Dėl įpareigojimo inicijuoti ieškovui priklausančių žemės sklypų, juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimą ir išpirkimą visuomenės poreikiams bei sudaryti žemės nuomos sutartį

Civilinė byla Nr. 3K-3-396/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.3.3; 30.5; 30.11; 50.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB,,Giraitės vandenys“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo inicijuoti ieškovui priklausančių žemės sklypų, juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimą ir išpirkimą visuomenės poreikiams bei sudaryti žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių visuomenės poreikiams žemės sklypų ir juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimą ir išpirkimą, žemės nuomos sutarties sudarymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas P. G. prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę vykdyti Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 2 punktą ir kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti ieškovui priklausančius 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, visuomenės poreikiams;

2) įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę vykdyti Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 12, 13 punktus ir inicijuoti ieškovui priklausančių vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, spaudiminių nuotekų tinklų, esančių Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, išpirkimą iš ieškovo;

3) įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, t. y. sudaryti pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 260 tipinę žemės nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomotų atsakovui Kauno rajono savivaldybei 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, bei šiuose žemės sklypuose esančius infrastruktūros statinius: Ginėnų, Slėnio, Neries, Smiltynų, Beržų gatves, lietaus nuotekų, vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų, gatvių apšvietimo tinklus, nustatant nuompinigių dydį pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ - 4 procentų metinį mokestį nuo žemės ir statinių vertės iki šie žemės sklypai ir infrastruktūros statiniai bus perimti visuomenės poreikiams arba išpirkti;

4) priteisti ieškovui iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 98 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Ieškovas reikalavimus grindė tuo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinus 67 gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime, detalųjį planą, kvartale suformuotos gatvės ir teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Šiame kvartale ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis yra kita - teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Šiuose žemės sklypuose yra ieškovo pastatyti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai. Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl žemės perėmimo visuomenės reikmėms, taip pat išpirkti jam priklausančius infrastruktūros statinius, tačiau jokio sprendimo nepriimta. Savivaldybei priklausanti UAB,,Giraitės vandenys” savavališkai naudojasi ieškovui priklausančiais tinklais ir tiekia gyventojams vandenį bei šalina nuotekas, dėl to, ieškovo teigimu, atsakovas privalo vykdyti jai įstatymo pavestas funkcijas ir organizuoti ginčo žemės sklypuose esančių infrastruktūros statinių paėmimą visuomenės poreikiams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas ir nuspręsta:

1. Įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę vykdyti Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių 2 punktą ir kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti ieškovui priklausančius 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, visuomenės poreikiams; įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę vykdyti Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 12, 13 punktus ir inicijuoti ieškovui priklausančių vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų, spaudiminių nuotekų tinklų, esančių Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, išpirkimą iš ieškovo.

2. Įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, t. y. sudaryti pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 260 tipinę žemės nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomotų atsakovui Kauno rajono savivaldybei 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, bei šiuose žemės sklypuose esančius infrastruktūros statinius: Ginėnų, Slėnio, Neries, Smiltynų, Beržų gatves, lietaus nuotekų, vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų, gatvių apšvietimo tinklus, nustatant nuompinigių dydį pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ - 4 procentų metinį mokestį nuo žemės ir statinių vertės iki šie žemės sklypai ir infrastruktūros statiniai bus visuomenės poreikiams perimti arba išpirkti.

Byloje nustatyta, kad į ieškovo 2008 m. gegužės 9 d. prašymą, adresuotą Kauno rajono merui, išpirkti infrastruktūros objektus ir paimti žemę visuomenės poreikiams, savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. raštu atsisakė perimti, motyvuodamas neegzistuojančios Lapių seniūnijos bendruomenės nepritarimu. Į Ginėnų gyvenvietės gyventojų 2009 m. liepos 29 d. prašymą, adresuotą Kauno rajono merui, perimti kvartale įrengtus infrastruktūros objektus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą, atsakė savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu, kuriame nurodė, kad,,perimti bendrus kvartalo vandentiekio objektus, gatves, apšvietimo tinklus bus galima tik kai savininkas P. G. sutvarkys perduodamų objektų žemės dokumentus, turtas bus inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas“.

Teismas vadovavosi tuo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga viešojo naudojimo keliams ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Ginčo žemės sklypuose yra ieškovo pastatyti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai: Ginėnų, Slėnio, Neries, Smiltynų, Beržų gatvės, lietaus nuotekų, vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų ir apšvietimo tinklai. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymu patvirtinus 67 gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime, detalųjį planą, suformuotos gatvės - teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį savarankiškomis savivaldybių funkcijomis laikoma, be kita ko, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Dėl to ne ieškovas, o atsakovas privalėjo ginčo žemės sklypų kvartale įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą. UAB „Giraitės vandenys“ savavališkai naudojasi ieškovui priklausančiais tinklais ir tiekia gyventojams vandenį bei šalina nuotekas. 2007 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 88 20 punkte nustatyta vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų išpirkimo tvarka iš privačių savininkų, tačiau 2009 m. vasario 26 d. atsakyme į ieškovo prašymą atsakovas nurodė, kad kol kas jokių priemonių nesiims ir pasiūlė tinklų išpirkimo laukti neapibrėžtą laiką. Teismas pažymėjo tai, kad 67 gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime, gyventojai turi teisę gauti visas viešas paslaugas, numatytas Vietos savivaldos įstatyme, įskaitant ir geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, nes gyventojai moka visą savivaldybės nustatytą kainą už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, į šią kainą įskaičiuotos ir tinklų statybos bei eksploatacijos išlaidos.

Dėl ieškinio reikalavimo paimti visuomenės reikmėms ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir įpareigoti atsakovą inicijuoti žemės nuomos sutarties sudarymą teismas pažymėjo tai, kad savininkas gali nuosavybės teisę ginti, reikšdamas reikalavimą bet kuriam asmeniui, kuris, jo manymu, į šią teisę kėsinasi, neišskiriant valstybės. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės absoliutų pobūdį, jos, kaip konstitucinės vertybės, įtvirtinimą, teisminė šios teisės gynyba turi būti visapusiška. Teismas konstatavo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiais infrastruktūros statiniais pradėjus naudotis visuomenės reikmėms, žemės sklypai faktiškai paimti visuomenės poreikiams, tačiau nebuvo laikytasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos tvarkos, taip pat nebuvo teisingai atlyginta už paimtus žemės sklypus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Privačios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra reglamentuojama Žemės įstatyme, pagal kurio 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu. Byloje esantis žemės sklypo detalusis planas parengtas ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, o žemės sklypo savininko P. G. turimo 10,2704 ha ploto žemės sklypo naudojimo paskirčiai pakeisti iš žemės ūkio į kitos paskirties, ją užstatant gyvenamaisiais namais. Detaliojo planavimo užsakovas buvo ieškovas, todėl atsakovui neatiteko pareigos byloje nurodytame žemės sklypų kvartale įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą. Kvartalo infrastruktūros naudojimui yra nustatyti servitutai, kuriais naudotis turi teisę ieškovo žemės sklypų pirkėjai. Ieškovas siūlė atsakovui paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams tenkinti, atsakovas atsisakė inicijuoti žemės paėmimą nurodytam tikslui. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį numato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas neprisiėmė įsipareigojimų išpirkti žemę iš atsakovo ir sudaryti su juo nuomos sutartį, taip pat nenustatyta įsakmaus įstatymo reikalavimo šalims sudaryti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Giraitės vandenys“ naudoja ieškovo infrastruktūrą ne savavališkai, o su ieškovu 2005 m. spalio 26 d. pasirašytos tebegaliojančios sutarties pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, t. y. tik šios institucijos turi teisę spręsti, reikalingas žemės sklypas visuomenės poreikiams ar ne. Privačių žemių savininkams nesuteikta teisė reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyminio pagrindo, inicijuoti jų žemės sklypų paėmimo procedūras visuomenės poreikiams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas P. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnyje imperatyviosiomis teisės normomis nurodyta, kad, be kito išvardyto turto, savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra ir gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos. Kasatoriaus nuomone, už šio turto naudojimo, priežiūros tinklą yra atsakinga savivaldybė, kuriai atitenka atsakomybė už šio turto likimą, ir nėra reikšminga, ar toks turtas iki perdavimo savivaldybei priklausė valstybei, ar (bylos atveju) privačiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad Kauno rajono savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu suformuoti 2,2913 ha bendro ploto sklypai gatvėms – teritorijai inžinerinės infrastruktūros tinklams, ši funkcija pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį priklauso savivaldybėms. Nepaisant to, kas yra užsakovas, detaliųjų planų įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Įgyvendindamas detalųjį planą atsakovas teiktų gyventojams viešas paslaugas, garantuotas Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnyje.

2. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai žemė reikalinga visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Kasatoriaus teigimu, prašomi išpirkti statiniai ir įrenginiai yra visuomeninės paskirties, jie skirti daugelio žmonių poreikiams tenkinti.

3. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu 2005 m. spalio 26 d. sutarties kvalifikavimu nuomos sutartimi. Kasatorius nurodo, kad pasirašant sutartį inžineriniai tinklai dar nebuvo nutiesti, sutarties šalys save įvardijo kaip statytoją ir tiekėją, o ne kaip nuomotoją ir nuomininką. Sutartyje įrašyta sąlyga, kad statytojo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas perduodamas tiekėjui pagal sutartį eksploatuoti, tačiau sutartyje nenurodyta jokios atsiskaitymo tvarkos ir to, jog sutartis būtų neatlygintinė. Vandens tiekėjas, t. y. atsakovo kontroliuojama UAB,,Giraitės vandenys“, gauna pajamas už vandens tiekimo paslaugas, tačiau atsakomybė už infrastruktūros eksploatavimą tenka ieškovui kaip savininkui. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti, tačiau netaikė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, pagal kurią viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. Nurodyta teisės norma įpareigoja savivaldybę ar viešojo vandens tiekimo įmonę susitarti su savininku nurodytais būdais, tačiau (bylos ginčo atveju) šalys nesusitarė. Kasatoriaus teigimu, negalima priversti savininko neatlygintinai naudotis kitiems asmenims savininkui priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė nurodytos teisės normos ir nenustatė naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka leidžiama, tačiau neįpareigojama, paimti visuomenės poreikiams turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pagrindų, kuriems esant žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, sąrašas, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Įstatymuose nenustatyta, kad žemės savininko dispozicija būtų spręsti apie jam nuosavybės teise priklausančios žemės reikalingumą visuomenės poreikiams. Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarime konstatuota, kad įstatymuose vartojama sąvoka,,nuosavybės išpirkimas“ reiškia valstybės įgaliotų institucijų kompetenciją priimti sprendimą, jeigu yra atitinkamos įstatyme nustatytos sąlygos.

2. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmeninės ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Apdairus asmuo, prieš pasirinkdamas ūkinę veiklą ir nuosavo turto disponavimo būdus, turėtų įvertinti savo galimybes ir tokios veiklos tikslingumą. Ieškovo reikalavimai kyla iš jo paties valia, iniciatyva ir rizika vykdytos komercinės veiklos, tačiau tai nepagrindžia ieškovo prašomo nustatyti įpareigojimo iš savivaldybės biudžeto, t. y. mokesčių mokėtojų lėšų, apmokėti ieškovui už jo investicijas. Ieškovas nuosavybės teisėmis valdė 102 704 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris jo iniciatyva detaliuoju planavimu buvo padalytas į 71 sklypą, taigi ieškovas savo valia atsisakė žemę naudoti žemės ūkio veikloje ir nusprendė savo iniciatyva ir lėšomis plėtoti gyvenamojo kvartalo projektą. Atsakovo teigimu, ieškovas savo reikalavimais ir kasacinio skundo argumentais iš esmės siekia to, kad atsakovas įgytų pareigą apmokėti ieškovo patirtas išlaidas už žemės sklypus ir juose esančius infrastruktūros įrenginius, o pelnas liktų ieškovui. Kasacinis skundas grindžiamas Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu, tačiau šio įstatymo teisės normos reglamentuoja kitokius teisinius santykius tarp įstatyme įvardytų ir skirtingų nuo nagrinėjamos bylos subjektų. Be to, pagal kasaciniame skunde pateiktą Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nuostatų dėl savivaldybių viešųjų funkcijų interpretavimą savivaldybės, atliekančios taip pat ir socialinio būsto fondo sudarymą, visuomenės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų organizavimą, turėtų išpirkti iš savininkų jų reikalavimu taip pat ir privačius namus, sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigas, sporto įrenginius ir pan., tačiau tai nebūtų tikslinga ir savivaldybės nėra finansiškai pajėgios tai atlikti. Atsakovas neturi pagrindo teigti, kad kasatorius, įsirengdamas infrastruktūrą nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ją naudoja ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar kėsinasi kuriuo nors būdu apriboti kasatoriaus nuosavybės teises.

3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti išperkama savivaldybės, tačiau įstatyme su infrastruktūros savininkais nustatytas ir kitokių teisinių santykių nebaigtinis sąrašas, t. y. nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan. Atsakovo teigimu, nurodyta teisės norma nesuponuoja pareigos atsakovui išpirkti vandens tiekimo įrenginius, o suteikia tokią teisę. Be to, atsakovas negali prisiimti įsipareigojimų dėl teisinių santykių, kylančių iš UAB,,Giraitės vandenys“ ir ieškovo sudarytos 2005 m. spalio 26 d. sutarties. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį viešojo vandens tiekimo veikla gali būti pradėta gavus viešojo vandens tiekimo licenciją, kurios UAB,,Giraitės vandenys“ neturi. Dėl to šiai įmonei netaikytinas 2007 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 6 punktas, pagal kurį savininkas savo iniciatyva turi teisę pateikti prašymą viešajam vandens tiekėjui išpirkti iš jo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą. Pažymima taip pat tai, kad aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse vandens tiekėjas turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, priklauso šie objektai nuosavybės teise vandens tiekėjui ar kitiems asmenims. Kauno rajono savivaldybė yra įtraukusi Ginėnų gyvenvietės teritoriją į viešojo vandens tiekimo vandentiekio, nuotekų infrastruktūros plėtros specialųjį planą, tačiau tai nereiškia, kad ši gyvenvietė turi prioritetą prieš kitus Kauno rajono gyventojus, tebelaukiančius tokios infrastruktūros įrengimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB,,Giraitės vandenys“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį keliai (gatvės) kartu su juose esančiais įrenginiais nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Trečiasis asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė priklauso valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, t. y. tik šios institucijos turi teisę spręsti, ar žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams. Ieškovas (kasatorius), nuosavybės teisėmis valdantis įsirengtus kelius, skirtus patekti į kasatoriaus parduotus kitiems asmenims žemės sklypus, kelių naudojimo sąlygas ir atlygintinumą turėtų spręsti civiline tvarka su sklypus nupirkusiais asmenimis, jei ieškovo netenkina situacija, kai jau yra nustatyti servitutai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, nes šiame įstatyme reglamentuojami kitokie, nei bylos ginčo atveju kilę, teisiniai santykiai. Nurodyto įstatymo ieškovas nenurodė kaip ieškinio juridinio pagrindo, dėl to kasatorius pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį negalėjo remtis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, dėl nurodyto įstatymo taikymo.

2. Detaliojo plano, kuriuo numatyta keisti ieškovo turimo žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, teritoriją užstatant gyvenamaisiais namais, užsakovas buvo ieškovas, dėl to nebūdamas detaliojo plano rengėjas atsakovas neturėjo pareigų, kylančių iš Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 9, 30, 32 dalių, žemės sklypų kvartale įrengti inžinerinę infrastruktūrą. Šios pareigos tenka detaliojo plano užsakovui (ieškovui), kuriam tenka taip pat ir bendrosios turto savininko pareigos (pvz., gatvių duobių taisymas, šulinių priežiūra, avarijų likvidavimas tinkluose) bei civilinė atsakomybė už netinkamą ar nepakankamą turto priežiūrą.

3. Trečiasis asmuo naudoja ieškovo infrastruktūrą 2005 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu, šalys savo išreikšta valia susitarė dėl turto naudojimo sąlygų. Įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad turi būti privalomai sudaroma nuomos sutartis ar vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklai išperkami iš privataus savininko, pagal įstatymą šalys pačios pasirenka turto naudojimo nurodytą ar kitokią teisinę formą. Versti asmenį sudaryti sutartį draudžiama pagal CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalis. Nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nesuponuoja pareigos išpirkti iš ieškovo įrenginių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, pagal kurią infrastruktūra savivaldybės gali būti išperkama, t. y. nustatyta tokia teisė, o ne pareiga. 2007 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 3 punktu infrastruktūros objektas gali būti išperkamas viešajam vandens tiekėjui nustatyta tvarka šį objektą pripažinus reikalingu ir tinkamu viešajam vandens tiekimui. Tačiau neįgijęs viešojo vandens tiekimo licencijos trečiasis asmuo nėra laikomas viešu vandens tiekėju.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą keliami teisės klausimai dėl teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės funkcijas ir sutarčių sudarymo, pagal kurias savivaldybės įgyja nuosavybėn privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus ir juose įrengtą infrastruktūrą, aiškinimo ir taikymo. Šiuos klausimus nagrinėja ir dėl jų pasisako kasacinio teismo teisėjų kolegija.

Dėl procesinio teisių perėmimo

Byloje trečiasis asmuo yra Kauno apskrities viršininko administracija. Pagal Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalį apskričių viršininkų administracijos 2010 m. liepos 1 d. likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo” 5.2 punkte nustatyta, kad, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, taip pat nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos įgaliojimai pasibaigė ir pagal įstatymą įvyko šio asmens teisių bei pareigų perėmimas, teisėjų kolegija pripažįsta nurodyto asmens teisių perėmėju byloje Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 48 straipsnis). Nurodytam teisių perėmėjui pranešta apie kasacinio proceso byloje eigą, jį informavus išsiųstu teismo pranešimu apie kasacinio teismo posėdžio datą ir vietą.

Dėl vietos savivaldos konstitucinio statuso ir privačiam savininkui priklausančio turto (žemės sklypų ir juose esančios infrastruktūros) išpirkimo arba atlygintinio naudojimosi sąlygų savivaldybėms priskirtų funkcijų vykdymui

Konstitucijoje vietos savivaldos pagrindai įtvirtinti X skirsnyje,,Vietos savivalda ir valdymas“, taip pat ir kitose Konstitucijos nuostatose. Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis). Savivaldybių tarybų narius renka nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (119 straipsnio 2 dalis). Savivaldybių tarybos sudaro joms atskaitingus vykdomuosius organus. Pagal Konstituciją vietos gyventojų atstovaujamųjų institucijų - savivaldybių tarybų, taip pat joms atskaitingų vykdomųjų ir kitų savivaldybių institucijų organizavimo ir veiklos tvarka turi būti nustatyta įstatymu (119 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal Konstituciją vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorinių administracinių vienetų, t. y. teritorinių arba vietos bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Teritorinių bendruomenių savivaldos teisė (subjektiniu požiūriu) yra konstituciškai laiduojama ir saugoma, įstatymiškai užtikrinama vietos bendruomenių teisinė galia nustatyti visuotinai privalomas taisykles, sukurti teises ir pareigas sau ir kitiems subjektams bei jas įgyvendinti. Savivaldos teisė neatskiriama nuo bendruomenės, jos institucijų savaveiksmiškumo, konstituciškai įtvirtinto galėjimo (ir faktinio gebėjimo) būti teisinių santykių subjektu. Tai esminė savivaldos teises įgyvendinančių subjektų savybė ir būtina sąlyga laisvai, atsakingai ir savarankiškai tvarkyti reikšmingą vietos bendruomenių viešųjų reikalų dalį neišeinant už Konstitucijos ir įstatymų nustatytų ribų.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad gyventojų savivaldos teisės įgyvendinimas neatskiriamas nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos. Dėl to Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto ir jo gyventojų (teritorinės bendruomenės), bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų reikšme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucijoje ir įstatymuose vietinių bendruomenių kompetencijai priskirtus klausimus savivaldybės gyventojai sprendžia tiesiogiai formuodami savivaldybių atstovaujamąsias institucijas, reikšdami nuomonę vietos gyventojų apklausose, teikdami peticijas ir pan.; vietos bendruomenių viešieji reikalai taip pat tvarkomi per demokratiškai išrinktus vietos gyventojų atstovus savivaldybių tarybose ir savivaldybių taryboms atskaitingas vykdomąsias ir kitas savivaldybių institucijas.

Pagal galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnį savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamoje byloje aktualios yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos nurodytos įstatymo 6 straipsnyje. Pažymėtina, kad šiame įstatymo straipsnyje išvardytų funkcijų sąrašas nėra baigtinis. Savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms gali būti priskiriamos ir kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 43 punktas). Įgyvendindamos šias funkcijas savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo, įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30 32 punktus vienos iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas bei savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimu sudarė prielaidas savivaldybei nevykdyti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatytos pareigos įgyvendinti detaliųjų planų sprendimus ir savivaldybės pareigas perkėlė detaliojo plano užsakovui. Dėl šio kasacinio skundo argumento pažymėtina tai, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais šią teisę savivaldybė gali perleisti žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui (galiojančios nuo 2004 m. gegužės 1 d. redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis). Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarčių dėl šio perdavimo sudarymo tvarka ir sąlygos reglamentuojamos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮS-1252 detaliojo teritorijos planavimo užsakovo teisės perduotos kasatoriui (ieškovui) – žemės sklypo savininkui. Kasatorius (ieškovas) nuosavybės teisėmis valdė 102 704 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jo pageidavimu detaliuoju planavimu žemės sklypas buvo padalytas į 71 sklypą, 67 iš jų žemės paskirtį pakeičiant į kitą paskirtį (sodybinį užstatymą), trijuose – į kitą paskirtį (gatvių ir kelių tinklui, inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti), taip pat viename - į miškų ūkio paskirtį (pažymos prie Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. ĮS-1252 duomenys).

Įsakyme ir pažymoje dėl detaliojo teritorijos planavimo užsakovo teisių perdavimo kasatoriui (ieškovui) nenustatyta, kad, suplanavus teritoriją ir detaliojo planavimo užsakovui įrengus jam nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose infrastruktūrą, savivaldybė, sudarydama atitinkamas sutartis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 nustatyta tvarka, žemės sklypus kartu su jų teritorijoje esančia infrastruktūra priims savo nuosavybėn savivaldybės funkcijoms vykdyti (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30, 32 punktai). Pažymėtina, kad pažymoje dėl detaliojo planavimo nurodoma, kad kvartalo viduje formuojami infrastruktūros sklypai (servitutai) eiti, važiuoti į atidalytus sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus; kitokių sąlygų ar susitarimų dėl atlygintinio infrastruktūros naudojimo ar perėmimo savivaldybės nuosavybėn nenustatyta.

Keisdamas žemės sklypų naudojimo paskirtį žemės planavimo dokumentuose kasatorius (ieškovas) nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kadangi šis projektas siekiamų tikslų prasme buvo komercinis, t. y. suformuoti sklypai gyvenamųjų namų statybai, sukurta tinkama gyventi aplinka, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, ir šie objektai buvo parduoti kitiems asmenims, tai būdamas projekto plėtotojas ieškovas turėjo numatyti ir įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybei perduodant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo savininkui jų tarpusavyje nebuvo susitarta, kad žemės sklypus su juose įrengta infrastruktūra atitinkamų sutarčių pagrindu perims savivaldybė nuosavybėn. Nesusitarus ir nekonstatavus savivaldybės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartis dėl infrastruktūros ir žemės sklypų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų savininkui nelemia tokios savivaldybės pareigos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo pagrindu įpareigoti savivaldybę sudaryti atitinkamą sutartį nėra teisinio pagrindo (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad savivaldybės pareiga paimti visuomenės poreikiams kasatoriui (ieškovui) privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kartu su juose įrengta infrastruktūra nustatyta įstatyme (Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Vietos savivaldos, Žemės, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymai ir kt.). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatoriaus (ieškovo) prašymo įpareigoti sudaryti atitinkamas sutartis, netinkamai aiškino ir taikė nurodytus įstatymus ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą sprendimą. Su šiais kasacinio skundo argumentais kasacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutikti negali.

Konstatuotina tai, kad viešieji asmenys (valstybė ar savivaldybė) tik išimties tvarka sprendžia dėl turimos teisės išpirkti visuomenės poreikiams reikalingus žemės sklypus įgyvendinimo (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Tokia įstatymo nuostata viso teisinio reguliavimo kontekste nereiškia besąlygiškos pareigos savivaldybei inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams, ši teisė įgyvendinama gerbiant privačios nuosavybės teisę tik išskirtiniais atvejais, kai žemės sklypo ir (ar) jame esančios infrastruktūros išpirkimo visuomenės reikmėms poreikį nulemia ne kurio nors vieno ar kelių savininkų asmeniniai interesai, o daugelio arba neapibrėžto visuomenės narių ar jų grupių skaičiaus interesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje Klaipėdos miesto savivaldybė v. D. L. byloje Nr. 3K-3-959/2002 konstatuota, kad nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams turi lemti viešosios naudos interesai, o turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygos turi būti nustatytos įstatyme ir tik teisingai atlyginant.

Dėl byloje ginčijamo žemės sklypų ir inžinerinės infrastruktūros visuomenės poreikiams išpirkimo tiek Žemės įstatyme, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nenustatyta imperatyvių reikalavimų išpirkti turtą visuomenės poreikiams. Žemės įstatymo 45 straipsnyje žemės sklypų išpirkimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas priskiriamas institucijų, inicijuojančių šią procedūrą ir sprendžiančių dėl tokio sprendimo priėmimo, išimtinei kompetencijai, kurią įgyvendindamos institucijos neįpareigotos derinti tokios procedūros pradėjimo su privačiais asmenimis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad dėl privatiems asmenims priklausančios viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros išpirkimo arba dėl jos naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ieškovui priklausančia infrastruktūra su ieškovu 2005 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų savivaldybės pareigą sudaryti su ieškovu jo reikalaujamas sutartis, t. y. dėl žemės sklypų su juose įrengta infrastruktūra paėmimo visuomenės poreikiams (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Kasacinio skundo argumentais nenuginčyta nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada.

Kasaciniame skunde taip pat remiamasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsniu, pagal kurį savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise, yra ir gatvės, inžinerinė įranga, lietaus kanalizacijos tinklai, komunikacijos. Konstatuotina, kad nurodyta teisės norma reglamentuoja valstybės į savivaldybių nuosavybę perduodamą turtą ir dėl to ginčo santykiams netaikytina.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30 ir 32 punktuose nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos nesuponuoja savivaldybei pareigos kasatoriui (ieškovui) nuosavybės teise priklausančiame kvartale įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą (vandentiekio, nuotekų tinklus, gatvių apšvietimą, gatvių dangą ir šaligatvius), nepaisant kitų savivaldybės gyventojų, kurių gynimo prioritetus, įgyvendinimo etapus, apimtis pagal turimas savivaldybės finansines galimybes ir kitus išteklius formuoja savivaldybės gyventojų išrinkta taryba ir netiesiogiai išrinktas meras, interesų. Kad būtų įgyvendintos savivaldos funkcijos, remiamasi ekonominės veiklos pagrindais, įtvirtintais Konstitucijos 121 straipsnyje, Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Vietos rinkliavų, Biudžetinės sandaros įstatymuose ir kt. Savivaldybė savarankiškai sudaro ir tvirtina savo biudžetą, paskirsto lėšas funkcijoms įgyvendinti pagal numatytus prioritetus, kurių pasirinkimas ir finansavimo jiems skyrimas priklauso nuo gyventojų išrinktų atstovų (savivaldybės tarybos, mero) politinės valios įgyvendinimo. Kaip pirmiau nurodyta, vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų. Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte įtvirtintą vieną iš savivaldybių viešųjų funkcijų pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu priskirtą kompetenciją Kauno rajono savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuosius planus. Taigi ieškovo reikalavimas išpirkti turtą saistomas savivaldybės tarybos tvirtinamų infrastruktūros plėtros specialiųjų planų, kuriuose nustatoma infrastruktūros plėtros eiliškumo tvarka ir sąlygos.

Išdėstytais motyvais kasacinis teismas sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, dėl to iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB,,Giraitės vandenys“ priteistinos turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas advokatui už šio teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtina trečiojo asmens UAB,,Giraitės vandenys“ 1800 Lt turėtas advokato teisinių paslaugų kasaciniame teisme išlaidas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, pagal kurį maksimali priteistina advokato užmokesčio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą suma lygi Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dvigubam dydžiui, sumažina trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistiną išlaidų advokato teisinėms paslaugoms už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą iki 1600 Lt.

Iš ieškovo taip pat priteistina 62,03 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. G. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB,,Giraitės vandenys“ (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) ir valstybei 62,03 Lt (šešiasdešimt du litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė