių savo vardu, UAB „Prienis“ 1997 m. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kai nustatytos tokios aplinkybės, be teisėto pagrindo įgyti statiniai, kurie neturi savininkų, įregistruotini kaip bešeimininkis turtas, vadovaujantis aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtinta tvarka.

3. Pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.9, 8.12 punktus, 1964 m. CK 4, 5 straipsnių, CK 4.14 straipsnio nuostatas teismai turėjo pagrindą pripažinti turgaus statinių teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu neteisėta. Teisinei registracijai atlikti nurodyta bendrovė pateikė tik visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir įmonės registracijos pažymėjimą, tačiau nepateikė jokio nuosavybės teisę į statinius patvirtinančio dokumento (turto pasidalijimo ar priėmimo–perdavimo akto), todėl teismai priėjo prie teisėtos išvados, kad teisinė nurodytų statinių registracija atlikta be teisinio pagrindo.

4. Tiek pagal galiojusius, tiek galiojančius teisės aktus sprendimą išnuomoti valstybinę žemę priima apskrities viršininkas. Byloje nėra sprendimo dėl žemės UAB „Prienų turgus“ nuomos. Ieškovė neprivalėjo ginčyti Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307v, nes jis priimtas dėl žemės nuomos UAB „Prienis“, bet ne UAB „Prienų turgus“.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad kai nėra duomenų apie UAB „Prienis“ turėtų pastatų ir turtinės teisės į žemės sklypo nuomą perėjimą UAB „Prienų turgus“ reorganizacijos būdu, Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės skyrimo UAB „Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių UAB „Prienų turgus“ (1964 m. CK 38 straipsnis). Be to, UAB „Prienis“ nebuvo sudariusi žemės nuomos sutarties, jos nuomos teisė nebuvo įregistruota viešajame registre, taigi nurodyta bendrovė negalėjo perleisti teisės, kurios ji neturėjo. Dėl to su UAB „Prienų turgus“ sudaryta 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartis yra neteisėta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės reikalavimo teisės ginčyti privataus juridinio asmens nuosavybės teisę ir šios teisės teisinę registraciją į pastatus bei kitus statinius, esančius žemės sklype, į kurį ji siekia atkurti nuosavybės teisę natūra

Kasaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė apskritai neturėjo subjektinės teisės reikšti reikalavimų dėl UAB „Prienų turgus“ nepagrįsto praturtėjimo ir nuosavybės teisės į pastatus bei kitus statinius teisinės registracijos panaikinimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekianti atkurti nuosavybės teisę natūra į mieste esančią žemę, kurios dalis išnuomota UAB „Prienų turgus“ pagal 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kreipėsi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Be nurodyto reikalavimo, ieškovė taip pat prašė teismo pripažinti, kad atsakovas UAB „Prienų turgus“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklype esančius Prienų turgaus pastatus ir kitus statinius be teisinio pagrindo, teigdama, kad nėra dokumentų apie šių objektų perdavimą po UAB „Prienis“ reorganizavimo UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn; taip pat prašė panaikinti atsakovo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į nurodytus daiktus teisinę registraciją, kaip atliktą be teisinio pagrindo, t. y. nesant dokumento, patvirtinančio šių daiktų perdavimą iš UAB „Prienis“ nuosavybės UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl aptariamų ieškinio reikalavimų, vertino UAB „Prienis“, kuri iki UAB „Prienų turgus“ įsteigimo buvo turgaus kompleksą sudarančių pastatų ir kitų statinių savininkė, reorganizavimo aplinkybes bei konstatavo, kad atsakovas nepateikė konkretaus UAB „Prienio“ turto perdavimą UAB „Prienų turgus“ patvirtinančio dokumento, UAB „Prienis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. nutarimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas perėmė UAB „Prienis“ turtines teises į nurodytus pastatus bei kitus statinius. Remdamiesi tuo, teismai patenkino šiuos ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino, kad atsakovas UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į turgaus kompleksą sudarančius objektus, ir panaikino jo nuosavybės teisės į šiuos daiktus teisinę registraciją viešajame registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-187/2003; 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-358/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl UAB „Prienis“ reorganizavimo padarinių ir darydami išvadą, kad UAB „Prienų turgus“ neįrodė įgijusi nuosavybės teisę į turgaus pastatus bei kitus statinius, neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė neturėjo materialiojo pobūdžio teisės kvestionuoti UAB „Prienis“ nuosavybės teisės į šiuos daiktus perėjimo UAB „Prienų turgus“ teisėtumo, nes ji nebuvo UAB „Prienis“ dalyvė (akcininkė) ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės galėjo būti pažeistos dėl UAB „Prienis“ priklausiusių daiktų nuosavybės teisės perleidimo; ieškovė taip pat nėra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė ginti kitų asmenų teises bei teisėtus interesus pagal CPK 49 straipsnį. Pažymėtina, kad nei reorganizuoto asmens dalyviai, nei kiti suinteresuoti dėl reorganizavimo teisėtumo asmenys nuo 1994 m. nekvestionavo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į nurodytus daiktus.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neturėjo reikalavimo teisės ginčyti atsakovo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į turgaus pastatus bei kitus statinius jos nurodytu pagrindu, t. y. remdamasi tuo, jog UAB „Prienis“ neperdavė UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į šiuos daiktus, todėl teismai neteisėtai patenkino ieškinio reikalavimą dėl UAB „Prienų turgus“ nepagrįsto praturtėjimo (turto gavimo be pagrindo). Kartu pažymėtina tai, kad teismai, konstatuodami UAB „Prienų turgus“ nepagrįstą praturtėjimą (turto gavimą be pagrindo), nenurodė, kieno sąskaita atsakovas be pagrindo įgijo turtą ir kieno teisėti interesai dėl to buvo pažeisti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Prienų turgus“ įgijo nuosavybės teisę į turgaus pastatus ir kitus statinius be teisinio pagrindo, tačiau panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią jie buvo grąžinti Prienų rajono savivaldybei, sudarė tokią teisinę situaciją, jog nurodytas turtas liko be savininko, t. y. tapo bešeimininkiu, nors byloje yra duomenų, kad jis buvo privatizuotas šešių fizinių asmenų, vėliau priklausė nuosavybės teise UAB „Prienis“, kuri šiuo metu kaip juridinis asmuo yra pasibaigusi. Tokia ydinga teisinė situacija susiklostė dėl to, kad teismai patenkino reikalavimą, pareikštą asmens, neturinčio teisės reikšti tokį reikalavimą (CPK 5 straipsnis).

Konstatavus, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės kvestionuoti atsakovo UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į nurodytus daiktus, remdamasi tuo, jog UAB „Prienis“ neperleido jų UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn, atitinkamai ji neturi teisės ginčyti šios atsakovo teisės teisinės registracijos ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. kad nėra dokumento, patvirtinančio UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausiusių daiktų perdavimą atsakovo nuosavybėn.

Kartu pažymėtina tai, kad, reikalaudama panaikinti turgaus pastatų ir kitų statinių nuosavybės teisės teisinę registraciją atsakovo UAB „Prienų turgus“ vardu, ieškovė nagrinėjamoje byloje rėmėsi tuo, jog neteisėta nurodytų daiktų teisinė registracija atsakovo vardu kliudo jai atkurti natūra nuosavybės teisę į žemę, kurioje šie daiktai yra.

Teisėjų kolegija nurodo, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų tiek ieškovės argumentai, tiek bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad ieškovės teises pažeidžia daiktų, esančių žemės sklype, kurį ji siekia susigrąžinti natūra, teisinė registracija atsakovo vardu, yra teisiškai ydingi.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovo UAB „Prienų turgus“ be teisinio pagrindo gauto turto ir nuosavybės teisės į turgaus pastatus bei kitus statinius teisinės registracijos panaikinimo yra neteisėtos, todėl teismų sprendimų dalys, kuriais patenkinti nurodyti ieškinio reikalavimai, panaikinamos ir šie reikalavimai atmetami (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovės pasirinktas teisinis būdas, siekiant žemės, kurioje yra atsakovui priklausantys pastatai ir kiti statiniai, grąžinimo natūra, netinkamas norimam tikslui pasiekti: net jeigu būtų nuginčyta būtent atsakovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus, jie vis tiek liktų ginčo žemės sklype ir dėl to šis negalėtų būti laikomas laisvu (neužstatytu); nepaisant to, kam priklausytų nuosavybės teisė į nurodytus objektus, jiems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti savo siekį susigrąžinti ginčo žemę natūra, ši žemė teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pripažinta laisva (neužstatyta) miesto žeme, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja bei planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo tapatumo

Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tapatus tam, kuris buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 ir kuris atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismai turėjo atsisakyti priimti šioje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – bylos dalį dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: 1) šalys; 2) ieškinio dalykas; 3) faktinis ieškinio pagrindas. Civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 ieškovė 2000 m. rugsėjo 31 d. ieškiniu, pareikštu atsakovams UAB „Prienų turgus“, Prienų rajono valdybai ir Kauno apskrities viršininko administracijai, prašė teismo pripažinti negaliojančiais Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkio Nr. 307 1 punktą, kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB „Prienis“ 13 611 kv. m žemės sklypą, taip pat su UAB „Prienų turgus“ sudarytą 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti jai natūra UAB „Prienų turgus“ išnuomotą 12 751 kv. m žemės sklypą Prienuose, Revuonos g. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ginčo žemė negalėjo būti išnuomota UAB „Prienų turgus“, kol neišspręstas nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo klausimas, taip pat tuo, kad nurodyta žemė nepriskirtina valstybės išperkamai. Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu, kurio dalis pakeista Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 23 d. nutartimi, ieškinio reikalavimai dėl potvarkio ir žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais atmesti, o reikalavimas grąžinti ieškovei ginčo žemę natūra paliktas nenagrinėtas, nurodžius, kad nesilaikyta nuosavybės teisių atkūrimo klausimams spręsti nustatytos ikiteisminės tvarkos (civilinė byla Nr. 2-45-05/2002; T. 2, b. l. 38-39, 55-57).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurios dalyvavo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002, taip pat sutampa ieškinio dalykas, t. y. reikalaujama pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartį, tačiau nurodytas reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis: kad ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant poįstatyminių teisės aktų nustatytą žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomos tvarką (nesant kompetentingos institucijos sprendimo skirti šį žemės sklypą nuomai UAB „Prienų turgus“); kad po UAB „Prienis“ reorganizavimo UAB „Prienų turgus“ neįgijo nuosavybės teisės į turgaus kompleksą sudarančius pastatus ir kitus statinius, todėl Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės skyrimo UAB „Prienis“ nebuvo pagrindas išnuomoti ginčo žemę UAB „Prienų turgus“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriasi išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje bylose pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumo, taigi ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo.

Dėl žemės nuomos sutarties teisėtumo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ginčo žemės nuomos sutarties, nes ji sudaryta nepažeidžiant žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-45-05/2002 ieškovė ginčijo nurodytą žemės nuomos sutartį, remdamasi tuo, jog ji sudaryta pažeidžiant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nurodytoje byloje šis ieškinio reikalavimas atmestas, konstatavus, kad ginčijamos 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje nebuvo nustatyta galimybės susigrąžinti natūra miesto žemę; pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemė, esanti miestams priskirtose teritorijose, buvo priskirta valstybės išperkamai; ieškovės tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. prašyme atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo turėtą žemę (3,466 ha) Prienų mieste, Kauno plento teritorijoje, prašė išmokėti už šią žemę piniginę kompensaciją, todėl ginčijama sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (civilinė byla Nr. 2-45-05/2002; T. 2, b. l. 56-57).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti nurodytą žemės nuomos atsakovui UAB „Prienų turgus“ sutartį negaliojančia, teigdama, kad ji sudaryta pažeidžiant žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčijama žemės nuomos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia pagal Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, netekusio galios nuo 1999 m. birželio 10 d., normas, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį. Joje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nenumatyta tokio sandorio negaliojimo pagrindo. Ginčijamos žemės nuomos sutarties teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal jos sudarymo metu galiojusių žemės nuomą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus; nustačius, kad tam tikri reikalavimai pažeisti, sprendžiama, pagal kokį 1964 m. CK sandorių negaliojimo pagrindą kvalifikuoti nustatytą pažeidimą ir tik tada aiškinamasi, yra galiojančiame CK toks sandorių negaliojimo pagrindas ar ne.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamos žemės nuomos sutarties atitiktį jos sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams, konstatavo, kad sutartis sudaryta pažeidžiant Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau – Tvarka) 3.1 punkto reikalavimus, t. y. nesant apskrities valdytojo sprendimo dėl žemės nuomos UAB „Prienų turgus“, todėl pripažino šią sutartį negaliojančia 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1964 m. CK 47 straipsnyje buvo įtvirtintas sandorio negaliojimo dėl jo neatitikties įstatymo reikalavimams pagrindas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik poįstatyminio teisės akto nuostatų pažeidimu, tačiau nenustatė, kokio konkretaus įstatymo normos pažeistos, sudarant ginčijamą žemės nuomos sutartį. Dėl to šio teismo išvada dėl ginčo žemės nuomos sutarties negaliojimo 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu negali būti laikoma teisėta.

Ginčijamos 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės nuomos santykiai buvo reglamentuoti 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo Nr. I-354 (1995 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Tvarkos. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise pastatų, kitų statinių ar įrenginių, turėjo teisę išsinuomoti žemės sklypą, reikalingą šiems objektams eksploatuoti.

Tvarkos 6 punkte buvo nustatyta, kad naudojami žemės sklypai išnuomojami (pagal šios Tvarkos 3 punktą) mero (valdybos) potvarkiu patvirtinus jų dydį; naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai; meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, tai, ar jo plotas atitinka įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bei tam nepanaudotą žemės sklypo plotą ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio; sprendimo pagrindu sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys.

Ginčijamoje žemės nuomos sutartyje teisės į atitinkamo dydžio žemės sklypo nuomą pagrindu nurodytas Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v, kuriuo nuspręsta išnuomoti UAB „Prienis“ aukcione įsigytai turgavietei eksploatuoti 13 611 kv. m žemės. 1993 m. lapkričio 3 d. buvo parengtas UAB „Prienis“ išnuomotino 1,3611 ha žemės sklypo raudonųjų linijų planas. Atlikus geodezinius matavimus, patikslintas šio žemės sklypo plotas – 1,2751 ha. Pažymėtina, kad nurodytas potvarkis priimtas, taigi ir dėl ginčo žemės nuomos turgaus Prienų turgavietei eksploatuoti nuspręsta, galiojant Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintai Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkai, pagal kurią klausimus, susijusius su žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai nuoma, spręsdavo miesto (rajono) valdyba, išskyrus tuos atvejus, kai žemės sklypais disponavo Vyriausybė. Nurodyta Tvarka neteko galios įsigaliojus Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintai Tvarkai. Kai įsigaliojo naujoji Tvarka, Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v išspręstas žemės skyrimo Prienų turgavietei eksploatuoti klausimas neturėjo būti sprendžiamas iš naujo vien dėl to, kad pasikeitė šios turgavietės savininkas. Visos su turgaus kompleksu susijusios pareigos ir teisės, tarp jų ir Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v suteikta teisė į ginčo žemės sklypo, kuriame šis kompleksas yra, nuomą, perėjo naujajam turgaus komplekso savininkui. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v patvirtinto ginčo žemės sklypo ploto, neteigė, jog Prienų turgavietei eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nurodyto poįstatyminio teisės akto pažeidimo, sudarant su UAB „Prienų turgus“ ginčijamą žemės nuomos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas ginčijamos žemės nuomos sutarties neteisėtumą grindė tuo, kad nėra duomenų apie UAB „Prienis“ turėtų pastatų ir turtinės teisės į žemės sklypo nuomą perėjimą reorganizavimo būdu UAB „Prienų turgus“, todėl Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkis Nr. 307v dėl žemės skyrimo UAB „Prienis“ negalėjo sukelti analogiškų teisinių padarinių UAB „Prienų turgus“ (1964 m. CK 38 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai yra konstatuota, jog ieškovė neturėjo reikalavimo teisės ginčyti UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teisės į turgaus pastatus ir statinius, kvestionuodama UAB „Prienis“ reorganizavimo padarinius, nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada negali būti laikoma teisėta.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškinio reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ginčijamą žemės nuomos sutartį. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomos teisinius santykius, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to teisėjų kolegija panaikina teismų sprendimo dalis, pagal kurias pripažinta negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. žemės nuomos sutartis, ir šį ieškinio reikalavimą atmeta (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti iš ieškovės A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 103,31 Lt (vieną šimtą tris litus 31 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas